Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Savinijus Katauskas rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo V. B. apeliacinį skundą dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2016 m. spalio 13 d. nutarties.

Aprašomoji dalis

nustatė:

2016 m. birželio 17 d. administracinio teisės pažeidimo protokolas V. B. surašytas pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 148 straipsnio 2 dalį už tai, kad muitiniam tikrinimui buvo sustabdytas transporto priemonių junginys, susidedantis iš N1 kategorijos krovininio automobilio MB „Sprinter“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) (leidžiama maksimali masė 3500 kg), ir priekabos BRENTEX, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) (leidžiama maksimali masė 750 kg). Bendra junginio leidžiama maksimali masė 4250 kg, tai atitinka N2 kategoriją. Vairuotojas V. B. važiavo magistraliniu keliu A1, priklijavęs prie automobilio priekinio stiklo M2, N1, N1-N3 (ž.ū.v.), spec. tr. pr. kategorijos vienos dienos vinjetę Nr. (duomenys neskelbtini), kuri galioja nuo 2015-06-17 (apygardos teismo manymu, turi būti 2016-06-17 ir tai laikytina apsirikimo klaida). Tačiau tikrinamas transporto priemonių junginys viršija 750 kg didžiausiąją leidžiamąją masę, todėl laikoma, kad nesumokėtas transporto priemonių savininkų ar valdytojų naudotojo mokestis.

2016 m. rugpjūčio 10 d. Klaipėdos teritorinės muitinės nutarimu, V. B. už administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 148 straipsnio 2 dalyje, paskirta administracinė nuobauda – 347 Eur bauda.

2016 m. rugsėjo 7 d. Klaipėdos miesto apylinkės teisme gautas V. B. skundas, kuriuo prašoma panaikinti 2016 m. rugpjūčio 10 d. Klaipėdos teritorinės muitinės nutarimą ir administracinio teisės pažeidimo bylą nutraukti.

Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2016 m. spalio 13 d. nutartimi V. B. skundo netenkino.

Apeliaciniu skundu V. B. prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir priimti naują sprendimą – jo skundą patenkinti ir nutraukti administracinio teisės pažeidimo bylą. Apeliantas skunde teigia, kad Klaipėdos miesto apylinkės teismo nutartis yra nepagrįsta ir neteisėta dėl netinkamos procesinės ir materialiosios teisės normų taikymo. Apeliantas nurodo, kad skunde apylinkės teismui jis prašė vadovautis Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu „Dėl Lietuvos Respublikos kelių priežiūros ir plėtros programos finansavimo įstatymo įgyvendinimo“, kur kelių naudotojo mokesčio dydžių ir šio mokesčio mokėjimo, administravimo ir priežiūros tvarkos aprašo 8 dalyje nurodoma, kad Kelių naudotojai kelių naudotojo mokestį moka atskirai už kiekvieną autobusą, krovininę kelių transporto priemonę ar transporto priemonių junginį pagal transporto priemonės didžiausiąją leidžiamąją masę ir (ar) sėdimųjų vietų skaičių. Kadangi apelianto krovininio automobilio MERCEDES-BENZ SPRINTER, valst. Nr.(duomenys neskelbtini), kategorija N1 buvo priskirta registruojant šią transporto priemonę ir jos maksimali masė yra 3500 kg, apeliantas, kaip ir reikalauja minėtas įstatymas, nusipirko vienos dienos vinjetę Nr. (duomenys neskelbtini), kuri galiojo vieną dieną, t. y. 2015-06-17 (data aptarta anksčiau). Apeliantas teigia, kad įstatyme aiškiai nurodyta, kad vinjetė perkama pagal transporto priemonės (vienaskaita) didžiausiąją leidžiamąją masę, o ne transporto priemonių junginio masės, kurią turėtų sudaryti transporto priemonės ir priekabos didžiausių leidžiamųjų masių sumą. Minimu atveju transporto priemonių junginys susidėjo iš transporto priemonės MERCEDES-BENZ SPRINTER, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), ir kurios kategorija yra Nl, bei priekabos „Brentex“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kurios kategorija yra OI. Tad eisme dalyvavo transporto priemonių junginys su transporto priemonių kategorijomis Nl ir OI. Transporto priemonių klasifikavimas ir kodai nurodyti Motorinių transporto priemonių ir jų priekabų kategorijų ir klasių pagal konstrukciją reikalavimuose, patvirtintuose Valstybinės kelių transporto inspekcijos prie Susisiekimo ministerijos viršininko 2008 m. gruodžio 2 d. įsakymu Nr. 2B-479, dėl to už kelius turi būti mokama pagal tai, kaip transporto priemonės yra priregistruotos.

Atsiliepimu į apeliacinį skundą Klaipėdos teritorinės muitinės tarnybos viršininkas prašo V. B. apeliacinio skundo netenkinti ir palikti galioti Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2016 m. spalio 13 d. nutartį.

Apeliacinis skundas netenkintinas.

ATPK 257 straipsnyje nustatyta, jog organas (pareigūnas) įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu ir teisine sąmone. Taigi konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas.

Apeliantas skunde teigia, kad tiek muitinės pareigūnai, tiek apylinkės teismas neteisingai aiškino Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2005 m. balandžio 21 d. nutarimu Nr. 447 patvirtinto Kelių naudotojo mokesčio dydžių ir šio mokesčio mokėjimo, administravimo ir priežiūros tvarkos aprašo (toliau – aprašas) 8 punktą, todėl padarė nepagrįstas išvadas ir jį neteisėtai nubaudė.

Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2005 m. balandžio 21 d. nutarimu Nr. 447 patvirtinto Kelių naudotojo mokesčio dydžių ir šio mokesčio mokėjimo, administravimo ir priežiūros tvarkos aprašo ( 2015-12-11 redakcija) 8 dalyje reglamentuojama, kad kelių naudotojai kelių naudotojo mokestį moka atskirai už kiekvieną autobusą, krovininę kelių transporto priemonę ar transporto priemonių junginį pagal transporto priemonės didžiausiąją leidžiamąją masę ir (ar) sėdimųjų vietų skaičių. Apeliantas teigia, kad šioje normoje nurodytas teiginys „pagal transporto priemonės didžiausiąją leidžiamąją masę“ reiškia, jog turėjo būti vertinama ne transporto priemonių junginio – krovininio automobilio MERCEDES-BENZ SPRINTER ir priekabos BRENTEX bendra masė, o tik krovininio automobilio MERCEDES-BENZ SPRINTER leidžiama masė 3500 kg, nes žodžiai „transporto priemonė“ nurodyta vienaskaita. Apygardos teismas nesutinka su tokiu apelianto normos „aiškinimu“ ir mano, kad žodžiai „transporto priemonė“ šioje normoje pavartoti bendrąja prasme. Manant, jog kelių naudotojo mokestis nustatomas vien pagal vienos transporto priemonės didžiausią leidžiamą masę, tokiu atveju nebūtų pavartota sąvoka „transporto priemonių junginys“. Atkreiptinas dėmesys, kad aprašo 1 punkto lentelėje išvardytos transporto priemonės, jų svoris ir mokestis. Aprašo lentelėje nurodyta sąvoka „krovininės kelių transporto priemonės ir jų junginiai“ nereiškia vien tik krovininio automobilio svorio, o nurodytas krovininės transporto priemonės ir jo junginio bendras svoris. Šiuo nagrinėjamu atveju nustatyta, kad muitiniam tikrinimui buvo sustabdytas transporto priemonių junginys, susidedantis iš N1 kategorijos krovininio automobilio MERCEDES-BENZ SPRINTER, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) (leidžiama maksimali masė 3500 kg) ir priekabos BRENTEX, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) (leidžiama maksimali masė 750 kg), ir tai sudarė bendrą transporto priemonių junginio masę – 4250 kg. Aprašo 1 punkto lentelėje numatyta, kad N1 kategorijos transporto priemonėms priskiriamas krovininis automobilis ar krovininių transporto priemonių junginys, kurio didžiausioji leidžiamoji masė iki 3,5 t (įskaitytinai), N2 kategorijos transporto priemonėms priskiriamas krovininis automobilis ar krovininių transporto priemonių junginys, kurio didžiausioji leidžiamoji masė nuo 3,5 t iki 12 t (įskaitytinai). Taigi V. B. žinodamas, jog jo transporto priemonių junginio masė 4250 kg, ir tai viršija didžiausiąją leistiną N1 kategorijos transporto priemonėms priskiriamą svorį, turėjo pirkti vinjetę, skirtą N2 kategorijos transporto priemonėms, ir taip sumokėti apraše numatyto dydžio mokestį.

Pažymėtina, kad Lietuvos Respublikos teisėje galioja bendras principas, kad įstatymo nežinojimas neatleidžia nuo atsakomybės (Lietuvos Respublikos Konstitucijos 7 straipsnio 3 dalis). Preziumuojama, kad asmenys žino įstatymuose numatytas jų pareigas ir privalo jas vykdyti. Nagrinėjamu atveju V. B. pažeidimą padarė kaip transporto priemonės vairuotojas. Transporto priemonių vairuotojai turi specialų teisės aktais reglamentuojamą statusą ir privalo žinoti visas jiems, kaip vairuotojams, numatytas pareigas bei taikomus specialiuosius atsakomybės reikalavimus. Taigi V. B. turėjo ir galėjo žinoti jam, kaip vairuotojui, nustatytas atitinkamas pareigas ir taikomą atsakomybę, todėl yra pagrindas pripažinti, jog jis kaltas dėl padaryto pažeidimo.

Esant išdėstytoms aplinkybėms, darytina išvada, kad V. B. veika teisingai kvalifikuota kaip administracinis teisės pažeidimas, numatytas LR ATPK 148 str. 2 d., pažeidėjo kaltė įrodyta bylos duomenimis, todėl naikinti ar keisti teisėtą ir pagrįstą Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2016m. spalio 13 d. nutartį ir Klaipėdos teritorinės muitinės 2016 m. rugpjūčio 10 d. nutarimą remiantis V. B. apeliaciniame skunde išdėstytais argumentais nėra teisinio pagrindo.

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 302¹² straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjas

Rezoliucinė dalis

nutaria:

palikti Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2016 m. spalio 13 nutarimą nepakeistą. V. B. apeliacinio skundo netenkinti.

Nutartis neskundžiama.