Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

2016-07-20 · Administracinė byla Nr. I-7582-596/2016

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Regionų apygardos administracinis teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2016-07-20
Bylos Nr.
I-7582-596/2016
Teisminio proceso Nr.
3-61-3-02162-2016-3
Bylos rūšis
administracinė byla
Teisėjas
Jolita Rasiukevičienė
Pareiškėjas
D. S.
Atsakovas
Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo
Kategorijos
Administracinė byla Nr. I-7582-596/2016Teisminio proceso Nr. 3-61-3-02162-2016-3Procesinio sprendimo kategorija 1.15.2.3.2; 3.21 (S)
VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2016 m. liepos 20 d.Vilnius

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėja Jolita Rasiukevičienė, dalyvaujant pareiškėjui D. S., viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo D. S. skundą atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo, dėl neturtinės žalos atlyginimo ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

Pareiškėjas D. S. prašo teismo priteisti iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo (toliau – ir Lukiškių TI-K), už kiekvieną dieną po 1 MGL neturtinei žalai atlyginti.

Nurodo, kad Lukiškių TI-K laikotarpiu nuo 2015-05-19 iki 2016-05-23 buvo kalinamas sąlygomis, neatitinkančiomis teisės aktuose nustatytų sanitarinių ir higienos normų. Kamerų plotas vienam asmeniui buvo mažesnis nei 3,6 kv. m, kadangi kamerų plotas buvo 5–10 kv. m, jose buvo laikoma nuo 1 iki 8 asmenų, buvo 2–8 dviaukštės lovos. Pažymėjo, kad anksčiau galiojusi HN 76:1999 nurodė, kad į kameros plotą negali būti įskaičiuojamas sanitarinio mazgo ir praustuvės užimamas plotas. Atskaičiavus baldų plotą iš kameros ploto, laisvo judėjimo ploto visai nebelieka. Kamerose buvo tamsu, todėl buvo sunku skaityti ir rašyti. Langai nešvarūs, stiklas neskaidrus, nebuvo galimybės jų išvalyti, kadangi tiek iš vidaus, tiek iš išorės yra grotos. Prastas apšvietimas gadino regėjimą, todėl prastai mato. Nebuvo šilto vandens, galimybė pasinaudoti dušu suteikiama vieną kartą per savaitę po 15 min. Laikotarpiu nuo 2016-05-09 iki 2016-05-23 nebuvo suteikta galimybė nusimaudyti, kadangi įstaiga nebuvo aprūpinta šiltu vandeniu. Paaiškino, kad dėl nepilnaverčio maitinimo nusilpus imuninei sistemai yra susergama, o apsirgus nėra suteikiamas tinkamas gydymas. Minėtos sąlygos prieštarauja Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 3 str. bei Lietuvos Respublikos Konstitucijos 21 str. nuostatoms. Dėl Lukiškių TI-K neteisėtų veiksmų patyrė neturtinę žalą, kuri pasireiškė fiziniais nepatogumais, neigiamais ir dvasiniais išgyvenimais. Patirtą žalą taip pat grindžia Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – ir EŽTT) ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – ir LVAT) suformuota praktika tokio pobūdžio bylose (b. l. 1–3).

Žemesnės instancijos teismas

Teismo posėdyje pareiškėjas palaikė skundą ir prašė jį tenkinti remdamasis jame išdėstytais argumentais.

Atsiliepimas

Pateiktame atsiliepime atsakovės atstovas su pareiškėjo skundu nesutiko ir prašė jį atmesti kaip nepagrįstą. Nurodo, kad pareiškėjas periodiškai nuo 2015-05-19 iki 2016-05-23 buvo kalinamas Lukiškių TI-K. Nuo 2010-04-11 įsigaliojo nauja Lietuvos higienos norma HN 76:2010 „Laisvės atėmimo vietos: bendrieji sveikatos saugos reikalavimai“ (toliau – ir HN 76:2010), kurioje minimali gyvenamojo ploto norma kamerose laikomiems asmenims nebuvo nustatyta. Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos (toliau – ir KD prie TM) direktoriaus 2010-05-11 įsakymu Nr. V-124 buvo nustatytas reikalavimas, kad vienam asmeniui, laikomam kameroje, turi tekti ne mažiau kaip 3,6 m² ploto. Pažymėjo, kad visą laikotarpį, išskyrus 2016-03-17, vienam asmeniui tenkantis plotas gyvenamojoje kameroje visiškai atitiko nustatytus reikalavimus.

Pažymėjo, kad Lukiškių TI-K administracija stengiasi kiek įmanoma mažinti neigiamą laikymo sąlygų poveikį, sudarydama galimybes naudotis pasivaikščiojimo kiemelyje teise, pasinaudoti sporto kiemeliu, biblioteka, koplyčia, kamerose įrengta kabeline televizija, socialinės reabilitacijos specialistų teikiama pagalba bei programomis.

Nurodo, kad Lukiškių TI-K yra specifinė įstaiga, nes apjungia ir tardymo izoliatorių, ir kalėjimą. Maksimalus leistinas Lukiškių TI-K laikomų asmenų skaičius yra 954, tačiau šis skaičius nuolat viršijamas. Lukiškių TI-K yra pataisos įstaiga, atliekanti teismų nutarčių, sprendimų vykdymo funkcijas, užtikrinant įstatymų ar kitų teisės aktų nustatytas laikymo sąlygas nuteistiesiems bei suimtiesiems, todėl negali daryti įtakos suimtųjų ir nuteistųjų atvykstančiųjų bei esančių įstaigoje skaičiui. Skirstant atvykusius asmenis į kameras yra laikomasi Lietuvos Respublikos suėmimo vykdymo įstatymo (toliau – ir SVĮ) 10 str. nustatytų suimtųjų izoliavimo ir Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – ir BVK) 70 str. nustatytų nuteistųjų atskiro arba izoliuoto laikymo pataisos įstaigose reikalavimų. Dėl šių aplinkybių kai kurios kameros gali būti perpildytos ir vienam asmeniui tenkantis gyvenamosios patalpos plotas ne visada siekia teisės aktuose nustatytą ribą. Esant tokiai situacijai, tardymo izoliatoriaus administracija stengiasi, kad suimtieji ir nuteistieji, kurių laikymo sąlygos ne visiškai atitinka nustatytus reikalavimus, tokiomis sąlygomis būtų laikomi kuo trumpesnį laiką ir atsiradus galimybei perkeliami į laisvesnes kameras. Paaiškino, kad kiekvienam kameroje laikomam asmeniui skiriama atskira lova, švarus patalynės komplektas, bei kitas teisės aktų numatytas inventorius.

Žemesnės instancijos teismas

Atkreipia dėmesį į tai, kad įstaigos administracija nuolat reikalauja iš suimtųjų ir nuteistųjų, kad jie palaikytų tvarką kamerose, todėl už kamerų valymą ir tvarką atsakingi patys nuteistieji bei suimtieji, reikalingas inventorius ir priemonės yra išduodami į kameras. Už administracijos reikalavimų nevykdymą yra skirtos nuobaudos. Reikalingas inventorius visą laiką yra išduodamas į kameras. Pažymėjo, kad siekiant palaikyti švarą kamerose, Lukiškių TI-K buvo sudaręs paslaugų teikimo sutartį su UAB „Kenkėjų kontrolės tarnyba“, kuri kiekvienais metais buvo pratęsiama. Vykdytojai nuolat atlikdavo vabzdžių ir graužikų naikinimo darbus, patalpų priežiūrą bei profilaktinius patikrinimus. Nuo 2013-12-30 Lukiškių TI-K sudarė paslaugų teikimo sutartį su UAB „Dezinfa“, kuri taip pat atlieka minėtus darbus, patalpų priežiūrą ir profilaktinius patikrinimus. Pažymėjo, kad nuo 2015 metų Lukiškių TI-K sudarė paslaugų teikimo sutartį su UAB „Kenkėjų kontrolės tarnyba“, kuri toliau vykdo vabzdžių ir graužikų naikinimo darbus, patalpų priežiūrą bei profilaktinius patikrinimus.

Kamerų remontas Lukiškių TI-K atliekamas pagal iš anksto sudarytą planą, pagal esamus materialinius, finansinius ir darbo resursus, o taip pat gavus tam skirtas lėšas iš valstybės biudžeto. Suimtieji ir nuteistieji patys piktybiškai niokoja valstybės turtą, gadina elektros instaliaciją ir pan., todėl suremontuotose kamerose neretai vėl tenka daryti remontą. Visose kamerose yra įrengtos taburetės (suoliukai), stalai, lentynos, tačiau kamerų plotas yra pakankamai mažas, todėl ne visada įmanoma įrengti daugiau papildomų spintelių, lentynų ar taburečių ir kitų baldų. Atsižvelgiant į tai, kiek miegamųjų vietų yra kamerose, atitinkamai yra padaromos didesnės arba mažesnės lentynos. Pažymėjo, kad kamerų plotas yra pakankamai mažas, todėl ne visada įmanoma įrengti daugiau papildomų spintelių, lentynų, taburečių ar kitų baldų.

Vadovaujantis Tardymo izoliatorių įrengimo ir eksploatavimo taisyklių, patvirtintų KD prie TM direktoriaus 2009-07-10 įsakymu Nr. V-176, III skirsnio 14.1 punkto reikalavimais, langų angoje įstatytos metalinės grotos, o langų stiklai aptraukti metaliniu tinklu. Pažymėjo, kad nuteistieji (suimtieji) dažnai specialiai sugadina metalinį tinklą, padaro jame skylių ir bando permesti daiktus, raštelius ar pan. iš savo gyvenamosios kameros kitiems asmenims. Tam, kad metalinis tinklas būtų nepasiekiamas ir jo nebūtų galima sugadinti, yra įdėtos vidinės metalinės grotos. Jos apsaugo nuteistuosius (suimtuosius) nuo neteisėtų veiksmų atlikimo. Tokių vidinių grotų įrengimas neprieštarauja galiojantiems teisės aktams bei nepažeidžia kamerose laikomų asmenų teisių.

Pažymėjo, kad sanitarinio mazgo įrengimas Lukiškių TI-K atitinka galiojančius teisės aktų reikalavimus. Lukiškių TI-K kamerose langai vėdinimui yra pritaikyti, kameros vėdinamos natūraliu būdu per langus ir tai atitinka nustatytus reikalavimus. Asmenys, kurie reguliariai vėdina kameras, problemų dėl pelėsio ir drėgmės neturi.

Žemesnės instancijos teismas

Nurodo, kad HN 76:2010 68 p. teigiama, kad laisvės atėmimo vietose laikomiems asmenims turi būti sudaryta galimybė prausti visą kūną po šiltu dušu ne rečiau kaip vieną kartą per savaitę. Vadovaujantis Lukiškių TI-K vidaus tvarkos taisyklėmis, Lukiškių TI-K laikomiems asmenims vieną kartą per savaitę iki 15 minučių suteikiama teisė nusiprausti duše ir tai atitinka higienos normų reikalavimus, todėl įstaiga savo veiksmai jokio pažeidimo nepadarė.

Atkreipia dėmesį į tai, kad pareiškėjas savo skundą grindžia abstrakčiais argumentais, reiškiami nusiskundimai yra bendro pobūdžio ir nekonkretūs. Būtina įrodyti, kad tam tikri pareiškėjo skunde minimi įstaigos trūkumai darė tiesioginę įtaką jam ir sukėlė neigiamas pasekmes. Pažymėjo, kad tam tikras suimtųjų ir/arba nuteistųjų asmenų privatumo, judėjimo laisvės apribojimas ir su juo susiję neigiami išgyvenimai, patyrimai, paprastai yra neišvengiama kalinimo pasekmė, susijusi su jo esme, tikslais ir saugiu vykdymu. Pareiškėjo patirti nepatogumai labiausiai sietini su jo paties elgesiu, kas lėmė patekimą į laisvės atėmimo vietą. Sprendžiant pareiškėjo reikalavimų pagrįstumo klausimą, nepakanka nustatyti, kad Lukiškių TI-K pareigūnai (deliktinę atsakomybę reglamentuojančių normų taikymo prasme) neteisėtai veikė arba neveikė, bet taip pat būtina nustatyti, ar toks veikimas arba neveikimas tiesiogiai turėjo įtakos atsirasti pareiškėjo nurodytai žalai. Civilinė atsakomybė gali būti taikoma tik tuo atveju, jeigu yra nustatytas žalos padarymo faktas. Žala yra vienas iš civilinės atsakomybės atsiradimo pagrindų, kurio neįrodžius civilinės atsakomybės santykiai neatsiranda, nes nėra delikto. Šiuo atveju nėra būtinos Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.271 str. nustatytos valstybės civilinės atsakomybės už žalą, atsiradusią dėl valdžios institucijų neteisėtų veiksmų, sąlygos. Taip pat prašo priteisti iš pareiškėjo 2,04 Eur išlaidų, susijusių su bylos nagrinėjimu, atlyginimą (b. l. 10–16).

Atsakovės atstovas į teismo posėdį, apie kurio vietą ir laiką pranešta tinkamai, neatvyko, byla nagrinėjama jam nedalyvaujant.

Motyvuojamoji dalis

Skundas tenkinamas iš dalies.

Pareiškėjo paaiškinimais, byloje pateiktais rašytiniais įrodymais nustatyta, kad pareiškėjas 2015-05-19 išvyko į Alytaus pataisos namus. 2016-03-16 atvyko į Lukiškių TI-K ir buvo patalpintas į kamerą Nr. 108, kurios plotas – 7,38 m², kurioje buvo 2 asmenys (asmeniui teko 3,69 m² ploto); 2016-03-17 buvo kameroje Nr. 108, kurioje buvo 3 asmenys (asmeniui teko 2,46 m² ploto); nuo 2016-03-18 iki 2016-03-22 buvo kameroje Nr. 296, kurios plotas – 8,03 m², kurioje buvo 2 asmenys (asmeniui teko 4,01 m² ploto); nuo 2016-03-23 iki 2016-03-24, 2016-04-18 buvo kameroje Nr. 314, kurios plotas – 7,58 m², kurioje buvo 1 asmuo (asmeniui teko 7,58 m² ploto); nuo 2016-03-25 iki 2016-03-30, nuo 2016-04-19 iki 2016-05-03 buvo kameroje Nr. 314, kurioje buvo 2 asmenys (asmeniui teko 3,79 m² ploto). 2016-03-31 išvyko į Kauno tardymo izoliatorių. 2016-04-11 atvyko iš Alytaus areštinės ir buvo uždarytas į kamerą Nr. 123, kurios plotas – 7,42 m², kurioje buvo 1 asmuo (asmeniui teko 7,42 m² ploto); 2016-04-12 buvo kameroje Nr. 322, kurios plotas – 7,77 m², kurioje buvo 1 asmuo (asmeniui teko 7,77 m² ploto); nuo 2016-04-13 iki 2016-04-17 buvo kameroje Nr. 322, kurioje buvo 2 asmenys (asmeniui teko 3,88 m² ploto); nuo 2016-05-04 iki 2016-05-23 buvo kameroje Nr. 310, kurios plotas – 7,77 m², kurioje buvo 2 asmenys (asmeniui teko 3,88 m² ploto) (b. l. 10–16, 17–21).

Pareiškėjas savo reikalavimą priteisti jam neturtinę žalą grindžia netinkamomis jo laikymo Lukiškių TI-K sąlygomis, t. y. kad per laikotarpį nuo 2015-05-19 iki 2016-05-23 nebuvo užtikrintas teisės aktų nustatytas minimalus plotas kamerose, jose buvo prastas apšvietimas, langai neskaidrūs ir purvini, nebuvo ventiliacijos, šilto vandens nebuvo, dušu galėjo naudotis tik kartą per savaitę po 15 minučių.

Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 42 str. 1 d. nustato, kad turtinė ir neturtinė žala, atsiradusi dėl viešojo administravimo subjektų neteisėtų aktų, atlyginama CK ir kitų įstatymų nustatyta tvarka. CK 6.271 str. 1 d. nustatyta, kad žalą, atsiradusią dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iš valstybės biudžeto, nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Valstybės civilinė atsakomybė dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų atsiranda, jeigu valdžios institucijų darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus šios institucijos ar jų darbuotojai privalėjo veikti (CK 6.271 str. 4 d.). Valstybės civilinė atsakomybė pagal CK 6.271 str. 1 d. atsiranda esant trims būtinoms sąlygoms: 1) neteisėtiems veiksmams (CK 6.246 str.); 2) priežastiniam ryšiui tarp neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos (CK 6. 247 str.); 3) teisės pažeidimu padarytai žalai (CK 6.249 str.). Neteisėtumo CK 6.271 str. prasme konstatavimui reikia nustatyti, kad valdžios institucijos darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus privalėjo veikti, neįvykdė jiems teisės aktais priskirtų funkcijų arba nors ir vykdė šias funkcijas, tačiau veikė nepateisinamai aplaidžiai, pažeisdami bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai. Sprendžiant dėl atitinkamos valstybės valdžios institucijos (jos pareigūnų) veikos neteisėtumo, kiekvienu atveju yra būtina nustatyti kokios konkrečios teisės normos, kurios reglamentuoja skundžiamos institucijos veiklą, buvo pažeistos, kaip būtent šie pažeidimai pasireiškė asmens, teigiančio, kad jis dėl tokių veiksmų (neveikimo) patyrė žalą, atžvilgiu, taip pat tai, ar atitinkamos pasekmės (jei jos nustatomos) atsirado būtent dėl tų valstybės institucijų, pareigūnų neteisėtų veiksmų. CK 6.250 str. 1 d. nustato, kad neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais.

Sveikatos apsaugos ministro 2015-08-03 įsakymu Nr. V-908 patvirtinta Lietuvos higienos norma HN 134:2015 „Laisvės atėmimo vietų ir teritorinių policijos įstaigų areštinių sveikatos saugos reikalavimai“ (toliau – ir HN 134:2015), kurios 13 p. nustatyta, kad laisvės atėmimo vietose, policijos areštinėse laikomi asmenys turi būti apgyvendinti tik gyvenamosiose patalpose. Higienos normoje nėra nurodytas minimalus kameros plotas, turintis atitekti vienam asmeniui kameroje.

KD prie TM direktoriaus 2010-05-11 įsakymo Nr. V-124 „Dėl didžiausio tardymo izoliatoriuje ir areštinėje leidžiamų laikyti asmenų skaičiaus ir minimalaus ploto, tenkančio vienam asmeniui, tardymo izoliatoriaus ir areštinės kameroje nustatymo“, 1.3.1 p. nustato, kad iki Laisvės atėmimo vietų modernizavimo strategijos įgyvendinimo priemonių 2009–2017 metų plane, patvirtintame Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2009-09-30 nutarimu Nr. 1248 numatytų priemonių įgyvendinimo vienam asmeniui tenkantis minimalus plotas tardymo izoliatoriaus ir areštinės kameroje negali būti mažesnis kaip 3,6 m² (išskyrus Kauno nepilnamečių tardymo izoliatorių-pataisos namus).

Byloje pateikti įrodymai patvirtina, kad pareiškėjo kalinimo Lukiškių TI-K laikotarpiu, išskyrus laikotarpius 2016-03-16, nuo 2016-03-18 iki 2016-03-30, nuo 2016-04-11 iki 2016-05-23, kai kameros plotas atitiko nustatytus teisės aktų reikalavimus, ir nuo 2015-05-19 iki 2016-03-15, nuo 2016-03-31 iki 2016-04-11, kai pareiškėjas buvo išvykęs iš Lukiškių TI-K, nebuvo tinkamai užtikrinta jo teisė į kalinimą kameroje, kurioje jam tenkantis kameros plotas būtų ne mažesnis nei nustatytas KD prie TM direktoriaus 2010-05-11 įsakymu Nr. V-124 „Dėl didžiausio tardymo izoliatoriuje ir areštinėje leidžiamų laikyti asmenų skaičiaus ir minimalaus ploto, tenkančio vienam asmeniui, tardymo izoliatoriaus ir areštinės kameroje nustatymo“ nustatyto dydžio (3,6 m²). Taigi, pareiškėjas 1 dieną (2016-03-17) buvo kalinamas Lukiškių TI-K kameroje, kurioje vienam asmeniui teko atitinkamai 2,46 m² kameros ploto, t. y. Lukiškių TI-K neveikė taip, kaip pagal įstatymus turėjo veikti, ir dėl to yra pagrindas konstatuoti, kad pareiškėjui galėjo kilti atitinkamos pasekmės. Pareiškėjo nusiskundimus dėl baldų matmenų teismas vertina kaip aplinkybę, akivaizdžiai didinančią kameros ploto, tenkančio vienam asmeniui, trūkumą ir todėl kilusio ginčo kontekste vertinamą kaip pareiškėjui palankią, sprendžiant jo reikalavimo dėl neturtinės žalos atlyginimo pagrįstumo klausimą.

Pareiškėjas skunde taip pat teigia, kad kamerų langai buvo neskaidrūs ir purvini.

Iš Nacionalinės visuomenės sveikatos centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos Vilniaus departamento 2061-05-03 patikrinimo akto Nr. PA.10-142(16.17.17-10.12) matyti, kad atlikus kamerų Nr. 108, 123, 296 ir 314, kuriose kalėjo pareiškėjas, operatyviąją visuomenės sveikatos saugos kontrolę, be kita ko, buvo nustatyta, kad šiose kamerose esantys įrenginiai buvo vizualiai švarūs, tai atitiko HN 164:2015 35 p. reikalavimą, kur nurodyta, kad laisvės atėmimo vietos, policijos, areštinės gyvenamosios patalpos valomos laisvės atėmimo vietos vadovo nustatyta tvarka (b. l. 34–35). Todėl teismas, įvertinęs į bylą pateiktus įrodymus, pareiškėjo teiginius dėl neskaidrių ir purvinų langų laiko neįrodytais.

Atsiliepime Lukiškių TI-K patvirtino, kad gyvenamosiose kamerose langai vėdinimui yra pritaikyti, kameros vėdinamos natūraliu būdu per langus ir tai atitinka nustatytus reikalavimus. Abejoti valstybės institucijos paaiškinimais nėra pagrindo, todėl pareiškėjo argumentai dėl ventiliacijos nebuvimo atmetami kaip nepagrįsti.

Pareiškėjas skunde teigia, jog dušu galėjo naudotis tik kartą per savaitę po 15 minučių.

SVĮ 44 str. 4 d. nustatyta, kad ne rečiau kaip kartą per savaitę suimtiesiems turi būti suteikta galimybė pasinaudoti pirtimi arba dušu. HN 134:2015 44 p. taip pat nustatyta, laisvės atėmimo vietose, policijos areštinėse laikomiems asmenims turi būti sudaryta galimybė ne rečiau kaip vieną kartą per savaitę nusiprausti duše. Pažymėtina, kad Vilniaus visuomenės sveikatos centro 2016-03-21 patikrinimo akte Nr. 13(13.3)-PA-437 nustatyta, kad nusiprausti po šiltu dušu Lukiškių TI-K galima ne rečiau kaip kartą per savaitę, tai atitinka HN 134:2015 44 p. reikalavimą. Į dušų patalpas yra tiekiamas karštas vanduo, tai atitinka HN 134:2015 18 p. reikalavimus, kur nurodyta, kad karštas vanduo turi būti tiekiamas į dušo, skalbyklos, kirpyklos, ilgalaikių pasimatymo kambarių patalpas (b. l. 42–44). Pareiškėjas neneigia, kad galimybė pasinaudoti šiltu dušu vieną kartą per savaitę jam buvo suteikta, todėl šiuo aspektu pažeidimo nenustatyta, o pareiškėjo argumentai, jog laikotarpiu nuo 2016-05-09 iki 2016-05-23 nebuvo suteikta galimybė nusimaudyti, kadangi Lukiškių TI-K nebuvo šilto vandens, atmetami kaip nepagrįsti. Pažymėtina, kad teisės aktai neįtvirtina karšto vandens tiekimo kamerose, todėl pareiškėjo argumentai, jog kamerose nebuvo karšto vandens, taip pat atmetami kaip nepagrįsti.

Pareiškėjas skunde teigė, kad kamerose buvo blogas apšvietimas, tai turėjo įtakos jo sveikatai ir regėjimui. HN 134:2010 14 p. nustato, kad gyvenamųjų patalpų bendra dirbtinė apšvieta turi būti ne mažesnė kaip 200 lx. Natūralus apšvietimas gali būti neįrengiamas patalpose, kuriose asmenys laikomi ne ilgiau nei 24 val. (HN 134:2010 15 p.). Iš Vilniaus visuomenės sveikatos centro 2016-03-04 patikrinimo akto Nr. 13(13.3)-PA-303 matyti, kad kameroje Nr. 108 (pareiškėjas joje buvo laikomas nuo 2016-03-16 iki 2016-03-17) išmatuota dirbtinė apšvieta buvo 261 lx ir atitiko nustatytus reikalavimus (b. l. 36–37). Iš Vilniaus visuomenės sveikatos centro 2016-02-10 patikrinimo akto Nr. 13(13.3)-PA-127 matyti, kad kameroje Nr. 314 (pareiškėjas joje buvo laikomas nuo 2016-03-23 iki 2016-03-30, nuo 2016-04-18 iki 2016-05-03) išmatuota dirbtinė apšvieta buvo 280 lx ir atitiko nustatytus reikalavimus (b. l. 38–39). Be to, Vilniaus visuomenės sveikatos centro 2016-03-21 patikrinimo akte Nr. 13(13.3)-PA-437 nustatyta, kad kameroje Nr. 310 (pareiškėjas joje buvo laikomas nuo 2016-05-04 iki 2016-05-23) išmatuota dirbtinė apšvieta buvo 207 lx ir atitiko nustatytus reikalavimus (b. l. 42–44). Nors pareiškėjas teigė, kad netinkamas apšvietimas pakenkė jo regėjimui, tačiau iš į bylą pateiktos pareiškėjo asmens sveikatos istorijos matyti, kad pareiškėjas dėl regėjimo sutrikimų nesiskundė (b. l. 52–62). Todėl teismas, įvertinęs į bylą pateiktus įrodymus, pareiškėjo teiginius dėl per silpno apšvietimo ir padarytos žalos jo sveikatai laiko neįrodytais.

Pažymėtina, kad byloje buvo pateiktas patikrinimo aktas, kurio atlikimo metu pareiškėjas Lukiškių TI-K nekalėjo, todėl jis yra nevertinamas (b. l. 41). Tai, kad Lukiškių TI-K buvo pašalinti atitinkamuose patikrinimo aktuose nustatyti trūkumai, patvirtina, jog Lukiškių TI-K laikosi higienos normose nustatytų reikalavimų ir siekia kuo mažiau pažeisti nuteistųjų ar suimtųjų teisės (b. l. 33, 40, 45)

Pareiškėjo teiginiai, kad apsiprausus po šaltu vandeniu galima paviršutiniškai apsiprausti, dėl nepilnaverčio maitinimo nusilpus imuninei sistemai yra tuoj pat susergama, o apsirgus nėra suteikiamas tinkamas gydymas, yra deklaratyvaus pobūdžio. Pareiškėjas nurodytų aplinkybių nėra konkretizavęs, nėra pateikęs jas patvirtinančių įrodymų, todėl pareiškėjo nurodytos aplinkybės vertinamos kaip nepakankamos pažeidimui konstatuoti.

CK 6.250 str. 2 d. nustatyta, kad teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į jos pasekmes, žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Atlygintinos neturtinės žalos dydžio nustatymas yra teismo prerogatyva. Tai reiškia, kad nustatant atlygintinos neturtinės žalos dydį turi būti taikomi kriterijai, nurodyti CK 6.250 str. 2 d., tarp jų ir sąžiningumo, teisingumo bei protingumo principai. Teismų praktikoje pripažįstama ir tai, kad asmens pažeista neturtinė teisė kai kuriais atvejais teismo gali būti apginta nepriteisiant neturtinės žalos atlyginimo pinigais. Europos Žmogaus Teisių Teismas, gindamas Konvencijoje įvirtintas pagrindines žmogaus teises ir laisves, neretai konstatuoja, kad teisės pažeidimo pripažinimas savaime yra pakankama ir teisinga satisfakcija už patirtą skriaudą (EŽTT 2000-10-10 sprendimas byloje D. prieš Lietuvą, 2006-10-10 sprendimas byloje L. L. prieš Prancūziją). Taigi, teisės pažeidimo pripažinimas bylose, susijusiose su neturtinės žalos atlyginimu, tam tikrais atvejais gali būti savarankiškas pažeistų asmens teisių gynimo būdas. Neturtinės žalos atlyginimas pinigais priteisiamas, jeigu konkrečiu atveju nustatoma, kad teisės pažeidimo pripažinimo nepakanka pažeistai teisei apginti (EŽTT 2003-11-06 sprendimas byloje M. prieš Lietuvą). Tokios pozicijos laikomasi ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2008-01-02 nutartį civilinėje byloje S. Š. prieš UAB, Nr. 3K-7-2/2008). Analogiška praktika nuosekliai formuojama ir LVAT nagrinėjamose bylose dėl neturtinės žalos atlyginimo (LVAT 2007-07-19 nutartis administracinėje byloje Nr. A2-718/2007; LVAT 2008-04-16 sprendimas administracinėje byloje Nr. A444-619/2008; LVAT 2010-10-15 nutartis administracinėje byloje Nr. A146-1240/2011; LVAT 2012-01-26 nutartis administracinėje byloje Nr. A756-143/2012; LVAT 2012-10-24 nutartis administracinėje byloje Nr. A525–2542/2012).

Įvertinus teisinį reglamentavimą, teismų praktiką, byloje nustatytas faktines aplinkybes, darytina išvada, kad Lukiškių TI-K 2016-03-17, kai kameros plotas neatitiko nustatytų teisės aktų reikalavimų, pažeidė pareiškėjo subjektinę teisę būti kalinamam kameroje, kurioje jam tektų ne mažiau nei 3,6 m² kameros ploto, todėl tai galėjo sukelti pareiškėjui nepatogumų. Tačiau, sprendžiant pareiškėjo reikalavimo dėl neturtinės žalos priteisimo pagrįstumo klausimą, nagrinėjamu atveju vertintina ir tai, jog byloje nėra jokių įrodymų, patvirtinančių, kad pareiškėjo laikymas kameroje 2016-03-17, kai jam nebuvo užtikrintas minimalus teisės aktuose nustatytas kameros plotas, turėjo neigiamos įtakos jo sveikatos būklei. Įvertinus pareiškėjo asmens sveikatos istorijos gydytojų įrašus, jokių rimtų susirgimų, kuriems turėtų įtakos laikymo Lukiškių TI-K sąlygos, nenustatyta (b. l. 52–62). Teismo vertinimu, pareiškėjo išgyvenimai pagal savo pobūdį ir trukmę (1 diena) laikytini tokiais, jog jo teisių pažeidimo į teisės normomis garantuotą minimalų gyvenamąjį plotą Lukiškių TI-K fakto konstatavimas yra pakankama padarytos žalos atlyginimo forma, nepriteisiant pareiškėjui neturtinės žalos atlyginimo pinigais (LVAT nutartis administracinėje byloje Nr. A-444-619/2008; LVAT 2014-11-25 nutartis administracinėje byloje Nr. A-575-2140/2014).

Atsakovės atstovas, teikdamas atsiliepimą į skundą, jame pateikė prašymą priteisti iš pareiškėjo 2,04 Eur išlaidų, susijusių su bylos nagrinėjimu.

Pagal Administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 44 str. 1 d. (redakcija, galiojusi iki 2016-07-01) proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iš kitos šalies savo išlaidų atlyginimą. Kai sprendimas priimtas atsakovo naudai, jis turi teisę, be kita ko, reikalauti atlyginti išlaidas, kurias turėjo rengdamas ir raštu pateikdamas teismui dokumentus; kitas išlaidas, susijusias su bylos nagrinėjimu (ABTĮ 44 str. 4 d.). Nagrinėjamu atveju pareiškėjas kreipėsi į teismą, prašydamas priteisti iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lukiškių TI-K, už kiekvieną dieną (laikotarpiu nuo 2015-05-19 iki 2016-05-23) po 1 MGL neturtinei žalai atlyginti. Teismo sprendimu jo skundas tenkintas iš dalies, pripažinta, kad buvo pažeista D. S. teisė 2016-03-17 būti kalinamam Lukiškių tardymo izoliatoriuje-kalėjime teisės aktų reikalavimus atitinkančiomis sąlygomis, o likusioje dalyje skundas atmestas. Taigi, teismo sprendimu yra patenkinta 0,26 procento pareiškėjo skunde pareikštų reikalavimų, o atmesta 99,74 procento reikalavimų.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas savo praktikoje ne kartą pažymėjo, kad bylinėjimosi išlaidų priteisimas iš bylą pralaimėjusios šalies padeda užtikrinti šalių teisę į teisminę gynybą. Rizika apmokėti kitos šalies išlaidas atgraso nuo nepagrįsto ir ilgo bylinėjimosi, taip pat yra reguliuojamas byloje dalyvaujančių asmenų elgesys, atgrasoma nuo piktnaudžiavimo administraciniu procesu, skatinamas sąžiningas ir tinkamas materialiųjų teisinių pareigų vykdymas, užtikrinama pagarba teisei. Kita vertus, kiekvienu konkrečiu atveju teismas turi kompleksiškai įvertinti bylą laimėjusios šalies prašomų atlyginti teismo išlaidų realumą, pagrįstumą ir racionalumą, nes priešingu atveju būtų paneigta bylinėjimosi išlaidų esmė ir paskirtis (LVAT 2013-12-16 nutartis administracinėje byloje Nr. AS822-904/2013; LVAT 2015-09-21 nutartis administracinėje byloje Nr. A-2170-520/2015).

Pagal ABTĮ 57 str. 4 d. įrodymus pateikia proceso šalys ir kiti proceso dalyviai. Prireikus teismas gali pasiūlyti minėtiems asmenims pateikti papildomų įrodymų arba šių asmenų prašymu ar savo iniciatyva išreikalauti reikiamus dokumentus, pareikalauti iš pareigūnų paaiškinimų. Teismas konstatuoja, kad šiuo atveju atsakovės atstovui tekusi pareiga teikti įrodymus, susijusius su pareiškėjo laikymo Lukiškių TI-K sąlygomis, nepaneigia atsakovės atstovo teisės reikalauti atlyginti išlaidas, kurias turėjo rengdamas ir raštu pateikdamas teismui dokumentus, kurie susiję su bylos nagrinėjimu. Pažymėtina, kad atsakovės atstovas pateiktais dokumentais grindė atsiliepime į skundą išdėstytą poziciją dėl pareiškėjo skundo nepagrįstumo.

Atsakovės atstovas nurodo, kad patirtas 2,04 Eur bylinėjimosi išlaidas sudaro prie atsiliepimo pridėtų dokumentų kopijos – viso 34 A4 formato lapas. Teismo vertinimu, atsakovės atstovas pagrįstai kopijavimo išlaidas apskaičiuoja vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2000-09-01 nutarimo Nr.1039 6 ir 7 p., taip pat Statistikos departamento prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2012-12-12 informaciniu pranešimu Nr. 29 „Dėl dokumentų kopijų parengimo išlaidų indeksavimo“, pagal kuriuos nustatyta kopijų parengimo kaina – 0,06 Eur už vieną A4 formato lapo dokumento kopijos parengimą. Atsižvelgiant į tai, kad atsakovo atstovas pagrįstai parengė 34 su ginču susijusių dokumentų A4 formato lapų kopijas ir turėjo 2,04 Eur su jų parengimu susijusių išlaidų, atsakovės atstovo patirtos dėl administracinės bylos nagrinėjimo Vilniaus apygardos administraciniame teisme išlaidos priteistinos proporcingai patenkintų ir atmestų pareiškėjo reikalavimų daliai. Iš pareiškėjo atsakovės atstovui priteistina 2,03 Eur bylinėjimosi išlaidų, patirtų bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84–87 str., 88 str. 1, 4 p., 132 str. 1 d., 133 str. (redakcija, galiojanti nuo 2016-07-01),

nusprendžia:

Pareiškėjo D. S. skundą tenkinti iš dalies.

Pripažinti, kad buvo pažeista pareiškėjo D. S. teisė 2016-03-17 būti kalinamam Lukiškių tardymo izoliatoriuje-kalėjime teisės aktų reikalavimus atitinkančiomis sąlygomis.

Pareiškėjo D. S. reikalavimą dėl neturtinės žalos atlyginimo pinigine išraiška atmesti kaip nepagrįstą.

Priteisti iš D. S. atsakovės Lietuvos valstybės atstovui Lukiškių tardymo izoliatoriui – kalėjimui 2,03 Eur (du eurus ir 3 euro centus) bylinėjimosi išlaidų.

Sprendimas per vieną mėnesį nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, skundą paduodant šiam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.

Teisėja Jolita Rasiukevičienė