Kauno apylinkės teismo nutartis

dalyvaujant pareiškėjos R. S. atstovei advokatei Raimondai Lazauskienei (per Zoom programą),

viešame teismo posėdyje, organizuotame mišriu būdu, žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos R. S. pareiškimą dėl termino palikimui priimti atnaujinimo ir leidimo priimti palikimą nepilnamečio vaiko vardu išdavimo, suinteresuoti asmenys – L. K., S. K., išvadą teikianti institucija – Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Kauno miesto vaiko teisių apsaugos skyrius.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Teismo posėdžio metu pareiškėjos atstovė papildomai nurodė, jog pareiškėja nežinojo, kad palikėjas turėjo paveldėtino turto, nežinojo, kad ji sūnaus vardu turi kreiptis dėl palikimo priėmimo. Kad palikėjas turėjo paveldėtino turto pareiškėja sužinojo tik gavusi pranešimą iš notarės, sužinojusi apie savo pareigą priimti palikimą nepilnamečio vaiko vardu iš karto ėmėsi aktyvių veiksmų dėl palikimo priėmimo nepilnamečio vaiko vardu. Palikėjas išlaikymo nepilnamečiam sūnui neteikė. Posėdžio metu pareiškėjos atstovė pareiškimą palaikė, prašė jį tenkinti.

Teismo posėdžio metu suinteresuotas asmuo L. K. papildomai nurodė, jog jai viskas labai netikėta, apie nesantuokinį vaiką suinteresuotas asmuo žinojo tik iš „bobučių pletkų“. L. K. nenorėtų sutikti, kad tam nesantuokiniam vaikui kažkas priklauso. Apie palikėjo sūnų suinteresuotas asmuo sužinojo maždaug metai laiko prieš palikėjo mirtį. Namas yra įkeistas, paskolą reikia mokėti iki 2034 m. Parduoti turto negali, nes ten yra suinteresuotų asmenų gyvenamoji vieta, o parduoti su skolom ir paskola nėra galimybės. Dar liko automobilis. Taip pat liko palikėjo asmeninės skolos, kiek palikėjo sutuoktinei žinoma, skola siekia apie devynis su puse tūkstančio eurų. Posėdžio metu prašė atsižvelgti į tai, kad turi paveldėti ne tik turtą, bet ir skolas.

Suinteresuotas asmuo S. K. teismo nustatytu terminu atsiliepimo į pareiškimą nepateikė, apie teisme iškeltą bylą ji informuota tinkamai Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 123 straipsnio 1 dalyje nustatyta tvarka – pasirašant asmeniškai. Suinteresuotas asmuo teismo posėdžio metu nurodė, jog pareiškėjai niekas neturėtų priklausyti, nes ji prie turto kūrimo neprisidėjo, nesvarbu, kad prašoma vaikui, tai yra pasipelnymas ir naudos sau ieškojimas. Pažymėjo, kad namas yra areštuotas, nes yra daug skolų. Skolas pagal išgales suinteresuoti asmenys moka, o pareiškėjai skolų mokėti nereikia. Prašė pareiškimą atmesti.

Išvadą teikianti institucija teismo nustatytu terminu pateikė išvadą, kurioje nurodė, jog teismo leidimo priimti palikimą nepilnamečio sūnaus D. K. vardu išdavimas neprieštaraus vaiko interesams, jei palikimas bus priimtas pagal antstolio surašytą turto apyrašą. Ši sąlyga apsaugos vaiko turtinius interesus. Institucijos vertinimu, pareiškėja praleido terminą palikimo priėmimui dėl svarbių priežasčių, todėl terminas turėtų būti atnaujintas. Išvadą teikiančios institucijos atstovas į teismo posėdį neatvyko, išvadą teikianti institucija apie posėdžio vietą ir laiką informuota tinkamai, neatvykimo priežastys teismui nežinomos, prašymų dėl bylos nagrinėjimo atidėjimo negauta. Byla nagrinėtina išvadą teikiančios institucijos atstovui nedalyvaujant.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

pareiškimas tenkinamas.

Iš bylos medžiagos nustatyta, jog pareiškėjos ir K. K. sūnus D. K. gimė (duomenys neskelbtini) Kauno rajono 5-ojo notaro biuro notarė Lijana Gačionienė 2022 m. sausio 26 d. raštu informavo Kauno miesto Vaiko apsaugos skyrių, jog biure yra vedama paveldėjimo byla po K. K., mirusio (duomenys neskelbtini), mirties, R. S. turi nepilnametį vaiką D. K., kuris yra pirmos eilės įpėdinis pagal įstatymą ir galėtų paveldėti 3/8 dalis mirusiojo turto. 2022 m. vasario mėn. Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Kauno miesto vaiko teisių apsaugos skyrius pareiškėjai pateikė informacinį pranešimą dėl paveldėjimo teisės įgyvendinimo nepilnamečio vaiko vardu, kuriame nurodė, jog Skyrius gavo Kauno rajono 5-ojo notaro biuro raštą, kad mirus K. K. atsirado palikimas, D. K. yra pirmos eilės įpėdinis. Pareiškėjai buvo išaiškinta, kad ji per 1 mėnesį nuo pranešimo gavimo dienos privalo užtikrinti nepilnamečio vaiko interesus kreipdamasi į teismą dėl leidimo išdavimo. K. K. ir L. K. vardu bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise registruotas žemės sklypas, gyvenamasis namas, ūkinis pastatas, esantys (duomenys neskelbtini). Turtas yra įkeistas, taip pat jam yra pritaikytas areštas. Po K. K. mirties jo palikimą priėmė L. K. ir S. K. (2021 m. balandžio 27 d. liudijimas). 2021 m. birželio 9 d. pareiškėja palikėjo giminaitės trumpąja žinute paprašė parodyti, kur palikėjas palaidotas.

Dėl termino palikimui priimti atnaujinimo

Pareiškėja nurodė, kad esminės aplinkybės, lėmusios tai, kad ji praleido terminą palikimui priimti nepilnamečio vaiko vardu, buvo tos, kad pareiškėja nežinojo apie palikėjo mirtį, o kai sužinojo, terminas palikimo priėmimui jau buvo pasibaigęs; net ir sužinojusi apie palikėjo mirtį pareiškėja nežinojo, kad turi kreiptis dėl palikimo priėmimo nepilnamečio vaiko vardu, kadangi neturi teisinio išsilavinimo; taip pat pareiškėja nežinojo, kad palikėjas turėjo turto, kurį galima paveldėti. Byloje esantys rašytiniai įrodymai patvirtina, kad apie pareigą užtikrinti nepilnamečio vaiko interesus pareiškėja sužinojo 2022 m. vasario mėn., kai gavo informacinį pranešimą iš Kauno miesto Vaiko teisių apsaugos skyriaus, kuriame ir buvo nurodyta, koks turtas sudaro palikimą ir kad pareiškėja privalo imtis veiksmų, kad palikimas būtų priimtas nepilnamečio vaiko vardu. Pareiškėjos ir suinteresuotų asmenų paaiškinimais nustatyta, kad apie palikėjo mirtį pareiškėja sužinojo jau pasibaigus trijų mėnesių terminui palikimo priėmimui. Pareiškėja, sužinojusi aplinkybę, kad palikėjas turėjo paveldėtino turto, turėjo aiškią valią užtikrinti nepilnamečio vaiko interesus ir kreipėsi į teismą su nagrinėjamu pareiškimu. Pareiškėja prašo teismo pripažinti, jog terminą palikimui priimti pareiškėja praleido dėl svarbių priežasčių, ir jį atnaujinti.

Iš pareiškėjos nurodytų aplinkybių ir į bylą pateiktų rašytinių įrodymų nustatyta, kad pareiškėja nustatytu terminu į notarą dėl palikimo priėmimo nepilnamečio vaiko vardu nesikreipė, nes per nustatytą trijų mėnesių terminą pareiškėjai nebuvo žinoma apie palikėjo mirtį. Vėliau, sužinojus, kad pareiškėjos nepilnamečio sūnaus tėvas mirė, pareiškėjai nebuvo žinoma, kad nepilnamečio sūnaus tėvas turėjo turto, kurį po jo mirties nepilnametis sūnus galėtų paveldėti. Tiek pareiškėjos paaiškinimai, tiek byloje surinkti rašytiniai įrodymai, taip pat išvadą teikiančios institucijos išvada patvirtina, kad pareiškėja terminą priimti palikimą nepilnamečio vaiko vardu praleido dėl ne nuo jos valios priklausančių, objektyvių priežasčių. Teismo nuomone, pareiškime išdėstytos priežastys gali būti laikomos svarbiomis.

Suinteresuoti asmenys L. K. ir S. K. nors nesutiko su pareiškimu ir pareiškėjos reikalavimu, nurodė, jog siekdama priimti palikimą pareiškėja siekia pasipelnyti, tačiau tai grindė tik savo nuomone, kad pareiškėja negali pretenduoti į turtą, kurį palikėjas įgijo su suinteresuotu asmeniu L. K.. Šiuo atveju pažymėtina, jog nepilnamečiai vaikai yra lygiateisiai nuosavybės teisinių santykių subjektai, tačiau dėl visiško civilinio veiksnumo neturėjimo jų nuosavybės teisės įgyvendinimas turi tam tikrą specifiškumą, t. y. nepilnametis vaikas, būdamas nuosavybės teisinių santykių subjektu, turi su turtu susijusias teises bei pareigas, kurias dažniausiai įgyvendina per savo atstovus pagal įstatymą arba jų sutikimu (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 2.7 straipsnis, 2.8 straipsnis). Nepilnametis D. K. yra įstatyminis patikėjo K. K. įpėdinis (sūnus) ir turi teisę paveldėti jo turtą (CK 5.11 straipsnio 1 dalies 1 punktas), o tokios suinteresuotų asmenų nurodytos aplinkybės, kaip turto sukūrimas jų iniciatyva ir pastangomis, šiuo atveju neturi teisinės reikšmės. Pareiškėja yra nepilnamečio įpėdinio D. K. atstovė pagal įstatymą (CK 3.157 straipsnis) ir teikdama pareiškimą teismui siekia užtikrinti ne savo, bet nepilnamečio vaiko interesus. Kiti suinteresuotų asmenų nurodyti motyvai taip pat yra susiję su moraliniais įsitikinimais (kad turtas pareiškėjai nepriklauso, taip pat nepriklauso ir nepilnamečiam vaikui, apie kurį suinteresuoti asmenys neva nežinojo), tačiau nėra teisiniai ir pakankami paneigti pareiškėjos nurodomų termino praleidimo priežasčių svarbumą.

Palikimo priėmimo terminą teismas gali atnaujinti, jeigu pripažįsta, kad terminas praleistas dėl svarbių priežasčių (CK 5.57 straipsnio 1 dalis).

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. balandžio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-191/2012), kad teismas, nagrinėjantis įpėdinio prašymą pratęsti terminą palikimui priimti, turi: pirma, nustatyti, ar egzistavo pareiškėjo nurodytos aplinkybės, kuriomis jis remiasi kaip svarbiomis priežastimis, sutrukdžiusiomis priimti palikimą; antra, konstatavęs, kad atitinkamos aplinkybės buvo, teismas turi vertinti, ar jos yra svarbios pateisinti termino praleidimą; trečia, teismas turi išsiaiškinti palikimą priėmusių įpėdinių ar kitų suinteresuotų asmenų poziciją dėl termino pratęsimo. Vertinant pareiškėjo elgesį, būtina atsižvelgti į tai, ar jis buvo pakankamai atidus, sąžiningas, ar, priešingai, savo teises įgyvendino nerūpestingai, aplaidžiai, šia prasme kiekvienam konkrečiam atvejui taikytini ne vidutiniai, o individualūs sąžiningo, atidaus bei rūpestingo elgesio standartai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. birželio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-258/2007).

Įvertinus byloje esančius rašytinius įrodymus, pareiškėjos nurodytus argumentus, atmetus suinteresuotų asmenų L. K. ir S. K. atsiliepime ir teismo posėdžio metu nurodytus argumentus dėl termino praleidimo priežasčių netinkamumo, pareiškėjos aplaidumo, darytina išvada, jog dėl susiklosčiusių svarbių aplinkybių pareiškėja nustatytu terminu nerealizavo savo nepilnamečio sūnaus teisių laiku priimti palikimą, atsiradusį po K. K. mirties, todėl vadovaujantis teisingumo, protingumo, sąžiningumo principais, atnaujintinas praleistas terminas pareiškėjai po K. K., mirusio 2021 m. vasario 16 d., mirties, palikimui priimti nepilnamečio sūnaus D. K. vardu. Atsižvelgiant į išdėstytą, pareiškėjos reikalavimas dėl termino atnaujinimo laikytinas pagrįstu ir įrodytu, todėl tenkintinas (CK 1.5 straipsnis, 5.57 straipsnio 1 dalis, CPK 177 straipsnis, 178 straipsnis, 185 straipsnis).

Dėl teismo leidimo išdavimo

CK 3.188 straipsnio 2 dalis numato, kad be išankstinio teismo leidimo tėvai neturi teisės savo nepilnamečių vaikų vardu priimti palikimo. Pareiškėja, kaip nepilnamečio vaiko D. K. įstatyminė atstovė (motina), prašo leisti priimti palikimą nepilnamečio vaiko vardu, todėl yra reikalingas teismo leidimas (CK 3.188 straipsnio 1 dalies 2 punktas, 5.11 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 3 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta nuostata, kad imantis bet kokių vaiką liečiančių veiksmų, svarbiausia – vaiko interesai. Pagal Lietuvos Respublikos vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 4 straipsnio 1 punktą tėvai, kiti teisėti vaiko atstovai, valstybės, vietos savivaldos ir visuomenės institucijos, kiti fiziniai ir juridiniai asmenys įpareigoti laikytis nuostatos visur ir visada pirmiausia atsižvelgti į teisėtus vaiko interesus.

Siekiant išvengti galimų neigiamų turtinių padarinių nepilnamečių vaikų atžvilgiu, taip pat vadovaujantis CK 3.3 straipsnio 1 dalyje įtvirtintais prioritetiniais vaiko teisių ir interesų apsaugos bei gynimo principo turiniu ir tikslais, teismo leidimas yra būtina sąlyga tėvams (globėjams) nepilnamečio vaiko vardu tiek atsisakyti priimti palikimą, tiek palikimą priimti, nepriklausomai nuo nepilnamečio vaiko amžiaus. Nors pareiškėja nurodė, jog duomenų apie palikėjo kreditorius neturi, paveldėtinas turtas nėra suvaržytas, tačiau iš byloje esančių rašytinių įrodymų, taip pat suinteresuotų asmenų paaiškinimų darytina išvada, kad palikėjas turėjo skolinių įsipareigojimų, be kita ko, nekilnojamasis turtas, kurio dalį pareiškėja siekia paveldėti nepilnamečio vaiko vardu, yra areštuotas, jam yra registruota hipoteka. Tikslių duomenų apie palikėjo skolas teismui nėra pateikta, be kita ko, nėra žinoma ir tiksli paveldėtino turto apimtis.

CK 5.52 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad įpėdinis, kuris priėmė palikimą turto valdymo perėmimu arba padavęs pareiškimą notarui, už palikėjo skolas atsako visu savo turtu, išskyrus CK numatytus atvejus. Jeigu šioje dalyje nurodytu palikimo priėmimo būdu palikimą priėmė keletas įpėdinių, visi jie už palikėjo skolas atsako solidariai visu savo turtu. Jeigu įpėdinis notarui pateiktame pareiškime dėl palikimo priėmimo nurodo, kad palikimą pageidauja priimti pagal turto apyrašą, turto apyrašas sudaromas ir įpėdinio atsakomybė už palikėjo skolas nustatoma CK 5.53 ir 5.54 straipsniuose nustatyta tvarka. Įpėdinis, priėmęs palikimą pagal antstolio sudarytą apyrašą, už palikėjo skolas atsako tik paveldėtu turtu (CK 5.53 straipsnio 1 dalis).

Esant nustatytoms aplinkybėms, kai iš teismui pateiktų duomenų negalima nustatyti, ar palikėjo K. K. paveldimo turto balansas yra teigiamas ar neigiamas, t. y. skoliniai įsipareigojimai yra didesni už paveldėtiną turtą ar ne, taip pat įvertinus išvadą teikiančios institucijos išvadoje nurodytas aplinkybes, suinteresuotų asmenų paaiškinimus dėl palikėjo skolų ir paveldėtino turto arešto, siekiant apsaugoti nepilnamečio vaiko interesus, pareiškėjos reikalavimas dėl teismo leidimo išdavimo tenkintinas, pareiškėjai išduotinas leidimas priimti palikimą nepilnamečio vaiko D. K. vardu pagal antstolio sudarytą turto apyrašą po palikėjo K. K. mirties (CK 5.53 straipsnio 1 dalis, CPK 582 straipsnio 4 dalis).

Iš pareiškėjos valstybei priteistinos 17,92 Eur išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu (CPK 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 92 straipsnis).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 290, 291, 578 straipsniais,

nutaria:

pareiškimą tenkinti.

Atnaujinti terminą pareiškėjai R. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) palikimui, atsiradusiam po K. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirusio (duomenys neskelbtini), priimti nepilnamečio vaiko D. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) vardu.

Išduoti leidimą pareiškėjai R. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) nepilnamečio vaiko D. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) vardu priimti palikimą, atsiradusį po tėvo K. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirties (duomenys neskelbtini), pagal antstolio sudarytą turto apyrašą.

Priteisti valstybei iš pareiškėjos R. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 17,92 Eur (septyniolikos eurų 92 ct) bylinėjimosi išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų siuntimu. Ši suma turi būti sumokėta į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos Finansų ministerijos, juridinio asmens kodas 188659752, biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 5662.

Nutarties dalis dėl termino atnaujinimo per 7 (septynias) dienas nuo jos priėmimo dienos gali būti skundžiama Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus.

Nutarties dalis dėl teismo leidimo išdavimo neskundžiama.