Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Virginija Gudynienė, apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal atsakovo A. V. apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2015 m. lapkričio 23 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-4076-947/2015 pagal ieškovo A. V. ieškinį atsakovui A. V., trečiajam asmeniui R. V., dėl išlaikymo ir išlaikymo įsiskolinimo priteisimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai

Nuo 2013 m. liepos 9 d. įsigaliojo CK 3.192¹ straipsnis, kuris iš esmės pakeitė iki tol galiojusią CK 194 straipsnio 3 dalį dėl išlaikymo priteisimo pilnamečiam vaikui. Teismas praktiškai sutapatino abi šias normas pagal vienintelį kriterijų – reikiamą pilnamečiui vaikui išlaikymą. Nėra pagrindo pripažinti, jog ieškovo turtinė padėtis sunki. Ieškovas dirba, 2014 m. pabaigoje – 2015 m. pradžioje iš atsakovo gavo 20000 Lt (5792,40 Eur). Neaišku, dėl kokių aplinkybių šių pinigų ieškovas negali naudoti padengti teismo nustatytos 224,51 Eur sumos būtiniesiems poreikiams patenkinti. Ieškovui suteikta lengvatinė paskola. Prie ieškovo patikslinto ieškinio nebuvo jokių rašytinių įrodymų apie jo sąžiningą ir pažangų mokymąsi aukštojoje mokykloje. Neįtikėtina, jog nuo 2015 m rugsėjo 1 d. iki lapkričio mėnesio nebuvo atsiskaitymų ir vertinimų. Ieškovas studijuoja mokamoje vietoje, tai suponuoja, kad jo mokymosi rezultatai nėra geri, taigi jis savo kaip studento pareigų neatlieka tinkamai ir sąžiningai. Teismas neanalizavo, kad ieškovas gyvena Kaune su savo motina, tačiau išlaikymo iš jos neprašo. Teismas nepagrįstai nevertino, kad ieškovas piniginių lėšų turi pakankamai ne tik būtinųjų poreikių tenkinimui.

Prašo panaikinti sprendimą iš dalies, ieškinį dėl išlaikymo priteisimo nuo 2015 m. birželio 1 d. atmesti arba grąžinti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo, likusią sprendimo dalį palikti nepakeistą.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Apeliacijos dalykas – patikrinimas, ar pirmosios instancijos teismas pagrįstai nusprendė dėl sąlygų, kurioms esant teismas gali priteisti išlaikymą pilnamečiui vaikui pagal CK 3.192¹ straipsnį, besimokant aukštojoje mokykloje, buvimo.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnis). Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, numatytų CPK 329 straipsnio 2 dalyje, apeliacinės instancijos teismas nenustatė.

Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas iš esmės teisingai išaiškino ir pritaikė teisės normas, reglamentuojančias pilnamečių vaikų, besimokančių aukštojoje mokykloje, išlaikymą.

Tėvų pareiga išlaikyti paramos reikalingus pilnamečius vaikus, ne vyresnius negu 24 metų ir besimokančius vidurinių, aukštųjų ar profesinių mokyklų dieniniuose skyriuose, įtvirtinta CK 3.192¹ straipsnio pirmoje dalyje. Šio straipsnio 4 dalis nustato, kad vaikų, sulaukusių pilnametystės, išlaikymo tvarkai mutatis mutandis taikomi šio kodekso 3.192, 3.193, 3.194, 3.196, 3.197. 3.198, 3.199, 3.200, 3.201 straipsniai. Pagal CK 2.5 straipsnio 1 dalį pilnametystės sulaukęs asmuo, t. y. kai jam sueina aštuoniolika metų, turi visišką civilinį veiksnumą – jis gali savo veiksmais įgyti civilines teises ir sukurti civilines pareigas. Dėl to, sprendžiant dėl paramos teikimo pilnamečiam vaikui, būtina nustatyti kitus teisiškai reikšmingus faktus, nei sprendžiant dėl nepilnamečio vaiko išlaikymo. Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas (toliau tekste – Konstitucinis Teismas), spręsdamas dėl tėvų pareigos išlaikyti besimokančius pilnamečius savo vaikus įstatyminės nuostatos konstitucingumo, 2007 m. birželio 7 d. nutarime konstatavo, kad paramos reikalingų pilnamečių vaikų, besimokančių vidurinių, aukštųjų ar profesinių mokyklų dieniniuose skyriuose, išlaikymo institutas iš esmės skiriasi nuo nepilnamečių vaikų išlaikymo instituto. Kasacinis teismas yra suformavęs vienodą CK 3.194 straipsnio trečiosios dalies (šiuo metu – 3.192¹ straipsnio pirmos dalies) normos aiškinimo ir taikymo praktiką po Konstitucinio Teismo 2007 m. birželio 7 d. nutarimo, t. y. teismui nustačius būtinumą ir galimybę teikti išlaikymą, pagal CK 3.194 straipsnio 3 dalį tėvai turi pareigą remti savo pilnamečius vaikus, kurie mokosi vidurinių, profesinių mokyklų dieniniuose skyriuose ir yra ne vyresni negu 24 metų amžiaus, tačiau tokį išlaikymą teismas gali priteisti konkrečioje byloje kiekvienu atveju įvertinęs šiam klausimui spręsti svarbias aplinkybes, nes paramos būtinumo sąvoka yra vertinamoji (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. birželio 29 d. nutartis, priimta civilinėje byloje A. T., E. T. v. A. T., byla Nr. 3K-3-188/2007). Konstitucinis Teismas 2007 m. birželio 7 d. nutarime ir kasacinis teismas įvardijo sąlygas, kuriomis teismas gali priteisti išlaikymą pilnamečiams vaikams pagal CK 3.194 straipsnio trečią dalį: sunki vaikų turtinė padėtis; tėvai turi turėti galimybių išlaikymui teikti; negalima iš esmės pabloginti paramą teikiančių tėvų ir kitų šeimos narių turtinės padėties; išlaikymo priteisimas turi nedaryti esminės žalos jį teikiantiems tėvams ar kitiems asmenims; priteistą paramą turi būti įmanoma įvykdyti; tėvams patiems turi būti nereikalinga parama, globa ir pan.; paramos reikalingas pilnametis vaikas turi būti išnaudojęs visas protingas galimybes pats pasirūpinti mokytis reikalingomis lėšomis ir kt. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. sausio 25 d. nutartis, priimta civilinėje byloje G. M. v. G. M. , bylos Nr. 3K-3-25/2008; 2007 m. birželio 29 d. nutartis, priimta civilinėje byloje A. T., E. T. v. A. T., bylos Nr. 3K-3-188/2007; 2008 m. balandžio 11 d. nutartis, priimta civilinėje byloje A. L. v. A. L., bylos Nr. 3K-3-248/2008; 2009 m. gegužės 25 d. nutartis, priimta civilinėje byloje I. R. v. J. R., bylos Nr. 3K-7-204/2009).

Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad (duomenys neskelbtini) tapęs pilnamečiu, ieškovas mokėsi Kauno Juozo Urbšio katalikiškoje vidurinėje mokykloje, mokslo metai baigėsi 2015 m. gegužės 28 d. 2015 m. rugsėjo mėn. ieškovas pradėjo studijuoti Dizaino studijų programą Kauno kolegijos Justino Vienožinskio menų fakultete, studijų forma – dieninės nuolatinės, stipendijos negauna. Studijas numatyta baigti 2018 m. birželio 30 d. Studijų kaina yra 2300 Eur per metus. Ieškovas neturi transporto priemonių, nekilnojamojo turto. Kartu su trečiuoju asmeniu gyvena bute, esančiame (duomenys neskelbtini) (t.1, b. l. 75).

Sprendžiant dėl išlaikymo prašančio dieniniame skyriuje besimokančio pilnamečio vaiko turtinės padėties, turi būti įvertinamas jo turtas, visų rūšių pajamos (darbo užmokestis, pašalpos, pensijos, autorinis atlyginimas, stipendija ir kt.), taip pat protingų galimybių jas gauti išnaudojimas. Viena iš galimybių aukštosios mokyklos dieninio skyriaus studentui gauti lėšų mokymuisi ir pragyvenimui – valstybės remiamos paskolos, kurios teikiamos tiek studijų kainai sumokėti, tiek gyvenimo išlaidoms (Mokslo ir studijų įstatymo 74 straipsnis).

Ieškovas gavo valstybės remiamą paskolą vienerių metų studijų kainai apmokėti, taigi, pasinaudojo galimybe gauti lėšų mokymuisi (2015 m. lapkričio 2 d. garso įrašo 09:15 min.) (t.1, b. l. 154). Nepagrįstas apelianto teiginys, kad gauta paskola rodo ieškovo gerą turtinę padėtį. Imama paskola rodo, kad ieškovas neturi pakankamai piniginių lėšų pragyvenimui. Be to, paskolos ieškovas negali naudoti savo nuožiūra, ji yra tikslinė ir panaudota studijų kainai apmokėti.

Apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad ieškovo studijų grafikas yra pakankamai intensyvus, todėl ieškovas neturi galimybės dirbti visą darbo dieną. Šių aplinkybių neginčija ir apeliantas. Nuo 2015 m. spalio 6 d. ieškovas pradėjo dirbti pardavėju­–konsultantu UAB „C&D Style“. Darbo sutartis terminuota iki 2016 m. sausio 6 d. (t.1, b. l. 150-152). Iš darbo grafiko ir I kurso rudens semestro tvarkaraščio matyti, kad pirmadieniais ir antradieniais dalis studijų laiko ir darbo grafiko persidengia (t.1, b.l. 152, 153). Iš Sodros duomenų matyti, kad darbo santykiai UAB „C&D Style“ nutrūko 2015 m. gruodžio 5 d. Nuo 2016 m. birželio 3 d. ieškovas įsidarbino UAB „Apiron LT“ (t.2, b.l. 27). Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nėra pagrindo spręsti, jog ieškovas deda per mažai pastangų gauti pajamų iš darbinių santykių. Apelianto teiginys, kad ieškovas turi pakankamai piniginių lėšų ne tik būtinųjų poreikių tenkinimui, yra nepagrįstas įrodymais, todėl atmestinas kaip neįrodytas. Apeliantas ieškovui perdavė apie 20 000 Lt kaip išlaikymo įsiskolinimą, kadangi neteikė Kauno miesto apylinkės teismo 2004 m. spalio 11 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. SN2-11745/2004 priteisto 150 USD išlaikymo nepilnamečiam ieškovui (t.1, b.l. 31). Apelianto sumokėtas išlaikymo įsiskolinimas nesudaro pagrindo juo remtis vertinant dabartinę ieškovo turtinę padėtį, nes yra skirtas padengti nepilnamečio išlaikymo išlaidoms, kurias tuo laikotarpiu patyrė ieškovo motina.

Dar vienas kriterijus, į kurį turi būti atsižvelgiama sprendžiant dėl paramos priteisimo ir kuris taikytinas prašančiam paramos pilnamečiam studentui, yra sąžiningas ir pažangus mokymasis. Pažangų ieškovo mokymąsi aukštojoje mokykloje liudija apeliacinės instancijos teismo išreikalauti įrodymai apie teigiamai įvertintus atsiskaitymus ir nustatytu laiku įvykdytą studijų programą. Iš 2016 m. birželio 9 d. rašto dėl A. V. studijų Kauno kolegijoje Nr. D13-32 matyti, kad ieškovo I semestro pažangumas yra ­ 7,7 balai, II semestro pažangumas – 9,0 balai. Apeliacinės instancijos teismui nėra pagrindo sutikti su apelianto teiginiu apie neįrodytą pažangų ieškovo mokymąsi.

Remdamasis nurodytomis aplinkybėmis, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad ieškovas išnaudojo protingas galimybes gauti pajamų studijoms ir pragyvenimui, tačiau iš gaunamų lėšų negali patenkinti savo būtiniausių poreikių, todėl jam reikalinga parama iš abiejų tėvų.

Paprastai teisminėje praktikoje pripažįstamos pagrįstomis, būtinomis išlaidomis, tenkinant vaiko poreikius, išlaidos siekiančios 1 MMA (bylos nagrinėjimo metu 1 MMA 325 Eur, nuo 2016 m. sausio 1 d. – 350 Eur). Šis kriterijus yra orientacinis ir taikytinas atsižvelgiant į konkrečias bylos aplinkybes. Apeliantas iš esmės neginčija pirmosios instancijos teismo nustatytos ieškovo poreikiams patenkinti reikalingos 224,51 Eur sumos. Tačiau apeliacinės instancijos teismas pripažįsta, kad, sprendžiant dėl ieškovui reikalingos paramos dydžio, svarbus realių ieškovo poreikių nustatymas. Ieškovas pateikė tik dalį įrodymų turimoms išlaidoms pagrįsti, todėl dalis ieškinyje nurodytų išlaidų vertintina kritiškai – 23,17 Eur išlaidų vaistams, vitaminams bei 23,17 Eur higienos priemonėms (ieškovas neturi sveikatos sutrikimų, o vitaminų dėžutė ar higienos priemonė paprastai yra naudojamos ilgiau nei mėnesį). Nepagrįstos išlaidos korepetitoriams. Ieškovas nurodė, kad pas korepetitorius lankytis šiuo metu neturi laiko, taigi šių išlaidų nepatiria (2015 m. lapkričio 2 d. garso įrašo 14:10 min.). Per didelė nurodoma ieškovui tenkanti 65 Eur mokesčių už komunalines paslaugas dalis. Iš pateiktų mokėjimo nurodymų matyti, kad ne šildymo sezonu komunaliniams mokesčiams sumoka apie 105 Eur, šildymo sezonu – apie 135 Eur. Bute, esančiame (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą deklaravusių asmenų skaičius yra 3, taigi kas mėnesį ieškovui tenkanti mokesčių dalis sudarytų apie 35–45 Eur (t.1, b.l. 64-69, 75). Pirmosios instancijos teismas pagrįstai prie būtinų poreikių nepriskyrė išlaidų studijų kainai apmokėti, todėl apeliacinės instancijos teismas šių motyvų nekartoja. Visgi nors nurodyti tam tikrų poreikių tenkinimui reikalingų išlaidų dydžiai yra kiek padidinti, pačios išlaidos nėra nereikalingos, kadangi kiekvienam žmogui reikalingas maistas, higienos priemonės, drabužiai, avalynė ir pan. Atsižvelgęs į ieškovo amžių, pažangumą moksle, aplinkybę, jog ieškovas išnaudojo galimybę tam tikrą dalį lėšų užsidirbti pats, apeliacinės instancijos teismas pripažįsta pagrįsta pirmosios instancijos teismo išvadą, jog ieškovo būtiniesiems poreikiams patenkinti per mėnesį papildomai reikia apie 224,51 Eur.

Atmestini apelianto argumentai, jog pirmosios instancijos teismas teisingai neįvertino jo turtinės padėties. Apskųstame sprendime išvardinti ir įvertinti duomenys apie atsakovo pajamas Jungtinėje Karalystėje, kad Lietuvos Respublikoje jis neturi nekilnojamojo turto, transporto priemonių, įvertinta atsakovo šeiminė padėtis (išlaiko du nepilnamečius vaikus) Pagal CPK 185 straipsnį teismai, vertindami šalių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o nešališka išvada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo turi būti daroma vadovaujantis logikos taisyklėmis, pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, apeliantas nenurodė realiai gaunamų pajamų dydžio (tikrovėje išlaidos negali viršyti gaunamų pajamų). Kritiškai vertintini apelianto teiginiai, kad jo banko sąskaitos išklotinėse matyti visos gaunamos pajamos (2015 m. lapkričio 2 d. garso įrašo 01:00:55 min.). Pateikti LLoyds Bank atsiskaitomosios sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) išrašai nepatvirtina visų atsakovo gaunamų pajamų dydžio, kadangi tai yra antrinis (išvestinis) dokumentas. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, atsakovo darbo užmokestį galėtų patvirtinti darbovietės pažyma, Jungtinės Karalystės socialinio draudimo funkcijas atliekančios institucijos pažyma ir pan., tačiau tokių duomenų byloje nėra. Atsakovas nurodo, kad jo šeimos pajamos sudaro apie 1800 svarų: apelianto darbo užmokestis – apie 600 svarų, pašalpos vaikams – 760 svarų (t.1 b.l. 143, t.2 b.l. 7; t.1, b. l. 154). Įvardintos pajamos yra 1360 svarų, neaišku, iš kur gaunami likę 440 svarų (1800–1360). Įvertinus tai, kad atsakovo šeimos poreikiams reikia apie 2000–2500 svarų, pagrįsta manyti, kad apeliantas gauna ir kitų pajamų. Teigdamas apie sunkią turtinę padėtį, apeliantas nepagrįstai remiasi 20 000 Lt paskola, kurią turėjo sumokėti kaip išlaikymo įsiskolinimą ieškovui. Šis įsiskolinimas susidarė apeliantui nemokant Kauno miesto apylinkės teismo 2004 m. spalio 11 d. sprendimu bendru sutuoktinių sutarimu nustatyto 150 USD dydžio išlaikymo. Apeliantas dėl išlaikymo sumažinimo į teismą nesikreipė, nes laikė, kada nors įsiskolinimą sumokės (2015 m. lapkričio 2 d. garso įrašo 01:01:50 val.). Tai patvirtina, kad apeliantas savo noru prisiėmė riziką dėl didėjančio įsiskolinimo nepilnamečiam vaikui, todėl neteisinga tuo remtis šioje byloje, teigiant apie sunkią turtinę padėtį.

Apeliantas remiasi dviejų nepilnamečių vaikų išlaikymo pareiga, tačiau tokią pačią pareigą turi ir vaikų motina (CK 3.192 straipsnio 1 dalis). Apeliantas nurodė, kad jo sugyventinė (vaikų motina) nedirba, tačiau nenurodė nedarbo priežasčių (t.1, b. l. 154). Pirmosios instancijos teismas pagrįstai atsižvelgė į tai, kad, (duomenys neskelbtini) gimus atsakovo vaikui, atsakovo išlaidos dar labiau padidėjo, tačiau dabar šis vaikas yra paaugęs, jam nebūtina nuolatinė motinos priežiūra, todėl, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, abiejų vaikų išlaikymo našta nebepriklauso tik apeliantui. Šių vaikų išlaikymas neatleidžia nuo įstatyminės pareigos išlaikyti paramos reikalingą pilnametį studijuojantį vaiką.

Apeliantas nepagrįstai teigia apie pirmosios instancijos teismo neanalizuotą aplinkybę, jog ieškovas neprašo išlaikymo iš motinos. Pirmosios instancijos teismas teisingai konstatavo, kad šiuo metu ieškovą išlaiko jo motina. Iš 2013 m. sausio – 2015 m. birželio mėnesių laikotarpio VSDFV duomenų matyti, kad trečiasis asmuo dirba UAB „Mondelez Lietuva Production“, jos draudžiamąsias pajamas 2015 m. vidutiniškai sudarė apie 554,27 Eur. Nekilnojamojo turto, transporto priemonių neturi. Apeliantui neteikiant sūnui reguliarios paramos, sūnaus išlaikymo pareiga, tiek kiek jis nepajėgus savęs išlaikyti, yra perkeliama kartu gyvenančiam trečiajam asmeniui. Be to, gyvenant atsiranda ir nenumatytų papildomų ieškovo išlaidų. Logiška, kad jas padengti privalo trečiasis asmuo.

Vadovaujantis išdėstytais motyvais, apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo nustatytu 100 Eur periodiniais mokėjimais išlaikymo dydžiu nuo 2015 m. rugsėjo 1 d.

Apeliacinės instancijos teismas iš dalies sutinka su apelianto argumentu, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai ieškovui priteisė paramą už 2015 m. vasaros laikotarpį. Mokslo metai vidurinėje mokykloje baigėsi 2015 m. gegužės 28 d. Visuotinai žinoma aplinkybė, kad brandos egzaminai baigiasi ir atestato įteikimas įvyksta birželio mėnesį (CPK 182 straipsnio 1 punktas). Į aukštąją mokyklą ieškovas įstojo 2015 m. rugsėjo 1 d. Taigi, atostogų metu liepos ir rugpjūčio mėnesiais ieškovas turėjo laisvo laiko ir galimybę užsidirbti lėšų pragyvenimui. Ieškovas neįrodė, kad šiuo laikotarpiu visą laiką skyrė mokslui (tuo metu studijos nevyko). Atsižvelgiant į tai, pakeistinas išlaikymo įsiskolinimo laikotarpis, nustatant jį nuo (duomenys neskelbtini) iki 2015 m. birželio 30 d. Kadangi pirmosios instancijos teismas yra konstatavęs apelianto pareigą prie sūnaus išlaikymo jam besimokant vidurinėje mokykloje prisidėti apie 150 Eur per mėnesį, priteistas išlaikymo įsiskolinimas mažintinas dviejų mėnesių išlaikymo suma iki 1500 Eur (150 x 2 mėn.).

Remdamasis išdėstytais argumentais apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai pritaikė CK 3.192¹ straipsnio nuostatas dėl išlaikymo iš tėvų (vieno jų) priteisimo pilnamečiam ne vyresniam kaip 24 metų vaikui, besimokančiam aukštojoje mokykloje, tačiau neteisingai nustatė išlaikymo įsiskolinimo laikotarpį, pilnamečiui vaikui besimokant vidurinėje mokykloje. Dėl to apeliacine tvarka įvertintas sprendimas pakeistinas (CPK 329 straipsnio 1 dalis, 330 straipsnis, 326 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Pakeitus teismo sprendimą, atitinkamai perskirstytinos bylinėjimosi išlaidos.

Ieškovas prašė priteisti 675,69 Eur išlaikymo įsiskolinimą nuo (duomenys neskelbtini) iki 2015 m. sausio 8 d. ir išlaikymą po 162,50 Eur kas mėnesį iki kol ieškovas studijuos aukštojoje mokykloje ir bus ne vyresnis negu 24 metų, atsakovas prašė priteisti išlaikymo įsiskolinimą po 90 Eur per mėnesį nuo (duomenys neskelbtini) iki 2015 m. birželio 1 d., kitą ieškinio dalį atmesti. Ieškovo reikalavimas dėl išlaikymo įsiskolinimo patenkintas 100 procentų (vietoje prašomų 675,69 Eur priteista 1500 Eur), dėl išlaikymo teikimo 61,5 procentais (100 Eur x 100 proc./162,5 Eur). Tokiu būdu ieškovo reikalavimai patenkinti 80,75 procentais (100 + 61,5 / 2), atsakovo – 19,25 procentais. Ieškovo atstovė prašė priteisti 450 Eur už teisines paslaugas patirtas pirmosios instancijos teisme (2015 m. balandžio 24 d. patikslinto ieškinio rengimas – 200 Eur, 2015 m. rugsėjo 11 d. patikslinto ieškinio rengimas – 100 Eur, atstovavimas teisme – 150 Eur) (t.1 b. l. 138, 139). Atsakovas patyrė 552 Eur bylinėjimosi išlaidų pirmosios instancijos teisme, t.y. 400 Eur už teisines paslaugas (konsultacijos, atsiliepimo į ieškinį surašymas, dokumentų patvirtinimas – 200 Eur, atstovavimas teisme – 100 Eur, atsiliepimo į patikslintą ieškinį surašymas, konsultacijos – 100 Eur) ir už dokumentų vertimą – 152 Eur (CPK 88 straipsnio 1 dalies 1 punktas) (t.1 b.l. 156, 157, 124). Šalių patirtos pirmosios instancijos teisme bylinėjimosi išlaidos neviršijo Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintose rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) 8.2, 8.19 punktuose nustatytų maksimalių dydžių (užpraėjusio ketvirčio vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje be individualių įmonių – 714,50 Eur, 713,90 Eur) (2015 m. kovo 19 d. redakcija). Todėl iš atsakovo ieškovo naudai priteistina 363,40 Eur proporcingai patenkinto reikalavimo daliai (450 x 80,75 proc.), iš ieškovo atsakovo naudai priteistina 106,26 Eur proporcingai atmesto ieškinio reikalavimo daliai (552 x 19,25 proc.). Taikant tarpusavio reikalavimų sudengimo institutą, iš atsakovo ieškovui priteistina 257,14 Eur bylinėjimosi išlaidų pirmosios instancijos teisme (363,40 – 106,26). Ieškovas yra atleistas nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo byloje dėl išlaikymo priteisimo, todėl iš atsakovo valstybės naudai priteistina 81 Eur žyminio mokesčio (100 x 12 x 3 proc.) + (1500 x 3 proc.) ir 5,43 Eur procesinių dokumentų siuntimo išlaidų (6,72 x 80,75 proc.) (CPK 93 straipsnio 1 dalis, 96 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teisme t. 2 b. l. 9,10 atsakovas prašo priteisti jo patirtas 500 Eur bylinėjimosi išlaidas (konsultacijos, apeliacinio skundo surašymas), kurios neviršija rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą 8.10, 8.19 punktuose nustatytų maksimalių dydžių (CPK 98 straipsnis). Atsakovo apeliacinio skundo reikalavimas dėl išlaikymo įsiskolinimo patenkintas 16,67 procentų (300x 100 proc./ 1800), dėl išlaikymo – 0 procentų (reikalavimas atmestas). Tokiu būdu apelianto reikalavimai patenkinti 8,33 procentais (16,67+0/2). Atsižvelgiant į patenkintą apelianto reikalavimo dalį, apeliantui iš ieškovo priteistina 41,65 Eur bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme (500 x 8,33 proc.) (CPK 98 straipsnis).

Kauno apygardos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 325-330 straipsniais,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

pakeisti 2016 m. birželio 6 d. Kauno apylinkės teismo sprendimą, iš atsakovo ieškovui priteistą išlaikymo įsiskolinimo sumą sumažinant iki 1500 (tūkstančio penkių šimtų) Eur už laikotarpį nuo (duomenys neskelbtini) iki 2015 m. birželio 30 d., iš atsakovo ieškovui priteistą bylinėjimosi išlaidų sumą padidinant iki 257,14 Eur (dviejų šimtų penkiasdešimt septynių eurų 14 ct), iš atsakovo valstybei priteistą žyminį mokestį padidinant iki 81 (aštuoniasdešimt vieno) Eur, išlaidas už procesinių dokumentų įteikimą padidinant iki 5,43 (penkių eurų 43 ct) Eur.

Likusią sprendimo dalį palikti nepakeistą.

Priteisti iš ieškovo A. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) atsakovui A. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 41,65 Eur (keturiasdešimt vieną eurą 65 ct) bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme.