Kauno apylinkės teismo sprendimas

Kauno apylinkės teismo teisėja Asta Žeromskytė - Stanienė, sekretoriaujant Justinai Brazaitytei, dalyvaujant ieškovui A. V., ieškovo atstovei advokatei D. V., atsakovo atstovei advokatei D. J., nedalyvaujant atsakovui A. V., trečiajam asmeniui R. V., viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą

pagal ieškovo A. V. patikslintą ieškinį atsakovui A. V. dėl išlaikymo ir išlaikymo įsiskolinimo priteisimo, trečiasis asmuo R. V.,

Aprašomoji dalis

nustatė:

ieškovas A. V. kreipėsi į teismą su ieškiniu (b. l. 3), kurį tikslino du kartus (b. l. 27-30, 128-132). Galutinai patikslintu ieškiniu ieškovas prašo:

1) priteisti ieškovui A. V. iš atsakovo A. V. 162,50 Eur dydžio išlaikymą, mokamą kas mėnesį periodinėmis išmokomis, iki kol A. V. studijuos aukštojoje mokykloje pagal nuolatinės studijų formos programą ir bus ne vyresnis negu 24 metų;

2) priteisti ieškovui A. V. iš atsakovo A. V. 675,69 Eur dydžio išlaikymo įsiskolinimą už laikotarpį nuo (duomenys neskelbtini) iki 2015 m. sausio 8 d.

Ieškovas taip pat prašė priteisti iš atsakovo turėtas bylinėjimosi išlaidas.

Trečiasis asmuo R. V. atsiliepimo į ieškinį nepateikė, teismo posėdyje nedalyvavo.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas iš dalies.

Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas spręsdamas dėl Civilinio kodekso 3.194 straipsnio 3 dalies, tuo metu reguliavusios išlaikymo priteisimą pilnamečiam vaikui, konstitucingumo 2007 m. birželio 7 d. nutarime pateikė skirtingą pareigos teikti išlaikymą pilnamečiams vaikams, besimokantiems vidurinėse mokyklose, ir pilnamečiams vaikams, besimokantiems aukštosiose mokyklose, vertinimą. Atsižvelgiant į tai, ieškovo reikalavimai dėl paramos teikimo besimokant vidurinėje mokykloje ir aukštojoje mokykloje išskiriami į atskiras dalis, dėl skirtingo paramos teikimo sąlygų teisinio vertinimo. Visų pirma, teismas pasisako dėl išlaikymo teikimo periodinėmis išmokomis ieškovui šiuo metu, t. y. mokantis aukštojoje mokykloje, ir tada spręs dėl išlaikymo ieškovui besimokant vidurinėje mokykloje, kuris traktuotinas kaip išlaikymo įsiskolinimas.

Dėl paramos būtinumo besimokant aukštojoje mokykloje ir išlaikymo dydžio.

Teismas nustatė, kad ieškovas A. V. yra atsakovo A. V. ir trečiojo asmens R. V. pilnametis sūnus (b. l. 5). Ieškovas pilnamečiu tapo (duomenys neskelbtini). Teismas nustatė, kad ieškovas A. V. nuo 2015 m. rugsėjo 1 d. studijuoja (duomenys neskelbtini) I kurse pagal nuosekliųjų studijų programą valstybės nefinansuojamoje studijų vietoje (b. l. 125). Numatoma studijų baigimo data - 2018 m. birželio 30 d.

Pagal bendrąjį principą, tėvų teisės ir pareigos vaikams, taip pat ir pareiga materialiai išlaikyti vaiką, baigiasi vaikui sulaukus pilnametystės (Civilinio kodekso 3.160 straipsnio 1 dalis). Pripažįstama, kad sulaukęs pilnametystės, t. y. nuo aštuoniolikos metų amžiaus, darbingas asmuo privalo pats rūpintis savo išlaikymu, dirbti ar rasti kitą pajamų šaltinį, kad galėtų savarankiškai tenkinti savo poreikius. Tačiau įstatyme yra nustatytos ir išimtys, kai tėvų pareiga išlaikyti savo vaikus išlieka net ir tais atvejais, kai vaikui sukanka aštuoniolika metų. Vadovaujantis Civilinio kodekso 3.192¹ straipsnio 1 dalimi, tėvai, turintys galimybę, privalo išlaikyti savo vaikus, sulaukusius pilnametystės, kurie mokosi pagal vidurinio ugdymo programą ar pagal formaliojo profesinio mokymo programą pirmajai kvalifikacijai įgyti arba studijuoja aukštojoje mokykloje pagal nuolatinės studijų formos programą ir yra ne vyresni negu 24 metų ir kuriems būtina materialinė parama, atsižvelgiant į vaikų, sulaukusių pilnametystės, turtinę padėtį, gaunamas pajamas, galimybę patiems gauti pajamų ir kitas svarbias aplinkybes. Tokia tėvų pareiga kildinta ne tik iš įstatymų, bet ir iš Konstitucijos nuostatų visumos, inter alia iš tėvų ir vaikų ryšių vertingumo konstitucinio įtvirtinimo, atviros, teisingos, darnios ir pilietinės visuomenės siekio, valstybės socialinės orientacijos. Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas spręsdamas dėl Civilinio kodekso 3.194 straipsnio 3 dalies, tuo metu reguliavusios išlaikymo priteisimą pilnamečiam vaikui, konstitucingumo 2007 m. birželio 7 d. nutarime konstatavo, kad paramos reikalingų pilnamečių vaikų, besimokančių vidurinių, aukštųjų ar profesinių mokyklų dieniniuose skyriuose, išlaikymo institutas iš esmės skiriasi nuo nepilnamečių vaikų išlaikymo instituto. Išlaikymo priteisimas pilnamečiams asmenims negali būti grindžiamas tokiais pat principais kaip nepilnamečiams. Priešingu atveju, būtų paneigta pilnametystės samprata, įtvirtinta Konstitucijoje ir visoje teisės sistemoje. Pagal Civilinio kodekso 2.5 straipsnio 1 dalį pilnametystės sulaukęs asmuo, t. y. kai jam sueina aštuoniolika metų, turi visišką civilinį veiksnumą – jis gali savo veiksmais įgyti civilines teises ir sukurti civilines pareigas. Dėl to, sprendžiant dėl paramos teikimo pilnamečiam vaikui, būtina nustatyti kitus teisiškai reikšmingus faktus, nei sprendžiant dėl nepilnamečio vaiko išlaikymo. Tame pačiame nutarime Konstitucinis Teismas pateikė skirtingą pareigos teikti išlaikymą pilnamečiams vaikams, besimokantiems vidurinėse mokyklose, ir pilnamečiams vaikams, besimokantiems aukštosiose mokyklose, vertinimą. Kai sprendžiama dėl išlaikymo teikimo pilnamečiams vaikams, besimokantiems aukštosiose mokyklose, turi būti paisoma aplinkybės, kad šiuo atveju teisiniai santykiai atsiranda tarp pilnamečių asmenų – aukštosios mokyklos studento ir jo vieno iš tėvų ar abiejų tėvų. Teismas pabrėžė, kad tėvų ir vaikų, net sulaukusių pilnametystės, santykiai daugeliu atžvilgių yra ypatingi, jų ryšiai yra konstituciškai vertingi. Tačiau tai savaime nereiškia, jog galima nustatyti tokį teisinį reguliavimą, kad pilnametystės sulaukusių vaikų savarankiškai priimtų sprendimų įgyvendinimo našta būtų besąlygiškai perkeliama tėvams, kurie tuos sprendimus priimantiems pilnamečiams vaikams jau neturi ir negali turėti jokios valdžios (tėvų valdžios). Įstatymų leidėjui apsisprendus įstatymu įtvirtinti tėvų pareigą materialiai išlaikyti savo paramos reikalingus pilnamečius vaikus, kai jie mokosi aukštosiose mokyklose, negalima paneigti kurių nors Konstitucijos ginamų ir saugomų tėvų teisių (inter alia nuosavybės teisės) bei teisėtų interesų, kitų asmenų teisių bei teisėtų interesų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. sausio 25 d. nutartis Nr. 3K-3-11/2011). Paramos būtinumo sąvoka yra vertinamoji, todėl apie tai teismas sprendžia, įvertinęs byloje surinktus įrodymus apie vaiko poreikius, turimą turtą ir pajamas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. sausio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-11/2011).

Taigi, pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką išlaikymas iš tėvų pilnamečiam aukštojoje mokykloje besimokančiam ir ne vyresniam kaip 24 metų vaikui priteisiamas kai yra visuma iš įstatymo kylančių sąlygų: vaikas sąžiningai ir pažangiai mokosi, vaikui būtina parama, o tėvai turi galimybę ją teikti.

Iš byloje esančių įrodymų matyti, kad ieškovas yra pilnametis, tačiau ne vyresnis nei 24 metų, studijuoja (duomenys neskelbtini) dieninių nuolatinių studijų Dizaino studijų programos I kurse pagal nuosekliųjų studijų programą (b. l. 125).Taigi, ieškovas pirmąją sąlygą, su kuria siejamas paramos priteisimas pilnamečiam vaikui, yra įvykdęs.

Antroji sąlyga, su kuria siejamas išlaikymo priteisimas pilnamečiam vaikui – vaiko sąžiningas ir pažangus mokymasis. Teismų praktikoje pripažįstama, kad pažangiu mokymusi vidurinėje mokykloje (Civilinio kodekso 3.192¹ straipsnio 1 dalis) laikytinas mokinio perkėlimas į aukštesnę klasę, turint patenkinamus metinius įvertinimus ar leidimas laikyti brandos egzaminus ir jų išlaikymas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009-05-25 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-204/2009). Atsakovas nurodė, kad ieškovas nepateikė duomenų, patvirtinančių gerą ir sąžiningą mokymąsi. Teismas pažymi, kad ieškovas mokosi aukštojoje mokykloje tik nuo 2015 m. rugsėjo 1 d., todėl dėl objektyvių priežasčių negali pateikti mokymosi įvertinimo. Iš ieškovo paaiškinimų nustatyta, kad jis paskaitas lanko, deda maksimalias pastangas mokydamasis, byloje nėra duomenų apie nepažangą ieškovo mokymąsi ar gresiantį pašalinimą iš aukštosios mokyklos. Atsižvelgiant į tai, teismas sprendžia, kad ieškovas atitinka sąžiningai besimokančio asmens kriterijus.

Bylos duomenys patvirtina, kad ieškovas savo vardu neturi jokio registruotino turto (b. l. 35). Tačiau teismo posėdyje ieškovas patvirtino, kad jam ir jo motinai (trečiajam asmeniui) atsakovas yra perdavęs apie 20000,00 Lt grynaisiais pinigais už išlaikymo nepilnamečiui sūnui įsiskolinimą (šias pinigines lėšas ieškovas nurodė patikėjęs saugoti ir naudoti savo motinai). Ieškovas 2015 m. lapkričio 2 d. teismo posėdyje taip pat patvirtino, kad jis gavo valstybės paskolą studijų mokesčiui sumokėti. Byloje esantys įrodymai patvirtina, kad atsakovas nuo 2015 m. spalio 6 d. pradėjo dirbti (duomenys neskelbtini) (b. l. 150, 151). Iš SODROS duomenų nustatyta, kad ieškovo darbo užmokestis yra 241,00 Eur (įmokų suma – 96,35 Eur). Ieškovas paaiškino, kad jis negali dirbti visą darbo dieną dėl lankomų paskaitų. Nustatyta, kad ieškovo paskaitos I kurse vyksta dienos metu (pirmadienį nuo 8.55 val. iki 16.40 val.; antradienį nuo 8.55 val. iki 16.40 val.; trečiadienį nuo 8.00 val. iki 15.45 val.; ketvirtadienį nuo 8.55 val. iki 17.35 val.; penktadienį nuo 8.00 val. iki 9.40 val., nuo 10.45 val. iki 16.05 val. nustatytas savarankiško darbo laikas) (b. l. 153). Būdamas nuolatinių studijų formos studentu savo jėgas ir laiką ieškovas privalo skirti geriems mokslo rezultatams pasiekti, kurie turės esminę įtaką jo tolimesniam savarankiškam gyvenimui, todėl jo galimybės dirbti visą darbo dieną yra ribotos.

Ieškovas nurodė, kad šiuo metu jį išlaiko motina R. V.. Iš bylos duomenų nustatyta, kad trečiojo asmens (ieškovo motinos) pajamos per mėnesį sudaro apie 389,00 Eur (b. l. 9). Atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes, laikytina, kad ieškovo turtinė padėtis yra sudėtinga ir jam yra reikalinga skyrium gyvenančio tėvo parama. Todėl toliau spręstina, kokie yra ieškovo poreikiai, taip pat vertintinos atsakovo (tėvo) finansinės galimybės prisidėti prie ieškovo poreikių patenkinimo.

Teismas, spręsdamas klausimą dėl ieškovui reikalingos paramos dydžio, nustatė, kad ieškovas kreipė dėl valstybės remiamos paskolos, kuri gali būti teikiama tiek studijų kainai sumokėti, tiek gyvenimo išlaidoms (Mokslo ir studijų įstatymo 74 straipsnis). Paskola ieškovui, jo paties teigimu, buvo suteikta (b. l. 154). Atsižvelgiant į tai, kad ieškovas yra gavęs valstybės remiamą paskolą, laikytina, kad šių išlaidų padengimu ieškovas yra pasirūpinęs, todėl šios išlaidos nėra įtrauktinos į ieškovo būtinuosius poreikius. Teismas pažymi, kad valstybės remiama paskola skiriama studentams tuo tikslu, kad jie patys (o ne studentų tėvai) galėtų susimokėti už mokamą mokslą, nes tokia paskola suteikiama būtent pačiam studentui, o ne jo tėvams.

Iš būtinųjų poreikių taip pat šalintini apie 100,00 Eur išlaidas siekiantys poreikiai vaistams ir vitaminams, korepetitorių paslaugoms, transporto paslaugoms, higienos priemonėms, laisvalaikiui (23,17 Eur + 15,00 Eur + 15,00 Eur + 23,17 Eur + 25,00 Eur). Bylos duomenimis, ieškovui pradėjus dirbti ir gauti darbo užmokestį jis gali pats pasirūpinti šiais poreikiais.

Teismo vertinimu, kitos ieškovo nurodytos išlaidos, reikalingos pilnamečio vaiko (suaugusio žmogaus) poreikiams patenkinti, yra pagristos, nėra dirbtinai padidintos. Akivaizdu, kad ieškovui reikia kasdien valgyti, mokėti buto komunalinius mokesčius, jam yra reikalingi drabužiai ir avalynė, priemonės studijoms.

Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, konstatuotina, kad ieškovo būtiniesiems poreikiams patenkinti per mėnesį yra papildomai reikalinga apytiksliai 224,51 Eur suma (516,18 Eur – 191,67 Eur – 100,00 Eur). Toliau nagrinėtinas klausimas, ar atsakovas pagal savo turtinę padėtį būtų pajėgus kiekvieną mėnesį teikti ieškovui 112,25 Eur dydžio paramą.

Teismas, priimdamas sprendimą dėl pilnamečio išlaikymo priteisimo ir nustatydamas išlaikymo dydį, atsižvelgia ne tik į vaiko, bet ir jo tėvų šeiminę bei turtinę padėtį, taip pat į kitas bylai svarbias aplinkybes (Civilinio kodekso 3.192¹ straipsnio 3 dalis). Tėvų turtinė padėtis paprastai yra vertinama atsižvelgiant į faktinių aplinkybių visumą: gaunamas pajamas, turimą kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą, investicijas, sveikatą, išlaikytinių skaičių bei į elgesį, siekiant uždirbti, gauti pajamas vaikų išlaikymui, t. y. kokių priemonių buvo imtasi, kad būtų gautos amžių bei profesines galimybes atitinkančios pajamos. Asmens galėjimas ar negalėjimas pagerinti savo turtinę padėtį turi būti vertinamas tiek pagal objektyvius, tiek pagal subjektyvius veiksnius. Subjektyvūs veiksniai – tai paties asmens pastangos, noras, pažiūros ir jo vertinamos galimybės gauti pajamas, objektyvūs – amžius, sveikata, šalies ekonominė situacija ir kitos aplinkybės, kurių asmuo negali valdyti ir negali būti laikomu už jas atsakingu.

Vertinant atsakovo finansines galimybes nustatyta, jog atsakovas gyvena ir dirba Jungtinėje Karalystėje. Registrų centro duomenų išrašas patvirtina, kad atsakovas Lietuvos Respublikos teritorijoje nekilnojamojo turto neturi (b. l. 33). Iš VĮ „Regitra“ pažymos nustatyta, kad atsakovo vardu Lietuvos Respublikoje registruotų transporto priemonių nėra (b. l. 36). Atsakovas turi du nepilnamečius vaikus – dešimties ir vienerių metu amžiaus (b. l. 79-82). Atsakovas nurodė, kad jo šeimai Jungtinėje Karalystėje pragyvenimui yra reikalinga apie 2000,00 – 2500,00 svarų, tuo tarpu atsakavo šeimos pajamos per mėnesį sudaro apie 1800,00 svarų.

Teismas pažymi, kad atsakovas turi pareigą teikti išlaikymą dviem nepilnamečiams vaikams, tuo tarpu ieškovui atsakovas teiktų paramą tik nustačius, kad atsakovas turi tokią finansinę galimybę. Atsakovui visų pirma tenka pareiga teikti išlaikymą savo nepilnamečiams vaikams, nes jie neturi galimybės patys gauti pajamų. Darytina išvada, kad dalimi išlaidų ieškovas gali pasirūpinti pats, dėdamas maksimalias pastangas, tame tarpe ir gerindamas savo mokymosi rezultatus, siekiant pereiti į valstybės finansuojamą vietą ir gauti stipendiją. Teismas pažymi, kad ieškovas susirado darbą, o tai leidžia pačiam ieškovui padengti dalį savo būtinųjų išlaidų. Be to, pats ieškovas patvirtino, kad iki šiol nėra išleidęs visų piniginių lėšų, kurios jam buvo išmokėtos, kaip išlaikymo įsiskolinimas (apie 20000,00 Lt). Iki pilnametystės ieškovui priteistą išlaikymą atsakovas turėjo pareigą teikti, nepaisant finansinių galimybių, tuo tarpu ieškovui studijuojant aukštojoje mokykloje atsakovo turtinė padėtis yra vienas iš svarbių kriterijų, sprendžiant pačios paramos teikimo ir jos dydžio klausimą. Akcentuotina, kad atsakovui (duomenys neskelbtini) gimė vaikas, todėl atsakovo išlaidos yra dar labiau padidėjusios. Kitas atsakovo nepilnametis vaikas yra gimęs (duomenys neskelbtini). Teismo vertinimu, atsakovas pagal savo finansines galimybes (turtinė padėtis, išlaikymo prievolės dviem nepilnamečiams vaikams) yra pajėgus mokėti ieškovui apytiksliai 100,00 Eur per mėnesį. Teismo vertinimu, tokia paramos suma padėtų ieškovui, šiuo metu pradėjusiam dirbti, padengti dalį būtinųjų jo išlaidų ir nedarytų žalos atsakovo turtinei padėčiai, ir svarbiausia nepažeistų atsakovo dviejų nepilnamečių vaikų teisės į išlaikymą.

Remiantis išdėstytais motyvais, vadovaujantis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais (Civilinio kodekso 1.5 straipsnis), ieškovo reikalavimas tenkintinas iš dalies – priteistinas iš atsakovo A. V. išlaikymas jo pilnamečiui sūnui A. V. kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis po 100,00 Eur nuo 2015 m. rusėjo 1 d. (įstojimo į aukštąją mokyklą data) iki jis mokysis aukštojoje mokykloje dieninių studijų programoje, bet ne ilgiau nei ieškovui sukaks 24 metai.

Šalims išaiškintina, kad iš esmės pasikeitus ieškovo poreikiams ar tėvų turtinei padėčiai, galima kreiptis į teismą dėl priteisto išlaikymo dydžio ar formos pakeitimo (Civilinio kodekso 3.201 straipsnis).

Sprendimą dėl išlaikymo priteisimo periodinėmis išmokomis vykdyti skubiai (Civilinio proceso kodekso 282 straipsnio 2 dalies 1 punktas).

Dėl paramos būtinumo besimokant vidurinėje mokykloje ir išlaikymo dydžio.

Ieškovas (duomenys neskelbtini) tapęs pilnamečiu (duomenys neskelbtini) vidurinėje mokykloje (b. l. 6). Mokslo metai baigėsi 2015 m. gegužės 28 d.

Konstitucinis Teismas pateikė skirtingą pareigos teikti išlaikymą pilnamečiams vaikams, besimokantiems vidurinėse mokyklose, ir pilnamečiams vaikams, besimokantiems aukštosiose mokyklose, vertinimą. Kai sprendžiama dėl išlaikymo pilnamečiam moksleiviui, siekiančiam vidurinio išsilavinimo, priteisimo ir taikant Civilinio kodekso 3.4 straipsnio 2 dalyje įtvirtintus teisės principus, itin reikšminga jau pirmiau nurodyta konstituciškai pagrįsta nuostata, Konstitucinio Teismo apibrėžta formuluote: „atsižvelgiant į tai, kad Lietuvoje vidurinis išsilavinimas paprastai įgyjamas moksleiviui jau tapus pilnamečiam (18 metų), akivaizdu, kad tėvai turi pareigą materialiai išlaikyti vaiką tol, kol baigsis laikas, per kurį moksleivis, sąžiningai ir pažangiai mokydamasis, gali įgyti vidurinį išsilavinimą, taip pat tokį vidurinį išsilavinimą, kuris gali būti teikiamas kartu su profesiniu“ (Konstitucinio Teismo 2007 m. birželio 7 d. nutarimas, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. gegužės 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. Nr. 3K-7-204/2009).

Kasacinio teismo praktikoje nuosekliai laikomasi nuostatos, kad tėvų pareiga materialiai išlaikyti savo vaiką nepasibaigia jam sulaukus pilnametystės, jeigu vaikas mokosi vidurinėje mokykloje ir jam tuo tikslu yra reikalinga parama. Vidurinės mokyklos moksleivis, nors ir esantis darbingas, įgijęs visišką civilinį veiksnumą, negali savęs išlaikyti, nes didžiąją savo laiko dalį privalo skirti mokymuisi, privalomai lankyti pamokas, išklausyti nustatytą kursą, skirti laiko namų darbams atlikti ir siekti įgyti vidurinį išsilavinimą, be kurio asmuo negalės ateityje siekti aukštesnio išsilavinimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2007 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-104/2007). Tai reiškia, kad būtent tuo tikslu, jog būtų užtikrinta moksleiviui įstatymuose suteikta teisė turėti pakankamai laiko siekti išsilavinimo pagal jo poreikius ir galimybes, valstybė įtvirtintu reguliavimu siekia padėti moksleiviui įgyvendinti teisę siekti išsilavinimo, todėl abu tėvai privalo taip pat padėti moksleiviui ir (ar) studentui įgyvendinti šią teisę, labiau atsižvelgiant į aplinkybę, kad pilnametis vaikas dar neįgijo iš esmės šiuolaikinėje valstybėje būtino ir pagrindinio išsilavinimo, kuris vėliau taptų pamatu siekiant aukštesnio išsilavinimo ar profesijos.

Taigi pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką išlaikymas iš tėvų pilnamečiam vidurinėje mokykloje besimokančiam ir ne vyresniam kaip 24 metų vaikui priteisiamas kai yra visuma įstatymo kylančių sąlygų: vaikas sąžiningai ir pažangiai mokosi vidurinės mokyklos dieniniame skyriuje, vaikui būtina parama, o tėvai turi galimybę ją teikti.

Teismas nustatė, kad ieškovas baigė vidurinę mokyklą ir įstojo į aukštąją mokyklą, kas patvirtina vaiko sąžiningą ir pažangų mokymąsi vidurinės mokyklos dieniniame skyriuje. Bylos medžiaga patvirtina, kad ieškovas, besimokydamas mokykloje, pajamų ir turto neturėjo, visą laiką skyrė mokslui, baigiamiesiems ir stojamiesiems egzaminams, pasiruošimui studijoms aukštojoje mokykloje ne tik iki 2015-05-28 (mokyklos užbaigimo data, b. l. 6), bet ir iki 2015-09-01 (mokslo metų pradžia aukštojoje mokykloje), todėl vaikui laikotarpiu nuo (duomenys neskelbtini) iki 2015-08-31 parama buvo būtina. Atsižvelgiant į tai, kad atsakovas dėl paties išlaikymo ieškovui mokantis vidurinėje mokykloje sutiko, teismas plačiau nepasisako dėl išlaikymo teikimo pagrindo, kadangi byloje ginčo dėl to nėra, ir sprendžia klausimą tik dėl išlaikymo dydžio.

Išlaikymo pilnamečiam vidurinės mokyklos dieniniame skyriuje besimokančiam paramos būtinam vaikui dydis turi būti proporcingas pilnamečio moksleivio poreikiui bei tėvų turtinei padėčiai ir turi užtikrinti būtinas sąlygas viduriniam išsilavinimui įgyti. Pažymėtina, kad pilnamečio moksleivio išlaikymas, kuriuo užtikrinamos būtinos sąlygos viduriniam išsilavinimui įgyti, negali būti suprastas siaurai, tik kaip garantijų pažangumui pasiekti suteikimas. Toks išlaikymas apima platų būtinų sąlygų išsilavinimui gauti spektrą.

Sprendžiant klausimą dėl išlaikymo pilnamečiam vidurinės mokyklos dieniniame skyriuje besimokančiam paramos būtinam vaikui, negalima nepaisyti tėvų galimybių, jų pareigų kitiems asmenims (inter alia nepilnamečiams vaikams, kitiems šeimos nariams, išlaikytiniams). Dėl tokios įstatymo nustatytos tėvų pareigos vykdymo negali būti sukurta tokia situacija, kad iš esmės pablogėtų tėvų ar kitų asmenų padėtis ar dėl to tėvai, nepadarydami esminės žalos savo ar kitų asmenų teisėms, apskritai negalėtų šios pareigos vykdyti. Pabrėžtina, kad teisingumo ir protingumo šeimos teisiniuose santykiuose principus pažeistų išlaikymo pilnamečiam moksleiviui priteisimas iš tėvų, kuriems patiems reikia paramos, globos ir pan. Paramos būtinumo sąvoka yra vertinamoji, todėl apie tai teismas sprendžia, įvertinęs byloje surinktus įrodymus apie vaiko poreikius, turimą turtą ir pajamas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. sausio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-11/2011).

Ieškovo teigimu, jo poreikiams patenkinti per mėnesį kol jis mokėsi vidurinėje mokykloje taip pat buvo reikalinga apytiksliai 516,18 Eur suma, todėl prašo iš atsakovo priteisti išlaikymą po 162,50 Eur (b. l. 130). Teismas su šia pozicija nesutinka ir vadovaujasi poreikių lentele, kurią ieškovas pateikė kartu su 2015 m. balandžio 24 d. patikslintu ieškiniu (b. l. 29). Teismas pažymi, kad studento poreikiai negali būti tapatinami su mokykloje besimokančio mokinio poreikiais, todėl teismas analizuoja ieškovo 2015 m. balandžio 24 d. nurodytus poreikius ir 314,51 Eur siekiančias išlaidas (b. l. 29).

Neginčytina, kad pilnamečiui besimokančiam mokykloje mokiniui buvo reikalingos išlaidos maistui, sveikatos priežiūrai, mokymosi priemonėms, transporto išlaidoms, higienos priemonėms, kanceliarinėms priemonėms, komunaliniams mokesčiams, aprangai ir avalynei, laisvalaikiui (b. l. 29). Išanalizavus ieškovo poreikius besimokant vidurinėje mokykloje, laikytina, kad jo poreikių patenkinimui per mėnesį buvo reikalinga apie 314,51 Eur suma.

Teismas, priimdamas sprendimą dėl pilnamečio išlaikymo priteisimo ir nustatydamas išlaikymo dydį, atsižvelgia ne tik į vaiko, bet ir jo tėvų šeiminę bei turtinę padėtį, taip pat kitas bylai svarbias aplinkybes (Civilinio kodekso 3.192¹ straipsnio 3 dalis).

Teismas pažymi, kad atsakovo turtinė padėtis jau yra įvertinta šioje byloje. Nustatyta, kad atsakovo turtinė padėtis nėra itin gera (atsakovui visų pirma tenka pareiga teikti išlaikymą savo dviems nepilnamečiams vaikams). Tačiau, kaip jau minėta, atsakovo turtinė padėtis šiuo atveju nėra svarbiausias kriterijus, nes mokykloje besimokantis sūnus (ieškovas) negalėjo pats pasirūpinti bent dalimi savo poreikių. Konstatuotina, kad atsakovas pagal savo turtinę ir šeiminę padėtį laikotarpiu nuo (duomenys neskelbtini) iki 2015-08-31 privalėjo ir turėjo ieškoti galimybių padengti apytiksliai ½ dalį sūnaus išlaidų – apie 150,00 Eur per mėnesį. Atsakovas šios pareigos nevykdė, todėl susidarė išlaikymo įsiskolinimas.

Remiantis išdėstytais motyvais, ieškovo antrasis reikalavimas tenkintinas iš dalies - iš atsakovo priteistinas išlaikymo įsiskolinimas ieškovui už laikotarpį nuo (duomenys neskelbtini) iki 2015-08-31, skaičiuojant apytiksliai po 150,00 Eur per mėnesį – iš viso 1800,00 Eur. Teismas pažymi, kad 1800,00 Eur įsiskolinimo suma priteistina iš atsakovo, nepaisant aplinkybės, kad už laikotarpį nuo (duomenys neskelbtini) iki 2015-08-31 nesusidaro lygiai 12 mėn. laikotarpis. Teismas šią sprendimo dalį motyvuoja tuo, kad iš atsakovo priteistinas išlaikymas nurodytu laikotarpiu po 150,00 Eur ir taip yra nustatytas mažesnis, negu ½ nustatytų poreikių (157,25 Eur, b. l. 29), atsižvelgus į atsakovo turtinę padėtį.

Dėl bylinėjimosi išlaidų.

Civilinio proceso kodekso 93 straipsnio 2 dalis numato, kad jeigu ieškinys patenkinamas iš dalies, bylinėjimosi išlaidos priteisiamos ieškovui ir atsakovui proporcingai patenkintų ir atmestų reikalavimų daliai. Nustatyta, kad yra patenkinta apytiksliai 76 procentai ieškinio reikalavimų, atitinkamai atmesta – 24 procentai (ieškovas prašė priteisti išlaikymo įsiskolinimą, skaičiuojant po 162,50 Eur per mėn., ir 162,50 Eur išlaikymą periodinėmis išmokomis; reikalavimai tenkinti iš dalies - išlaikymo įsiskolinimas priteistas, skaičiuojant po 150,00 Eur per mėn., išlaikymas periodinėmis išmokomis – po 100,00 Eur).

Ieškovas šioje byloje turėjo 450,00 Eur (b. l. 138, 139) bylinėjimosi išlaidų, todėl 76 procentai šių išlaidų priteistina ieškovui iš atsakovo – 342,00 Eur (450,00 Eur x 76 proc.).

Atsakovas šioje byloje turėjo 400,00 Eur ir 152,00 Eur bylinėjimosi išlaidų (b. l. 156, 157, 127), todėl 24 procentai šių išlaidų priteistina atsakovui iš ieškovo – 132,48 Eur (552,00 Eur x 24 proc.).

Atsižvelgiant į tai, kad abiems šalims vienai iš kitos yra priteistinos bylinėjimosi išlaidos, teismas taiko priešpriešinių reikalavimų tarpusavio įskaitymo institutą ir nutaria ieškovui iš atsakovo priteisti 209,52 Eur bylinėjimosi išlaidų (342,00 Eur – 132,48 Eur).

Ieškovas, teikdamas ieškinį dėl išlaikymo priteisimo, buvo atleistas nuo žyminio mokesčio mokėjimo, todėl ieškinį tenkinus iš dalies, iš atsakovo priteistina žyminio mokesčio dalis – 36,00 Eur (100,00 Eur x 12 mėn. x 3 proc.) (Civilinio proceso kodekso 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Valstybė šioje byloje turėjo 6,72 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu. Ieškinį tenkinus iš dalies, 76 procentai šių išlaidų priteistina valstybei iš atsakovo – 5,10 Eur (6,72 Eur x 76 proc.). (Civilinio proceso kodekso 88 straipsnio 3 punktas, 96 straipsnio 6 dalis, Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir finansų ministro 2014 m. rugsėjo 23 d. įsakymas Nr. 1R-298/1K-290).

Teismas, vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 260, 263-265, 268, 270 straipsniais,

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

patikslintą ieškinį tenkinti iš dalies.

Priteisti iš atsakovo A. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) išlaikymą jo pilnamečiui sūnui A. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis po 100,00 (vieną šimtą Eur) nuo 2015 m. rugsėjo 1 d. iki A. V. mokysis aukštojoje mokykloje dieninių studijų programoje, bet ne ilgiau nei jam sukaks 24 metai.

Sprendimo dalį dėl išlaikymo periodinėmis išmokomis priteisimo vykdyti skubiai.

Priteisti iš atsakovo A. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) jo pilnamečiui sūnui A. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 1800,00 Eur (vieną tūkstantį aštuonis šimtus Eur) išlaikymo įsiskolinimą už laikotarpį nuo (duomenys neskelbtini) iki 2015-08-31.

Kitą ieškinio dalį atmesti.

Ieškovui A. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) iš atsakovo A. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) priteisti 209,52 Eur (du šimtus devynis Eur ir 52 ct) bylinėjimosi išlaidų.

Priteisti iš atsakovo A. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) valstybės naudai 36,00 Eur žyminio mokesčio ir 5,10 Eur procesinių dokumentų įteikimo išlaidų. Išieškotojas Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, į. k. 188659752, biudžeto pajamų surenkamoji sąsk., įmokos kodas 5660.

Sprendimas per 30 dienų nuo priėmimo dienos gali būti apskųstas Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismą.