Klaipėdos apylinkės teismo sprendimas

dalyvaujant pareiškėjams O. V., P. V., jų atstovui advokato padėjėjui Vladimirui Tiurinui,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos O. V. ir P. V. pareiškimą suinteresuotiems asmenims Valstybės įmonei Registrų centras, Valstybės įmonei Turto bankas, Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos, Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, Plungės rajono savivaldybei ir N. B. dėl daiktinių teisių registracijos panaikinimo ir juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Teismo posėdyje pareiškėjai O. V. ir P. V. prašo pareiškimą tenkinti, nurodė, jog sužinoję apie (duomenys neskelbtini) parduodamą ½ dalį tuščio pastato, iš asmenų, kurie tą pastato dalį buvo gavę už pajinius įnašus ŽŪB (duomenys neskelbtini), nupirko, sumokėjo pinigus ir ėmėsi namo remonto darbų, nes patalpos buvo labai apleistos. Įsigytą namo dalį susiremontavo ir apsigyveno, gyvena jau 17 metų, pastatą draudžia, moka mokesčius už paslaugas, niekas nereiškia jokių pretenzijų, nori patalpas įteisinti savo vardu, kito gyvenamojo ploto neturi.

Suinteresuotas asmuo Plungės rajono savivaldybė atsiliepimo nepateikė, teismo posėdyje atstovas pareiškimui neprieštaravo, nurodo, jog problema yra dėl nepakankamo teisinio reglamentavimo, todėl būtina vadovautis teisingumo ir protingumo principais.

Motyvuojamoji dalis

Pareiškimas tenkinamas iš dalies.

Pareiškėjai prašo panaikinti daiktinių teisių į ½ dalį pastato – kontoros, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), teisinę registraciją Lietuvos Respublikos vardu.

Kasacinės instancijos teismas ne kartą yra pasisakęs, jog asmens teisių viešajame registre įregistravimas atlieka ne teises nustatančią, bet teises išviešinančią funkciją, asmens nuosavybės teisės į konkretų daiktą registracija yra išvestinis veiksmas, kurį lemia nuosavybės teisės į tą daiktą atsiradimo pagrindas - sandoris, administracinis aktas, naujo daikto sukūrimas ir panašiai (Lietuvos Aukščiausiojo teismo 2010-10-19 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-399/2010).

Iš VĮ Registrų centras Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašo matyti, jog pastato - gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), ½ dalis yra registruota N. B. vardu, ir ½ dalis registruota (duomenys neskelbtini) žemės ūkio įmonės, o nuo 2018-08-10 Lietuvos Respublikos vardu, turto patikėjimo teise perduota Valstybės įmonei Turto bankas. Pastatas (duomenys neskelbtini) žemės ūkio įmonės vardu buvo įregistruotas Plungės rajono valdybos 1992-07-14 potvarkiu Nr. 238 v ( b. l. 53). 1992-09-18 sutartimi ½ pastato pagal Butų privatizavimo įstatymą parduota V. B. ( byla Nr.2YT-619-1024/2017, 99 l.), ½ dalis liko registruota (duomenys neskelbtini) žemės ūkio įmonės vardu. Pagal Juridinių asmenų registro duomenis (duomenys neskelbtini) valstybinė žemės ūkio įmonė, kurios teisinė forma savivaldybės įmonė, buvo įsteigta 1940-11-01, įregistruota 1991-03-04, išregistruota 1992-07-23 ( b. l. 93).

Juridinių asmenų registro duomenimis 1992-07-23 įregistruota Žemės ūkio bendrovė ( toliau ŽŪB) (duomenys neskelbtini), išregistruota 1995-07-20 (b. l. 96). Iš byloje esančio steigėjų – fizinių asmenų paraiškos Plungės rajono valdybai dėl ŽŪB (duomenys neskelbtini) ir jos įstatų įregistravimo matyti, jog steigėjai nurodo, kad ŽŪB turtas įgytas pagal Žemės ūkio įmonių turto privatizavimo įstatymą ( b. l. 104). Plungės rajono savivaldybės administracijos 2018-11-15 rašte Nr. SA1-581 nurodyta, jog (duomenys neskelbtini) valstybinė žemės ūkio įmonė vėliau įregistruota kaip žemės ūkio bendrovė (duomenys neskelbtini) (b. l. 103). Nors byloje nėra surinkta kitų rašytinių įrodymų apie valstybinės įmonės išregistravimo pagrindą, turtą ir jo perdavimą įmonę išregistruojant, nes archyvui šie duomenys nėra perduoti, iš liudytojų G. V., Z. P., S. G., V. M. parodymų matyti, jog ginčo pastate ilgą laiką buvo (duomenys neskelbtini) tarybinio ūkio, vėliau (duomenys neskelbtini) žemės ūkio įmonės kontora ir tik susikūrus bendrovei, kontora buvo perkelta į (duomenys neskelbtini) kaimą, o pastatas liko bendruomenės reikalams – vyko bendrovės narių susirinkimai, kaimo gyventojų pasibuvimai, pastatą perdavus bendrovės nariams už turėtus pajus, liko tuščias ir nebenaudojamas. Iš ŽŪB (duomenys neskelbtini) pajininkų vardinio sąrašo ir prie jo esančio priedo matyti, jog bendrovėje kontoros pastatas buvo inventorizuotas, suteiktas inv. Nr. (duomenys neskelbtini), nustatyta jo balansinė ir likutinė vertė, ir perduotas konkretiems bendrovės nariams už jų turimus pajus bendrovėje likutine verte (byla Nr. 2YT-619-1024/2017, b. l. 73-75).

Šių byloje surinktų įrodymų visuma – rašytiniai įrodymai, liudytojų parodymai įrodo, jog (duomenys neskelbtini) žemės ūkio įmonės turtas – ½ pastato, esančio (duomenys neskelbtini), perėjo žemės ūkio bendrovei (duomenys neskelbtini).

Lietuvos Respublikos žemės ūkio įmonių turto privatizavimo įstatymo 12 straipsnis numato, jog privatizavus žemės ūkio įmonę, valstybinis valdymo organas priima sprendimą tokią įmonę likviduoti arba reorganizuoti.

Žemės ūkio bendrovė yra fizinių asmenų pagal Žemės ūkio įmonių turto privatizavimo įstatymą privatizuota buvusi žemės ūkio įmonė arba, sudarius steigimo sandorį, fizinių ir juridinių asmenų įsteigta įmonė (Lietuvos Respublikos žemės ūkio bendrovių įstatymo 3 straipsnis).

Šių įstatymų nuostatos, bylos medžiaga leidžia daryti išvadą, jog ginčo pastatas buvo sukurtas kaip valstybės nuosavybės teisės objektas, po to valstybės turto privatizavimą reglamentuojančių teisės aktų nustatyta tvarka buvo perduotas privačių asmenų nuosavybėn - ½ dalis parduota pagal Butų privatizavimo įstatymą privačiam asmeniui V. B. ir ½ dalis perduota juridiniam asmeniui ŽŪB (duomenys neskelbtini) pagal Žemės ūkio įmonių turto privatizavimo įstatymą.

Konstatavus šias aplinkybes, yra pagrindas pripažinti, jog ½ pastato, esančio (duomenys neskelbtini), nuo 1992-07-23 nebebuvo (duomenys neskelbtini) žemės ūkio įmonės nuosavybė ir yra teisinis pagrindas naikinti daiktinių teisių registravimą įmonės vardu šiam turtui nekilnojamojo turto registre.

Iš bylos medžiagos matyti, jog nuo 2018-08-10 ginčo patalpos kaip valstybės turtas yra patikėjimo teise perduotos Valstybės įmonei Turto bankas. Registracijos pagrindas – Lietuvos Respublikos Vyriausybės (duomenys neskelbtini) nutarimas Nr. (duomenys neskelbtini). Turto bankas nurodo, jog toks sprendimas buvo priimtas remiantis Plungės apylinkės teismo 2017-04-20 sprendimu civilinėje byloje Nr. 2YT-619-1024/2017, kuriuo atmestas pareiškėjos O. V. pareiškimas dėl nuosavybės teisės į ½ pastatą įgijimo pagal įgyjamąją senatį fakto nustatymo, teismui nustačius, jog nėra nuginčyta Žemės ūkio įmonės nuosavybės teisė į pastatą bei konstatuota, kad pastatas sukurtas kaip valstybės nuosavybės teisės objektas, todėl ginčo turtas (duomenys neskelbtini) Vyriausybės nutarimo Nr. (duomenys neskelbtini) priede įvardijamas kaip valstybei priklausantis turtas. Atstovas teismo posėdyje patvirtino, kad kol teismo sprendimu nustatyti duomenys nėra paneigti, jais ir buvo vadovaujamasi.

Kaip minėta, teisių viešajame registre įregistravimas atlieka ne teises nustatančią, bet teises išviešinančią funkciją, šiuo atveju pareiškimas dėl Vyriausybės nutarimo, kuriuo ginčo patalpos kaip valstybės turtas yra patikėjimo teise perduotos Valstybės įmonei turto bankas, panaikinimo nenagrinėtinas teisme civilinio proceso tvarka, byla šioje dalyje nutrauktina (Civilinio proceso kodekso 293 straipsnio 1 punktas).

Pareiškėjai O. V. ir P. V. 2019-03-19 patikslintu pareiškimu prašo teismo pripažinti, jog teisėtai nuosavybės teise valdo ½ dalį pastato – gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini). Nurodo, jog nekilnojamąjį turtą įsigijo iš asmenų, gavusių pastato dalį už turėtus pajinius įnašus žemės ūkio bendrovėje (duomenys neskelbtini), jiems sumokėdami sutartas sumas, jį savo lėšomis ir darbu iš kontoros patalpų pertvarkė į gyvenamas patalpas ir nuolat gyvena jau septyniolika metų, per tą laikotarpį niekas jokių pretenzijų jiems nereiškė, tačiau neturi teisinio pagrindo šį turtą įregistruoti savo vardu. Liudytojai G. V., A. V., Z. P., S. G., V. M. patvirtino, jog pareiškėjai su jais už pastatą atsiskaitė, pareiškėjai pateikė ir atsiskaitymą su kitais pastatą už pajinius įnašus gavusiais asmenimis patvirtinančius pakvitavimus (b. l. 150 -158 ).

Teismas nustato faktus, nuo kurių priklauso asmenų asmeninių ar turtinių teisių atsiradimas, pasikeitimas ar pabaiga. Vadovaudamasis Civilinio proceso kodekso (toliau CPK) 444 straipsnio 2 dalies 5 punktu, teismas nagrinėja bylas dėl pastato valdymo nuosavybės teise fakto nustatymo. Šio kodekso 445 straipsnyje yra numatyta, jog teismas nustato juridinę reikšmę turinčius faktus tik tada, kai pareiškėjas negali kitokia tvarka gauti tuos faktus patvirtinančių reikiamų dokumentų arba kai negalima atkurti prarastų dokumentų, t. y., kai egzistavo dokumentai, patvirtinantys tokią pareiškėjo teisę, tačiau jie yra prarasti ir kitokia tvarka jų negalima gauti ar atkurti. Bet kuris juridinę reikšmę turintis faktas teismine tvarka nustatomas tik esant visoms CPK 444, 445 straipsniuose nustatytoms sąlygoms. Šiuo atveju dokumento (pastato pirkimo - pardavimo sutarties, paveldėjimo teisės liudijimo ir pan.), patvirtinančių pareiškėjų teisę į ginčo pastatą nėra, nes toks sandoris nebuvo sudarytas ir jų prašomas nustatyti juridinę reikšmę turintis faktas negali būti nustatytas, kaip neatitinkantis CPK 445 straipsnio reikalavimų.

Pažymėtina, jog tiek nuosavybės teisės įgijimas įgyjamosios senaties pagrindu, tiek valdymo fakto patvirtinimas yra savarankiški daiktinių teisių įgijimo pagrindai (bylos dėl daiktinių teisių). Tačiau abiem atvejais galioja imperatyvusis draudimas: įgyjamąja senatimi negalima įgyti nuosavybės teisę į kito asmens (ne valdytojo) vardu registruotus daiktus (CK 4.69 straipsnio 3 dalis), daikto valdymas negali būti registruojamas viešame registre, jeigu jame jau yra įregistruota nuosavybės teisė į šį daiktą ( 4.27 straipsnio 3 dalis). Todėl teismas negali spręsti dėl nuosavybės teisių įgijimo įgyjamosios senaties pagrindu ar patvirtinti valdymo fakto, kol Nekilnojamojo turto registre yra įrašas, padarytas (duomenys neskelbtini) Vyriausybės nutarimo Nr. (duomenys neskelbtini) pagrindu. Nustatyta tvarka išsprendus šio įrašo panaikinimo klausimą, pareiškėjai turės galimybę kreiptis dėl daiktinių teisių.

Įvertinus byloje nustatytas aplinkybes, pareiškėjų O. V. ir P. V. pareiškimas atmestinas, nustačius, jog nėra visų būtinų sąlygų pripažinti, kad jie įgijo nuosavybės teisę į nekilnojamąjį turtą (CPK 178 straipsnis).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 270 straipsniais teismas

nusprendžia:

pareiškimą tenkinti iš dalies.

Panaikinti ½ dalies gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), teisinę registraciją (duomenys neskelbtini) žemės ūkio įmonės, juridinio asmens kodas (duomenys neskelbtini), vardu.

Bylos dalį dėl 2018-08-10 teisinės registracijos panaikinimo Lietuvos Respublikos vardu nutraukti.

Likusią pareiškimo dalį atmesti.

Sprendimas per 30 dienų nuo sprendimo paskelbimo gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui per Plungės apylinkės teismą.