- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2013-12-31
- Bylos Nr.
- 2A-3179-275/2013
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-09173-2013-5
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Asta Radzevičienė, Aldona Tilindienė, Danutė Kutrienė
- Ieškovas
- T. L.
- Atsakovas
- UAB „Medicinos bankas“
- Kategorijos
- 121.14pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Danutės Kutrienės (kolegijos pirmininkės ir pranešėjos), Astos Radzevičienės ir Aldonos Tilindienės, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo T. L. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. birželio 26 d. sprendimo civilinėje pagal ieškovo T. L. ieškinį atsakovui UAB „Medicinos bankas“ dėl kredito sutarties nutraukimo pripažinimo negaliojančiu ir sutarties pakeitimo, trečiasis asmuo be savarankiškų reikalavimų ieškovo pusėje J. L..
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I. Ginčo esmė
Ieškovas kreipėsi į teismą ir ieškiniu prašė pripažinti, kad 2006-09-26 kredito sutartį Nr. SF-0629-F atsakovas 2008-09-03 pranešimu nutraukė neteisėtai, pakeisti 2006-09-26 kredito sutarties Nr. SF-0629-F 2.5 punktą, išdėstant jį „Galutinis kredito grąžinimo terminas: 2017-03-31“, pakeisti 4.4 punktą, išdėstant jį „Palūkanos ir įsipareigojimo mokestis mokami kiekvieno mėnesio paskutinę dieną, išskyrus palūkanas už 2007 m. rugsėjo – 2008 m. rugpjūčio mėnesius, kurias Kredito gavėjas, atsižvelgiant į visus jo atliktus mokėjimus Bankui, sumokės kartu su palūkanų mokėjimais nuo 2015 m. sausio mėnesio, išdėstant jų mokėjimą lygiomis dalimis iki 2017-03-31. Grąžinant visą panaudotą kreditą kartu sumokamos priskaičiuotos palūkanos ir įsipareigojimo mokestis. Palūkanos ir įsipareigojimo mokestis mokami ta valiuta, kuria išduotas kreditas. Palūkanų ir įsipareigojimo mokesčio mokėjimo Bankui tvarka numatyta 5.1. punkte.“ ir prašė priteisti iš atsakovo bylinėjimosi išlaidas. Paaiškino, kad su atsakovu 2006-09-26 sudarė kredito sutartį Nr. SF-0629-F, pagal kurią atsakovas suteikė jam 1 210 000 Lt kreditą 1,6344 ha žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pirkimui ir jo paskirties pakeitimui. Pagal sutartį kreditas turėjo būti grąžintas vienu mokėjimu 2008-09-20. Ieškovas kredito sutarties prievolių užtikrinimui atsakovui įkeitė įsigytą žemės sklypą. Ieškovas iki 2007 m. rugsėjo tinkamai vykdė iš sutarties kylančią prievolę mokėti palūkanas, tačiau ne nuo jo priklausančių aplinkybių užsitęsė žemės sklypo paskirties keitimo, detalaus plano rengimo procedūros, todėl ieškovas negavo planuotų pajamų. Atsakovas 2008-09-03 raštu Nr. 605 vienašališkai nutraukė kredito sutartį nuo 2008-09-15 ir ėmėsi priverstinio skolos išieškojimo veiksmų. Atsakovas, vienašališkai nutraukdamas kredito sutartį, pažeidė kooperavimosi, bendradarbiavimo ir teisių įgyvendinimo ekonomiškesniu ieškovui būdu prievoles. Atsakovas atsiliepimu su ieškiniu nesutiko. Paaiškino, kad ieškovui nustatytu terminu nepašalinus kredito sutarties vykdymo pažeidimų, atsakovas vienašališkai kredito sutartį nutraukė. Atsakovas nurodė, kad ieškovui buvo suteiktas ilgas terminas sutarties vykdymo pažeidimams ištaisyti, sutarties nutraukimas buvo paskutinė priemonė. Trečiasis asmuo atsiliepime nurodė, kad su ieškinio reikalavimais sutinka, prašė ieškinį tenkinti ir priteisti bylinėjimosi išlaidas
II. Pirmosios instancijos teismo procesinio sprendimo esmė
Vilniaus miesto apylinkės teismas 2013 m. birželio 26 d. sprendimu ieškinį atmetė, priteisė atsakovui UAB „Medicinos bankas“ iš ieškovo T. L., 1800 Lt bylinėjimosi išlaidų, priteisė iš ieškovo T. L. valstybei 31,26 Lt bylinėjimosi išlaidų. Nustatė, kad tokio prašymo, koks reikalavimas pareikštas byloje, ieškovas atsakovui neteikė nei iki kredito sutarties nutraukimo, nei po jos nutraukimo iki 2013-03-08 rašto, kuriuo prašoma atnaujinti kredito sutartį ir pratęsti kredito grąžinimo terminą iki 2016-03-08. Taigi ieškovas nevykdė LR CK 6.204 str. 3 d. numatytų pareigų iki sutarties nutraukimo, o prašymą pakeisti sutartį pateikė tik ginčydamas kredito sutarties nutraukimą. Konstatavo, kad ieškovo delsimas reikšti reikalavimą dėl sutarties pakeitimo bei jos nutraukimo teisėtumo daugiau nei 4 metus neatitinka protingumo, sąžiningumo, sutarties šalių bendradarbiavimo principų. Be to, ieškovas teismui nepateikė jokių kitų duomenų, patvirtinančių jo nurodomą žemės sklypo vertę, nėra pateikta jokių bylos nagrinėjimo metui aktualių duomenų apie detaliojo planavimo eigą. Ieškovo teiginiai, kad jis turi galimybę vykdyti sutartį, yra mokus, ketina pelningai realizuoti žemės sklypą ir grąžinti atsakovui kreditą bei sumokėti palūkanas, nėra pagrįsti jokiais įrodymais. Teismas padarė išvadą, kad jokių išimtinių aplinkybių, kurios iš esmės pakeitė sutartinių prievolių pusiausvyrą ieškovo nenaudai, kreditoriui nebuvo nurodyta ir byloje nėra nustatyta, į ieškovo prašymus atidėti palūkanų mokėjimą, kredito sutarties nutraukimą, kreditorius atsižvelgė, nenutraukdamas kredito sutarties iš karto, kai tokią teisę turėjo pagal kredito sutartį, sudarydamas ieškovui galimybes dar apie metus vykdyti kredito sutarties įsipareigojimus.
Konstatavo, jog sutartinė sąlyga dėl palūkanų mokėjimo tvarkos ir terminų ieškovo buvo suprasta ir vykdoma taip, kaip nurodyta sutarties 4.4. p. pirmame sakinyje, t.y. kiekvieno mėnesio paskutinę dieną. Ieškovo argumentai, kad faktas, jog jam suteiktas didelės sumos kreditas, nors bankui buvo pateikti duomenys apie 1202 Lt dydžio mėnesines ieškovo pajamas, patvirtina, kad palūkanas jis turėjo sumokėti kartu su kredito grąžinimu, bei kiti ieškovo teiginiai, kad jis neturėjo pareigos mokėti palūkanų iki viso kredito grąžinimo, atmestini kaip nepagrįsti sutartinėmis nuostatomis bei paties ieškovo veiksmais, vykdant sutartį. Padarė išvadą, kad atsakovo vienašalis šios sutarties nutraukimas pagal sutarties 7.4.2 p. (CK 6.217 str. 5 d.) neprieštarauja imperatyvioms įstatymo normoms ar protingumo, sąžiningumo ir teisingumo principams.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai
Ieškovas apeliaciniu skundu su Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. birželio 26 d. sprendimu nesutinka, prašo jį panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškovo ieškinį tenkinti, bei priteisti bylinėjimosi išlaidas.
1. Neteisinga teismo išvada apie tai, kad pagal sutartį ieškovas turėjo mokėti palūkanas kas mėnesį. Teismas suklydo vertindamas byloje esantį 2009 m. gruodžio 29 d. banko sąskaitos išrašą, kaip dokumentą, kuris pagrindžia, kad ieškovas pats mokėjo bankui palūkanas. Jeigu kredito gavėjas privalėtų palūkanas mokėti kiekvieno mėnesio paskutinę dieną, tai pagal sutarties nuostatas, bankas turėtų jas suskaičiuoti, kad galėtų nusirašyti reikalingą sumą. Tuo tarpu kredito gavėjas, remdamasis sutarties 4.4. punkto antrajame sakinyje nustatyta palūkanų mokėjimo tvarka - sumokėti jas grąžinant kreditą, turėjo teisę palūkanas sumokėti grąžindamas kreditą. Atsakovas, kai T. L. UAB „Medicinos bankas“ esančioje sąskaitoje buvo pinigų, juos nusirašydavo savo nuožiūra, nepriklausomai nuo sutarties sąlygų. Sutartį aiškinant atsižvelgiant į šalių ketinimus, sudarant sutartį T. L. kas mėnesį palūkanų neketino mokėti, o bankas neketino jam tokios prievolės nustatyti, nes žinojo apie T. L. negebėjimą ją įvykdyti. Teismas netinkamai aiškino sutarties sąlygas.
2. Kadangi apeliantas turėjo jam sutartyje nustatytą teisę mokėti palūkanas grąžinant kreditą, T. L. prievolės mokėti palūkanas terminų nebuvo pažeidęs, nes palūkanų mokėjimo terminas nebuvo suėjęs. Tai yra pagrindas CK 1.81 straipsnio pagrindu UAB „Medicinos bankas“ pranešimą apie vienašalį sutarties nutraukimą pripažinti negaliojančiu. Teismas sutarties nutraukimo teisėtumo klausimo nevertino.
3. Teismas netinkamai įvertino bylos aplinkybes ir nepagrįstai nusprendė, kad sutarties išsaugoti negalima. Prašymas pratęsti kredito sutartį ir atidėti mokėjimus yra laikytini prašymais dėl kredito sutarties pakeitimo. Todėl Vilniaus miesto apylinkės teismas nepagrįstai nusprendė, jog ieškovas iki 2013 m. kovo 8 d. neteikė reikalavimo pakeisti sutarties ir tokiu būdu nepagrįstai ilgai delsė.
4. Teismo teiginiai, kad detaliojo planavimo procesas nebuvo prasidėjęs neatitinka tikrovės. Detaliojo planavimo procedūrą sudaro ir detaliojo planavimo organizavimo teisių ir pareigų perdavimo ir sutarties sudarymas, todėl iš byloje pateiktų Vilniaus miesto savivaldybės raštų matyti, jog ieškovas ėmėsi aktyvių veiksmų pradėti žemės sklypo detaliojo planavimo procedūras. Sutartimi nustačius, jog kreditas yra skiriamas žemės sklypo paskirties pakeitimui, atsakovas prisiėmė dalį su detaliojo plano rengimu susijusios rizikos ir yra taip pat yra kaltas dėl to, jog detalusis planavimas nebuvo atliktas. Ieškovas neturėjo teisės įgyvendinti jokių daiktinių teisių, susijusių su viso žemės sklypo detaliojo plano rengimu, padalijimu ar jo paskirties keitimu, nes nuo žemės sklypo ploto priklausė detaliojo planavimo ir padalijimo sprendiniai, o 0,4100 ha žemės sklypo plotui buvo taikytas draudimas jį perleisti.
5. Nėra pagrindo abejoti 2009 m. rugsėjo 1 d. apžiūrėjimo ir preliminarios vertės nustatymo akto turiniu dėl to, jog jis neatitinka teisės aktuose nustatytos formos, nes vertinimas atliktas profesionalaus turto vertintojo laikantis teisės aktuose nustatytos vertinimo metodikos.
6. Bankas prieš priimdamas sprendimą skolinti privalo įsitikinti, kliento finansine ir ekonomine būkle ir ją prognozuoti ateičiai, siekdamas įsitikinti, ar ši būklė leidžia tikėtis, kad klientas galės vykdyti įsipareigojimus bankui. Prašymo pateikimo dieną atsakovas buvo įsitikinęs, jog ieškovo ir trečiojo asmens finansinė būklė yra tinkama, todėl atsakovas turi prisiimti visą ieškovo finansinės ir ekonominės būklės pasikeitimo riziką.
Atsiliepimas
Atsakovas atsiliepimu prašo atsakovo apeliacinį skundą atmesti ir pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą, priteisti bylinėjimosi išlaidas bei skirti ieškovui T. L. baudą dėl jo piktnaudžiavimo procesinėmis teisėmis. Atsiliepimą į apeliacinį skundą grindžia šiais argumentais:
1. Ieškinyje ieškovas ne tik neneigė savo prievolės kiekvieną mėnesį mokėti palūkanas už suteiktą kreditą, bet ir neginčijo, kad jis šią prievolę pažeidė. Baigiamosiose kalbose ieškovas pakeitė savo ieškinio pagrindą - nurodė, kad Kredito sutartis buvo nutraukta neteisėtai, nes ieškovas neturėjo pareigos mokėti palūkanų iki galutinio kredito grąžinimo termino pabaigos. Šiuo nauju ieškinio pagrindu ieškovas grindžia ir savo apeliacinį skundą. Toks ieškovo elgesys yra akivaizdžiai nesąžiningas.
2. Kredito sutarties 4.4 punkto pirmoji nuostata numato įprastinį kasmėnesinį palūkanų mokėjimą, antroji - vienintelį paskutinį palūkanų mokėjimo atvejį, kai grąžinamas visas kreditas. Šios nuostatos viena kitai niekaip neprieštarauja ir apelianto bandymas jas supriešinti yra visiškai nepagrįstas bei prieštarauja tiek šių nuostatų turiniui, tiek tikslui. Apelianto pateiktam Kredito sutarties aiškinimui prieštarauja ir Kredito sutarties vykdymo praktika - pats ieškovas iki 2007-06-30 kiekvieną mėnesį mokėjo Kredito sutartyje nustatyto dydžio palūkanas, t.y. bankas pagal nustatytą sutartyje tvarką nurašydavo mokėtiną sumą. Be to, pats ieškovas prašydavo atidėti palūkanų mokėjimą. Žemės sklypo įsigijimas finansuotas tiek iš kredito lėšų, tiek iš asmeninių ieškovo lėšų. Taigi, apeliantas turėjo pakankamo dydžio santaupas tiek verslo investicijoms, tiek palūkanų mokėjimui. Kadangi apeliantas pakeitė savo poziciją dėl palūkanų mokėjimo tvarkos, atsakovas teikia naujus papildomus įrodymus.
3. Apeliantas T. L., sudarydamas Kredito sutartį Nr.SF-0629-F, kaip profesionalus verslininkas privalėjo įvertinti visas su tuo susijusias rizikas. Žemės sklypo įsigijimas bei jo paskirties pakeitimas buvo būtent apelianto, o ne atsakovo verslas.
4. Kredito sutartis Nr.SF-0629-F yra teisėtai ir pagrįstai nutraukta, todėl pasibaigusios sutarties sąlygos negali būti keičiamos. Be to, pagrindų, kuriems esant, vadovaujantis CK 6.204 straipsniu, galėtų būti keičiamos Kredito sutarties Nr.SF-0629-F sąlygos nėra ir niekada nebuvo.
5. UAB „Verslavita“ aktas nėra turto vertinimo ataskaita ir neatitinka Lietuvos Respublikos turto ir verslo pagrindų įstatyme nustatytų turto vertinimo ataskaitai keliamų reikalavimų (22 str.), todėl jis net šio akto surašymo metu, t.y. 2009 metais, negalėjo pagrįsti būsimų žemės sklypų, atsirasiančių padalijus įkeistą žemės sklypą, rinkos vertės.
6. Ieškovo T. L. tikslas - kuo ilgiau užvilkinti iš jo priteistos skolos išieškojimą iš įkeisto turto, o ne ginti savo galimai pažeistas teises ir teisėtus interesus. Įstatymai draudžia piktnaudžiavimą procesu, todėl, vadovaujantis LR CPK 95 straipsnio 2 dalimi, ieškovui dėl piktnaudžiavimo procesinėmis teisėmis skirtina bauda.
Šalies argumentai
Atsakovas pateikė prie atsiliepimo į apeliacinį skundą priedus - 2006-09-16 ieškovo prašymo nuorašą, 2006-10-12 žemės sklypo pirkimo –pardavimo sutarties nuorašą, sąskaitą Nr. 244 ir jos apmokėjimą patvirtinantį mokėjimo nurodymą, kaip naujus įrodymus byloje. Atsiliepime nurodyta, kad šiuos įrodymus atsakovas teikia dėl to, kad ieškovas tik baigiamosiose kalbose pakeitė ieškinio pagrindą ir nurodė, kad jis neturėjo pareigos mokėti palūkanų iki galutinio kredito grąžinimo termino pabaigos. Šie įrodymai priimtini, nes pripažintina, kad šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau ( CPK 314 straipsnis), t.y. pirmosios instancijos teismui priėmus ieškovo apeliacinį skundą, kuriame buvo prašoma ieškinį tenkinti jau konkrečiai nurodant pagrindu tai, kad šalys nebuvo susitarusios dėl palūkanų mokėjimo kiekvieną mėnesį, kad ieškovas turėjo teisę palūkanas sumokėti grąžindamas kreditą.
Atsiliepimas
Vilniaus apygardos teisme 2013 -12-16 buvo gauti ieškovo atstovo adv. E. M. rašytiniai paaiškinimai, kuriuose jis nurodo, jog nesutinka su atsakovo atsiliepime į apeliacinį skundą nurodytų aplinkybių vertinimu. Kadangi naujų įrodymų pateikimo galimybė šalims apeliacinės instancijos teisme yra ribojama , o rašytiniai paaiškinimai yra įrodymais, šie įrodymai nepriimami byloje, nes nėra pagrindo daryti išvadai, kad jų pateikimo būtinybė iškilo vėliau.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Skundas atmestinas.
Nustatyta, kad tarp šalių sudarytos Kredito sutarties 4 .4 punkte buvo numatyta, kad palūkanos ir įsipareigojimo mokestis mokamas kiekvieno mėnesio paskutinę dieną. Teismas atmetė ieškovo argumentus, jog jis neturėjęs mokėti atsakovui palūkanų, remdamasis sutarties nuostatomis ir ieškovo veiksmais, vykdant sutartį. Ieškovo apeliacinio skundo argumentas, jog jo 2006 m. birželio mėn. 6 d. prašyme nurodyta, kad kredito ir palūkanų grąžinimas yra siejamas su žemės sklypo pardavimu, atmestinas. Tai, kad prašyme nurodyta, jog po žemės sklypo padalijimo turėtų būti atliktas galutinis žemės sklypų realizavimas ir kredito bei palūkanų grąžinimas, nereiškia, jog prašymas parodo tikruosius šalių ketinimus. 2006-06-19 prašyme nurodyta tik paties ieškovo valia, t.y. kad jis prašo suteikti tikslinį 1 305 600 Lt kreditą, nurodo, kokiam pirkiniui jį naudos, t.y. kad pirks žemės sklypą, jį padalins ir perparduos, tai atliks sklypo padalijimo etapo metu, tuomet grąžins kreditą ir palūkanas. Tikrąją šalių valią atspindi ne pateikiami prašymai, o tarp šalių pasirašytos sutartys. Ieškovas teigia, kad Kredito sutarties 4.3 punkte buvo numatyta, kad palūkanos skaičiuojamos kiekvieną dieną už paimtą kreditą, o 4.4 punkto antrajame sakinyje teigimas, kad grąžinant visą kreditą kartu sumokamos priskaičiuotos palūkanos ir įsipareigojimo mokestis reiškia, kad ieškovas turėjo teisę palūkanas sumokėti grąžindamas kreditą. Toks sutarties aiškinimas yra netinkamas, nes prieštarauja sutarties 5.1 punkte numatytam sutikimui, jog Bankas nurašys ieškovo mokėtinas sumas – grąžintiną kredito dalį, priskaičiuotas palūkanas ir kitas mokėtinas pagal sutartį sumas, suėjus sutartyje numatytiems terminams. Mokėjimo terminai buvo numatyti Kredito sutarties 4.4 punkto pirmajame sakinyje teigiant , jog palūkanos ir įsipareigojimo mokestis mokami kiekvieno mėnesio paskutinę dieną. Ieškovas teigia, kad šiame punkte nustatyta palūkanų mokėjimo tvarka - sumokėti jas grąžinant kreditą, tačiau teiginio, jog grąžinant kreditą kartu sumokamos priskaičiuotos palūkanos, negalima aiškinti kaip susitarimą mokėti palūkanas tik grąžinant visą panaudotą kreditą. CK 6.193 straipsnio 2 dalis numato, jog sutartys turi būti aiškinamos atsižvelgiant į jų tarpusavio ryšį, sutarties esmę ir tikslą bei jos sudarymo aplinkybes. Tai, kad sutarties 5.1. punktas numatė, jog ieškovas sutinka, kad bankas nurašytų priskaičiuotą ne tik kredito dalį, bet ir palūkanas suėjus sutartyje numatytiems terminams, o palūkanų mokėjimo terminai buvo numatyti 4.4 punkte, reiškia, kad ieškovas turėjo suprasti, jog bankas skaičiuos palūkanas ir ieškovas jas turės mokėti kiekvieno mėnesio paskutinę dieną. Tik toks sutarties aiškinimas atitiks sutarties esmę, nes atsakovas suteikė ieškovui paskolą, o paskolos gavėjas įsipareigojo grąžinti kreditą ir mokėti palūkanas Kredito sutarties 1 punktu, todėl susitarus 4.4 punktu, kad palūkanas ieškovas mokės kiekvieno mėnesio paskutinę dieną, šis aiškus teiginys negali būti aiškinamas taip, kaip nėra parašyta sutartyje, t.y. kad buvo susitarimas, jog ieškovas sumokės palūkanas tik viso kredito grąžinimo dieną.
Ieškininiame pareiškime ieškovas teigė, kad dėl ne nuo jo priklausančių priežasčių užsitęsė žemės sklypo paskirties keitimo, detalaus plano rengimo procedūros, atsakovas žinojo aplinkybes, kurios suvaržė ieškovui sutarties vykdymą, tačiau neišsiaiškino ieškovo prievolės mokėti palūkanas nevykdymo priežasčių. Tuo ieškovas patvirtina, kad jis nevykdė prievolės mokėti palūkanas ir nurodo to priežastis - nebuvo pakeista žemės sklypo paskirtis, užsitęsė detalaus plano rengimo procedūros. Tai leidžia daryti išvadą, kad ieškovas suprato, jog sutartimi įsipareigojo kas mėnesį mokėti palūkanas, tačiau šios pareigos neįvykdė dėl to, kad jam nepavyko gauti valstybės institucijų sutikimo pakeisti žemės sklypo paskirtį, padalinti sklypus ir juos parduoti. Ieškovo banko sąskaitos išrašas ( t. I, b.l.22-25) patvirtina, kad ieškovas mokėjo palūkana iki 2007-09 mėn., todėl ir ši aplinkybė buvo pagrindu daryti išvadai, kad ieškovas turėjo suprasti sutarties nuostatą, jog jis turi mokėti palūkanas kas mėnesį, o ne sumokėti visas palūkanas tik grąžinus visą kredito sumą.
Pirmosios instancijos teismo sprendime nėra išvadų dėl aplinkybės, ar atsakovo suteikimas 1 210 000 Lt kredito asmeniui, kurio darbo užmokestis yra 1202 Lt , išlaidos pragyvenimui - 1000 Lt nereiškia, kad atsakovas neįsitikino kliento finansine būkle ir todėl turi prisiimti visą ieškovo finansinės būklės pasikeitimo riziką. Kadangi šiuo pagrindu ieškininis reikalavimas nebuvo reiškiamas, teismo sprendime negalėjo būti argumentų dėl šių aplinkybių. Tai, kad atsakovas galimai netinkamai įvertino kredito suteikimo riziką, negali būti priežastimi pripažinti kredito sutarties nutraukimą neteisėtu ir nepagrįstu.
Ieškovo reikalavimas dalyje dėl sutarties sąlygų pakeitimo pagrįstai buvo atmestas tuo pagrindu, jog pripažinus sutarties nutraukimą teisėtu, negali būti tenkinamas reikalavimas keisti jau nutrauktą kredito sutartį.
Atsakovas pateikė prašymą priteisti iš ieškovo 1000 Lt išlaidų, turėtų atstovo pagalbai apeliacinės instancijos teisme apmokėti, prašymas pagrįstas ir tenkintinas. Atsakovas pateikė atsiliepimą į apeliacinį skundą, jo surašymui buvo reikalingos darbo ir laiko sąnaudos, jos neviršija CPK 98 str. 2 d., LR teisingumo ministro 2004-04-02 įsakymu Nr.1R-85 patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalių dydžių, todėl 5 p., 8.11 p., ieškovui priteistinos advokato padėjėjo teisinės pagalbos išlaidos mažintinos iki 960 Lt. Atmetus atsakovo apeliacinį skundą, iš jos valstybei priteistinos 16,55 Lt procesinių dokumentų įteikimo apeliacinės instancijos teisme išlaidos (LR CPK 88 str. 1 d. 3 p., 96 str.).
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. birželio 26 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Priteisti atsakovui UAB „Medicinos bankas“ ( j a k 112027077) iš ieškovo T. L. ( a.k. (duomenys neskelbtini) 1000 Lt bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.