Vilniaus apygardos teismo nutartis

2012-03-19 · Civilinė byla Nr. 2A-1570-656/2012

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2012-03-19
Bylos Nr.
2A-1570-656/2012
Teisminio proceso Nr.
2-16-3-00187-2011-2
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjai
Andrius Ignotas (pran.), Asta Radzevičienė, Vilija Mikuckienė
Ieškovas
D. R.
Atsakovas
A. J., D. R.
Kategorijos
  • 78.2.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Civilinė byla Nr.2A-1570-656/2011Teisminio proceso Nr.2-16-3-00187-2011-2Procesinio sprendimo kategorijos: 78.2.1.; 121.21. (S)
VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTIS2012 m. kovo 19 d.Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko ir pranešėjo Andriaus Ignoto, kolegijos teisėjų Astos Radzevičienės ir Vilijos Mikuckienės, sekretoriaujant Eglei Berželionytei, dalyvaujant ieškovui D. R. ir atsakovei A. J..

kolegijos posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo D. R. apeliacinį skundą dėl Ignalinos rajono apylinkės teismo 2011 m. rugpjūčio 24 d. sprendimo civilinėje byloje pagal D. R. ieškinį atsakovei A. J. dėl priteisto išlaikymo nepilnamečiam vaikui dydžio pakeitimo (sumažinimo).

Kolegija, išnagrinėjusi bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I.Ginčo esmė

Ieškovas D. R. pateikė ieškinį atsakovei A. J., prašydamas pakeisti Ignalinos rajono apylinkės teismo 2008 m. spalio 20 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-671-286/2008 priteisto iš jo išlaikymo nepilnamečiam vaikui A. R., gimusiam (duomenys neskelbtini) dydį, sumažinant nuo teismo nustatyto išlaikymo po 400 Lt per mėnesį iki vaiko pilnametystės iki 130 Lt sumos per mėnesį iki vaiko pilnametystės, pradedant nuo ieškinio teismui padavimo dienos.

Ieškovas siekia, kad būtų sumažinti alimentai, nes yra per dideli šiam momentui, jis niekur nedirba ir neturi pajamų, turi dar kitą vaiką G. R., kuris gimė 2010 m. rugpjūčio 6 d. Atsakovė turi normalų darbą ir turi tik vieną vaiką. Ieškovas su tėvų pagalba galėtų mokėti apie du šimtus litų. Taip pat paaiškino, kad jo turtinė padėtis nuo sprendimo mokėti išlaikymą priėmimo dienos, t.y. 2008 m. spalio 20 d., iki šios dienos nepasikeitė. Anksčiau nedirbo, paskui buvo radęs darbą, o dabar vėl nedirba, ieškosi darbo, yra darbo biržos įskaitoje. Pasikeitė tik tas, kad jis turi kitą vaiką ir jam dabar reikia išlaikyti ne vieną, o du vaikus. Ieškovo antrojo vaiko motina dirba, jis kito vaiko neišlaiko.

Šalies argumentai

Atsakovė nurodė, kad su ieškiniu nesutinka ir prašė jį atmesti nesant jokio pagrindo jį tenkinti. Paaiškino, kad jos ir ieškovo sūnaus išlaikymo klausimas jau buvo nagrinėjamas 2008 metais Ignalinos rajono apylinkės teisme, o ieškovui pateikus skundą, ir Vilniaus apygardos teisme, ir buvo aiškiai konstatuota, kad Ignalinos rajono apylinkės teisme priteistas vaikui išlaikymas po 400 Lt dydžio sumą kas mėnesį atitinka minimalius kiekvieno vaiko poreikius ir yra pagrindas mokėtinai sumai apskaičiuoti, nors jų vaiko poreikiai dėl sveikatos problemų yra didesni nei kitų vaikų. Vilniaus apygardos teismas konstatavo, kad atsakovė turi papildomų išlaidų dėl būsto paskolos, nors abu tėvai turi pareigą užtikrinti vaikui teisę į būstą. Nors ieškovas motyvuoja, kad gimė antras vaikas, bet tai jokiu būdu nemenkina pirmojo vaiko poreikių ir tikrai jam dėl to nereikia nei mažiau valgyti, nei rengtis, o atvirkščiai, vaikui augant šios sumos, kuri buvo anksčiau priteista, nepakanka. Taip pat paaiškino, kad jos materialinė padėtis tikrai nepagerėjo, o pasunkėjo, nes šalyje infliacija, jos atlyginimas yra šiek tiek sumažėjęs ir dar jai atsirado papildomų išlaidų, nes renovuojamas jos būstas ir kiekvieną mėnesį ji turi apie 200 litų papildomų išlaidų.

II. Pirmosios instancijos teismo procesinio sprendimo esmė

Ignalinos rajono apylinkės teismas 2011 m. rugpjūčio 24 d. sprendimu ieškinį atmetė. Nurodė, kad pats ieškovas D. R. bylos nagrinėjimo metu paaiškino, kad jo turtinė padėtis nuo sprendimo mokėti išlaikymą priėmimo dienos, t.y. 2008 m. spalio 20 d., iki šios bylos nagrinėjimo dienos nepasikeitė ir jokių įrodymų, kad jo turtinė padėtis iš esmės pablogėjo, nepateikė. Teismas, vertindamas ieškovo paaiškinimus teisme bei byloje esančius įrodymus taip pat konstatavo, jog jokių duomenų apie esminį ieškovo turtinės padėties pablogėjimą nėra. Atvirkščiai, iš ieškovo paaiškinimų ir esančių byloje dokumentų matyti, kad po sprendimo dėl išlaikymo priteisimo, t.y. po 2008 m. spalio 20 dienos, jo turtinė padėtis keitėsi į gerąją pusę, nes ieškovas nuo 2001 m. vasario 1 d. iki 2011 m. birželio 16 d. dirbo, bet darbo sutartį nutraukė savo noru. Teismas, įvertinęs šias aplinkybes, bei atsižvelgdamas į tai, kad kitas ieškovo vaikas G. yra tik vienerių metų amžiaus, o ieškovo sūnus A. yra 12 metų amžiaus, be to turi negalią, todėl jo poreikiai gerokai didesni nei ieškovo vienerių metų vaiko, manė, jog kito vaiko gimimas nėra pakankamas pagrindas konstatuoti ieškovo turtinės padėties esminį pablogėjimą. Teismas, taip pat sprendė, kad byloje nėra ir jokių įrodymų, patvirtinančių, kad po Ignalinos rajono apylinkės teismo 2008 m. spalio 20 d. sprendimo priėmimo iš esmės pasikeitė – pagerėjo - vaiko motinos atsakovės A. J. turtinė padėtis. Teismas nurodė, kad dėl visų nurodytų aplinkybių ieškovo D. R. reikalavimas sumažinti Ignalinos rajono apylinkės teismo 2008 m. spalio 20 d. sprendimu priteisto iš jo išlaikymo nepilnamečiam vaikui A. dydį nuo teismo nustatyto išlaikymo po 400,00 Lt kas mėnesį iki vaiko pilnametystės iki 130,00 Lt sumos kas mėnesį yra nepagrįstas ir jo ieškinys atmestinas.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą teisiniai argumentai

Atsakovas apeliaciniu skundu prašo panaikinti Ignalinos rajono apylinkės teismo 2011 m. rugpjūčio 24 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą, sumažinant priteisto išlaikymo dydį nepilnamečiui vaikui A. R., po 130 Lt. per mėnesį nuo ieškinio teismui padavimo dienos iki jo pilnametystės, pakeičiant 2008 m. spalio 20 d. Ignalinos rajono apylinkės teismo sprendimu nustatytą išlaikymo dydį nepilnamečiui vaikui. Taip pat prašo įpareigoti atsakovę kas mėnesį ieškovui teikti ataskaitą apie tai kur yra išleidžiamas vaikui skirtas išlaikymas, bei priteisti iš atsakovės visas patirtas bylinėjimosi išlaidas, bei išlaidas renkant pažymas ir važiuojant į teismo posėdžius.

Apeliacinis skundas grindžiamas argumentais:

Teismas nesivadovavo sąžiningumo teisingumo ir protingumo principais (CK 1.5 str.), neįsigilino į bylos esmę, vienareikšmiškai vertino tik atsakovės materialinę padėtį, visiškai neatsižvelgė į ieškovo paaiškinimus, neteisingai įvertino byloje esančius įrodymus, pažeidė įrodymų vertinimo taisykles numatytas LR CPK 185 str. ir 186 str. 4 d. Teismas neįvertino vis gerėjančios atsakovės materialinės padėties, taip pat netinkamai įvertino apelianto turtinę padėtį. Teismas neteisingai vertino ir taikė CK 3.192 str. 2 d. ir 3 d. nuostatas, nes skiriant išlaikymą vaikams neatsižvelgė į atsakovo turtinę padėtį. Ieškovas nuo 2009-11-04 dirbo vadybininku ir gaudavo 100 Lt atlyginimą per mėnesį, tačiau, sumažėjus užsakymų, nuo 2011-06-16 tapo bedarbiu. Ieškovui nuo 2010-08-06, gimus antrajam vaikui G. R., atsirado pareiga išlaikyti ir antrąjį vaiką, kuris turi sveikatos problemų. Antrojo vaiko motina E. M. yra vaiko priežiūros atostogose, jos galimybės ribotos. Ieškovas teikia išlaikymą ir antrajam vaikui, moka komunalinius mokesčius. Dėl pablogėjusio ekonominės šalies situacijos ieškovui tapo sunkiau susirasti darbą. Pačiam ieškovui diagnozuotas galvos smegenų ryškus arterinis sindromas, kitos ligos, todėl ieškovas vartoja vaistus, negali pervargti. Atsakovo turimas motociklas yra sugedęs ir jo nepavyksta parduoti.Atsakovė keliauja į užsienį, leidžia laisvalaikį naktiniuose klubuose. Atsakovės darbo užmokestis didėjo. Atsakovė moka už daugiabučio namo, kuriame gyvena renovavimą, nors neprivalėjo sutikti su bendrijos sprendimu dėl namo renovavimo. Atsakovė turi automobilį, gali išlaikyti sodą, kuriame statė pavėsinę, klojo trinkeles. CK 3.185 str. įtvirtina vaiko ir tėvų turto atskyrimo principą, todėl išlaikymas negali būti naudojamas motinos poreikiams tenkinti, todėl tikslinga, kad atsakovė teiktų ieškovui ataskaitas, kur panaudoti išlaikymui skirti pinigai.

Atsiliepimas

Ieškovė atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo jį atmesti kaip nepagrįstą ir palikti pirmosios instancijos – Ignalinos rajono apylinkės teismo – sprendimą nepakeistą, priteisti iš apelianto bylinėjimosi išlaidas.

Atsiliepimas grindžiamas argumentais:

1. Sprendimas dėl namo renovavimo yra priimamas namo gyventojų susirinkime balsų dauguma, jam priimti pakanka 50 proc. namo gyventojų sutikimo, todėl jos balsas iš esmės šio sprendimo nulemti negalėjo.

2. Į užsienį atsakovė vyko tik komandiruočių pagrindu. Ieškovo pareiga išlaikyti sūnų neatima iš atsakovės teisės į asmeninį gyvenimą, o tai kaip ji leidžia savo laisvalaikį nemenkina vaiko poreikių, ir nesuteikia apeliantui teisės nevykdyti pareigos išlaikyti savo sūnų.

Atsiliepimas

3. Atsakovas nepagrįstai nesutinka su vaikų padidėjusius poreikius atitinkančiu išlaikymu, nes augant vaikams, didėja ir poreikiai.

4. Atsakovas nurodo, kad jo materialinė padėtis yra labai sunki, tačiau nesikreipė į savivaldybės administraciją dėl paramos gavimo, kas leidžia manyti kad jo turtinė padėtis nėra bloga.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Apeliacinio proceso paskirtis, laikantis CPK 320 straipsnyje įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą tiek jo teisėtumo, tiek jo pagrįstumo aspektu. Tai atliekama nagrinėjant ir faktinę, ir teisinę bylos puses, tai yra, tiriant byloje surinktus įrodymus, patikrinama, ar pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes ir ar teisingai nustatytoms faktinėms aplinkybėms taikė materialinės teisės normas. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.).

LR CK 3.201 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismas gali pagal vaiko, jo tėvo (motinos) ieškinį sumažinti arba padidinti priteisto išlaikymo dydį, jeigu po teismo sprendimo, kuriuo buvo priteistas išlaikymas, priėmimo iš esmės pasikeitė šalių turtinė padėtis. Išlaikymas iš apelianto sūnui A. R., gimusiam (duomenys neskelbtini), nuo 1 MGL dydžio iki 400 Lt dydžio buvo pakeistas (padidintas) Ignalinos rajono apylinkės teismo 2008 m. spalio 20 d. sprendimu, kuris, atmetus apelianto apeliacinį skundą, įsiteisėjo 2009-03-06 (b.l. 8-10). Ignalinos rajono apylinkės teismo sprendimu nustatytų aplinkybių apie šalių sūnaus A. R. išlaikymo poreikius nereikia įrodinėti, nes ankstesnėje civilinėje byloje dalyvavo tie patys asmenys. Dėl išlaikymo sumažinimo apeliantas kreipėsi į teismą praėjus dvejiems metams nuo šio sprendimo priėmimo, motyvuodamas tokį prašymą turtinės padėties pablogėjimo (darbo praradimo) aplinkybe, antrojo vaiko, kuriam reikalingas išlaikymas, gimimu. Apeliantas neįrodė, kad po 2008-10-20 teismo sprendimo, kuriuo buvo priteistas išlaikymas, priėmimo iš esmės pasikeitė šalių turtinė padėtis.

Teisėjų kolegija sutinka su pirmos instancijos teismo sprendimo argumentais. Teismų praktikoje dėl išlaikymo dydžio vadovaujamasi nuostata, kad vieno mėnesio išlaikymo vertė vienam vaikui negali būti mažesnė už vieną minimalią mėnesio algą (MMA) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006-09-13 nutartis civ. byloje Nr. 3K-3-469/2006)). Atsakovės pajamos iš esmės nesikeitė. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra konstatavęs, kad vien ta aplinkybė, jog vienas iš tėvų, būdamas darbingo amžiaus ir sveikatos, nedirba, pati savaime negali reikšti teisinio pagrindo išlaikymo prievolės naštą palikti vienam iš tėvų, nes ši aplinkybė nepateisina nuolatinių pajamų iš darbo teisinių santykių neturėjimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006-05-24 nutartis civ. byloje Nr. 3K-3-307/2006).

Apeliantas bylą nagrinėjant pirmos instancijos teisme buvo bedarbis, tačiau darbo sutartį UAB (duomenys neskelbtini) nutraukė 2011 m. birželio 15 d. savo pareiškimu (Darbo kodekso 127 str.). Kolegija atkreipia dėmesį į aplinkybę, kad apeliantas į teismą su ieškiniu dėl išlaikymo dydžio sumažinimo kreipėsi 2011 m. kovo 31 d., , o teismo šaukimas į pirmą posėdį byloje įvyksiantį 2011 m. liepos 12 d., ieškovui įteiktas 2011 m. birželio 8 d. Ieškovas yra darbingas 37 metų amžiaus vyras, turi aukštąjį neuniversitetinį išsilavinimą (verslo vadyba) ir gali integruotis darbo rinkoje. Ieškovas prekiavo turgavietėse su verslo liudijimu ir be verslo liudijimo. Bylą nagrinėjant apeliacine tvarka ieškovas nuo 2012 m. vasario 13 d. vėl įsidarbino UAB (duomenys neskelbtini). Bylą nagrinėjant apeliacine tvarka, apeliantas pateikė antrojo vaiko G. R. poreikių paskaičiavimą ir dalį poreikių išrodančius dokumentus. Apeliantas įrodinėja, kad antrajam vaikui G. R. išlaikyti per mėnesį reikia apie 340 Lt. Tačiau apelianto sutuoktinė antrojo vaiko motina E. R. (buvusi Motiejūnaitė) dirba, bet yra vaiko priežiūros atostogose. Laikotarpiu nuo 2011 m. sausio iki 2011 m. gruodžio mėnesio jai išmokama motinystės pašalpa nuo 1335 Lt iki 1651 Lt per mėnesį. Teisėjų kolegija sprendžia, kad ieškovo antrojo vaiko motinos gaunamos pastovios pajamos ir paties ieškovo po įsidarbinimo gaunamos pajamos pakankamos užtikrinti antrojo vaiko G. R. poreikių užtikrinimui. Teismo priteistas 400 Lt per mėnesį sūnaus A. R. išlaikymas neįtakos galimybės užtikrinti antrojo vaiko G. R. išlaikymą. Byloje nėra duomenų, kad ieškovas laisvalaikiu bendrauja su sūnumi, todėl ieškovas atskirai vaikų priežiūros bei ugdymo išlaidų neturi. Visą skirtumą tarp ieškovo mokamo išlaikymo ir faktinių vaikų išlaikymo išlaidų neišvengiamai dengs atsakovė. Apelianto argumentas, kad dėl blogesnės jo materialinės padėties iš jo turi būti priteisiama mažiau negu pusė minimalios išlaikymo sumos atmetamas.

Teisėjų kolegija pažymi, kad tėvų pareiga teikti vaikui išlaikymą yra imperatyvi ir jos nevykdymas negali būti pateisinamas gaunamomis minimaliomis pajamomis, todėl teismų praktikoje tokio pobūdžio bylose pripažįstama, kad, nustatant vieno iš tėvų turtinę padėtį, jo gaunamas pajamas, turi būti vertinama ir tai, kokių priemonių jis ėmėsi, kad gautų atitinkančias savo amžių bei profesines galimybes pajamas, iš kurių būtų teikiamas išlaikymas vaikams. Teisėjų kolegija pažymi, kad visos abejonės dėl išlaikymo dydžio nustatymo vertintinos vaiko interesų naudai, o tai reiškia, kad tuo atveju, jei yra pagrįstų abejonių dėl tikrosios tėvo (motinos) turtinės padėties, jo(s) gaunamų pajamų, galėjimo teikti teismo nustatytą išlaikymą, teismas šias minėtas aplinkybes turi vertinti vaiko interesų naudai, t. y. laikyti, kad padėtis leidžia priteisti vaiko poreikius atitinkantį išlaikymo dydį. Dėl to teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai atmetė ieškovo ieškinį dėl jam priteisti išlaikymo sumažinimo.

Vadovaujantis CPK 93 str. 3 d. ir 88 str. 1 d. 9 p., atsakovei priteisiamos kelionės iš Ignalinos ir atgal išlaidos – 35 Lt.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu, teisėjų kolegija

nutaria:

Ignalinos rajono apylinkės teismo 2011 m. rugpjūčio 24 sprendimą palikti nepakeistą.

Priteisti atsakovei A. J. iš ieškovo D. R. 35 Lt bylinėjimosi išlaidų.

Kolegijos pirmininkas Andrius IgnotasKolegijos teisėjos Asta RadzevičienėVilija Mikuckienė