Vilniaus apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Viktoras Dovidaitis, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs administracinio teisės pažeidimo bylą pagal V. P. apeliacinį skundą dėl Druskininkų miesto apylinkės teismo 2012 m. vasario 15 d. nutarties, kuria paliktas nepakeistas Alytaus apskrities VPK Druskininkų policijos komisariato 2011 m. gruodžio 14 d. nutarimas dėl V. P. nubaudimo pagal Lietuvos Respublikos ATPK 127 str. 2 d., paskyrus jam 150 litų baudą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Alytaus apskrities VPK Druskininkų policijos komisariato 2011 m. gruodžio 14 d. nutarimu V. P., (duomenys neskelbtini), gyv. (duomenys neskelbtini), Druskininkuose, nubaustas pagal Lietuvos Respublikos ATPK 127 str. 2 d. 150 Lt bauda už tai, kad 2011 m. gruodžio 2 d. 10.30 val. Druskininkų mieste, (duomenys neskelbtini) gatvėje, vairuodamas automobilį BMW 525, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir lenkdamas transporto priemones, neįsitikino, kad eismo juostos atkarpa yra laisva, ko pasėkoje susidūrė su priešpriešiais tiesiai važiavusiu automobiliu, įvykio metu žmonės nenukentėjo, sugadinti abu automobiliai, tuo pažeidė Kelių eismo taisyklių 141.3 p., 133 p. reikalavimus.

Druskininkų miesto apylinkės teismo 2012 m. vasario 15 d. nutartimi paliktas nepakeistas Alytaus apskrities VPK Druskininkų policijos komisariato 2011 m. gruodžio 14 d. nutarimas.

Apeliaciniu skundu V. P. prašo panaikinti Druskininkų miesto apylinkės teismo 2012 m. vasario 15 d. nutartį arba bylą grąžinti iš naujo nagrinėti apylinkės teisme. Taip pat skundu prašoma objektyviam bylos išnagrinėjimui skirti eismo įvykio ekspertizę, kurią atliktų nepriklausomas autotechninės ekspertizės ekspertas ir ekspertui užduoti skunde nurodytus klausimus. Apeliantas pažymi, kad skundžiama nutartis yra nepagrįsta, nes neteisingai išaiškintos faktinės aplinkybės, kurias įstatymas sieja su administracine atsakomybe, o teismo padarytos išvados paremtos tik prielaidų pagrindu, kurios nepatvirtintos neginčijamais įrodymais, klaidingai nurodant, jog būtent tarp pareiškėjo (o ne tarp nukentėjusiojo) ir atsiradusių pasekmių yra tiesioginis priežastinis ryšys. Nurodo, kad teismo sprendime apskritai nepasisakyta dėl eismo įvykio ekspertizės neskyrimo motyvų, nors apeliantas ir jo atstovas to prašė net du kartus. Apeliantas tvirtina, kad liko nepaneigta nurodyta reali eismo įvykio versija, jog būtent VW Passat vairuotojas, nors ir matydamas artėjančias transporto priemones, iš kurių net dvi, t.y. taksi automobilis, vairuojamas A. K., ir V. P. automobilis, jau buvo įpusėjusios lenkimo manevrą. Teismas nepagrįstai nevertino VW Passat vairuotojo pasirinkto elgesio modelio, t.y. net ir matant, kad negalima išvažiuoti iš šalutinio kelio, pradėjo ir tęsė išvažiavimo manevrą, kaip byloje ir užfiksuota, tespėjus nuvažiuoti tik 17,20 metro iki kontakto su apelianto vairuojamu automobiliu. Šią aplinkybę patvirtina ir teismo padaryta išvada, kad tuo metu, kai jau A. K. vairuojamas automobilis buvo įpusėjęs lenkimo manevrą, A. K. pamatė iš šalia kelio esančios teritorijos įvažiavusį VW Passat. Apeliaciniame skunde pabrėžiama, jog teismas padarė nepagrįstą išvadą, jog apelianto vairuojamos automobilio greitis buvo per didelis, nes tokiu atveju V. P. vairuojama transporto priemonė būtų atsitrenkusi į A. K. vairuojamo automobilio galinę dalį. Apeliantas nesutinka su teismo padaryta išvada, jog techniniu požiūriu eismo įvykį lėmė neatsargūs pastarojo veiksmai, pažymi, jog eismo įvykis nebūtų įvykęs, jei VW Passat vairuotojas nebūtų pažeidęs KET reikalavimų ir neišvažiavęs iš šalutinio kelio, kuomet kelio atkarpa, į kurią išvažiavo VW Passat vairuotojas buvo nelaisva, t.y. pagrindinė priežastis, lėmusi autoįvykį, buvo automobilio VW Passat vairuotojo neatidumas, nes jis neįvertino saugaus eismo aplinkybių, išvažiavo iš šalutinio kelio, pažeidė KET 106 ir 107 punktų reikalavimus, nepraleido iš dešinės artėjančio automobilio, kurį vairavo apeliantas, dėl ko ir įvyko susidūrimas ir buvo apgadintos abi transporto priemonės. Šias aplinkybes patvirtina tiek apelianto, tiek kitų byloje dalyvavusių liudytojų duoti paaiškinimai po eismo įvykio. Skunde taip pat atkreipiamas dėmesys į tai, jog nuotraukose yra užfiksuota, kad automobilių kontaktas įvyko dešiniaisiais priekiniais sparnais, o tai paneigia byloje nurodytą faktą, kad VW Passat automobilis važiavo priešpriešiais tiesia trajektorija, nes jai taip būtų buvę, tai transporto priemonės būtų susidūrusios kaktomuša, priekiniais automobilių dalimis. Apelianto įsitikinimu, tiesioginio priežastinio ryšio nustatymui reikalingos specialios žinios, todėl turėjo būti paskirta ekspertizė ATPK 277 str. tvarka, neatlikus aukščiau nurodytųjų veiksmų, teismas negalėjo pripažinti apeliantą kaltu dėl įvykusio eismo įvykio, o nutarimas, kuris grindžiamas prielaidomis ar spėliojimais, negali būti laikomas pagrįstu ir teisėtu.

Nukentėjusiojo J. T. atsiliepimu į apeliacinį skundą prašoma atmesti apelianto skundą. Atsiliepime teigiama, kad nubaustas asmuo skunde iškreipė visas eismo įvykio aplinkybes bei liudytojų parodymus. Nukentėjusysis nurodo, jog jam važiuojant (duomenys neskelbtini) gatve pamatė iš priekio kita kelio puse važiuojantį raudonos spalvos mikroautobusą, kurį pradėjo lenkti taksi automobilis VW Sharan, tačiau pamatęs nukentėjusiojo vairuojamą automobilį, atsisakė lenkimo ir grįžo į savo eismo juostą. Už minėto taksi automobilio dideliu greičiu atlėkė BMW automobilis, kuris neįvertinęs matomumo ir šlapios kelio dangos pradėjo lenkti VW Sharan (nors matė, kad šis atsisakė lenkimo ir grįžo į savo eismo juostą) ir raudoną mikroautobusą. Tokiu būdu BMW automobilis atsidūrė prieš nukentėjusįjį ir stengdamas išvengti susidūrimo kaktomuša suko į jo pusės dešinį kelkraštį, kliudė jo automobilio VW Passat priekį bei daugiau dešinį sparną ir nuo kelkraščio nuskrido miško pakraščiu, peršoko šalutinį kelią vedantį ir trenkėsi kitoje pusėje į žemės pylimą. Nukentėjusysis tvirtina, kad jis jau važiavo pagrindine gatve, kai įvyko eismo įvykis, jo išvažiavimas ir nuvažiuotas atstumas nuo šalutinio kelio užfiksuotas eismo įvykio vietos schemoje bei nuotraukose. Šie atstumai buvo išmatuoti kartu su policijos pareigūnais, jis su apeliantu dalyvavo matuojant ir pasirašė, jokių prieštaravimų dėl jų teisingumo nebuvo. Eismo įvykio schema rodo, kad smūgis buvo toli nuo šalutinio kelio. Be to, iš bylos medžiagos matyti ir BMW stabdymo žymės ant šlapio asfalto ir kelkraščio. Atsiliepime pažymima, kad tiriamoje kelio atkarpoje greitis yra ribojamas, o BMW vairuotojas važiavo tikrai didesniu negu leistina greičiu. Nukentėjusysis įsitikinęs, jog šio eismo įvykio pagrindinė priežastis buvo BMW vairuotojo didelis greitis ir neatidumas. V. P. nutarimą pasirašė niekuo neverčiamas, pripažino savo kaltę. Atsiliepime atkreipiamas dėmesys į liudytojo O. S., VW Multivan vairuotojo, parodymus apie tai, jog jis važiavo leistinu 70-75 km/h greičiu, o jį lenkiantys automobiliai turėtų viršyti leistiną greitį. Minėtas liudytojas taip pat nurodė ir tai, kad kai jį pradėjo lenkti VW Sharan taksi automobilis nukentėjusiojo VW Passat automobilis jau buvo išvažiavęs iš šalutinio kelio. Iš nuotraukų matyti, jog abu automobiliai – VW Sharan ir BMW po eismo įvykio stovėjo vienoje linijoje, t.y. vienodu atstumu nuo autoįvykio, o tai reiškia, kad BMW greitis buvo daug didesnis negu taksi VW Sharan ir raudono mikroautobusiuko VW Multivan greitis.

Apeliacinis skundas atmestinas.

Kaip matyti iš skundo turinio, apeliantas neginčija aplinkybės, jog jis, vairuodamas BMW 525, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) gatvėje lenkė kitą transporto priemonę ir įvažiavęs į priešpriešinio eismo juostą susidūrė su priešpriešiais atvažiuojančia transporto priemone, t.y. nukentėjusiojo J. T. vairuojamu automobiliu VW Passat, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), tačiau apeliantas nesutinka su tuo, kad būtent jis pažeidė Kelių eismo taisyklių reikalavimus ir kad tai įtakojo eismo įvykio kilimą. Tokia V. P. iškelta versija vertinama kritiškai, kaip siekis išvengti administracinės atsakomybės ar sušvelninti savo teisinę padėtį, ir atmetama.

V. P. kaltė padarius jam inkriminuotą administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos ATPK 127 str. 2 d., įrodyta administracinio teisės pažeidimo protokolu, eismo įvykio planu, nuotraukomis, policijos pareigūnų tarnybiniais pranešimais, rašytiniais A. K., J. T. paaiškinimais, nukentėjusiojo ir liudytojų A. K., O. S., J. Š., A. M. parodymais bei kita bylos medžiaga.

Pagal Kelių eismo taisyklių 141.3 p. reikalavimus V. P. dar prieš pradėdamas lenkti privalėjo įsitikinti, kad tai daryti bus saugu, kad lenkimui būtina eismo juostos atkarpa yra laisva ir jis nekliudys priešpriešiais atvažiuojančioms transporto priemonėms, kad galės užbaigti lenkimą, saugiai grįždamas į savo eismo juostą. Šiuo atveju iš nukentėjusiojo J. T., liudytojų A. K., O. S. parodymų matyti, kad automobilio VW Sharan vairuotojas A. K., kuris lenkė priekyje jo važiavusį automobilį VW Multivan, pastebėjęs į pagrindinį kelią įvažiavusį automobilį VW Passat, atsisakė sumanymo lenkti ir stabdė automobilį bei grįžo į savo eismo juostą. Tuo tarpu V. P. toliau važiavo tiesiai, nors ir matė, kad A. K. nebaigęs lenkimo grįžo į savo eismo juostą, atsidūrė prieš J. T. automobilį ir, vengdamas susidūrimo, suko automobilį į kairę pusę, tačiau susidūrė su priešpriešiais atvažiuojančiu automobiliu VW Passat, nes kaip pats nurodė jis nespėjo išvengti susidūrimo. Taigi, V. P. prieš pradėdamas lenkti neįsitikino, kad tai daryti yra saugu, o važiuodamas paskui kitą automobilį (A. K. vairuojamą), taip pat lenkiančią transporto priemonę, neįsitikino, kad eismo juostos atkarpa yra laisva ir jis nekliudys priešpriešiais atvažiuojančioms transporto priemonėms, kad galės užbaigti lenkimą, saugiai grįždamas į savo eismo juostą, ir A. K. pristabdžius bei grįžus į savo eismo juostą, nespėjo sustabdyti savo vairuojamo automobilio ir susidūrė su priešpriešiais atvažiavusia transporto priemone.

Apylinkės teismas taipogi teisingai pažymėjo, jog aplinkybė, kad A. K. išvengė susidūrimo su VW Passat automobiliu, grįždamas į savo eismo juostą, leidžia daryti išvadą, jog V. P. važiavimo greitis susidariusiomis aplinkybėmis buvo per didelis, kad būtų galima išvengti atsiradusios kliūties ir saugiai grįžti į savo eismo juostą, juolab, kad apelianto lenkiamos transporto priemonės vairuotojas (O. S.) teisme tvirtino įvykio metu važiavęs apie 70 km/h greičiu. Tai reiškia, jog V. P. pažeidė ir KET 133 punkto reikalavimus, nustatančius, kad vairuotojas privalo važiuoti neviršydamas leistino greičio, o pasirinkdamas važiavimo greitį turi atsižvelgti į važiavimo sąlygas, ypač vietovės reljefą, kelio ir transporto priemonės būklę ir krovinį, meteorologines sąlygas, taip pat eismo intensyvumą, kad galėtų sustabdyti transporto priemonę iki bet kurios iš anksto numatomos kliūties, jis turi sulėtinti greitį ir prireikus sustoti, jeigu to reikia dėl susidariusių aplinkybių, ypač kai blogas matomumas.

Teismas pagrįstai nesutiko su apelianto skundo argumentais, kad eismo įvykio kilimą įtakojo VW Passat vairuotojo J. T. veiksmai, kadangi jis nedavė kelio pagrindiniu keliu važiavusioms transporto priemonėms. Kaip matyti iš nukentėjusiojo J. T. parodymų, duotų teisme, jis, išvažiuodamas iš šalutinio kelio į (duomenys neskelbtini) gatvę, įsitikino, kad tuo metu jam jokios kliūties iš dešinės bei lenkimų nebuvo. Eismo įvykio plane bei nuotraukose (b. l. 13, 14, 17-24) užfiksuota automobilių susidūrimo vieta (duomenys neskelbtini) gatvėje yra 17,20 metrų nutolusi nuo išvažiavimo iš antrinių žaliavų aikštelės, t. y. eismo įvykis įvyko J. T. jau važiuojant pagrindiniu keliu. Apylinkės teismas teisingai konstatavo ir tai, kad eismo įvykio vietos plane pasirašė visi eismo įvykio dalyviai – nukentėjusysis, apeliantas, pastabų nepareikšta. Iš į eismo įvykio vietą atvykusių pareigūnų J. Š. ir A. M. parodymų matyti, kad iš vairuotojų paaiškinimų nustatyta, jog automobilis BMW lenkė kitą transporto priemonę ir atsitrenkė į priešpriešiais važiavusį VW Passat automobilį. Automobilio BMW vairuotojas pripažino, kad lenkė neįsitikinęs, kad tai daryti saugu. Jie atliko matavimus, nubraižė įvykio schemą, visi eismo įvykio dalyviai ją pasirašė, niekas pastabų neturėjo (b. l. 55-56).

Apeliacinės instancijos teismas sutinka su skundžiamojoje nutartyje padaryta išvada, jog būtent V. P. neatsargūs veiksmai techniniu požiūriu buvo pagrindine sąlyga eismo įvykiui kilti bei lėmė padarinių (transportų priemonių apgadinimų) atsiradimą. Administracinio teisės pažeidimo byloje surinkti įrodymų visuma patvirtina, jog V. P. pažeidė Kelių eismo taisyklių 133 p., 141.3 p. reikalavimus, kas nulėmė nukentėjusiajam J. T. priklausančios transporto priemonės sugadinimą, todėl jo veiksmai teisingai kvalifikuoti pagal Lietuvos Respublikos ATPK 127 str. 2 d.

Pažymima ir tai, jog aplinkybė, jog automobilių kontaktas įvyko dešiniaisiais priekiniais sparnais, o ne kaktomuša, priešingai nei nurodyta skunde, neleidžia teigti, jog automobilis VW Passat važiavo ne tiesia trajektorija. Bylos medžiaga nustatyta, jog BMW automobilis atsidūręs prieš nukentėjusįjį ir stengdamas išvengti susidūrimo kaktomuša suko į kairę pusę - kelkraštį, todėl kliudė nukentėjusiojo VW Passat priekį bei daugiau dešinį sparną. Be to, ši apelianto aplinkybė neturi esminės reikšmės nustatant faktines pažeidimo padarymo aplinkybes bei apelianto kaltę pagal ATPK 127 str. 2 d.

V. P. skunde nurodo ir tai, kad teismo sprendime nepasisakyta dėl eismo įvykio ekspertizės neskyrimo motyvų, nors apeliantas ir jo atstovas to prašė net du kartus. Kaip matyti iš teismo posėdžio protokolo, apelianto atstovas pateikė teismui raštu išdėstytą prašymą dėl ekspertizės skyrimo, šis prašymas teismo protokoline nutartimi buvo prijungtas prie bylos medžiagos. Atkreipiamas dėmesys, jog ekspertizė skiriama taip atvejais, kai yra reikalingos specialios žinios, tuo tarpu šiuo nagrinėjamu atveju byloje surinkta pakankamai duomenų, įrodančių V. P. kaltę padarius administracinio teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos ATPK 127 str. 2 d.

Apylinkės teismas, įvertinęs padaryto teisės pažeidimo pobūdį, pažeidėjo asmenybę, V. P. atsakomybę sunkinančią aplinkybę (pakartotinai per metus padarytas tokios pačios rūšies teisės pažeidimas, už kurį asmeniui jau buvo paskirta administracinė nuobauda), taip pat atsižvelgęs į kitas reikšmingas nuobaudos skyrimui aplinkybes, pagrįstai nustatė, jog Alytaus apskrities VPK Druskininkų policijos komisariato 2011 m. gruodžio 14 d. nutarimu už padarytą administracinį teisės pažeidimą V. P. paskirta nuobauda nėra per griežta, atitinkanti protingumo ir teisingumo kriterijus.

Esant šioms aplinkybėms, apylinkės teismas 2012 m. vasario 15 d. nutartimi pagrįstai paliko nepakeistą Alytaus apskrities VPK Druskininkų policijos komisariato 2011 m. gruodžio 14 d. nutarimą.

Rezoliucinė dalis

nutaria:

palikti Druskininkų miesto apylinkės teismo 2012 m. vasario 15 d. nutartį nepakeistą ir V. P. apeliacinio skundo netenkinti.

Nutartis neskundžiama.