Klaipėdos apygardos teismo sprendimas

Pranešėja Violeta Miliuvienė Baudž. byla Nr. 1A-926-174/2012

Teisėjas Vandalinas Vainius Teisminio proceso Nr.1-68-1-00048-2012-3

KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMAS

nutartis

2012 m. lapkričio 15 d.

Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Violetos Miliuvienės,

teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo J. G. apeliacinį skundą dėl Klaipėdos rajono apylinkės teismo 2012 m. rugpjūčio 14 d. nuosprendžio, kuriuo J. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini), pripažintas kaltu ir nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau BK) 180 straipsnio 2 dalį dvejų metų ir šešių mėnesių laisvės atėmimo bausme.

Vadovaujantis BK 64 straipsnio 1 ir 3 dalimis, prie paskirtos bausmės iš dalies pridėta Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2011-01-04 nuosprendžiu paskirta bausmė ir nustatyta galutinė subendrinta trejų metų ir šešių mėnesių laisvės atėmimo bausmė, bausmę atliekant pataisos namuose.

Į bausmės laiką įskaitytas laikiname sulaikyme ir suėmime būtas laikas nuo 2012-02-12 iki 2012-02-14 ir nuo 2012-02-14 iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Kardomąją priemonę – suėmimą – nuspręsta palikti galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo.

Iš J. G. ir V. Z. solidariai priteista 6 426 Lt turtinės žalos atlyginimo UAB „Autopunkto reikmenys“.

Daiktinius įrodymus – vyrišką juodos spalvos striukę (kvito Nr. B 010026, apskaitos žurnalo įrašo Nr. 69), nuosprendžiui įsiteisėjus, nuspręsta grąžinti J. G., kitus daiktinius įrodymus, nuosprendžiui įsiteisėjus, nuspręsta sunaikinti.

Tuo pačiu nuosprendžiu nuteistas ir V. Z. , bet jis nuosprendžio apeliacine tvarka neskundė.

Aprašomoji dalis

nustatė:

J. G. nuteistas už tai, kad jis, veikdamas bendrininkų grupe su V. Z., apiplėšė nukentėjusįjį, panaudoję peilį ir kitą specialiai žmogui sužaloti pritaikytą daiktą, tai yra J. G. ir V. Z. 2012-01-10, apie 20.00 val., kelyje Klaipėda–Šilutė–Jurbarkas–Kaunas, Jakų kaimo ribose, Klaipėdos rajone, veikdami bendrininkų grupe, nukentėjusiajam A. S. vairuojant UAB „Autopunkto reikmenys“ priklausantį automobilį „Opel Zafira“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), V. Z. prašymu vairuotojui sustojus kelio pakraštyje, J. G., sėdėdamas už vairuotojo, iš savanaudiškų paskatų, siekdamas pagrobti svetimą turtą, užmetė A. S. ant kaklo metalinę grandinę ir laikė ja prispaudęs nukentėjusįjį prie vairuotojo sėdynės atlošo. V. Z. sėdint ant priekinės sėdynės, demonstruojant dešinėje rankoje laikomą peilį ir taip įbauginant nukentėjusįjį, V. Z. pareikalavo A. S. atiduoti mobiliojo ryšio telefono aparatą ir pinigus. A. S. atidavus 300 litų ir 150 Lt vertės mobiliojo ryšio telefono aparatą „Samsung“, J. G. verždamas ant A. S. kaklo užmestą metalinę grandinę, liepė vairuotojui persėsti ant priekinės keleivio sėdynės, o V. Z. sėdo už automobilio „Opel Zafira“ vairo ir nuvažiavo, taip bendrais veiksmais, panaudodami peilį ir kitą specialiai žmogui sužaloti pritaikytą daiktą, pagrobė 450 Lt vertės A. S. turtą ir 7 965 Lt vertės UAB „Autopunkto reikmenys“ turtą – automobilį „Opel Zafira“, valstybinis numerio ženklas (duomenys neskelbtini).

Motyvuojamoji dalis

Nuteistojo J. G. apeliacinis skundas atmestinas.

Pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes, tinkamai įvertino byloje surinktus ir tiesiogiai teisiamajame teismo posėdyje ištirtus įrodymus, padarė motyvuotas išvadas dėl nuteistojo J. G. kaltės. Iš apeliacinio skundo matyti, jog nuteistasis J. G. neneigia padaręs jam inkriminuotą nusikalstamą veiką, numatytą BK 180 straipsnio 2 dalyje, neginčija nusikalstamos veikos kvalifikacijos, tačiau nesutinka su jam paskirta bausme ir prašo paskirti švelnesnę bausmę, taip pat ginčija teismo sprendimą dėl žalos atlyginimo priteisimo solidariai iš jo bei nuteistojo V. Z..

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau CK) 6.279 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad bendrai padarę žalos asmenys nukentėjusiam asmeniui atsako solidariai. Solidarioji atsakomybė taikoma tada, kai žalą padaro nusikalstamos veikos bendrininkai. Tačiau tai nėra vienintelis solidariosios atsakomybės taikymo atvejis. Teismų praktikoje solidarioji atsakomybė deliktiniuose santykiuose paprastai taikoma esant bent vienai iš šių sąlygų: 1) kai asmenis sieja bendri veiksmai pasekmių atžvilgiu; 2) kai asmenis sieja bendri veiksmai neteisėtų veiksmų atžvilgiu, t. y. šiuo atveju solidarioji atsakomybė galima, net jei neteisėtai veikęs asmuo tiesiogiai nepadaro žalos, bet žino apie tiesiogiai žalą padariusio asmens veiksmų neteisėtumą; 3) kai asmenys, nors tiesiogiai ir nepadaro žalos, bet prisideda prie jos kurstymo, inicijavimo ar provokacijos, t. y. kai iš esmės juos sieja bendra kaltė, nesvarbu, tai padaryta tyčia ar dėl neatsargumo; 4) kai asmenų nesieja bendri neteisėti veiksmai ir jie vienas apie kitą nežino, bet padaro žalos, ir neįmanoma nustatyti, kiek vienas ar kitas prisidėjo prie tos žalos atsiradimo, arba žala atsirado tik dėl jų abiejų veiksmų; 5) kai pareiga atlyginti žalą atsiranda skirtingu pagrindu (pvz., sutartinės ir deliktinės atsakomybės pagrindais); 6) kai žalą padaro asmuo, o kitas asmuo yra atsakingas už šio asmens veiksmus (kasacinė nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-59/2008).

Nagrinėjamoje byloje neginčijamai nustatyta, kad apeliantas J. G. ir nuteistasis V. Z. bendrais veiksmais, panaudodami peilį ir kitą specialiai žmogui sužaloti pritaikytą daiktą, pagrobė A. S. 450 Lt vertės turtą ir 7 965 Lt vertės UAB „Autopunkto reikmenys“ turtą – automobilį „Opel Zafira“. Taigi J. G. ir V. Z. veikė kaip bendrininkai. Taigi šioje byloje solidariosios atsakomybės taikymą pagrindžia tai, kad nustatytas nuteistųjų bendrininkavimas. Pažymėtina, kad bendrininkavimas yra vieninga kelių asmenų veika. Bendrininkavimo padarant nusikaltimą esmė yra ta, kad kiekvienas bendrininkas atsako ne tik už savo asmeniškai padarytus veiksmus, bet ir už visus baudžiamajame įstatyme numatytus padarinius, kuriuos sukėlė veikdamas pagal susitarimą. Taigi, nors nuteistasis J. G. skunde tvirtina, kad jis tiesiogiai žalos UAB „Autopunkto reikmenys“ nepadarė, nes automobilio „Opel Zafira“ nevairavo ir jo nesudaužė, šis apelianto skundo argumentas nepaneigia teismo sprendimo dėl nuteistųjų solidarios atsakomybės, nes, kaip minėta, solidarioji atsakomybė galima, net jei neteisėtai veikęs asmuo tiesiogiai nepadaro žalos, bet žino apie tiesiogiai žalą padariusio asmens veiksmų neteisėtumą, tai nustatyta nagrinėjamoje byloje. Kaip minėta, pagal civilinę teisę solidarioji atsakomybė taikoma tada, kai žala nukentėjusiajam padaroma bendrais kaltininkų veiksmais, taip pat ir tais atvejais, kai žala galėjo atsirasti dėl kelių asmenų skirtingų veiksmų ir šie asmenys yra atsakingi už žalos atlyginimą, tačiau nustatoma, kad iš tikrųjų žala atsirado tik dėl vieno iš šių asmenų veiksmų, išskyrus atvejus, kai kiti asmenys įrodo, kad žala negalėjo būti įvykio (veiksmų), už kurį jie atsakingi, rezultatas (CK 6.279 straipsnio 1, 4 dalys). Nepaisant to, kad nuteistųjų J. G. ir V. Z. veiksmai buvo skirtingi, tačiau šiuo atveju nusikaltimo bendrininkus – apeliantą J. G. ir nuteistąjį V. Z. – sieja bendri veiksmai padarinių atžvilgiu ir abu nusikaltimo bendrininkai atsako už visą padarytą žalą solidariai. Teismų praktikoje įteisintas būtent toks bendrininkų padarytos turtinės žalos atlyginimo principas. Atsižvelgiant į tai, kas paminėta, konstatuotina, kad teismo sprendimas priteisti žalos atlyginimą solidariai iš apelianto J. G. ir nuteistojo V. Z. yra pagrįstas.

Nors nuteistasis J. G. apeliaciniame skunde nurodo, kad jam paskirta bausmė yra per griežta, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog bausmė už padarytą nusikalstamą veiką, numatytą BK 180 straipsnio 2 dalyje, nuteistajam J. G. paskirta nepažeidžiant baudžiamojo įstatymo nuostatų, savo rūšimi ir dydžiu atitinka BK 41 straipsnyje nurodytą bausmės paskirtį.

Išnagrinėjusi baudžiamąją bylą apeliacine tvarka, teisėjų kolegija daro išvadą, jog pirmosios instancijos teismas, skirdamas nuteistajam J. G. bausmę, bendrųjų bausmės skyrimo pagrindų, numatytų BK 54 straipsnyje, nepažeidė, atsižvelgė į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, kaltininko asmenybę, jo atsakomybę lengvinančią ir sunkinančią aplinkybes bei kitas bausmės skyrimui turinčias reikšmės aplinkybes.

Pirmosios instancijos teismo nuosprendžio turinys patvirtina, kad skirdamas bausmę J. G. šis teismas vadovavosi bendraisiais bausmių skyrimo pagrindais, atsižvelgė į padaryto nusikaltimo pavojingumo laipsnį (padarytas sunkus nusikaltimas), apelianto kaltės formą ir rūšį (veikė tiesiogine tyčia), į nustatytą J. G. atsakomybę lengvinančią aplinkybę, jog jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), bei atsakomybę sunkinančią aplinkybę, jog nusikalstamą veiką padarė veikdamas bendrininkų grupe (BK 60 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Be nurodytų aplinkybių, teismas įvertino ir nuteistojo asmenybę. J. G. anksčiau teistas, teistumas jam nėra išnykęs, naują sunkų nusikaltimą padarė neatlikęs ankstesniu nuosprendžiu jam paskirtos bausmės. Tai rodo, kad jis išvadų dėl savo netinkamo elgesio nepadarė, nes ir toliau demonstruoja aiškų nenorą laikytis įstatymų bei stoti į dorą ir sąžiningą gyvenimo kelią. Be to, teismas atsižvelgė ir tai, kad J. G. gailisi nusikaltęs, atlygino nukentėjusiajam padarytą neturtinę žalą. Įvertinęs šias nuteistąjį J. G. apibūdinančias bei kitas anksčiau minėtas aplinkybes, teismas padarė pagrįstą išvadą, kad bausmės tikslai gali būti pasiekti paskiriant jam mažesnę nei BK 180 straipsnio 2 dalies sankcijoje numatytas bausmės vidurkis dvejų metų ir šešių mėnesių laisvės atėmimo bausmę (BK 180 straipsnio 2 dalies sankcijoje numatyta vienintelė bausmės rūšis – laisvės atėmimas), kuri savo dydžiu, kolegijos vertinimu, nėra per griežta.

Nors apelianto skunde pabrėžiama, kad jis prisipažino ir gailisi nusikaltęs, tačiau, kaip minėta, šią aplinkybę teismas pripažino J. G. atsakomybę lengvinančia aplinkybe ir, be kita ko, atsižvelgė į tai skirdamas bausmę apeliantui. Be to, kaip minėta, teismas skirdamas bausmę J. G. atsižvelgė ir į tą aplinkybę, jog jis atlygino nukentėjusiajam neturtinę žalą.

Nors nuteistasis J. G. apeliaciniame skunde prašo paskirti švelnesnę bausmę atsižvelgiant ir į tai, kad jis turi šeimą, kurioje auga mažametis vaikas ir privalo jį išlaikyti bei padėti sugyventinei juo rūpintis, tačiau pažymėtina, kad šeima nesutrukdė apeliantui nusikalsti, gyventi ne pagal bendras moralės ir elgesio normas. Kaip minėta, J. G., būdamas pakankamai jauno amžiaus, nusikalto nebe pirmą kartą, t. y. anksčiau kelis kartus buvo teistas už tyčinių apysunkių nusikaltimų nuosavybei padarymą, turėdamas neišnykusį teistumą, neatlikęs ankstesniu nuosprendžiu paskirtos bausmės, vėl padarė tyčinį, tačiau dar sunkesnio pobūdžio nusikaltimą, priskiriamą sunkių nusikaltimų kategorijai, siekdamas savanaudiškų tikslų. Šiame kontekste padariusiam naują tyčinį dar sunkesnio pobūdžio nusikaltimą nuteistajam J. G. paskirta mažesnė nei sankcijos vidurkis dvejų metų ir šešių mėnesių laisvės atėmimo bausmė (BK 180 straipsnio 2 dalyje numatyto nusikaltimo sankcijos vidurkis yra treji metai septyni mėnesiai ir 15 dienų) negali būti laikoma aiškiai per griežta. Apeliantui paskirtos laisvės atėmimo bausmės dydis neperžengia BK 61 straipsnio 2 dalyje įtvirtintų nuostatų, bausmė yra mažesnė už baudžiamojo įstatymo sankcijoje numatytą laisvės atėmimo bausmės vidurkį, todėl nelaikytina aiškiai per griežta. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, J. G. už tyčinį sunkų nusikaltimą paskirta bausmė yra adekvati jo padarytai veikai ir atitinka BK 41 straipsnio 2 dalyje įtvirtintą bausmės paskirtį. Bendrindamas skundžiamu nuosprendžiu paskirtą bausmę su Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2011-01-04 nuosprendžiu paskirta bausme, apylinkės teismas pasirinko nuteistajam J. G. palankiausią įstatymo numatytą bausmių bendrinimo daliniu sudėjimu būdą, todėl remiantis apeliaciniame skunde išdėstytais motyvais nėra jokio pagrindo laikyti aiškiai per griežta ir nuteistajam J. G. paskirtą subendrintą laisvės atėmimo bausmę.

Atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, paskirdamas J. G. už nusikaltimo, numatyto BK 180 straipsnio 2 dalyje, padarymą dvejų metų ir šešių mėnesių laisvės atėmimo bausmę, tinkamai vadovavosi bendraisiais bausmės skyrimo pagrindais bei tinkamai įvertino visas reikšmingas bausmės skyrimui aplinkybes ir savo sprendime bausmės skyrimo požiūriu baudžiamojo įstatymo taikymo klaidos nepadarė. Keisti pirmosios instancijos teismo nuosprendį nuteistojo J. G. apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

nuteistojo J. G. apeliacinį skundą atmesti.