- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2022-06-17
- Bylos Nr.
- e2-16739-964/2022
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-03846-2022-6
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Loreta Šiškienė
- Atsakovas
- A. J., R. S.
- Ieškovas
- uždarosios akcinės bendrovės „Tomadas“
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Loreta Šiškienė rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo A. J. pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Tomadas“ ieškinį atsakovams R. S. (R. S.) ir A. J. dėl skolos priteisimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Vilniaus miesto apylinkės teisme 2022 m. gegužės 11 d. civilinėje byloje Nr. e2-8183-964/2022 priimtas sprendimas už akių, kuriuo ieškovės UAB „Tomadas“ ieškinys tenkintas visiškai, ieškovei priteista solidariai iš atsakovų R. S. ir A. J. 12 686,80 Eur skolos, 5 proc. dydžio metinės palūkanos už priteistą (12 686,80 Eur) sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2022 m. vasario 24 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir lygiomis dalimis 285,00 Eur žyminio mokesčio išlaidų, t. y. iš kiekvieno atsakovo po 142,50 Eur, ir lygiomis dalimis iš atsakovų 22,40 Eur pašto išlaidų valstybei, t. y. iš kiekvieno atsakovo po 11,20 Eur.
Šalies argumentai
Atsakovas A. J. pateikė pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo, kuriuo prašė Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. gegužės 11 d. sprendimą už akių panaikinti, pakartotinai peržiūrėti bylos faktus ir aplinkybes. Nurodė, kad 2020 m. rugpjūčio 8 d., būdamas neblaivus, vairavo buvusiam kolegai R. S. priklausantį automobilį, todėl automobilis buvo išvežtas į saugojimo aikštelę. Automobilį vairavo jo savininko R. S. sutikimu ir prašymu ir pavėžėti iki naktinės parduotuvės; įvykio metu buvo ne vienas, t.y. kartu su automobilio savininku; po minėto įvykio iš automobilio savininko nesulaukė jokių priekaištų, R. S. žadėjo automobilį atsiimti kuo greičiau, apie žalos atlyginimą jis nekalbėjo. Su R. S. nebesieja jokie santykiai, nebendrauja. Kadangi nuobauda buvo paskirta jam, t.y. A. S., asmeniškai, o automobilio savininkas ir valdytojas piktybiškai neatsiima automobilio iš saugojimo aikštelės, su teismo sprendimu už akių nesutinka. Pažymėjo, kad laikotarpiu nuo 2022 m. rugsėjo 9 d. iki 2023 m. balandžio 1 d. buvo išvykęs į užsienį, kurį laiką neturėjo galimybės anksčiau kreiptis dėl sprendimo ir dalyvauti bylos nagrinėjimo procese
Atsiliepimas
Atsiliepime į pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo ieškovė UAB „Tomadas“ prašė jo netenkinti. Nurodė, kad atsakovas A. J. neginčija, kad jis vairavo automobilį priverstinio sulaikymo metu, pripažįsta, kad už įvykį yra jam paskirta bauda, todėl atsakovams (įvykio metu automobilio valdytojui bei savininkui) kyla solidari atsakomybė atlyginti automobilio transportavimo ir saugojimo išlaidas. Atsakovui buvo žinoma, kad automobilis saugojamas aikštelėje, kadangi ieškovė siuntė pranešimą dėl transporto priemonės atsiėmimo ir apmokėjimo, kuris įteiktas 2021 m. kovo 9 d. Ieškovė į bylą pateikė visus įrodymus, sudarančius pagrindą patenkinti ieškovės ieškinį. Atsakovas pareiškime nepateikė jokių naujų įrodymų, naujai paaiškėjusių aplinkybių nenurodė.
Motyvuojamoji dalis
Pareiškimas dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo atmestinas.
Pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 142 straipsnio 4 dalies nuostatą, tuo atveju, kai atsakovas be pateisinamos priežasties per nustatytą terminą nepateikia atsiliepimo į ieškinį, teismas turi teisę, jei yra ieškovo prašymas, priimti sprendimą už akių. Remiantis CPK 285 straipsnio 1 dalimi, sprendimas už akių gali būti priimtas tokiu atveju, kai šalis per nustatytą terminą nepateikia atsiliepimo į ieškinį, paruošiamojo dokumento ir kita šalis savo atsiliepime į ieškinį ar paruošiamajame dokumente prašė priimti sprendimą už akių. Sprendimo už akių priėmimo galimybė nėra teisinė sankcija į teismo posėdį neatvykusiai, ar atsiliepimo nepateikusiai šaliai, o tik viena iš priemonių proceso koncentruotumo principui įgyvendinti, todėl tikslas užtikrinti proceso koncentruotumą, įpareigojant civilinio proceso šalis rūpintis greitu bylos išnagrinėjimu (CPK 7 str. 2 d.) ir numatant šios pareigos nesilaikymo padarinius, iš kurių vienas yra sprendimo už akių priėmimo galimybė, derintinas su pagrindiniu civilinio proceso tikslu – teisingu bylos išnagrinėjimu, teisminės gynybos principu, nurodytu CPK 7 straipsnio 1 dalyje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. balandžio 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje 3K-3-167/2005).
Atsakovas, teigdamas, kad jo atžvilgiu sprendimas už akių turi būti panaikintas, pateikė pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo. Tokia ginčo šalies teisė įtvirtinta CPK 287 straipsnyje, kuriame nurodyta, kad pareiškime turi būti nurodytos aplinkybės, liudijančios atsiliepimo į ieškinį nepateikimo per nustatytą terminą priežasčių svarbumą, taip pat aplinkybės, galinčios turėti įtakos sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui, įrodymai, patvirtinantys šias aplinkybes, visi kiti šalies reikalavimai, argumentai ir įrodymai, susiję su byla (CPK 287 straipsnio 2 dalis). Taigi teismas, nagrinėjantis pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo, turi įvertinti tiek aplinkybes, susijusias su asmens, prieš kurį priimtas sprendimas už akių, pasyvumu, tiek su teismo sprendimo už akių pagrįstumu, t. y. spręsti, ar atsiliepimo į ieškinį šalis nepateikė dėl svarbių priežasčių, apie kurias negalėjo laiku pranešti teismui, ir ar pareiškime nurodyti įrodymai gali turėti įtakos priimto sprendimo už akių teisėtumui ir pagrįstumui. Tam, kad būtų panaikintas sprendimas už akių ir atnaujintas bylos nagrinėjimas iš esmės, reikalinga konstatuoti bent vieną iš įstatyme numatytų sąlygų, t. y. tai, jog šalies pareiškime nurodyti įrodymai gali turėti įtakos priimto sprendimo už akių teisėtumui ir pagrįstumui arba byloje negalėjo būti priimtas sprendimas už akių (CPK 288 straipsnio 4 dalis).
CPK 123 straipsnyje nustatyta, kad jeigu dalyvaujantis byloje asmuo yra fizinis asmuo, procesiniai dokumentai įteikiami jam asmeniškai, o jeigu jis neturi civilinio procesinio veiksnumo, – atstovui pagal įstatymą (CPK 123 straipsnio 1 dalis). Kai procesinį dokumentą pristatantis asmuo neranda adresato jo gyvenamosios vietos ar kitu nurodytu procesinių dokumentų įteikimo adresu ar darbo vietoje, procesinis dokumentas yra įteikiamas kuriam nors iš kartu su juo gyvenančių pilnamečių šeimos narių (vaikams (įvaikiams), tėvams (įtėviams), sutuoktiniui ir pan.), išskyrus atvejus, kai byloje šeimos nariai turi priešingą teisinį suinteresuotumą bylos baigtimi, o jeigu ir jų nėra, – darbovietės administracijai; jeigu procesinis dokumentas negali būti fiziniam asmeniui įteiktas jo nurodytos gyvenamosios vietos ar kitu jo nurodytu procesinių dokumentų įteikimo adresu, procesinį dokumentą pristatantis asmuo jį įteikia fizinio asmens deklaruotoje gyvenamojoje vietoje. Tais atvejais, kai fizinio asmens gyvenamosios vietos ar kitas nurodytas procesinių dokumentų įteikimo adresas sutampa su fizinio asmens deklaruotos gyvenamosios vietos adresu, procesiniai dokumentai įteikiami vieną kartą. Jeigu procesinis dokumentas negali būti fiziniam asmeniui įteiktas šioje dalyje nustatyta tvarka, jį pristatantis asmuo pranešimą apie įteiktinus procesinius dokumentus palieka adresato deklaruotoje gyvenamojoje vietoje ir tai nurodo teismui grąžintinoje pažymoje. Procesinis dokumentas šiuo atveju laikomas įteiktu praėjus trisdešimt dienų nuo pranešimo apie įteiktinus procesinius dokumentus palikimo adresato deklaruotoje gyvenamojoje vietoje. Vyriausybė nustato procesinių dokumentų įteikimo tvarką ir pranešimo apie įteiktinus procesinius dokumentus palikimo adresato gyvenamojoje vietoje tvarką, ir pranešimo apie įteiktinus procesinius dokumentus formą (CPK 123 straipsnio 3 dalis).
CPK 123 straipsnio 3 dalis numato procesinių dokumentų įteikimo tvarką ir, be kita ko, nustato vieną iš procesinių dokumentų įteikimo būdų – procesinių dokumentų, paliktų asmens deklaruotoje gyvenamojoje vietoje, laikymą įteiktais pagal įstatymą praėjus trisdešimt dienų nuo jų palikimo dienos. CPK 123 straipsnio 3 dalyje įtvirtinta būtina dokumentų įteikimo paliekant pranešimą apie įteiktinus procesinius dokumentus asmens deklaruotoje gyvenamojoje vietoje sąlyga – jeigu procesinis dokumentas negali būti fiziniam asmeniui įteiktas CPK 123 straipsnio 3 dalyje nustatyta tvarka. Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad įstatymo leidėjo valia toks procesinių dokumentų įteikimo fiziniam asmeniui būdas nustatytas kaip subsidiarus, t. y. gali būti taikomas tik tais atvejais, kai teismas išnaudojo kitas CPK 123 straipsnio 3 dalyje nustatytas procesinių dokumentų įteikimo galimybes (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. gruodžio 27 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-520/2018 26 punktą).
Sprendimas už akių byloje buvo priimtas ieškinį su priedais ir pranešimą dėl atsiliepimo pateikimo įteikus atsakovui CPK 123 straipsnio 3 dalyje nustatyta tvarka. Pirmiausiai, procesiniai dokumentai atsakovui buvo siunčiami ieškinyje nurodytu adresu (duomenys neskelbtini). Nepavykus įteikti, procesiniai dokumentai siųsti kitu žinomu gyvenamosios vietos adresu (duomenys neskelbtini), tačiau taip pat buvo neįteikti. Neturint duomenų apie kitus adresus bei Valstybinio socialinio draudimo fondo duomenimis nustačius, kad atsakovas niekur nedirba, procesiniai dokumentai išsiųsti antrą kartą deklaruotos gyvenamosios vietos adresu (duomenys neskelbtini).
Atsakovas pareiškime dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo nurodė, kad neturėjo galimybės anksčiau kreiptis dėl to, kad laikotarpiu nuo (duomenys neskelbtini) iki (duomenys neskelbtini) buvo išvykęs į užsienį (atsakovas pareiškime nurodo datą nuo (duomenys neskelbtini) iki (duomenys neskelbtini), tačiau akivaizdu, kad padaryta rašymo apsirikimo klaida). Jis pridėjo skrydžio bilietus, iš kurių matyti, kad (duomenys neskelbtini) skrido iš Briuselio į Barseloną ir (duomenys neskelbtini) iš Barselonos į Alikantę, o (duomenys neskelbtini) iš Alikantės į Geteborgą ir iš jo, tą pačią dieną, į Kauną. Visgi, iš šių duomenų nėra pagrindo daryti pagrįstos išvados, kad atsakovas minėtu laikotarpiu nepertraukiamai buvo išvykęs iš Lietuvos. Pareiškime atsakovas nenurodė bei nepateikė jokių duomenų, kad užsienyje būtų dirbęs, gyvenęs ar kt.
Kita vertus, pagal Lietuvos Respublikos gyvenamosios vietos deklaravimo įstatymo 4 straipsnio 5 dalį, asmenys, išvykstantys iš Lietuvos Respublikos ilgiau kaip 6 mėnesiams, privalo deklaruoti išvykimą iš Lietuvos Respublikos.
Atsakovas, deklaravęs savo gyvenamosios vietos adresą (duomenys neskelbtini), ir nedeklaravęs išvykimo iš Lietuvos Respublikos ilgesniam nei 6 mėnesių terminui, turėjo pareigą elgtis rūpestingai – tikrinti gaunamą korespondenciją arba užtikrinti, kad korespondenciją priimtų kitas asmuo. Atkreiptinas dėmesys, kad ir apeliacinės instancijos teismas pagrįsta laiko CPK 123 straipsnio 3 dalyje numatytą procesinių dokumentų įteikimo prezumpciją, kai atsakovas nepasirūpina, kad viešajame registre būtų aktuali informacija apie jo gyvenamąją vietą, nedeklaruoja savo išvykimo į užsienį, o pirmosios instancijos teismas neturi duomenų apie kitą atsakovo gyvenamosios vietos adresą (Vilniaus apygardos teismo 2021 m. liepos 8 d. nutartis civ. byloje Nr. e2S-1862-614/2021)
Iš nurodytų duomenų matyti, kad teismas ėmėsi veiksmų nustatyti kitas procesinių dokumentų įteikimo galimybes, tačiau kitų būdų nenustačius, procesiniai dokumentai atsakovui buvo įteikti pagal CPK 123 straipsnio 3 dalį, pagal kurią procesinis dokumentas laikomas įteiktu praėjus trisdešimt dienų nuo pranešimo apie įteiktinus procesinius dokumentus palikimo adresato deklaruotoje gyvenamojoje vietoje.
Išdėstytų aplinkybių pagrindu darytina išvada, kad teismas turėjo pagrindą priimti sprendimą už akių, taikęs įteikimo atsakovui deklaruotos gyvenamosios vietos adresu būdą.
Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas yra išaiškinęs, jog sprendžiant klausimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo svarbiausia sąlyga yra įrodymų, turinčių įtakos priimti sprendimo už akių teisėtumui ir pagrįstumui, pateikimas (2006 m. rugsėjo 21 d. Konstitucinio Teismo nutarimas Nr. 35/03-11/06).
Atsakovas su pareiškimu dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo jokių naujų įrodymų nepateikė. Jis patvirtino byloje nustatytą faktinę aplinkybę, kad transporto priemonę VW PASSAT, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) kurios savininkas R. S., vairavo neblaivus, o tai ir sąlygojo jos priverstinį nuvežimą į ieškovės stovėjimo aikštelę. Taip pat atsakovas neginčijo žinojęs ne tik apie automobilio saugojimą, bet ir informaciją apie jo atsiėmimą ir apmokėjimą už saugojimą.
Atsakovas nurodė, kad su priimtu sprendimu už akių nesutinka dėl to, kad jo manymu, skola turėjo būti priteista tik iš atsakovo R. S. Tačiau atsakovo pateiktas vertinimas nėra nauja faktinė aplinkybė, juo labiau, kad teismas, priimdamas sprendimą už akių, sprendė dėl atsakovų atsakomybės rūšies. Teismas nurodė, kad pagal Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 33 straipsnį, išlaidas, susijusias su priverstiniu transporto priemonės nuvežimu į transporto priemonės stovėjimo aikštelę, kai ši priverstinai nuvežama dėl to, kad transporto priemonė vairuojama neblaivaus asmens, ir jos saugojimu transporto priemonės stovėjimo aikštelėje, ūkio subjektui (nagrinėjamu atveju ieškovei UAB „Tomadas“) transporto priemonės savininkas ir valdytojas atlygina solidariai.
Išdėstytų aplinkybių pagrindu, darytina išvada, kad atsakovas A. J. nenurodė aplinkybių ir nepateikė įrodymų, galinčių turėti įtakos priimto sprendimo už akių teisėtumui ir pagrįstumui.
Nenustačius bylos nagrinėjimo iš esmės atnaujinimo pagrindo (CPK 288 straipsnio 4 dalis), pareiškimas dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo atmetamas.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 288 straipsnio 3 dalies 1 punktu, 290 – 291 straipsniais, teismas
nutaria:
atsakovo A. J. pareiškimą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. gegužės 11 d. sprendimo už akių peržiūrėjimo atmesti.
Nutartis per septynias dienas nuo jos kopijos įteikimo dienos gali būti skundžiama atskiruoju skundu Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.