Utenos apylinkės teismo sprendimas

Įžanginė dalis

tretiesiems asmenims Anykščių rajono savivaldybės 2-o notarų biuro notarei Boženai Džigorai- Isajevai,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovų M. K. ir V. K. ieškinį atsakovui G. P., tretiesiems asmenims Anykščių rajono savivaldybės 1-o notarų biuro notarei Rimutei Bučinskienei, Anykščių rajono savivaldybės 2-o notarų biuro notarei Boženai Džigorai- Isajevai dėl testamento pripažinimo negaliojančiu ir termino palikimui priimti pratęsimo ir,-

Aprašomoji dalis

nustatė:

ieškovai pateikė teismui ieškinį dėl 2011 m. lapkričio 3 d. testamento panaikinimo. Posėdžio metu ieškinį palaikė ir prašė tenkinti. Nurodė, jog (duomenys neskelbtini) mirė ieškovo V. K. ir atsakovo G. P. motina, o ieškovo M. K. senelė O. K.. O. K. (duomenys neskelbtini) surašė oficialųjį testamentą, pagal kurį visą savo turtą lygiomis dalimis paliko savo vaikams V. K., G. P. ir vaikaičiui M. K.. Testamentą patvirtino nykščių rajono 1-ojo notarų biuro notarė Rimutė Bučinskienė. Ieškovai M. K. ir V. K. kreipėsi į notarą dėl palikimo priėmimo ir sužinojo, kad yra kitas testamentas, kuris surašytas vėliau Anykščių rajono 2-ame notarų biure notarės Boženos Džigoros - Isajevos ir jie neturi teisės paveldėti turto. Pagal šį testamentą visas motinos turtas liko vienam sūnui atsakovui G. P.. Mano, kad atsakovas G. P. pasielgė neteisingai, nes paskutinio testamento surašymo metu, motinai O. K. jau buvo skirta slauga dėl psichikos sutrikimo. Galimai G. P. nuslėpė tai nuo notaro, tikslu gauti turtinės naudos, t.y. paveldėti visą motinos turtą. Mano, jog motina 2011 m. lapkričio 3d. jau buvo tokios būsenos, kad negalėjo suprasti savo veiksmų ir jų valdyti, nes motina gydėsi psichikos sveikatos centre. Motina O. K. visą laiką sakydavo, kad turtą nori palikti visiems trims.

Prašo pripažinti testamentą negaliojančiu, kaip sudarytą asmens, negalėjusio suprasti savo veiksmų reikšmės, pratęsti terminą V. K. ir M. K. priimti palikimą po O. K. mirties ir priteisti bylinėjimosi išlaidas.

Atsakovas G. P. ieškinio nepripažino, prašė atmesti kaip nepagrįstą ir priteisti bylinėjimosi išlaidas. Apie testamentą jis sužinojo iš savo motinos, kada grįžo į namus 2011 m. gruodžio mėnesį. Jam motina O. K. pasakė, kad ji pakeitė savo nuomonę, nes nesulaikė pagalbos iš V. K. ir anūkų, ir visą turtą paliekanti jam. Tuo laiku, kada buvo surašytas testamentas, 2011 m. lapkričio 3d., jo namuose nebuvo. Motiną pas notarę vežė jo žmona. Apie pirmą testamentą motina jam nieko nėra sakiusi, jis tai sužinojo iš svetimų žmonių. Jam yra žinoma, kad jo tėvas sakęs , kad dalį turto paliks anūkui. Po tėvo mirties visą turtą paveldėjo motina ir ji vykdė savo sutuoktinio norą. Motinai O. K. buvo nustatyta nuolatinė slauga, tačiau ji buvo sveika. (duomenys neskelbtini) jo motinos sveikata buvo gera. Ji eidavo į bažnyčią, bendraudavo, giedojo bažnyčios chore. Jos sveikata pablogėjo 2012 metų sausio mėnesį. Mano, jog gydytojai jos ligos istorijoje yra padarę neteisingus įrašus. Brolis ieškovas V. K. motina nesirūpino, jos neprižiūrėjo ir netvarkė namų. Tai darė jis. Jeigu viskas būtų buvę kitaip, būtų pasidalinę motinos turtą gražiuoju. Mano, jog motina nebetikėjo V. K. žodžiais, todėl ir perrašė testamentą. Nieko neturi prieš M. K.. Mama rašė testamentą M. K., tai mamos valia. Mano, jog motina O. K. buvo sąmoninga ir supratusi savo veiksmus.

Tretysis asmuo notarė Božena Džigora Isajeva. su pateiktu ieškiniu nesutiko. Nurodė, jog ji patvirtino O. K. (duomenys neskelbtini) sudarytą testamentą. O. K. atlydėjo ponia S. Prieš tvirtinant testamentą ji bendravo su O. K., kuri aiškiai išreiškė savo norą. Testamentas buvo garsiai perskaitytas. Testatorė pasirašė testamentą. Dėl jos veiksnumo notarei nekilo abejonių. Tretysis asmuo VĮ Registrų centro atstovas į posėdį neatvyko, atsiliepimo į ieškinį nepateikė, procesiniai dokumentai įteikti.

Tretysis asmuo Anykščių rajono notarų biuro notarė Rimutė Bučinskienė į teismo posėdį neatvyko, prašė bylą nagrinėti jai nedalyvaujant.

Ieškinys tenkintinas.

Bylos medžiaga, ieškovų, atsakovų ir liudytojų parodymais, nustatyta, kad (duomenys neskelbtini) mirė (mirties priežastis I67,8 – kitos patikslintos smegenų kraujagyslių (cerebrovaskulinės) ligos) ieškovo V. K. ir atsakovo G. P. motina, o ieškovo M. K. močiutė O. K. (b.t.1,l.18). O. K. (duomenys neskelbtini) testamentu visą savo turtą paliko savo sūnums – ieškovui V. K. ir atsakovui G. P. bei vaikaičiui M. K.. Testamentą patvirtino Anykščių rajono notarų biuro notarė Rimutė Bučinakienė (b.t1,l.14). (duomenys neskelbtini) O. K. parašė kitą testamentą, kuriuo savo turtą paliko sūnui atsakovui G. P.. Testamentą patvirtino Anykščių rajono 2-ojonotarų biuro notarė Božena Džigora-Isajeva( b.t.1,l. 13) Ieškovas V. K. yra mirusios O. K. sūnus (b.t.1,l.17). Ieškovas M. K. yra mirusios O. K. vaikaitis (b.t.1.l.16).

CK 5.17 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad suinteresuoti asmenys, turintys teisę pareikšti ieškinį dėl testamento ar jo dalių pripažinimo negaliojančiais, yra tie įpėdiniai, kurie paveldėtų, jeigu testamentas ar jo dalys būtų pripažinti negaliojančiais.

Nagrinėjamoje byloje ieškovai ginčija testamentą, tuo pagrindu, kad jo sudarymo metu O. K. negalėjo suprasti savo veiksmų reikšmės ir jų valdyti dėl psichinės būklės.

CK 5.16 straipsnyje nurodyti atvejai, kai testamentas, kaip vienašalis sandoris, yra niekinis, ir šio straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad testamentą, kaip vienašalį sandorį, galima pripažinti negaliojančiu kitais sandorių pripažinimo negaliojančiais pagrindais. Pagal CK 1.89 straipsnio nuostatas pripažintini negaliojančiais testamentai, sudaryti asmens, kuris, sudarydamas testamentą buvo tokios būklės, kad negalėjo suprasti savo veiksmų reikšmės ar jų valdyti. Tuo atveju, kai ginčijamas testamentas, kurio sudarymo metu testatoriaus atžvilgiu nebuvo galiojančio teismo sprendimo dėl jo pripažinimo neveiksniu, toks testamentas gali būti pripažintas negaliojančiu (CK 1.78 str. 2, 4 d., 5.16 str. 2 d.) CK 1.89 str. pagrindu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. lapkričio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-443/2010, 2007 m. sausio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-20/2007). Taigi, kad testamentas galiotų yra būtinos šios sąlygos: testatorius testamento sudarymo metu turi būti veiksnus, testamentas turi būti sudarytas įstatymo nustatyta forma, testamento turinys turi atitikti tikrą testatoriaus valią.

Sprendžiant klausimą, galėjo ar negalėjo asmuo, sudarydamas testamentą – vienašalį sandorį suvokti savo veiksmų reikšmę ir juos valdyti, reikalinga atsižvelgti į asmens būseną, t.y. į jo sveikatą, psichikos būklę ir kitas aplinkybes bei į sudaryto sandorio turinį, t.y. jo naudingumą, pagrįstumą, protingumą.

Mirusiojo asmens testamente išreikšta valia turi būti ypač gerbtina, todėl testamento pripažinimas negaliojančiu galimas tik išskirtiniais atvejais. Jeigu nagrinėjant ieškinio reikalavimą dėl testamento pripažinimo negaliojančiu CK 1.89 str. pagrindu nustatoma, kad testatorius testamento sudarymo metu buvo socialiai orientuotas, pats suformavo savo valią bei ją išreiškė ir nėra tos valios įforminimo trūkumų, tai sandoris turėtų būti išsaugomas.

CK nekelia reikalavimų priežasčiai, lėmusiai atitinkamą asmens būseną. Tokia būsena gali būti ir dėl išsivysčiusios ar ūminės ligos. Pasisakydamas dėl CK 1.89 str. aiškinimo ir taikymo, Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra nurodęs, kad teismai, nagrinėdami ieškinį dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu, kai sandorį sudarė fizinis asmuo, negalėjęs suprasti savo veiksmų reikšmės, turi atsižvelgti į duomenis apie šio asmens būseną sandorio sudarymo metu ir sudaryto sandorio turinį (sandorio naudingumą ar žalingumą, pagrįstumą ir kt.). Asmens būseną, kaip juridinį faktą, gali patvirtinti teismo psichiatrinė ekspertizė, tačiau teismas privalo vertinti ir kitus įrodymus, patvirtinančius ar paneigiančius tam tikrą asmens būseną sandorio sudarymo metu.

Pagal CPK 178 straipsnio nuostatas dalyvaujančios šalys civiliniame teisiniame ginče turi įstatyminę pareigą įrodyti aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu.

Bylos medžiaga nustatyta, jog mirusioji O. K. sirgo nepatikslinta kraujagysline dimencija, jai buvo nustatytas specialus nuolatinės slaugos poreikis (b.t.1,l.58, 62,160, asmens sveikatos istorija). Teismui pateiktuose medicininiuose dokumentuose, vestuose nuo 1982 metų, yra įrašai apie tai, kad nuo 2010 m. birželio 16d. iki mirties O. K. gydėsi pas gydytojus psichiatrus, buvo išrašomi vaistai, jai buvo diagnozuota nepatikslinta kraujagyslinė demensija, nustatytas specialios priežiūros poreikis, o 2012m.sausio 16 d. buvo nustatytas specialus nuolatinės slaugos poreikis neterminuotai (b.t.1, l. 62). Jau 2004 04 30 diagnozuota praeinanti galvos smegenų išėmija, o 2011 04 01 O. K. buvo atlikta kompiuterinė tomografija ir nustatyta kraujagyslinė encefalopatija, degeneraciniai pakitimai (asmens sveikatos istorija, b.t.1, l.160)

Teismas 2013 m. lapkričio 5d. nutartimi, ieškovų ir atsakovo prašymu, paskyrė civilinėje byloje kompleksinę deontologinę- pomirtinę psichiatrinę - psichologinę ekspertizę palikėjos O. K. galėjimui suprasti savo veiksmų reikšmę ir juos valdyti 2011-11-03 testamento sudarymo metu (b.t.1, l. 162-163). Tiek ieškovai, tiek atsakovas pateikė klausimus ekspertui. Kadangi atsakovas G. P. nesumokėjo už deontologinės ekspertizės atlikimą, todėl buvo atlikta tik teismo psichiatrijos, teismo psichologijos ekspertizė. Valstybinės TPT prie SAM Rokiškio teismo psichiatrijos ekspertas, atlikęs ekspertizę, pateikė teismui ekspertizės aktą Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuo nustatė, kad O. K. testamento sudarymo dieną (duomenys neskelbtini) sirgo lėtiniu psichikos sutrikimu – kraujagysline demensija (įsigyta silpnaprotystė), taip pat kitomis somatinėmis ligomis ir ji dėl savo psichikos sveikatos būsenos, sudarydama testamentą 2011-11-03, nesuprato savo veiksmų esmės ir negalėjo jų valdyti (b.t.1.,l.181-183)

Iš ekspertizės akto matyti, kad ekspertas detaliai analizavo bylos medžiagą ir medicininius dokumentus, susijusius su O. K. gydymu ir padarytus įrašus ligos istorijose, į tai, kad O. K. buvo gydoma nuo kraujotakos sutrikimų nuo 2004 metų, aprašant vėlesnius gydymo rezultatus pažymėta, jog dėl somatinių ligų – arterinė hipertenzija- vystėsi galvos smegenų pažeidimai, dėl kurių išsivystė psichikos sutrikimai – demencijos sindromas, kuriam būdinga blogėjanti atmintis ir dėmesio koncentracija ir dėl to asmuo negali pakankamai suprasti ir kontroliuoti savo veiksmus. Ekspertas atsakydamas į ekspertizei pateiktus klausimus pabrėžė, kad O. K. sirgo lėtiniu psichikos sutrikimu – kraujagysline demencija (įsigyta silpnaprotyste), ir tai turėjo įtakos jos gebėjimui suvokti ir valdyti savo veiksmus. Atitinkami padaryta išvada, kad O. K. testamento sudarymo dieną – (duomenys neskelbtini) – sirgo lėtiniu psichikos sutrikimu – kraujagysline demencija (įsigyta silpnaprotyste) ir dėl savo sveikatos būsenos sudarydama testamentą negalėjo suprasti savo veiksmų esmės ir jų valdyti, negalėjo suprasti sudaryto sandorio turinio ir pasekmių.

Byloje liudytoju apklaustas gydęs O. K. gydytojas A. G. pažymėjo, kad O. K. diagnozuota kraujagyslinė demencija. Tai progresuojanti liga. (duomenys neskelbtini) konsultacijos metu skundėsi nemiga, atminties blogėjimu ir kitų apsilankymų metu buvo pikta, agresyvi, sveikata blogėjo. Apklausos metu paaiškino, jog gali pasakoti iš praeitis, tačiau nesuvokia dabarties. Apklausos metu paaiškino, kad O. K. į notarės klausymą galėjo atsakyti, kad suprantu, tačiau neprisiminti, ko jos notarė klausė. (duomenys neskelbtini) jau buvo nustatyti ryškūs pažintinių funkcijų sutrikimai

Apie O. K. blogėjančią sveikatą, atmintį 2011 metais, paaiškino ir apklausti liudytojai, tai A.L. T., R. K., G. Ž., L. J., P.V. P., V. K., kurie aiškino, kad su O. K. sunku būdavo susikalbėti, be kitų pagalbos nevaikščiodavo, pamiršdavo vardus, kalbėdavo tik apie praeitį. A.L. T., V. K. aiškino, jog O. K. jau 2011 m. vasarą ir vėliau skundėsi sveikata, atmintimi. Liudytoja V. K., mirusios O. K. anūkė, apklausos metu aiškino, kad jau 2011 m. vasarą pradėjo blogėti sveikata, daugiau gulėdavo lovoje, sunku buvo susikalbėti. Bendravo ji 2011 lapkričio mėnesio pradžioje ir močiutės sveikata žymiai buvo pablogėjusi, skundėsi galvos svaigimu, viena negalėjo vaikščioti, kalbant, pamiršdavo ką sakiusi, o per 2011 m. Kalėdas buvo užnešta į antrą aukštą ir gulėjo lovoje. Tai liudytojos, kurios nėra suinteresuotos bylos baigtimi ir teismas neturi pagrindo abejoti liudytojų parodymais.

Atsakovas G. P. nurodė, jog motina O. K. buvo orientuota, normaliai bendravo, pati save apsitarnavo, lankė bažnyčią, giedojo bažnyčios chore iki 2011 metų. Savo nurodytoms aplinkybėms pagrįsti, atsakovas pateikė raštą, kurį pasirašė bažnyčios vargonininkas ir Lietuvos politinių kalinių ir tremtinių sąjungos pirmininkė (b.t.2,l.). Aplinkybės, kaip nurodė atsakovas G. P., kad motina O. K. lankė bažnyčia, giedojo bažnyčios chore, nepatvirtina, jog sudarydama sandorį galėjo suprasti savo veiksmų reikšmę ir galėjo juos valdyti. Atsakovo G. P. parodymai, jog motina buvo orientuota, normaliai bendravo, pati save apsitarnavo, kelia teismui abejonių, nes pagal esamus įrašus ligos istorijoje, O. K. buvo kviečiama greitoji medicininė pagalba, lankėsi gydytojai namuose dėl kraujotakos sutrikimų, pas gydytojus lankydavosi su kitų asmenų pagalba(sveikatos ligos istorijos). Atsakovas yra nurodęs, jog motina sudarydama sandorį – rašydama testamentą (duomenys neskelbtini), buvo sveika, orientuota. Tačiau pagal byloje esamus duomenis, matyti, kad 2011 m. lapkričio mėnesį atsakovas G. P. buvo išvykęs iš namų ir motinos nematė. Ligos istorijoje (duomenys neskelbtini) yra įrašas, „... kad savijauta blogėja, atmintis blogėja, savęs nepajėgia apsitarnauti..., o 2012 11 08 nurodyta, kad „... agresyvi, blogai orientuota laike ir vietoje...“. Atsakovo motiną O. K. pas notarę vežė jo sutuoktinė S. P.. Objektyviai vertinti S. P. parodymus taip pat nėra pagrindo, nes ji yra atsakovo G. P. sutuoktinė ir yra suinteresuota bylos baigtimi. Nors ir S. P. apklausos metu aiškino, kad buvo sutrikusi O. K. atmintis, vartojo vaistus nuo nemigos, būdavo agresyvi. Notarė Božena Džigora - Isajeva paaiškino, kad testamentas O. K. buvo perskaitytas, tai darytina išvada, jog pati testatorė O. K. jo perskaityti nesugebėjo. Sandorį tvirtinusi notarė, kadangi testatorės liga nėra akivaizdi, t. y. lengvai atpažįstama, vertindama jos būklę, galėjo suklysti.

Atsakovas teigė, kad gydytojų padaryti įrašai ligos istorijose yra neteisingi, tačiau jiems paneigti nepateikė jokių įrodymų.

Bylų, kuriose ginčijamas mirusio testatoriaus testamentas CK 1.89 straipsnio pagrindu, nagrinėjimo ypatumas yra tas, kad testatoriaus gebėjimai suvokti savo veiksmų reikšmę ir padarinius vertinami retrospektyviai, neišklausant paties testatoriaus, paprastai tai pagal liudytojų parodymus ar ekspertų išvadas, priimtas remiantis medicininiuose dokumentuose išlikusiais įrašais apie testatoriaus sveikatos būklę.

Teismas, pasirėmęs ekspertizės akto išvadomis, kitais rašytiniais įrodymais, liudytojų parodymais, juo ištyręs ir įvertinęs, konstatuoja, kad yra pagrindas daryti išvadą, kad ginčo testamento sudarymo metu O. K. negalėjo suprasti savo veiksmų ir jų valdyti, kartu pripažindamas testamentą negaliojančiu.

Kadangi ieškinys tenkintinas, pagal LR CPK 150 str. 3 d. nuostatas, ieškovo prašymu 2012 m. lapkričio 21 d. nutartimi taikytos laikinosios apsaugos priemonės – įpareigoti Anykščių rajono savivaldybės 1-ojo notarų biuro notarę Rimutę Bučinskienę neišduoti paveldėjimo teisės liudijimo G. P., pagal O. K., mirusios (duomenys neskelbtini), 2011-11-03 testamentą, pagal kurį O. K. visą turtą, turėtą jos mirties dieną, palieka savo sūnui G. P., iki bus išnagrinėta civilinė byla dėl testamento pripažinimo negaliojančiu, įsiteisėjus sprendimui panaikintinos.

Kitos byloje nurodytos aplinkybės ir byloje esantys įrodymai esminės reikšmės ginčo sprendimui neturi, todėl teismas atskirai jų neaptaria (CPK 185 str.).

Taigi byloje nustatytų aplinkybių ir surinktų įrodymų visumos pagrindu darytina išvada, kad ieškinys yra pagrįstas ir tenkintinas visiškai (CPK 178, 179 str.).

Kadangi ieškinys tenkintinas, iš atsakovo ieškovams priteistinos bylinėjimosi išlaidos (LR CPK 93 str.).

Pagal LR CPK 96 straipsnio nuostatas iš atsakovo priteistinos teismo turėtos pašto išlaidos.

Teismas, vadovaudamasis LR CPK 259str., 260 str., 268 str., 270 str.,-

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

ieškovų M. K. ir V. K. ieškinį patenkinti visiškai.

Pripažinti negaliojančiu O. K. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) 2011 m. lapkričio 3d. testamentą, patvirtintą Anykščių rajono 2-ojo notaro biuro notarės Boženos Džigoros- Isajevos, registro Nr. (duomenys neskelbtini).

Ieškovams V. K. ir M. K. atnaujinti praleistą trijų mėnesių terminą O. K. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirusios (duomenys neskelbtini), palikimui priimti.

Priteisti iš atsakovo G. P. ieškovui M. K. 427,50 Eur (keturis šimtus dvidešimt septynis eurus 50 ct) bylinėjimosi išlaidų.

Įsiteisėjus sprendimui panaikinti 2012 m. lapkričio 21 d. Anykščių rajono apylinkės teismo nutartimi taikytas laikinąsias apsaugos priemones – įpareigoti Anykščių rajono savivaldybės 1-ojo notarų biuro notarę Rimutę Bučinskienę neišduoti paveldėjimo teisės liudijimo G. P., pagal O. K., mirusios (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) testamentą, pagal kurį O. K. visą turtą, turėtą jos mirties dieną, palieka savo sūnui G. P., iki bus išnagrinėta civilinė byla dėl testamento pripažinimo negaliojančiu.

Priteisti iš atsakovo G. P. į valstybės biudžetą 22,43 Eur (dvidešimt du eurus 43 ct) teismo turėtų pašto išlaidų.

Sprendimas per 30 dienų apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Panevėžio apygardos teismui per Anykščių rajono apylinkės teismą.