Šiaulių apygardos teismo nutartis, AN2-92-875/2021

Teismas: Šiaulių apygardos teismas
Dokumentas: Nutartis
Data: 2021-06-10
Bylos Nr.: AN2-92-875/2021
Teisminio proceso Nr.: 4-70-3-00250-2021-6
Bylos rūšis: administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Instancija: Apeliacinė instancija
Rezultatas: Pakeisti nutarimą, paskiriant švelnesnę nuobaudą arba nusprendžiant neskirti adm.nuobaudos.

Teisėjas: Nerijus Masiulis (pirm.)
Pažeidėjas: G. B.
Institucija: Šiaulių miesto savivaldybės administracija

Kategorijos

Administracinio nusižengimo byla Nr. AN2-92-875/2021Teisminio proceso Nr. 4-70-3-00250-2021-6Procesinio sprendimo kategorijos: 1.5.3; 2.1.; 21.19.18 (S)

ŠIAULIŲ apygardos teismasNuTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2021 m. birželio 10 d.Šiauliai

Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Nerijus Masiulis,

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinėn atsakomybėn patraukto asmens G. B. atstovės advokatės E. B. apeliacinį skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2021 m. balandžio 14 d. nutarimo, kuriuo G. B. pripažinta kalta pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 45 straipsnio 4 dalį (2 nusižengimus) ir vadovaujantis ANK 38 straipsniu, nustatyta galutinė nuobauda – 1800 eurų dydžio bauda.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Žemesnės instancijos teismas

1. Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2021 m. balandžio 14 d. nutarimu G. B. pripažinta kalta pagal ANK 45 straipsnio 4 dalį ir paskirta 1500 eurų dydžio bauda už tai, kad būdama mažmeninės bankininkystės tarnybos Lietuvos pardavimų departamento vadove ir atsakinga už reikalavimų, susijusių su Covid-19 pandemijos prevencijos priemonių, įgyvendinimu ir jų laikymusi „(duomenys neskelbtini)“ AS Lietuvos skyriaus klientų savitarnos zonoje, esančioje (duomenys neskelbtini), karantino, paskelbto Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2020-11-04 nutarimu Nr. 1226 „Dėl karantino Lietuvos Respublikos teritorijoje paskelbimo“ su vėlesniais pakeitimais ir galiojančia redakcija (toliau – Nutarimas) laikotarpiu, neužtikrino ir nesilaikė Nutarimo 2.2.3 punkte, Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro – valstybės lygio ekstremaliosios situacijos valstybės operacijų vadovo 2020-06-16 sprendimo Nr. V-1471 „Dėl valstybės ir savivaldybių institucijų, įstaigų, valstybės ir savivaldybių valdomų įmonių darbo vietoms būtinų sąlygų“ su vėlesniais pakeitimais ir galiojančia redakcija 1.4.3.2, 1.5, 1.5.1., 1.5.3., 1.6 punktuose ir Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro – valstybės lygio ekstremaliosios situacijos valstybės operacijų vadovo 2020-12-17 sprendimo Nr. V-2931 „Dėl paslaugų teikimo būtinų sąlygų“ su vėlesniais pakeitimais ir galiojančia redakcija 1.1, 1.2, 1.2.3, 1.4, 1.5, 1.16 punktuose numatytų reikalavimų ir taip savo veiksmais (neveikimu) sukėlė pavojų žmonių gyvybei ar sveikatai, kadangi 2020 m. gruodžio 31 d. apie 15.26 val. buvo nustatyta, kad (duomenys neskelbtini), „(duomenys neskelbtini)“ AS Lietuvos skyriui priklausančioje visą parą veikiančioje paslaugų teikimo vietoje, t. y., (duomenys neskelbtini) savitarnos patalpoje, kurioje įrengtas pinigus priimantis, išduodantis (duomenys neskelbtini)matas ir stacionarus kompiuteris, skirtas naudotis elektroninėmis (duomenys neskelbtini) paslaugomis (toliau – paslaugų teikimo vieta), asmenų – lankytojų patekimas į paslaugų teikimo vietą nėra ribojamas, galima laisvai patekti, durys nerakinamos, nėra informacijos: apie asmenų srauto – kiekio ribojimą, asmens higienos laikymosi būtinybę, apie būtinybę lankytojams dėvėti nosį ir bumą dengiančias apsaugos priemones (veido kaukes, respiratorius ar kitas priemones), apie lankytojų rankų higieną ir dezinfekciją, nesudarytos galimybės lankytojų rankų higienai ir (ar) dezinfekcijai, nėra užtikrinamas 10 m2 paslaugos teikimo plotas vienam lankytojui arba vienu metu aptarnaujamas ne daugiau kaip vienas asmuo, todėl nesilaikoma paslaugų teikimo vietoms keliamų reikalavimų, kaip numatyta Nutarimo 2.2.3. punkte „Paslaugų, kurios šiuo Nutarimu nedraudžiamos, teikimo vietose (išskyrus apgyvendinimo paslaugų teikimo vietas) turi būti užtikrinamas 10 m2 paslaugos teikimo plotas vienam lankytojui arba vienu metu aptarnaujamas ne daugiau kaip vienas asmuo ir užtikrinamos kitos valstybės lygio ekstremaliosios situacijos operacijų vadovo nustatytos asmenų srautų valdymo, saugaus atstumo laikymosi, būtinos visuomenės sveikatos saugos, higienos, asmenų aprūpinimo būtinosiomis asmeninėmis apsaugos priemonėmis sąlygos“.

2. Be to, G. B. pripažinta kalta pagal ANK 45 straipsnio 4 dalį ir paskirta 1800 eurų dydžio bauda už tai, kad mažmeninės bankininkystės tarnybos Lietuvos pardavimų departamento vadove ir atsakinga už reikalavimų, susijusių su Covid-19 pandemijos prevencijos priemonių, įgyvendinimu ir jų laikymusi „(duomenys neskelbtini)“ AS Lietuvos skyriaus klientų savitarnos zonoje, esančioje (duomenys neskelbtini), karantino, paskelbto Nutarimu laikotarpiu neužtikrino ir nesilaikė Nutarimo 2.2.3 punkte, Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro – valstybės lygio ekstremaliosios situacijos valstybės operacijų vadovo 2020-06-16 sprendimo Nr. V-1471 „Dėl valstybės ir savivaldybių institucijų, įstaigų, valstybės ir savivaldybių valdomų įmonių darbo vietoms būtinų sąlygų“ 1.4.3.2, 1.5, 1.5.1., 1.5.3., 1.6 punktuose ir Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro – valstybės lygio ekstremaliosios situacijos valstybės operacijų vadovo 2020-12-17 sprendimo Nr. V-2931 „Dėl paslaugų teikimo būtinų sąlygų“ 1.1, 1.2, 1.2.3, 1.4, 1.5, 1.16 punktuose numatytų reikalavimų ir taip savo veiksmais (neveikimu) sukėlė pavojų žmonių gyvybei ar sveikatai, kadangi 2021 sausio 12 d. apie 15.15 val. ir 2021 m. vasario 4 d. apie 9.58 val. buvo nustatyta, kad (duomenys neskelbtini), „(duomenys neskelbtini)“ AS Lietuvos skyriui priklausančioje visą parą veikiančioje paslaugų teikimo vietoje, t. y., (duomenys neskelbtini) savitarnos patalpoje, kurioje įrengtas pinigus priimantis, išduodantis (duomenys neskelbtini)matas ir stacionarus kompiuteris, skirtas naudotis elektroninėmis (duomenys neskelbtini) paslaugomis, asmenų – lankytojų patekimas į paslaugų teikimo vietą nėra ribojamas, galima laisvai patekti, durys nerakinamos, nėra informacijos: apie asmenų srauto – kiekio ribojimą, asmens higienos laikymosi būtinybę, apie būtinybę lankytojams dėvėti nosį ir bumą dengiančias apsaugos priemones (veido kaukes, respiratorius ar kitas priemones), apie lankytojų rankų higieną ir dezinfekciją, nesudarytos galimybės lankytojų rankų higienai ir (ar) dezinfekcijai, nėra užtikrinamas 10 m2 paslaugos teikimo plotas vienam lankytojui arba vienu metu aptarnaujamas ne daugiau kaip vienas asmuo, todėl nesilaikoma paslaugų teikimo vietoms keliamų reikalavimų, kaip numatyta Nutarimo 2.2.3. punkte „Paslaugų, kurios šiuo Nutarimu nedraudžiamos, teikimo vietose (išskyrus apgyvendinimo paslaugų teikimo vietas) turi būti užtikrinamas 10 m2 paslaugos teikimo plotas vienam lankytojui arba vienu metu aptarnaujamas ne daugiau kaip vienas asmuo ir užtikrinamos kitos valstybės lygio ekstremaliosios situacijos operacijų vadovo nustatytos asmenų srautų valdymo, saugaus atstumo laikymosi, būtinos visuomenės sveikatos saugos, higienos, asmenų aprūpinimo būtinosiomis asmeninėmis apsaugos priemonėmis sąlygos“.

3. Vadovaujantis ANK 38 straipsniu, nustatyta galutinė nuobauda – 1800 eurų dydžio bauda.

4. Apeliaciniu skundu administracinėn atsakomybėn patraukto asmens G. B. atstovė advokatė E. B. (toliau – Apeliantė) prašo panaikinti skundžiamą 2021 m. balandžio 14 d. nutarimą ir administracinio nusižengimo bylos teiseną nutraukti. Atsisakius tenkinti šį prašymą, pakeisti 2021 m. balandžio 14 d. nutarimą ir paskirti švelnesnę nei ANK 45 straipsnio 4 dalyje numatytą nuobaudą – įspėjimą, arba iš viso neskirti.

Šalies argumentai

4.1. Apeliantė susipažinusi su skundžiamu nutarimu, nurodo, kad ji nepripažino padariusi ANK 45 straipsnio 4 dalyje nurodyto administracinio nusižengimo: jai nebuvo sudaryta galimybė dalyvauti teismo posėdyje nuotoliniu būdu ir pateikti savo poziciją dėl pateikto kaltinimo. 2021 m. balandžio 14 d. pateikė prašymą teismui, kad suteiktų jai prieigą per Zoom, tačiau prieiga nebuvo suteikta ir apeliantė negalėjo dalyvauti bylos nagrinėjime; baigiamojoje kalboje, kurią 2021 m. balandžio 14 d. pateikė teismui raštu, kaip ji vertina tai, kad Institucijos fiksavimo metu nebuvo skysčio ir informacinių lapų, bei kad ji žmogiškai gailisi, jog susiklostė tokia situacija, teismas negalėjo to laikyti apeliantės pripažinimu padarius pažeidimą, priešingai, apeliantės elgesys ir raštu dėstoma pozicija paaiškinant, kokių priemonių (duomenys neskelbtini) ėmėsi ir jas taiko, kad nebuvo jokių užsikrėtimų, kad (duomenys neskelbtini) visuomet atsižvelgia į teisės aktų reikalavimus ir pan. nuosekliai rodė, kad Apeliantė nepripažįsta pačios ANK 45 straipsnio 4 dalyje nurodytos pažeidimo sudėties. Tačiau tuo pačiu Apeliantė supranta, jog susiklostė situacija, jog laikinai nebuvo reikalingų priemonių ir dėl to gailisi; Apeliantė nebuvo atstovaujama profesionalaus teisininko ir atitinkamai jai nebuvo paaiškintos pasekmės dėl faktų ar veikų pripažinimo. Taigi, nagrinėjamu atveju negalima laikyti, kad buvo nustatytas sąmoningas Apeliantės prisipažinimas padarius pažeidimą.

4.2. Apeliaciniame skunde pažymima, kad Teismas nenustatė realių ANK 45 straipsnio 4 dalies nusižengimo požymių, o formalus laikinų aplinkybių nustatymas (pavyzdžiui, skysčio laikinas nebuvimas) nėra administracinio nusižengimo sudėties konstatavimo pagrindas. Juolab, Apeliantė neturėjo ir neturi jokių ketinimų pažeisti teisės aktų reikalavimus, kurie nurodyti Institucijos protokoluose. Vertinant aplinkybę, kad Institucija užfiksavo, jog savitarnos patalpoje nebuvo dezinfekcinio skysčio, turi būti vertinamas šios aplinkybės turinys ir priežastys, tačiau Teismas visiškai netyrė Apeliantės pateiktų paaiškinimų ir duomenų, kad (duomenys neskelbtini) nuolat užsako dezinfekcinius skysčius ir paskirsto į atskirus (duomenys neskelbtini) padalinius. Aplinkybė dėl dezinfekcinio skysčio užsakymo ir paskirstymo yra itin reikšminga sprendžiant, ar iš tiesų dezinfekcinio skysčio nebuvo siekiama padėti, kas sudarytų administracinio nusižengimo sudėtį. Nagrinėjamu atveju, dezinfekcinis skystis į (duomenys neskelbtini) skyrius, įskaitant ir savitarnos patalpą, buvo užsakytas ir patiektas. Tai pagrindžia tiek jau byloje esanti dezinfekcinio skysčio užsakymo sąskaitą, tiek ir kitos sąskaitos, kurios rodo nuoseklų dezinfekcinių skysčių užsakymą. Apeliantei objektyviai negali būti keliama pareiga ir atsakomybė nuolat „budėti“ prie padėtos dezinfekcinio skysčio talpos ir nepertraukiamai ją pildyti. Laikantis protingumo reikalavimų nei vieno juridinio asmens atžvilgiu nėra ir negali būti reikalaujama, kad būtų skiriami atskiri darbuotojai tik dezinfekcinio skysčio nuolatiniam saugojimui. Dezinfekcinio skysčio talpos yra prižiūrimos periodiškai ir (duomenys neskelbtini) to laikomasi. Taip pat turi būti įvertinta ir tai, kad (duomenys neskelbtini) savitarnos patalpoje nėra (duomenys neskelbtini) darbuotojų, todėl priešingai nei (duomenys neskelbtini) klientų aptarnavimo skyriuose, kuriuose dirba (duomenys neskelbtini) darbuotojai ir mato realią situaciją, savitarnos skyriuose vienų ar kitų priemonių pasibaigimas ar jų nebuvimas yra nustatomas vykdant periodinį valymą ir patikrinimą. (duomenys neskelbtini) susiduria su problema, kad savitarnos patalpose padėtos dezinfekcinio skysčio talpos yra neretai pavagiamos. Nagrinėjamu atveju taip pat susidarė situacija, kuomet tretieji asmenys neteisėtai pasisavino dezinfekcinio skysčio talpą ir dėl to susidarė laikina, ne nuo (duomenys neskelbtini) ar Apeliantės veiksmų priklausanti situacija. Valymo įmonės, kurios aptarnauja savitarnos patalpas, kiekvieną dieną turi pakeisti, papildyti, pastatyti dezinfekcinius skysčius, jeigu jie baigiasi ar yra pavogti. Todėl tai, kad vienu ar kitu atveju laikinai nebūna dezinfekcinio skysčio, dar visiškai nereiškia, jog tai buvo padaryta tyčia ar aplaidžiai nesilaikant reikalavimų. (duomenys neskelbtini) ėmėsi priemonių tokių situacijų dėl vagysčių išvengti - užsakė ir įrengė specialius talpų laikiklius. Tokius laikiklius/stovus (duomenys neskelbtini) norėjo įrengti jau pirmojo karantino metu, tačiau jų tiesiog nebuvo prekyboje. Be to, (duomenys neskelbtini) komunikavo su policijos pareigūnais, siekdamas išsiaiškinti, ar tikslinga pranešti apie dezinfekcinio skysčio vagystes policijai. Po pokalbių buvo nuspręsta dėl mažareikšmiškumo į policiją nesikreipti ir neapkrauti jų tokiais pažeidimais.

4.3. Teigiama, kad (duomenys neskelbtini) turi priemones ir realiai įgyvendina informavimą apie asmenų srauto - kiekio ribojimą, asmens higienos laikymosi būtinybę, apie būtinybę lankytojams dėvėti nosį ir burną dengiančias apsaugos priemones, apie lankytojų rankų higieną ir dezinfekciją. Šie informaciniai pranešimai yra iškabinami prie įėjimų į (duomenys neskelbtini) skyrius, savitarnos patalpas. Nagrinėjamu atveju patalpoje taip pat buvo ir yra iškabinti tokie pranešimai, tačiau įmautėse pakabinti skelbimai neretai dingsta ar yra nuplėšiami ir juos būtina keisti, todėl gali susidaryti situacijų, kai laikinai, iki pakeitimo, toks pranešimas nebūna jam priklausančioje vietoje. Reaguodamas į šią situaciją (duomenys neskelbtini) užsakė pranešimus priklijuojamo „lipduko“ principu, kad tokiu būdu fiksuojami pranešimai rečiau susidėvėtų/nukristų. Be to, (duomenys neskelbtini) dar papildomai paprašė visų valymo paslaugas teikiančių įmonių atkreipti papildomą dėmesį į tai, ar skelbimai yra savo vietose ir nedelsiant, jiems nesant, pakabinti naujus.

4.4. Akcentuojama, kad Teismas visiškai nesigilino į (duomenys neskelbtini) savitarnos patalpos naudojimo specifiką ir dėl to padarė klaidingą išvadą dėl tariamo neužtikrinimo, kad būtų laikomasi 10 m2 ploto ar vieno asmens buvimo patalpoje. Nagrinėjamu atveju Teismas nenustatė aplinkybių, kad savitarnos patalpos darbo laikas visą parą, skysčio laikinas nebuvimas arba laikinas informacinio lapo nebuvimas sukėlė pavojų minėtoms neigiamoms pasekmėms. Nagrinėjamu atveju iš viso nėra nustatyta, kad (duomenys neskelbtini) savitarnos patalpose būtų realiai galėję buriuotis du ir daugiau žmonių. Kaip matyti, iš byloje esančių fotonuotraukų, patalpoje yra tik vienas (duomenys neskelbtini)matas ir tik vienas stacionarus kompiuteris tiems atvejams, kai asmuo nori pasinaudoti savo internetine bankininkyste. Be to, savitarnos patalpoje nedirba joks (duomenys neskelbtini) darbuotojas, į patalpą gali patekti tik (duomenys neskelbtini) klientas, todėl visiškai nesuprantama, kokiu pagrindu Apeliantė buvo nubausta už ES VOV Nr. V-29311.2.3 punkto pažeidimą, kuriame nustatomi reikalavimai atstumams/plotui tarp paslaugų teikėjo ir paslaugų gavėjo. Kiekvienas asmuo, naudodamasis (duomenys neskelbtini)matu ar patalpoje esančiu kompiuteriu, skirtu pasinaudojimui internetinės bankininkystės paslauga, tokiais atvejais yra suinteresuotas, kad šalia jo nebūtų kitų pašalinių asmenų. Todėl objektyviai šioje patalpoje gali būti tik vienas asmuo arba vienas šeimos ūkis ir nevyksta joks būriavimasis ar atstumų neišlaikymas tarp žmonių. Nagrinėjamu atveju svarbu tai, kad joks būriavimasis ir joks ligos protrūkis nebuvo nustatytas, tuo tarpu bausti asmenį remiantis vien tik teorinėmis prielaidomis yra draudžiama. Galiausiai pastebėtina, kad savitarnos patalpos privalo būti visuomet atrakintos dėl saugumo reikalavimų laikymosi. Jeigu būtų teigiama, kad savaime visą parą veikianti savitarnos patalpa, į kurią gali patekti po vieną (duomenys neskelbtini) klientą, yra pavojingos ligos rizikos sukėlimas, tokiu atveju tektų konstatuoti, jog savitarnos patalpas apskritai tektų uždaryti. Tai prieštarautų bet kokiai elementariai logikai.

4.5. Apeliantė buvo nubausta ir už ES VOV Nr. V-29311.16 punkto pažeidimą, tačiau šiame punkte numatyta, kad patalpų dezinfekavimą ne sveikatos priežiūros sektorius turi atlikti tik „įtarus ar patvirtinus COVID-19 atvejį“, tačiau tokio atvejo nebuvo nustatyta, todėl apskritai nesuprantama, kodėl toks reikalavimas Apeliantei buvo keliamas. Nutarime nurodyta, kad Apeliantė taip pat padarė ES VOV Nr. V-14711.4.3.2 punkto ir ES VOV Nr. V-29311.1 punkto pažeidimą, tačiau (duomenys neskelbtini) savitarnos patalpoje jokie (duomenys neskelbtini) darbuotojai nedirba ir iš bylos medžiagos Apeliantė nemato nei vieno fakto, kad savitarnos patalpoje koks nors asmuo būtų buvęs be kaukės ar respiratoriaus. Todėl nurodyti pažeidimai yra tik deklaratyvūs.

4.6. Nors Teismas teigė, kad pažeidimai fiksuoti „vienas po kito“, įvyko per mėnesį, tačiau toks teiginys yra padarytas neįvertinus pačios situacijos ir faktinių aplinkybių. Teismas nenustatė, kad Apeliantė ar (duomenys neskelbtini) nebūtų rūpinęsi, pavyzdžiui, dezinfekcinio skysčio talpos tiekimu į savitarnos patalpą, ar kad nebūtų rūpinęsi informacijos pakabinimu prie įėjimo į savitarnos patalpą. Pačios savaime šios priemonės kaip skystis, informaciniai lapai yra trumpo naudojimo, susidėvintys dėl išorės poveikio ir turi būti nuolat keičiami, atnaujinami. Todėl vien tai, kad buvo užfiksuotas laikinas dezinfekcinio skysčio talpos ar informacinio lapo nebuvimas nerodo jokio veikos pakartotinumo. Savo paaiškinimuose Institucijai labai detaliai ir išsamiai nurodė, kad (duomenys neskelbtini) turi tiek išorinius, tiek ir vidinius kontrolės mechanizmus, kad būtų laikomasi Nutarimo ir susijusių teisės aktų. (duomenys neskelbtini) ir Apeliantė didelį dėmesį skiria darbuotojų mokymui, tikrinimui, konsultavimui, kad būtų tinkamai naudojamos apsaugos priemonės, kad klientai būtų aptarnaujami laikantis visų saugumo reikalavimų, taip pat, kad klientams būtų aiškiai nurodyta, kokių reikalavimų jie turi laikytis, jeigu ketina atvykti į (duomenys neskelbtini) skyrius ar savitarnos patalpas. Vykdant karantino laikotarpio teisės aktų reikalavimus dedamos maksimalios pastangos ir lėšos tuos reikalavimus įvykdyti. Todėl laikinų formalių pažeidimų, kurie atsiranda net ne dėl (duomenys neskelbtini) ar jo darbuotojų kaltės ir nedelsiant yra pašalinami, nurodymas negali būti kvalifikuojamas veikos pakartotinumu.

4.7. Apeliaciniame skunde pažymima, kad Apeliantė neturėjo jokių tikslų ir motyvų daryti inkriminuojamus pažeidimus, bendradarbiavo su Institucija, teikė paaiškinimus, klausė rekomendacijų, kaip dar pagerinti teisės aktų įgyvendinimą. Nuoširdus Apeliantės elgesys siekiant išsiaiškinti situaciją bei imtis dar griežtesnių teisės aktų laikymosi priemonių sudaro sąlygas laikyti, kad Apeliantės atžvilgiu turėtų būti paskirta švelnesnė nuobauda (įspėjimas) arba iš viso tokia nuobauda neskirtina. Atitinkamai iš Apeliantės negali būti reikalaujama atsakomybės už trečiųjų asmenų netinkamus veiksmus (pavyzdžiui, pasisavinant dezinfekcinį skystį). Be to, Apeliantė augina nepilnametį vaiką ((duomenys neskelbtini) metų amžiaus), pati nesirgo COVID-19, kadangi pati asmeniškai deda visas pastangas, kad saugotų save ir aplinkinius, supranta, jog turi būti laikomasi saugumo reikalavimų, riboti tiesioginį bendravimą, atsakingai elgtis viešose vietose. Šios aplinkybės rodo Apeliantės atsakingą požiūrį į kilusią pandemijos situaciją ir jos valdymą. Todėl Apeliantės nubaudimas tokio dydžio bauda yra neproporcinga priemonė jos tinkamam ir atsakingam elgesiui skatinti.

Atsiliepimas

5. Atsiliepimų į apeliacinį skundą negauta.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies.

6. Pagal ANK 652 straipsnio 1 dalį, apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo administracinio nusižengimo byloje, patikrina priimto nutarimo (nutarties) teisėtumą ir pagrįstumą. Remiantis ANK 5 straipsnio 1 dalimi, administracinis nusižengimas yra šiame kodekse uždrausta kaltininko padaryta pavojinga veika (veikimas arba neveikimas), atitinkanti administracinio nusižengimo, už kurį numatyta administracinė nuobauda, požymius. Asmens padaryta veika pripažįstama administraciniu nusižengimu, kai įrodoma, kad asmens veiksmuose yra administracinio nusižengimo, numatyto ANK ypatingoje dalyje, sudėtis. Kad asmuo būtų pripažintas kaltu padaręs administracinį nusižengimą, turi būti surinkta pakankamai įrodymų, pagrindžiančių jo kaltę.

7. Kaip nustatyta ANK 569 straipsnyje, įrodymai administracinio nusižengimo byloje yra bet kurie įstatymų nustatyta tvarka surinkti faktiniai duomenys, kuriais remdamiesi administracinio nusižengimo tyrimą atliekantys pareigūnai nustato administracinio nusižengimo padarymo faktą ir aplinkybes, administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens kaltę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes, kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išnagrinėti. Remiantis komentuojamo straipsnio 4 dalimi, teismas ir administracinių nusižengimų bylas ne teismo tvarka nagrinėjanti institucija (pareigūnas) įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Tai reiškia, kad nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes turi būti įvertinta byloje surinktų įrodymų visuma, jų pakankamumas, nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės bei įrodymų šaltinių patikimumas. Teisingą teismo baigiamojo akto priėmimą lemia ne įrodinėjimo apimtis, o daromų teisinių išvadų pagrįstumas.

8. Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje ne kartą pažymėta, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą, o atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams ir jų nekartoti (Europos Žmogaus Teisių Teismo 1994 m. balandžio 19 d. sprendimas byloje Van de Hurk v. Netherlands; 1997 m. gruodžio 19 d. sprendimas byloje Helle v. Finland). Tokios pozicijos iš esmės laikosi ir Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, kuris yra nurodęs, kad apeliacinės instancijos teismas neprivalo atsakyti į kiekvieną skunde dėstomą samprotavimą, o pasisako dėl esminių skundo klausimų, kurie gali turėti įtakos galutiniam teismo sprendimo priėmimui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-548/2013), teismas neprivalo atsakyti į absoliučiai visus skundo argumentus, kurie yra akivaizdžiai nepagrįsti ir subjektyvūs (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-296-788/2017).

9. Apeliaciniame skunde nesutinkama su pirmosios instancijos teismo atliktu įrodymų vertinimu dėl administracinių nusižengimų, numatytų ANK 45 straipsnio 4 dalyje, ir prašoma administracinio nusižengimo bylą nutraukti. Apeliantės teigimu, užfiksuoti pažeidimai buvo ne tyčiniai, užfiksuoti atsitiktinai, dėl ne nuo jų valios priklausiusių aplinkybių. Tačiau, sprendžiant iš apeliacinio skundo turinio, aišku, kad jame iš esmės pateikiami subjektyvūs samprotavimai, kurie nėra pagrįsti jokiais objektyviais duomenimis. Jie apylinkės teismo konstatuotų faktinių aplinkybių, jų vertinimo bei atitinkamai išvados dėl G. B. kaltės, nekeičia.

Žemesnės instancijos teismas

10. Pagal ANK 45 straipsnio 4 dalį atsako tas, kas padarė Visuomenės sveikatos srities Europos Sąjungos reglamentų ar sprendimų, higienos norminių aktų ar kitų visuomenės sveikatos srities teisės aktų, Lietuvos Respublikos žmonių užkrečiamųjų ligų profilaktikos ir kontrolės įstatymo pažeidimus karo, nepaprastosios padėties, mobilizacijos, karantino, riboto karantino metu, taip pat susidarius ekstremaliajai situacijai ar ekstremaliajam įvykiui, jeigu ekstremalioji situacija ar ekstremalusis įvykis kelia pavojų žmonių gyvybei ar sveikatai, sukėlusius pavojų išplisti pavojingoms ar ypač pavojingoms užkrečiamosioms ligoms.

11. Teisės norma, pagal kurią administracinėn atsakomybėn buvo patraukta G. B. yra blanketinė, t. y., nukreipianti į kitus teisės aktus, o nusižengimo sudėtis formali, nereikalaujanti padarinių, atsakomybei kilti užtenka nustatyti faktą, jog buvo pažeisti teisės aktų, reglamentuojančių visuomenės sveikatos srities reikalavimus, nuostatai. Šiuo atveju G. B. padaryti ANK 45 straipsnio 4 dalies nusižengimai buvo susieti priežastiniu ryšiu su: Nutarimo 2.2.3 p. (draudžiama teikti paslaugas, kurių teikimo metu būtinas ilgesnis nei 15 minučių kontaktas tarp paslaugos teikėjo ir paslaugos gavėjo); Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro – valstybės lygio ekstremaliosios situacijos valstybės operacijų vadovo 2020 m. birželio 16 d. sprendimo Nr. V-1471 „Dėl valstybės ir savivaldybių institucijų, įstaigų, valstybės ir savivaldybių valdomų įmonių darbo vietoms būtinų sąlygų“ 1.4.3.2 p. (užtikrinti darbuotojų ir lankytojų saugos reikalavimus, kad darbuotojai, aptarnaujantys įstaigos ir įmonės lankytojus, ir vyresni nei 6 metų amžiaus lankytojai dėvėtų nosį ir burną dengiančias apsaugos priemones (veido kaukes, respiratorius ar kitas priemones). Nosį ir burną dengiančių apsaugos priemonių (veido kaukių, respiratorių ar kitų priemonių) leidžiama nedėvėti neįgalumą turintiems asmenims, kurie dėl savo sveikatos būklės nosį ir burną dengiančių apsaugos priemonių (veido kaukių, respiratorių ar kitų priemonių) dėvėti negali ar jų dėvėjimas gali pakenkti asmens sveikatos būklei; 1.5, 1.5.1, 1.5.3 p. p. (prie įėjimo į įstaigą ir įmonę pateikti informaciją: apie lankytojų asmens higienos laikymosi būtinybę (rankų higiena, kosėjimo, čiaudėjimo etiketas ir kt.), apie būtinybę vyresniems nei 6 metų amžiaus lankytojams dėvėti nosį ir burną dengiančias apsaugos priemones (veido kaukes, respiratorius ar kitas priemones), sudaryti galimybę tinkamai darbuotojų ir lankytojų rankų higienai ir (ar) dezinfekcijai – prie įėjimo į įstaigą ir įmonę ir sanitarinį mazgą gerai matomoje vietoje pakabinti darbuotojų ir lankytojų rankų dezinfekcijai skirtą priemonę, rankų plovimo ir (ar) dezinfekcijos vaizdines rekomendacijas 1.1, 1.2 p. (užtikrinti, kad paslaugų teikimo ir veiklos vykdymo vietose paslaugų teikėjai (darbuotojai) dėvėtų medicinines veido kaukes arba respiratorius, <...>, o vyresni nei 6 metų amžiaus lankytojai, paslaugų gavėjai, vartotojai dėvėtų nosį ir burną dengiančias apsaugos priemones <...>, riboti paslaugų gavėjų srautus: užtikrinti, kad paslaugų, kurių teikimo metu būtinas ilgesnis nei 15 minučių kontaktas tarp paslaugos teikėjo ir paslaugos gavėjo, teikimo vietose (išskyrus transporto priemones, apgyvendinimo paslaugų teikimo vietas): prie įėjimo į paslaugų teikimo vietą pateikti informaciją apie paslaugų gavėjų asmens higienos laikymosi būtinybę (rankų higiena, kosėjimo, čiaudėjimo etiketas ir kt.) arba periodiškai skelbti tokią informaciją per garsiakalbius, sudaryti galimybę tinkamai paslaugų gavėjų rankų higienai ir (ar) dezinfekcijai – prie įėjimo į paslaugų teikimo patalpą arba paslaugų teikimo vietą atviroje erdvėje ir sanitarinį mazgą gerai matomoje vietoje pakabinti vartotojų rankų dezinfekcijai skirtą priemonę, 1.16 p. (kitą aplinkos valymą ir dezinfekciją atlikti vadovaujantis rekomendacijomis dezinfekcijai sveikatos priežiūros įstaigose ir ne sveikatos priežiūros patalpose (ne sveikatos priežiūros sektorius, įtarus ar patvirtinus COVID-19 atvejį) ((duomenys neskelbtini))).

12. Kadangi abu pažeidimai iš esmės susiję laiko, vietos ir padarymo būdo prasme, aukštesnysis teismas pasisako dėl jų abiejų iš esmės. Faktą, kad „L. B.“ AS Lietuvos skyriaus klientų savitarnos zonoje, esančioje (duomenys neskelbtini), laikotarpiais 2020 m. gruodžio 31 d. apie 15.26 val., 2021 sausio 12 d. apie 15.15 val. ir 2021 m. vasario 4 d. apie 9.58 val. buvo nustatyti pažeidimai, atitinkantys anksčiau aptartų teisės aktų reikalavimus, neginčijamai patvirtina 2020 m. gruodžio 31 d. (duomenys neskelbtini) miesto savivaldybės administracijos Civilinės saugos ir teisėtvarkos skyriaus faktinių duomenų patikrinimo aktas dėl Covid-19 prevencinių priemonių ir izoliacijoje esančių asmenų tikrinimo Nr. (duomenys neskelbtini), tikrinimo priedas Nr. 1, kuriame nurodyta, kad fiksuotas paslaugų teikimo vietoms keliamo reikalavimo pažeidimas – nebuvo užtikrinamas 10m² paslaugų teikimo plotas vienam lankytojui. Nutarimo 2.2.3 punktas, kuris fiksuotas fotonuotraukose; 2021 m. sausio 12 d. (duomenys neskelbtini) miesto savivaldybės administracijos Civilinės saugos ir teisėtvarkos skyriaus faktinių duomenų patikrinimo akte nurodyta, kad 2021 m. sausio 12 d. nustatyta, kad nėra duomenų apie asmenų srauto ribojimą, higienos laikymosi būtinybę ir apsaugines priemones, neužtikrinamas 10m² plotas vienam asmeniui (lipdukas ant durų su nuoroda, kad durys atsidaro perbraukus (duomenys neskelbtini) mokėjimo kortele); 2021 m. vasario 4 d. (duomenys neskelbtini) miesto savivaldybės administracijos Civilinės saugos ir teisėtvarkos skyriaus faktinių duomenų patikrinimo aktas dėl Covid-19 prevencinių priemonių ir izoliacijoje esančių asmenų tikrinimo Nr. (duomenys neskelbtini), kuriame nurodyta, kad 2021 m. vasario 4 d. apie 9.58 val. nustatyta, kad nėra duomenų apie asmenų srauto ribojimą, higienos laikymosi būtinybę ir apsaugines priemones, neužtikrinamas 10m² plotas vienam asmeniui; „(duomenys neskelbtini)“ AS Lietuvos skyriaus 2021 m. vasario 19 d. ir 2021 m. kovo 9 d. paaiškinimai, kuriuose nurodyta, kad (duomenys neskelbtini) “ AS Lietuvos skyrius ėmėsi priemonių, kad būtų laikomasi reikalavimų (pridėjo priedus dėl dezinfekcijos priemonių pirkimo); 2021 m. kovo 25 d. protokolai, kuriuose G. B. nurodė, kad gailisi ir deda visas pastangas, kad situacija išsispręstų ir nepasikartotų. Nurodyta ir tai, kad dezinfekcinės priemonės pavagiamos, o informaciniai pranešimai nuplėšiami; Šiaulių apskrities VPK Šiaulių m. ir r. PK nurodyta, kad laikotarpiu nuo 2020 m. gruodžio 1 d. iki 2021 m. kovo 1 d. iš „(duomenys neskelbtini)“ AS Lietuvos skyriaus skundų dėl vagystės, turto sugadinimo, chuliganizmo atvejų neužregistruota; baigiamojoje kalboje „(duomenys neskelbtini)“ AS Lietuvos skyriaus atstovė G. B. nurodė, kad dėl žmogiškos klaidos, laiku atsakingų asmenų (duomenys neskelbtini) nepasiekė savivaldybės pareigūno raštai ir negalėjo iš karto atitinkamai sureaguoti. Ji abu raštus gavo 2021 m. vasario 26 d. ir iš karto buvo imtasi priemonių.

13. Nors G. B. nurodo, kad ji asmeniškai raštus gavo tik 2021 m. vasario 26 d. ir iškart ėmėsi priemonių, tačiau kaip matyti iš 2021 m. vasario 17 d. (duomenys neskelbtini) miesto savivaldybės administracijos Civilinės saugos ir teisėtvarkos skyriaus faktinių duomenų patikrinimo akto dėl Covid-19 prevencinių priemonių „(duomenys neskelbtini)“ AS Lietuvos skyriuje Nr. (duomenys neskelbtini), jau 2021 m. vasario 17 d. pažeidimų nenustatyta (pateikta informacija apie asmenų srautą, būtinumą dėvėti apsaugos priemones, rankų higieną ir dezinfekciją).

14. Kaip matyti iš nagrinėjamoje administracinio nusižengimo byloje užfiksuotų faktinių aplinkybių, G. B. aptartų reikalavimų nevykdė būdama atsakinga už „(duomenys neskelbtini)“ AS Lietuvos skyriuje karantino reikalavimų priežiūrą. Pagrindo abejoti, jog (duomenys neskelbtini)“ AS Lietuvos skyriaus klientų savitarnos zona, esanti (duomenys neskelbtini), yra vieša vieta, nėra. Į nurodytą patalpą galėjo bet kada patekti tiek asmenys tuo metu besinaudojantys (duomenys neskelbtini)matu ar kompiuteriu, tiek ir norintys jais pasinaudoti, todėl turėjo būti laikomasi numatytų karantino ribojimų reikalavimų, kaip tai numato minėti teisės aktai. Esant šių duomenų visumai, Lietuvos Respublikoje galiojant karantino režimui, spręstina, kad G. B. veiksmai buvo pagrįstai kvalifikuoti pagal ANK 45 straipsnio 4 dalį.

15. Priešingos išvados aukštesniajam teismui neleidžia daryti ir apeliantės teiginiai, kad jokio pavojaus tokiais savo veiksmais nebuvo sukelta. Atsakant į šiuos G. B. motyvus, vis tik pažymėtina, kad ANK 45 straipsnio 4 dalyje įtvirtinto administracinio nusižengimo kvalifikavimui pakanka nustatyti faktą, kad buvo nesilaikyta reikalavimų, nepriklausomai nuo to, ar tai sukėlė kokias nors konkrečias pasekmes kitiems asmenims, t. y. ar asmuo užkrėtė kitus COVID-19 ar ne. Neabejotina, kad šiuo metu COVID-19 kelia itin didelį pavojų visuomenės sveikatai. Tačiau, dėl kai kurių asmenų lengvabūdiško elgesio, yra pažeidžiamos kovos su epidemijomis ar užkrečiamosiomis ligomis taisyklės, kas sukuria realias galimybes tolesniam aptariamos pavojingos užkrečiamos ligos plitimui visuomenėje. Toks neatsakingas elgesys, kai nustatyti trys per ne ilgą laiko tarpą pažeidimai, yra pavojingi visos visuomenės sveikatai, ypatingai tuo metu, kai visoje šalies teritorijoje yra paskelbta ekstremali situacija ir karantinas, o didžioji dalis valstybės žmogiškųjų ir materialių išteklių yra sutelktos siekiui kuo efektyviau sustabdyti greitai plintančią pavojingą užkrečiamą ligą.

Dėl bausmės

16. Apeliaciniu skundu prašoma, nepanaikinus administracinės teisenos, paskirti švelnesnę nei ANK 45 straipsnio 4 dalyje numatytą nuobaudą – įspėjimą, arba iš viso neskirti. Prašymą grindžia tuo, kad bendradarbiavo su Institucija, teikė paaiškinimus, klausė rekomendacijų, kaip dar pagerinti teisės aktų įgyvendinimą, nuoširdžiai siekė išsiaiškinti situaciją bei imtis dar griežtesnių teisės aktų laikymosi priemonių. Be to, apeliantė augina nepilnametį vaiką, pati nesirgo COVID-19, kadangi pati asmeniškai deda visas pastangas, kad saugotų save ir aplinkinius, supranta, jog turi būti laikomasi saugumo reikalavimų, riboti tiesioginį bendravimą, atsakingai elgtis viešose vietose.

17. ANK 34 straipsnio 6 dalyje numatyta, kad teismas ar administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka išnagrinėjusi institucija (pareigūnas), atsižvelgdami į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes ir vadovaudamiesi teisingumo ir protingumo principais, gali paskirti mažesnę baudą negu šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje numatyta minimali bauda arba paskirti švelnesnę administracinę nuobaudą ar administracinio poveikio priemonę, negu numatyta šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje, arba administracinės nuobaudos ar administracinio poveikio priemonės neskirti.

18. Kaip matyti, apylinkės teismas skirdamas bausmes G. B. atsižvelgė į tai, kad G. B. prisipažino padariusi nusižengimus, gailisi, tačiau apeliaciniame skunde apeliantė, atstovaujama advokatės, ginčija savo prisipažinimą motyvuodama tuo, kad ji nepripažino padariusi ANK 45 straipsnio 4 dalyje nurodyto administracinio nusižengimo, jai nebuvo sudaryta galimybė dalyvauti teismo posėdyje nuotoliniu būdu ir pateikti savo poziciją dėl pateikto kaltinimo (apeliantė buvo tinkamai informuota apie teismo posėdį), tačiau baigiamojoje kalboje, pateiktoje apylinkės teismui, ji nurodė, kad žmogiškai gailisi, jog susiklostė tokia situacija, apeliantė supranta, jog susiklostė situacija, jog laikinai nebuvo reikalingų priemonių ir dėl to gailisi. Tačiau toks apeliantės dviprasmiškas savo elgesio vertinimas, negali būti priežastis bausmės mažinimo instituto netaikymui. Pastebėtina, kad netoleruotina pažeidėjų atstovų pasirenkama teisinė pozicija, kurios metu ginčijama kaltė ir kartu jos prisipažinimas, ir paskui prašoma taikyti ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas ir prašoma švelninti bausmę, žinant, kad švelnesnių nuobaudų skyrimui yra būtinas prisipažinimas. Todėl aukštesnysis teismas vadovaujasi pirminiais apeliantės paaiškinimais administracinio nusižengimo protokole, kur ji kaltę dėl netinkamo pareigų atlikimo pripažino. Todėl laiko, kad apylinkės teismas spręsdamas dėl administracinės nuobaudos paskyrimo, tinkamai atsižvelgė į nustatytą G. B. atsakomybę lengvinančią aplinkybę bei sunkinančių aplinkybių nebuvimą.

19. Svarbu tai, kad G. B. administracine tvarka baudžiama pirmą kartą, kad po patikrinimų pažeidimai buvo pašalinti. Atsižvelgtina į G. B. darbo pareigų apimtį ir lokaciją, kad vieta, kurioje galėjo lankyti asmenys, nebuvo visiems be išimčių prieinama, o tik (duomenys neskelbtini) lankytojams, kad vadovaujantis protingumo principu, į (duomenys neskelbtini)mato vietą realiai galėjo užeiti tik vienas klientas (vienas šeimos ūkis), o ne eilė svetimų žmonių, į mažesnę nei įprastą viešoje vietoje tikimybę platinti COVID-19 virusą. Apygardos teismas sprendžia, jog nuobauda G. B. vertinamu atveju paskirta neįsigilinus į visas bylos aplinkybes. Aukštesnysis teismas mano, jog negalima ignoruoti šių aplinkybių sprendžiant asmeniui skirtinos administracinės nuobaudos klausimą, todėl šiuo konkrečiu atveju atsižvelgiant į aptartų aplinkybių visumą, vadovaujantis teisingumo ir protingumo kriterijais, laikytina, jog administracinės nuobaudos tikslai, numatyti ANK 22 straipsnyje, galėtų būti pasiekti G. B. skiriant mažesnę nuobaudą negu ANK 45 straipsnio 4 dalies sankcijoje numatyta minimali bauda, todėl pateiktas skundas tenkintinas iš dalies ir vadovaujantis ANK 34 straipsnio 6 dalimi, skundžiamas apylinkės teismo nutarimas keistinas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 653 straipsnio 1 dalies 4 punktu,

nutaria:

Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2021 m. balandžio 14 d. nutarimą pakeisti.

Sumažinti G. B. skirtą 1500 Eur baudą ir už administracinio nusižengimo, numatyto Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 45 straipsnio 4 dalyje, padarymą (2020 m. gruodžio 31 d.) skirti 600 Eur baudą.

Sumažinti G. B. skirtą 1800 Eur baudą ir už administracinio nusižengimo, numatyto Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 45 straipsnio 4 dalyje, padarymą (2021 m. sausio 12 d. ir 2021 m. vasario 4 d.) skirti 700 Eur baudą.

Panaikinti nutarimo dalį dėl nuobaudų subendrinimo ir vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 38 straipsnio 2 dalimi, G. B. paskirtas nuobaudas subendrinti apėmimo būdu ir paskirti galutinę subendrintą nuobaudą – 700 Eur (septynių šimtų eurų) baudą.

Kitą nutarimo dalį palikti nepakeistą.

Nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną.

Teisėjas Nerijus Masiulis