Šiaulių apylinkės teismo nutarimas

išnagrinėjęs G. L., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyvenančio (duomenys neskelbtini), nedirbančio, administracinio teisės pažeidimo bylą, iškeltą pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 127 straipsnio 2 dalį, 130 straipsnio 1 dalį, ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

G. L. 2016 m. sausio 18 d. 17.09 val., (duomenys neskelbtini), vairuodamas automobilį „Kia Motors Sportage“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), nepasirinko eismui saugaus važiavimo greičio, nesuvaldė automobilio, nuvažiavo nuo kelio ir atsitrenkė į pašto dėžutę bei kiemo vartus. Eismo įvykio metu apgadinta pašto dėžutė, kiemo vartai ir automobilis.

Be to, G. L. buvo kaltinamas tuo, kad 2016 m. sausio 18 d. 17.09 val., (duomenys neskelbtini), vairuodamas automobilį „Kia Motors Sportage“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), ir sukėlęs eismo įvykį, iš eismo įvykio vietos pasišalino.

G. L. kaltu dėl administracinių teisės pažeidimų padarymo prisipažino visiškai. Nurodė, kad vienas važiavo į sodą, norėjo prilėtinti greitį, nes buvo labai slidus kelias, stipriai paspaudė stabdžio pedalą, automobilį sumėtė ir jis atsitrenkė į tvorą. Atsitrenkus į tvorą, jį apėmė šokas. Tuo metu atsidarė moteris langą, o jis pasakė, kad tuoj sugrįš. Jis parvažiavo namo, pastatė automobilį, paskambino tėčiui ir kartu su tėčiu sugrįžo į eismo įvykio vietą. Jis nenorėjo pasišalinti iš eismo įvykio vietos, nenorėjo išvengti atsakomybės, tačiau ką padarė, jis suprato tik po laiko. Pusės valandos bėgyje sugrįžus į eismo įvykio vietą, buvo atvykę policijos pareigūnai, kuriems prisipažino dėl įvykio. Nukentėjusiajai yra atlyginęs žala, ji pretenzijų jam neturi. Dėl padaryto pažeidimo labai gailisi. Jis yra nedirbantis, šiuo metu mokosi 12 klasėje, jį išlaiko seneliai.

Nukentėjusioji V. P. parodė, kad eismo įvykio metu buvo sugadinti vartai ir pašto dėžutė. Ji išgirdo smūgį ir per langą pamatė, kad vaikinukas kažką šūktelėjo ir nuvažiavo. Ji išėjo į kiemą ir pamatė apgadintus vartus. Iš įvykio vietos matėsi, kad automobilis slydo. Ji palaukė 10 minučių ir skambino į pagalbos centrą. Policija greit atvažiavo, apžiūrėjo įvykio vietą ir atėjo vaikinas su tėvu. Nuo pagalbos iškvietimo iki vaikino sugrįžimo į įvykio vietą buvo praėję apie pusę valandos. Jai žala atlyginta, vaikinui pretenzijų neturi

Be administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens prisipažinimo dėl administracinių teisės pažeidimų padarymo, jo kaltė įrodyta administracinio teisės pažeidimo byloje surinktais duomenimis, t. y. administracinio teisės pažeidimo protokolu, eismo įvykio vietos schema, V. P. paaiškinimu, G. L. paaiškinimu, Šiaulių apskrities VPK policijos pareigūnų tarnybiniais pranešimais, transporto priemonės techninės apžiūros aktu, fotonuotraukomis, išrašu apie asmeniui registruotus administracinius teisės pažeidimus ir priimtus sprendimus.

Motyvuojamoji dalis

Administracinių teisės pažeidimų kodekso 127 straipsnio 2 dalis numato atsakomybę už KET pažeidimą, nulėmusį kitiems asmenims priklausančių transporto priemonių, krovinių, kelių, kelio ir kitų įrenginių arba kitokio turto sugadinimą (apgadinimą). Pagal ATPK 127 straipsnio 2 dalį pažeidimas gali būti padaromas tiek tyčia, tiek dėl neatsargumo (ATPK 10, 11 str.). Taigi tam, kad asmenį būtų galima patraukti atsakomybėn pagal ATPK 127 straipsnio 2 dalį, būtina nustatyti, jog KET pažeidimu buvo padaryta žala, t. y. sugadinimas ar apgadinimas kitiems asmenims priklausančių transporto priemonių, krovinių, kelių, kelio ir kitų įrenginių ar kitokio turto.

Administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo pripažino padaręs pažeidimą ir nurodė, kad vairavo transporto priemonę „Kia Motors Sportage“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir nesuvaldęs automobilio, nuvažiavo nuo kelio ir apgadino pašto dėžutę ir kiemo vartus. Tokias aplinkybes patvirtino liudytoja V. P., bei byloje esanti medžiaga. Atsižvelgiant į tai, teismas sprendžia, kad G. L. padarė ATPK 127 straipsnio 2 dalyje numatytą pažeidimą.

Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad ATPK 130 straipsnio 1 dalyje nustatytas administracinis teisės pažeidimas gali būti padaromas tik tyčia, t. y., kai asmuo suvokia sukėlęs eismo įvykį ir iš jo pasišalina sąmoningai, siekdamas išvengti administracinės atsakomybės (pvz. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007 m. rugsėjo 6 d. nutartis administracinėje byloje Nr. N16-2330/2007; 2010 m. gegužės 28 d. nutartis administracinėje byloje Nr. N63-2972/2010; 2010 m. birželio 9 d. nutartis administracinėje byloje Nr. N62-5002/2010 ir kt.). Taigi, administracinei atsakomybei pagal ATPK 130 straipsnį atsirasti būtina tyčia, kuri apima tiek tyčią pasišalinti iš eismo įvykio vietos, tiek tyčią išvengti atsakomybės už savo veiksmus.

Iš teismo posėdžio metu ištirtų įrodymų matyti, kad bylos duomenys nepatvirtina tyčios G. L. veiksmuose, pasitraukiant iš eismo įvykio vietos, nes į pastarąją jis netrukus sugrįžo pusės valandos bėgyje ir kartu su policijos pareigūnais atliko visus formalumus, prisipažino sukėlęs eismo įvykį ir nurodė atitinkamas aplinkybes. Šias aplinkybes patvirtina tiek administracinio teisės pažeidimo protokole užfiksuotas pažeidimo padarymo laikas, tiek neblaivumo teste nurodytas neblaivumo fiksavimo laikas. Be to, bylos įrodymai patvirtina, kad G. L. vairuojamas automobilis buvo draustas transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu, G. L. automobilį vairavo blaivus, turėdamas teisę vairuoti, be to, G. L. neturėjo motyvo tyčia pasišalinti iš eismo įvykio vietos, o pasitraukė iš įvykio vietos dėl patirto šoko. Šią aplinkybę patvirtina tai, kad G. L. teisę vairuoti transporto priemones yra įgijęs tik 2015-05-07 ir yra pradedantysis vairuotojas, kuris pirmą kartą žiemos laikotarpiu vairuoja transporto priemonę slidžiame kelyje. Traukiant asmenį administracinėn atsakomybėn pagal ATPK 130 str. 1 d. būtina nustatyti, kad jis suvokė sukėlęs eismo įvykį ir kad iš šio įvykio vietos jis pasišalina neteisėtai. Išanalizavus įvykio aplinkybes ir bylos medžiagą negalima daryti vienareikšmiškos išvados apie tyčią G. L. veikoje, nes nėra duomenų, iš kurių būtų galima spręsti, kad G. L., sukėlęs eismo įvykį, būtų vengęs atsakomybės, pareigos atlyginti padarytą žalą, neigęs buvimo įvykio vietoje faktą, stengęsis paslėpti eismo įvykio pėdsakus ar pan. Priešingai, G. L. pusės valandos bėgyje sugrįžo į įvykio vietą ir prisistatė policijos pareigūnams, pripažino savo kaltę, nukentėjusiajai V. P. turtinę žalą atlygino, nukentėjusioji jam pretenzijų neturi. Šios byloje nustatytos aplinkybės leidžia manyti, kad G. L., pasitraukdamas iš eismo įvykio vietos, ir būdamas pradedantysis vairuotojas, aiškiai nesuprato kilusios situacijos esmės, vadinasi, nebuvo pagrindo susiformuoti suvokimui, kad jo pasišalinimas prieštarauja teisės aktų reikalavimams. Nenustačius būtino ATPK 130 str. 1 d. numatyto pažeidimo subjektyviosios pusės požymio – veikimo tyčia, administracinė atsakomybė pagal šį straipsnį negalima, todėl bylos dalis dėl šio pažeidimo nutrauktina. (Šiaulių apygardos teismo nutarimas Nr. ATP-40-354/2014)

Skirdamas G. L. nuobaudą už padarytą pažeidimą, teismas atsižvelgia į ATPK 30 straipsnyje nurodytas nuobaudos už administracinį teisės pažeidimą skyrimo bendrąsias taisykles, t. y. į padaryto teisės pažeidimo pobūdį, pažeidėjo asmenybę, į atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes.

G. L. pripažino savo kaltę dėl administracinio teisės pažeidimo, be to, atlyginimo žalą, kas pripažintina jo atsakomybę lengvinančiomis aplinkybėmis (ATPK 31 str. 1 d. 1 p., 2 p.), jo atsakomybę sunkina tai, kad metų laikotarpyje jau baustas už KET pažeidimą (ATPK 32 str. 1 d. 5 p.).

Teismas atsižvelgia į G. L. elgesį po sukelto eismo įvykio, jis pripažino padaręs pažeidimą, nuoširdžiai gailisi, į eismo įvykio vietą po pasišalinimo atvyko kartu su tėčiu, nes buvo išsigandęs ir policijos pareigūnams pripažino kaltę dėl sukelto eismo įvykio, todėl tokie jo veiksmai padėjo tyrimui išsiaiškinti tikrąsias eismo įvykio aplinkybes, nustatyti kaltą asmenį, be to, teismas skirdamas nuobaudą, atsižvelgia ir į G. L. asmenybę – daug kartų yra apdovanotas sporto srityje, teigiamai charakterizuojamas mokykloje, yra policijos rėmėjas, nukentėjusiajai atlygino turtinę žalą.

Visapusiškai ir objektyviai įvertinus byloje surinktus faktinius duomenis, vadovaujantis sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijais, teismas mano, kad nuobaudos tikslai, numatyti ATPK 20 str., bus pasiekti G. L. paskyrus sankcijoje numatytą nuobaudą – minimalią baudą.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis ATPK 30 straipsniu, 30² straipsniu, 127 straipsnio 2 dalimi, 224 straipsniu, 250 straipsnio 1 dalies, 1 punktu, 286 straipsniu, 287 straipsniu, 302² straipsniu, teismas

nutaria:

G. L. už administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 127 straipsnio 2 dalyje, skirti administracinę nuobaudą – 28 Eur (dvidešimt aštuonių eurų) dydžio baudą.

G. L. atžvilgiu iškeltą administracinio teisės pažeidimo bylą pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 130 straipsnio 1 dalį nutraukti, nesant administracinio teisės pažeidimo įvykio ir sudėties.

Nutarimas per 20 dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių apylinkės teismą.