Šiaulių apygardos teismo nutarimas

Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Nijolė Matuzevičienė, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal administracinėn atsakomybėn patraukto V. G. apeliacinį skundą dėl Pakruojo rajono apylinkės teismo 2013 m. lapkričio 27 d. nutarimo, kuriuo V. G. už administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 127 str. 2 d., paskirta 100 Lt bauda, už administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 130 str. 1 d., paskirta 3000 Lt bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 3 metams, vadovaujantis ATPK 33 str. 2 d. administracinės nuobaudos subendrintos ir V. G. paskirta galutinė nuobauda – 3000 Lt bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 3 metams, ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

V. G. nubaustas už tai, kad 2013 m. lapkričio 15 d., apie 21.15 val., Pakruojo mieste, Saulėtekio gatvėje, vairuodamas automobilį „Skoda Superb“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) atliko veiksmus, nesusijusius su transporto priemonės vairavimu, nepastebėjo šalikelėje stovinčios transporto priemonės ir į ją atsitrenkė, eismo įvykio metu apgadintos abi transporto priemonės, nesant nukentėjusiojo asmens eismo įvykio vietoje, iš eismo įvykio vietos pasišalino nepranešęs policijai, taip pažeisdamas Kelių eismo taisyklių 9, 21, 234 punktų reikalavimus

Apelianto įsitikinimu, apklausus liudytojais įvykio vietoje buvusius ir įvykį forminusius policijos pareigūnus, specialistą, galintį įvertinti jo būklę po eismo įvykio, būtų pasitvirtinę jo parodymai, kad iš įvykio vietos jis pasitraukė tik todėl, kad dėl pirmiau nurodytų aplinkybių tam tikrą laiką nesuvokė savo pareigos pasilikti eismo įvykio vietoje. Be to, teismas nesilaikė ATPK 257 str. reikalavimų, t. y. bylos aplinkybes išnagrinėjo nevisapusiškai, nepilnai ir neobjektyviai, taip pat nesilaikė ATPK 256 str. 3 d. reikalavimų dėl įrodymų rinkimo, t. y. teisme net neapklausė nukentėjusiojo, liudytojų policijos pareigūnų, kurių parodymai, apelianto nuomone, šioje byloje yra ypač reikšmingi.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas tenkinamas.

Pirmiausia pažymėtina, kad administracinio teisės pažeidimo byla ir skundžiamas teismo nutarimas visete patvirtina, jog pirmosios instancijos teismas savo procesinį sprendimą grindė tik nutarime aptartais įrodymais. Apeliantas savo skunde teigia, kad buvo būtina apklausti nukentėjusį asmenį ir liudytojus policijos pareigūnus, tačiau aukštesnės instancijos teismas nemano, kad tai būtina konkrečiu atveju. Todėl aukštesnės instancijos teismas patikrino skundžiamo nutarimo administracinio teisės pažeidimo byloje teisėtumą ir pagrįstumą pagal jau esančią byloje medžiagą, vertindamas pirmosios instancijos teisme atliktą įrodymų tyrimą (ATPK 302¹¹ str. 1 d.).

Skundžiamu Pakruojo rajono apylinkės teismo 2013 m. lapkričio 27 d. nutarimu V. G. nubaustas pagal ATPK 127 str. 2 d. ir pagal ATPK 130 str. 1 d. ATPK 127 str. 2 d. nurodyta, kad kelių eismo taisyklių pažeidimas, nulėmęs kitiems asmenims priklausančių transporto priemonių, krovinių, kelių, kelio ir kitų įrenginių arba kitokio turto sugadinimą (apgadinimą), užtraukia baudą vairuotojams nuo 100 Lt iki 200 Lt arba teisės vairuoti transporto priemones atėmimą nuo 3 iki 6 mėnesių. ATPK 130 str. 1 d. nustatyta, jog „<...> pasitraukimas iš eismo įvykio, su kuriuo vairuotojas yra susijęs, vietos pažeidžiant Kelių eismo taisykles užtraukia baudą vairuotojams nuo 3000 Lt iki 4000 Lt su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu nuo 3 iki 5 metų arba administracinį areštą nuo 15 iki 30 parų su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu nuo 2 iki 5 metų <...>“.

Iš pateikto apeliacinio skundo turinio matyti, kad iš esmės nėra ginčijamas apylinkės teismo sprendimas pripažinti V. G. kaltu padarius ATPK 127 str. 2 d. numatytą pažeidimą ir paskyrus už tai atitinkamą administracinę nuobaudą (100 Lt bauda), tačiau apeliantas kategoriškai neigia padaręs ATPK 130 str. 1 d. numatytą administracinį teisės pažeidimą.

Iš byloje surinktų įrodymų – automobilio „Chrysler Grand Voyager“ savininko D. J. paaiškinimo (8 b. l.), tą pačią dieną surašyto V. G. paaiškinimo (b. 1. 7), vyriausiojo patrulio I. Š. tarnybinio pranešimo (2 b. l.), administracinio teisės pažeidimo protokolo (1 b. l.), asmens blaivumo testo (3 b. l.), foto lentelės (9–14 b. l.), eismo įvykio vietos apžiūros protokolo (5 b. l.) – matyti, jog V. G. sugrįžo į eismo įvykio vietą, prisistatė joje dirbusiems policijos pareigūnams ir pranešė, jog būtent jis sukėlė eismo įvykį, policijos pareigūnams apžiūrai pateikė savo vairuotą sugadintą automobilį, pasitikrino girtumą – buvo blaivus, jo vairuotas automobilis, priklausantis jo darbdaviui UAB ,,(duomenys neskelbtini)“, įvykio dieną buvo apdraustas privalomuoju civilinės atsakomybės draudimu ir techniškai tvarkingas (15; 16; 18 b. l.), jis turėjo teisę vairuoti transporto priemones (17; 25 b. l.). Šios aplinkybės iš esmės neleidžia daryti vienareikšmės išvados, kad V. G. tyčia būtų pasitraukęs iš eismo įvykio vietos, su kuria tiesiogiai susijęs, pažeisdamas Kelių eismo taisyklių reikalavimus.

Eismo įvykis, tai įvykis kelyje, viešose arba privačiose teritorijose, kurio metu, judant transporto priemonei, žuvo ar buvo sužeista žmonių, sugadinta ar apgadinta bent viena transporto priemonė, krovinys, kelias, jo statiniai ar bet koks kitas įvykio vietoje buvęs turtas. Nustačius, kad vairuodamas automobilį V. G. atsitrenkė į kitą automobilį ir pastarąjį apgadino, seka, kad eismo įvykis buvo ir į vietą turėjo būti kviečiama policija, eismo įvykį sukėlęs V. G. privalėjo nepasišalinti iš įvykio vietos ir pranešti apie eismo įvykį policijai (KET 234 p.). Taigi V. G. veiksmai – nepranešė policijos pareigūnams ir išvažiavo iš eismo įvykio vietos – formaliai atitinka ATPK 130 str. 1 d. numatyto pažeidimo objektyviuosius požymius, tačiau teismo praktikoje laikomasi pozicijos, jog pagal šio nusižengimo esmę, jo padarymo kaltė gali pasireikšti tik sąmoningu veikimu – tyčia. Todėl baudžiant asmenį pagal šią normą būtina nustatyti, kad jis suprato sukėlęs eismo įvykį ir sąmoningai pasirinko elgesio variantą – pasišalino iš įvykio vietos, suprasdamas, kad elgiasi neteisėtai.

ATPK 257 str. nustatyta, kad administracinio teisės pažeidimo byloje įrodymai yra vertinami pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu. Konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas.

Pirmosios instancijos teismas, konstatuodamas V. G. kaltę dėl administracinio teisės pažeidimo pagal ATPK 130 str. 1 d., padarė išvadą, kad administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo suvokė sukėlęs eismo įvykį ir tyčia iš eismo įvykio vietos pasitraukė. Tokią išvadą apylinkės teismas apibūdino tuo, kad apeliantas iš esmės siekė nuslėpti savo dalyvavimą eismo įvykyje ir išvengti gresiančios atsakomybės, į eismo įvykio vietą sugrįžo ne dėl to, kad atsipeikėjo po patirto šoko, o dėl to, kad savo vairuojamu automobiliu parvažiavęs namo, suvokė, jog jo vairuojamam automobiliui padaryti apgadinimai yra labai žymūs, ir jį policijos pareigūnai vis tiek suras. Taigi nagrinėjamo pažeidimo tyčios turinį apylinkės teismas susiejo tik su asmens supratimu, kad jis dėl sukelto eismo įvykio vis tiek bus identifikuotas ir nubaustas. Tačiau apylinkės teismas kažkodėl nesvarstė galimybės pasislėpti V. G., nuvažiuoti ne į namus, o kur nors kitur. Nepaisant to, tokios apylinkės teismo išvados yra grįstos tik niekuo nepagrįstais subjektyviais išmąstymais. Aukštesnės instancijos teismo nuomone, bylos duomenys nepatvirtina tyčios V. G. veiksmuose, pasitraukiant iš eismo įvykio vietos, nes į pastarąją jis netrukus sugrįžo ir kartu su policijos pareigūnais atliko visus formalumus, prisipažino sukėlęs eismo įvykį ir nurodė atitinkamas aplinkybes. Bylos duomenys ir jau anksčiau minėti įrodymai patvirtina, kad V. G. vairuojamas automobilis buvo draustas transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu, automobilį vairavo blaivus, turėdamas teisę vairuoti ir, kaip skunde nurodė apeliantas, jis neturėjo motyvo tyčia pasišalinti iš eismo įvykio vietos, o pasitraukė iš įvykio vietos dėl patirto šoko. Šios apelianto versijos byloje surinkti įrodymai nepaneigia. V. G., kaip minėta, iš karto pripažino visas esmines įvykio aplinkybes ir nuosekliai apibūdino pasitraukimo iš eismo įvykio priežastis. Vien tai, kad V. G. įvykio vietoje buvo išlipęs iš savo vairuojamo automobilio, nepaneigia apelianto versijos, kad jis aiškiai nesuvokė kilusios situacijos ir iš eismo įvykio pasišalino netyčia. Visos abejonės turi būti vertinamos atsakomybėn traukiamo asmens naudai.

Traukiant asmenį administracinėn atsakomybėn pagal ATPK 130 str. 1 d. būtina nustatyti, kad jis suvokė sukėlęs eismo įvykį ir kad iš šio įvykio vietos jis pasišalina neteisėtai. Išanalizavus įvykio aplinkybes ir bylos medžiagą negalima daryti vienareikšmiškos išvados apie tyčią apelianto veikoje, nes nėra duomenų, iš kurių būtų galima spręsti, kad V. G., sukėlęs eismo įvykį, būtų vengęs atsakomybės, pareigos atlyginti galbūt padarytą žalą, neigęs buvimo įvykio vietoje faktą, stengęsis paslėpti eismo įvykio pėdsakus ar pan. Priešingai, V. G. netrukus sugrįžo į įvykio vietą ir prisistatė policijos pareigūnams, pripažino savo kaltę. Byloje nustatytos aplinkybės leidžia manyti, kad V. G., pasitraukdamas iš eismo įvykio vietos, aiškiai nesuprato kilusios situacijos esmės, vadinasi, nebuvo pagrindo susiformuoti suvokimui, kad jo pasišalinimas prieštarauja teisės aktų reikalavimams. Nenustačius būtino ATPK 130 str. 1 d. numatyto pažeidimo subjektyviosios pusės požymio – veikimo tyčia, administracinė atsakomybė pagal šį straipsnį negalima, todėl bylos dalis dėl šio pažeidimo nutrauktina.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 302¹² str. 1 d. 2 p.

nutaria:

panaikinti Pakruojo rajono apylinkės teismo 2013 m. lapkričio 27 d. nutarimo dalį dėl V. G. pripažinimo kaltu padarius administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 130 str. 1 d., ir bylą šioje dalyje nutraukti.

Panaikinti Pakruojo rajono apylinkės teismo 2013 m. lapkričio 27 d. nutarimo dalį, kuria, vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 33 str. 2 d., administracinės nuobaudos subendrintos ir V. G. paskirta galutinė nuobauda – 3000 Lt bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 3 metams.

Kitą nutarimo dalį palikti nepakeistą.

Nutarimas įsiteisėja jo paskelbimo dieną ir yra neskundžiamas.