Panevėžio apygardos teismo nutartis

2022-06-21 · Baudžiamoji byla Nr. 1A-127-491/2022

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Panevėžio apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2022-06-21
Bylos Nr.
1A-127-491/2022
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjai
Sigitas Bagdonavičius, Valdas Petras Meidus
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. 1A-127-491/2022Teisminio proceso Nr. 1-01-1-04165-2022-5Procesinio sprendimo kategorija 2.4.6.1 (S)
PANEVĖŽIO APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2022 m. birželio 21 d.Panevėžys

Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, sudaryta iš teisėjų Sigito Bagdonavičiaus, Valdo Petro Meidaus (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Dainos Vaidachavičienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal atleisto nuo baudžiamosios atsakomybės M. T. gynėjo advokato A. M. apeliacinį skundą dėl Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2022 m. balandžio 26 d. nuosprendžio, kuriuo M. T., padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 281¹ straipsnio 1 dalyje, buvo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą 2 metams be užstato, perduodant jį laiduotojos F. T. atsakomybei, ir baudžiamoji byla jam buvo nutraukta.

Vadovaujantis BK 67 straipsnio 2 dalies 1, 7 punktais, 68 straipsniu, 72 straipsnio 2, 4 dalimis, jam buvo paskirtos baudžiamojo poveikio priemonės:

- uždraudimas naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones 2 metams;

- automobilio „Ford C-Max“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), konfiskavimas.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Bylos esmė

1. M. T. buvo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės už tai, kad pažeisdamas Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. gruodžio 11 d. nutarimu Nr. 1950 patvirtintų Kelių eismo taisyklių (toliau – KET) 14 punktą, 2022 m. vasario 4 d. apie 16.52 val., (duomenys neskelbtini), vairavo automobilį „Ford C-Max“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), būdamas neblaivus, kai jam buvo nustatytas daugiau nei 1,51 promilės neblaivumas (16.53 val. jam buvo nustatytas 1,71 promilės neblaivumas, o 17.14 val. – 1,75 promilės neblaivumas).

II. Apeliacinio skundo, atsiliepimo į jį argumentai ir prašymai

2. Apeliaciniu skundu atleisto nuo baudžiamosios atsakomybės M. T. gynėjas advokatas A. M. prašo: M. T. paskirto uždraudimo naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones terminą sutrumpinti iki 1 metų; M. T. automobilio „Ford C-Max“ konfiskavimą pakeisti į šio automobilio vertę atitinkančios pinigų sumos išieškojimą. Apeliaciniame skunde nurodoma:

1.1. Teismas, skirdamas M. T. uždraudimą naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones 2 metams, neįvertino, kad M. T. ši specialioji teisė reikalinga studijoms, darbui, senyvo amžiaus motinos priežiūrai. Anksčiau M. T. padaryti KET pažeidimai buvo smulkūs ir mažareikšmiai. Teismas nepakankamai atsižvelgė ir į tai, kad M. T. savo kaltę pripažino, gailisi, su alkotesteriu nustatytu girtumo laipsniu sutiko, jam buvo nustatytas girtumas, nežymiai viršijantis ribą, nuo kurios taikoma baudžiamoji atsakomybė. Taip pat teismas neatsižvelgė į teismo nuosprendį, kuriuo kaltininkui, charakterizuojamam labiau neigiamai negu M. T., buvo paskirtas trumpesnio termino uždraudimas naudotis šia specialia teise.

1.2. M. T. automobilis „Ford C-Max“ yra naudotas ir apgadintas, dėl to valstybė patirs didesnius kaštus dėl šio automobilio konfiskavimo, negu iš M. T. būtų išieškota jo vertę atitinkanti pinigų suma.

Atsiliepimas

2. Atsiliepimu į apeliacinį skundą Panevėžio apygardos prokuratūros Panevėžio apylinkės prokuratūros prokuroras Evaldas Šidlauskas prašo atmesti šį skundą. Atsiliepime nurodoma:

1.1. Apeliaciniame skunde nurodomos aplinkybės, susijusios su M. T. reikalinga teise vairuoti kelių transporto priemones, jam pačiam buvo žinomos nusikaltimo darymo metu, todėl jis privalėjo pats įvertinti savo tokio rizikingo elgesio pasekmes. Anksčiau M. T. padaryti KET pažeidimai buvo susiję su greičio viršijimu gyvenamoje vietovėje, todėl jų negalima laikyti smulkiais, kaip tai nurodoma apeliaciniame skunde.

1.2. Iš M. T. išieškoti konfiskuotino automobilio vertę atitinkančią pinigų sumą nėra pagrindo, kadangi šis automobilis yra tinkamas eksploatacijai, jo apgadinimai nežymūs ir netrukdo automobilio naudojimui eisme.

Motyvuojamoji dalis

I. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados

4. Apeliacinis skundas atmetamas.

5. Pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 320 straipsnio 3 dalį apeliacinės instancijos teismas skundžiamo pirmosios instancijos teismo nuosprendžio teisėtumą ir pagrįstumą patikrina tiek, kiek to prašoma apeliaciniuose skunduose, ir tik dėl tų asmenų, kurie padavė apeliacinius skundus ar dėl kurių tokie skundai buvo paduoti. Šiuo atveju apeliaciniame skunde keliami klausimai dėl M. T. paskirto uždraudimo naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones termino ir jo automobilio konfiskavimo. Atsižvelgdama į tai bei laikydamasi bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribų, teisėjų kolegija šiais klausimais ir pasisako.

Dėl uždraudimo naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones

6. Apeliaciniame skunde nesutinkama su M. T. paskirta baudžiamojo poveikio priemone – uždraudimu naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones 2 metams, prašoma jos terminą sutrumpinti. Šis reikalavimas grindžiamas tuo, kad teisė vairuoti kelių transporto priemones M. T. reikalinga darbui, studijoms, senyvo amžiaus motinos priežiūrai, jo anksčiau padaryti KET pažeidimai nebuvo šiurkštūs. Tačiau teisėjų kolegija sprendžia, kad M. T. paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones 2 metams, yra tinkama, atitinka jo asmenybę ir padarytą veiką.

7. Baudžiamojo poveikio priemonė yra teismo skiriama valstybės prievartos priemonė, kuri apriboja pilnamečio asmens teises ir laisves, nustato specialias pareigas bei padeda įgyvendinti bausmės paskirtį. Viena iš baudžiamojo poveikio priemonių – uždraudimas naudotis specialia teise, numatyta BK 68 straipsnyje, kuriame nurodyta, kad teismas gali uždrausti asmeniui naudotis specialiomis teisėmis, tarp jų ir teise vairuoti kelių, oro ar vandens transporto priemones, nuo 1 iki 5 metų tais atvejais, kai naudodamasis šiomis teisėmis asmuo padarė nusikalstamą veiką. Nors BK 68 straipsnyje numatytos baudžiamojo poveikio priemonės skyrimas neformuluojamas kaip imperatyvus, tačiau šio straipsnio paskirtis ir taikymo sąlygos suponuoja pareigą teismams visais atvejais, kai padaromas BK 281¹ straipsnyje numatytas nusikaltimas, svarstyti uždraudimo naudotis specialia teise skyrimo klausimą. Taigi, uždraudimo naudotis specialia teise taikymas yra teismo teisė, t. y. teismas, atsižvelgdamas į visas bylos aplinkybes, gali taikyti ar nuspręsti netaikyti šios baudžiamojo poveikio priemonės. Kelių eismo saugumo bylose šio klausimo sprendimas didele dalimi priklauso nuo teismo išvados dėl KET pažeidimo pobūdžio, ar asmuo sąmoningai šiurkščiai pažeidė eismo taisykles, lengvabūdiškai tikėdamasis išvengti baudžiamajame įstatyme numatytų padarinių, ar įvykis kilo dėl nusikalstamo nerūpestingumo, dėl kažkokių aplinkybių kaltininkui nesuvokiant rizikingo elgesio pobūdžio ir nenumatant galimų padarinių. Pagal susiformavusią teismų praktiką, uždraudimas naudotis specialia teise vairuoti kelių transporto priemones paprastai skiriamas nustačius, kad kaltininkas sistemingai pažeidinėja KET ar vairavo transporto priemonę būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-143-696/2017, 2K-279-719/2018).

8. Kaip matyti iš skundžiamo nuosprendžio, pirmosios instancijos teismas M. T. paskyrė uždraudimą naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones 2 metams, t. y. terminui, trumpesniam negu BK 68 straipsnio 2 dalyje numatytas vidurkis (kai vidurkis yra 3 metai). Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas, paskirdamas M. T. šią baudžiamojo poveikio priemonę ir nustatydamas jos terminą, baudžiamojo įstatymo nepažeidė ir nenukrypo nuo teismų praktikos analogiško pobūdžio baudžiamosiose bylose.

9. Teisėjų kolegija pažymi, kad baudžiamojo poveikio priemonės parinkimas ir jos termino nustatymas yra viena iš baudžiamojo poveikio priemonės individualizavimo proceso, o kartu ir kaltininkui skiriamos bausmės sudėtinė dalis. Nustatant baudžiamojo poveikio priemonės skyrimo terminą, atsižvelgiama ne tik į objektyviai dėl veikos kilusius padarinius ar atskirai į kurias nors konkrečias detales, bet į visumą aplinkybių, apibūdinančių įvykį, jo kilimo priežastis, kaltės laipsnį ir kaltininko asmenybę (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-100-648/2019). Taigi, svarstydamas baudžiamojo poveikio priemonės skyrimo ir jos taikymo trukmės klausimą, teismas turi atsižvelgti į visas tokios priemonės skyrimui reikšmingas aplinkybes, o paskirta priemonė turi būti proporcinga padarytos veikos pavojingumui, taip pat kaltininko asmenybei. Minėta, kad baudžiamojo poveikio priemonėmis yra siekiama įgyvendinti bausmės paskirtį, taigi, atleidimu nuo baudžiamosios atsakomybės ar bausmės ir baudžiamojo poveikio priemonių paskyrimu turi būti siekiama to paties rezultato, kurio yra siekiama bausme, be kita ko, paveikti asmenį, kad jis laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų.

10. Byloje nustatyta ir nėra ginčo, kad M. T. padarė vieną šiurkščiausių bei pavojingiausių KET pažeidimų – vairavo automobilį būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai jam buvo nustatytas didesnis nei 1,51 promilės girtumas, t. y. 16.53 val. jam buvo nustatytas 1,71 promilės girtumas, o 17.14 val. – 1,75 promilės girtumas. Šis kiekis daugiau kaip 4 kartus viršija minimalų leistiną girtumo laipsnį. Įvykio metu M. T. buvo tokio girtumo laipsnio, kad be jokių abejonių turėjo suprasti esantis girtas, tokios būsenos negalintis vairuoti automobilio, o ir buvo jis sustabdytas dėl savo pavojingo manevravimo (policijos pareigūno tarnybinis pranešimas). Šiame kontekste pažymėtina, kad automobilio vairavimas esant neblaiviam kelia grėsmę ne tik eismo saugumui, bet ir asmenų gyvybei, sveikatai ir turtui. Žmogaus gyvybė ir sveikata yra vienos svarbiausių Lietuvos Respublikos Konstitucijoje įtvirtintų įstatymo ginamų vertybių. Įstatymų leidėjas, gindamas šias vertybes, atsižvelgdamas į šios nusikalstamos veikos pavojingumą ir nustatydamas baudžiamąją atsakomybę už vairavimą ar praktinio vairavimo mokymą, apsvaigus nuo alkoholio, kai kaltininkui nustatomas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas, taip siekė didinti eismo saugumą, užkirsti kelią neblaivių vairuotojų daromiems KET pažeidimams, keliantiems itin didelį pavojų kitiems eismo dalyviams.

11. Priešingai nei teigiama apeliaciniame skunde, pirmosios instancijos teismas, nustatydamas M. T. uždraudimo naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones terminą, atsižvelgė bei įvertino visas reikšmingas bylos aplinkybes, apibūdinančias tiek jo asmenybę, tiek jo padaryto KET pažeidimo pavojingumą. Pirmosios instancijos teismas atsižvelgė į tai, kad M. T. atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nėra. Jis šiuo metu nedirba, registruotas Užimtumo tarnyboje, studijuoja. Pirmosios instancijos teismas įvertino ir tai, kad M. T. padarė vieną nesunkų tyčinį nusikaltimą, anksčiau nebuvo teistas, tačiau iki įvykio administracine tvarka buvo baustas 2 kartus už transporto priemonės vairavimą viršijant greitį, t. y. taip pat už pakankamai šiurkščius KET pažeidimus. Šios aplinkybės, be kita ko, pirmosios instancijos teismui leido M. T. taikyti atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą institutą, dėl ko jis ateityje išvengs apkaltinamojo teismo nuosprendžio teisinių pasekmių (bausmės, teistumo ir pan.). Teisėjų kolegijos vertinimu, tos pačios aplinkybės, į kurias pirmosios instancijos teismas atsižvelgė bei kurias įvertino tiek atleisdamas M. T. nuo baudžiamosios atsakomybės, tiek nustatydamas jam mažesnį už vidurkį šios specialiosios teisės atėmimo terminą, nesudaro pagrindo šio termino dar labiau sutrumpinti. Būtina įvertinti ir tai, kad M. T. šią veiką padarė darbo dieną (penktadienį), vakare, jau temstant, pakankamai intensyviame kelyje, kas rodo didesnį tiek jo paties, tiek jo padarytos veikos pavojingumą visuomenei. Teisėjų kolegija sutinka, kad teisės vairuoti transporto priemones laikinas netekimas sukels M. T. ir jo šeimai tam tikrų nepatogumų, tačiau atsižvelgiant į nusikaltimų, susijusių su transporto priemonių vairavimu asmenims esant neblaiviems, pavojingumą, kaltininko patiriami panašaus pobūdžio sunkumai paprastai nėra laikytini pakankamu pagrindu neuždrausti asmeniui naudotis specialia teise ar sutrumpinti tokio draudimo taikymo terminą. Nors apeliaciniame skunde nurodomos aplinkybės, dėl kurių M. T. yra reikalinga teisė vairuoti transporto priemones ir dėl kurių jis prašo šios specialios teisės atėmimo terminą sutrumpinti (studijuoja, ieškosi darbo, prižiūri senyvo amžiaus motiną), teisėjų kolegija pastebi, kad šios aplinkybės jam buvo žinomos ir tuo momentu, kai jis vairavo būdamas neblaivus ir rizikavo prarasti šią specialiąją teisę. Teisėjų kolegija pažymi ir tai, kad šios baudžiamojo poveikio priemonės taikymas M. T. neužkerta kelio ieškotis darbo, studijuoti, prižiūrėti motiną. Apeliaciniame skunde taip pat nenurodomos aplinkybės, kurių pirmosios instancijos teismas nebūtų įvertinęs tiek skirdamas M. T. šią baudžiamojo poveikio priemonę, tiek nustatydamas jos terminą.

12. Apeliaciniame skunde nurodomas teismų praktikos pavyzdys, kai kaltininkui, esant labiau neigiamai jo asmenybės charakteristikai ir padarytos veikos pavojingumui, buvo paskirtas trumpesnio termino uždraudimas naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones. Apelianto nurodyta baudžiamoji byla, kurioje teismas esant panašioms aplinkybėms atleistam nuo baudžiamosios atsakomybės asmeniui paskyrė trumpesnio termino uždraudimą naudoti teise vairuoti kelių transporto priemones, anksčiau nurodytos išvados nekeičia. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje yra ne kartą pasisakyta, jog teismams sprendžiant bylas precedento galią turi tik tokie ankstesni teismų sprendimai, kurie buvo sukurti analogiškose bylose, t. y. precedentas taikomas tik tose bylose, kurių faktinės aplinkybės yra tapačios arba labai panašios į tos bylos, kurioje buvo sukurtas precedentas, faktines aplinkybes ir kurioms turi būti taikoma ta pati teisė, kaip toje byloje, kurioje buvo sukurtas precedentas. Apelianto nurodytame teismo nuosprendyje nustatytos faktinės aplinkybės nėra tapačios arba labai panašios į nustatytas nagrinėjamoje byloje. Be to, kiekvienas uždraudimo naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones svarstymo atvejis yra individualus ir teismai, spręsdami šį klausimą, priima sprendimus remdamiesi visuma konkrečioje byloje reikšmingų aplinkybių.

13. Atsižvelgdama į tai, kas buvo išdėstyta, teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismo nustatytas uždraudimo naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones terminas yra adekvatus M. T. padaryto nusikaltimo pavojingumui ir jo asmenybei, todėl teisingas. Siekiant bausmės paskirčiai keliamų tikslų įgyvendinimo, o kartu ir užtikrinti kitų visuomenės narių apsaugą, pirmosios instancijos teismas M. T. pagrįstai nustatė mažesnį nei vidurkis uždraudimo naudotis šia specialia teise terminą, t. y. 2 metams. Pagrindo sutrumpinti šį terminą teisėjų kolegija nenustatė.

Dėl automobilio konfiskavimo

14. Apeliaciniu skundu prašoma nekonfiskuoti M. T. automobilio „Ford C-Max“, o išieškoti šio automobilio vertę atitinkančią pinigų sumą pagal gynybos teisiamajame posėdyje pateiktą konsultacinę pažymą dėl automobilio pardavimo kainos. Apelianto teigimu, taip būtų tikslingiau ir ekonomiškiau valstybei. Ir su šiuo argumentu kolegija nesutinka.

15. Sprendžiant dėl automobilio, kuriuo M. T. padarė nusikalstamą veiką, konfiskavimo, visų pirma, pažymėtina, kad pagal BK 72 straipsnio 1, 2 dalis turto konfiskavimas yra priverstinis neatlygintinas konfiskuotino bet kokio pavidalo turto, esančio pas kaltininką ar kitus asmenis, paėmimas valstybės nuosavybėn. Konfiskuotinu turtu laikomas BK uždraustos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas. Nusikaltimo padarymo įrankiais ir priemonėmis pripažįstami daiktai (turtas), kuriais sudaromos sąlygos, būtinos nusikaltimo padarymui ar lengvinančios jo padarymą. Pagal BK 72 straipsnio 3 dalį kaltininkui priklausantis konfiskuotinas turtas privalo būti konfiskuojamas visais atvejais. BK 281¹ straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos padarymas yra tiesiogiai susijęs su kelių transporto priemonės panaudojimu – jos vairavimu arba mokymu praktinio vairavimo, esant apsvaigus nuo alkoholio, kai kaltininkui buvo nustatytas daugiau negu 1,5 promilės alkoholio girtumas. Be transporto priemonės panaudojimo aptartu būdu šios veikos padarymas neįmanomas. Taigi, tokiu atveju kelių transporto priemonė yra nusikalstamos veikos padarymo priemonė, atitinkanti turto, konfiskuotino pagal BK 72 straipsnį, požymius. Pagal baudžiamąjį įstatymą turto konfiskavimo taikymas nepriklauso nuo teismo nuožiūros (išskyrus BK 72 straipsnio 4 dalį), jis privalomai skiriamas visais atvejais, nustačius, kad turtas atitinka BK 72 straipsnio 2 dalyje nurodytus konfiskuotino turto požymius ir yra kitos BK 72 straipsnyje nurodytos jo taikymo sąlygos.

16. Šioje byloje nustatyta, kad automobilis „Ford C-Max“ priklauso M. T.. Nustatyta ir tai, kad šios nutarties 1 punkte nurodytu laiku, vietoje ir aplinkybėmis M. T. šį automobilį vairavo būdamas girtas, taip padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje. Taigi, pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu konfiskuotas automobilis laikomas uždraustos veikos padarymo priemone BK 72 straipsnio 2 dalies prasme. Vadovaudamasi tuo, teisėjų kolegija sprendžia, jog minėtas automobilis iš M. T. buvo konfiskuotas pagrįstai ir nepažeidžiant baudžiamojo įstatymo, kadangi šio turto konfiskavimas M. T. yra neišvengiamas teisinis padarinys. Nors apeliaciniu skundu prašoma M. T. automobilio nekonfiskuoti, o išieškoti tik jo vertę atitinkančią pinigų sumą, tačiau vien tik tokių M. T. interesus atitinkančių pageidavimų neužtenka sprendžiant turto konfiskavimo klausimą.

17. Nusikalstamos veikos padarymo priemonės, kitaip nei rezultato, konfiskavimo tikslas – pirmiausia atimti galimybę dar kartą panaudoti šią priemonę nusikalstamais tikslais, taip pat daryti atitinkamą prevencinį poveikį (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-119-976/2018, 2K-315-303/2018, 2K-72-489/2020). Išimtis iš šios taisyklės nustatyta BK 72 straipsnio 5 dalyje, kurioje nurodyta, kad kai konfiskuotinas turtas yra paslėptas, suvartotas, priklauso tretiesiems asmenims ar jo negalima paimti dėl kitų priežasčių arba šį turtą konfiskuoti būtų netikslinga, teismas iš kaltininko ar kitų šio straipsnio 4 dalyje nurodytų asmenų išieško konfiskuotino turto vertę atitinkančią pinigų sumą.

18. Šioje byloje nenustatyta, kad konfiskuotinas automobilis būtų paslėptas, suvartotas ar priklausytų tretiesiems asmenims, priešingai, šis nuosavybės teise priklauso M. T. Nors byloje yra duomenų apie nežymius M. T. automobilio apgadinimus, jie nėra tokie dideli, kad šio automobilio konfiskavimas taptų netikslingas. Jokių duomenų, patvirtinančių, kad automobilio apgadinimai neleistų jam toliau dalyvauti eisme, byloje nėra. Tokiu būdu, byloje nėra aplinkybių, leidžiančių nukrypti nuo imperatyvios BK 72 straipsnio 3 dalyje įtvirtintos taisyklės, kad kaltininkui priklausantis konfiskuotinas turtas privalo būti konfiskuojamas visais atvejais (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-107-976/2021). Taigi, teisėjų kolegijos vertinimu, paskyrus nusikalstamos veikos padarymo priemonės – automobilio „Ford C-Max“, konfiskavimą, šiuo atveju buvo išlaikyta pusiausvyra tarp tikslo nubausti teisės pažeidėją ir užtikrinti teisės pažeidimų prevenciją. Keisti šios baudžiamojo poveikio priemonės į automobilio vertę atitinkančios pinigų sumos išieškojimą nėra jokio pagrindo.

19. Apibendrindama teisėjų kolegija daro išvadą, kad skundžiamas pirmosios instancijos teismo nuosprendis yra teisėtas ir pagrįstas, M. T. paskirtos baudžiamojo poveikio priemonės yra adekvačios bei proporcingos. Keisti skundžiamą nuosprendį apeliaciniame skunde nurodytais argumentais pagrindo nėra.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

Atmesti atleisto nuo baudžiamosios atsakomybės M. T. gynėjo advokato A. M. apeliacinį skundą.

Teisėjai Sigitas BagdonavičiusValdas Petras MeidusDaina Vaidachavičienė