Utenos apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje M. K., gimusi (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini), be pilietybės, (duomenys neskelbtini), netekėjusi, turinti vidurinį išsilavinimą, nedirbanti, gyvenanti (duomenys neskelbtini), neteista,

kaltinama padariusi nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau ir – BK) 135 straipsnio 1 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Nusikalstamos veikos aplinkybės

M. K. 2025 m. liepos 9 d. nuo 19 val. iki 23 val. 56 min. savo namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini), pastūmė S. A. (S. A.) tiksliai nenustatytą skaičių kartų, bet ne mažiau kaip tris kartus, ir stumdymo metu vieną kartą tyčia dūrė peiliu S. A. į krūtinės sritį, tokiu būdu padarė nukentėjusiajam S. A. kiauryminę durtinę-pjautinę krūtinės ląstos priekinės sienos kairės pusės žaizdą su oro ir kraujo susikaupimu kairėje krūtinplėvės ertmėje ir dėl to sunkiai sutrikdė nukentėjusiojo S. A. sveikatą.

II. Įrodymai ir jų vertinimo motyvai

M. K., apklausta teisiamajame posėdyje dėl jai pareikšto kaltinimo, kalta prisipažino visiškai ir paaiškino, kad 2025 m. liepos 9 d. vakarą apie 19 val. S. A. buvo labai girtas, jis iš jos namų norėjo eiti į savo namus, o ji jo neleido. Ji stumdė S., kai jis norėjo išeiti, pastūmė keletą kartų. Peiliu jam dūrė, nes tuo metu, kai jis vėl norėjo išeiti, ji prie stalo peiliu pjaustė maistą ir pamiršusi, jog rankoje laiko peilį, stipriai S. pastūmė. Pamačiusi kraują, iškart iškvietė greitąją medicinos pagalbą. Ji išsigando, todėl atvykusiems medikams ir policijos pareigūnams nepasakė, kad tai ji sužalojo S. A.. Tą vakarą ji buvo gėrusi alaus ir degtinės. Gailisi dėl to, kas įvyko, atsiprašė nukentėjusiojo ir toliau su juo bendrauja.

Panašius parodymus kaltinamoji davė ir ikiteisminio tyrimo metu (1 t., b. l. 171-172).

Motyvuojamoji dalis

III. Nusikalstamos veikos kvalifikavimo motyvai

Nagrinėjamu atveju, anksčiau aptartų ir ištirtų įrodymų pagrindu, teismas sprendžia, kad kaltinamosios atžvilgiu inkriminuota nusikalstama veika visiškai įrodyta, tokia išvada darytina byloje surinktus ir teisiamojo posėdžio metu ištirtus įrodymus sugretinus, juos palyginus tarpusavyje ir susiejus į vieningą visumą.

Teisiamajame posėdyje kaltinamoji M. K. savo kaltę dėl nusikalstamos veikos padarymo pripažino visiškai ir nurodė nusikalstamos veikos padarymo aplinkybes, kurios iš esmės sutapo su ikiteisminio tyrimo metu surinktais duomenimis. Kaltinamoji nurodė, kad nenorėjo, jog S. A. išeitų iš jos namų, todėl jį stumdė bei rankoje laikytu peiliu smogė jam į krūtinę. Smūgių buvimas tiek rankomis, tiek rankoje laikytu peiliu yra patvirtinamas ne tik kaltinamosios parodymais, bet ir paties nukentėjusiojo S. A. parodymais, liudytojo F. S., mačiusio sužalotą nukentėjusįjį S. A. ir kruviną peilį, parodymais, kitų objektų apžiūros protokole užfiksuotais duomenimis, kad M. K. kvietė greitąją medicinos pagalbą S. A. dėl kraujuojančios žaizdos krūtinėje. Specialisto išvadoje konstatuota, kad nukentėjusiajam S. A. sveikata dėl krūtinės ląstos ertmės kiauryminio sužalojimo, padaryto vienu trauminiu poveikiu, pjaunančiu, duriančiu daiktu, sutrikdyta sunkiai.

Nustatyta įvykių seka – iš pradžių tik stumdymas rankomis, o vėliau – dūris peiliu, neabejotinai patvirtina, kad kaltinamoji M. K. veikė tiesiogine tyčia, t. y. suvokė, kad, smūgiuodama nukentėjusiajam S. A. rankoje laikytu peiliu, padarys jam sužalojimą ir norėjo taip veikti. Konkrečių pasekmių kaltinamoji nesiekė, tai yra veikė tiesiogine neapibrėžta tyčia, todėl jos veiksmai kvalifikuotini pagal kilusius padarinius. Teismas sprendžia, kad M. K. kaltei įrodyti pakanka byloje surinktų įrodymų, jos anksčiau aprašyta nusikalstama veika kvalifikuota tinkamai ir atitinka BK 135 straipsnio 1 dalies požymius.

IV. Bausmės parinkimo ir jos skyrimo motyvai

Skiriant bausmę M. K., atsižvelgiama į padarytos nusikalstamos veikos pobūdį – padarytas tyčinis sunkus nusikaltimas (BK 11 straipsnio 5 dalis), į nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį – pasikėsinta į žmogaus sveikatą, į veikos baigtumo laipsnį – veika baigta.

Kaltinamoji M. K. prisipažino padariusi nusikalstamą veiką, nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas).

Kaltinamosios atsakomybę sunkina tai, kad nusikalstamą veiką ji padarė būdama neblaivi ir ši aplinkybė, kaip nurodė pati kaltinamoji, taip pat turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas).

Kaltinamoji M. K. baudžiamojon atsakomybėn patraukta ir teisiama pirmą kartą (2 t., b. l. 13), bausta administracine tvarka (2 t., b. l. 15-16), nedirbanti (1 t., b. l. 127; 2 t., b. l. 17).

BK 135 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatyta vienintelė bausmė – laisvės atėmimas iki dešimties metų.

Teismas atsižvelgdamas į tai, kas anksčiau išdėstyta, sprendžia, kad bausmės tikslai bus pasiekti kaltinamajai M. K. už nusikalstamą veiką, numatytą BK 135 straipsnio 1 dalyje, paskyrus didesnę už minimalią laisvės atėmimo bausmę.

Kaltinamajai visiškai prisipažinus dėl nusikalstamos veikos padarymo ir teisme davus pakankamai aiškius parodymus, byloje atliktas sutrumpintas įrodymų tyrimas, todėl pagal BK 64¹ straipsnį kaltinamajai skiriama bausmė sumažinama vienu trečdaliu.

Teismas, vadovaudamasis BK 54 straipsnio 3 dalimi, gali atidėti laisvės atėmimo bausmės vykdymą už sunkų nusikaltimą.

Teismas, spręsdamas dėl galimybės taikyti BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatas šioje byloje įvertina tai, kad buvo įvykdyta tyčinė nusikalstama veika, tačiau ji padaryta nekonkretizuota tyčia, veika įvykdyta iš anksto jos neplanavus, vykusio tarpusavio konflikto metu, abiem asmenims – kaltinamajai ir nukentėjusiajam būnant neblaiviems. Kaltinamoji nėra teista, kas rodo, jog kaltinamoji nėra linkusi nusikalsti ir jos padaryta veika yra daugiau nulemta atsitiktinio neadekvataus situacijos vertinimo būnant neblaiviai, o ne kaip pasekmė ankstesnio teisei priešingo kaltinamosios elgesio. Papildomai teismas įvertina ir tai, kad kaltinamoji pripažino savo kaltę, o teisiamojo posėdžio metu išreiškė nuoširdų gailestį dėl įvykdytos nusikalstamos veikos.

Atsižvelgiant į minėtas aplinkybes, teismas mano, kad skiriant bausmę kaltinamajai M. K., tikslinga taikyti BK 54 straipsnio 3 dalį ir bausmės vykdymą jai atidėti (BK 75 straipsnio 4, 5 dalys).

Atidėjus bausmės vykdymą, kaltinamoji ne tik įpareigojama tam tikrą laiką laikytis tam tikrų pareigų ar draudimų, tačiau bus prižiūrima ir kontroliuojama probacijos tarnybos.

V. Civilinis ieškinys

Asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę gauti žalos atlyginimą (BPK 44 straipsnio 10 dalis, 109 straipsnis).

Žala – tai asmens turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai), taip pat negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.249 straipsnio 1 dalis). Kiekvienas asmuo turi pareigą laikytis tokio elgesio taisyklių, kad savo veiksmais nepadarytų kitam asmeniui žalos. Kaltinamasis, nusikalstamais veiksmais padaręs žalą asmeniui, privalo ją atlyginti (CK 6.263 straipsnio 1, 2 dalys).

Valstybinė ligonių kasa prie Sveikatos apsaugos ministerijos pareiškė M. K. civilinį ieškinį dėl 791,36 Eur žalos atlyginimo už nukentėjusiajam S. A. suteiktas gydymo paslaugas (1 t., b. l. 74-76, 78).

Bylos duomenimis nustatyta, kad S. A. dėl patirtų sužalojimų buvo gydytas asmens sveikatos priežiūros įstaigoje, o Valstybinė ligonių kasa iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo (toliau – PSDF) biudžeto lėšų už jo gydymą sumokėjo 791,36 Eur.

CK 6.280 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad atlyginęs kito asmens padarytą žalą asmuo turi į padariusį žalą asmenį regreso (atgręžtinio reikalavimo) teisę tokio dydžio, kiek sumokėjo žalos atlyginimo. Kadangi sužalojimai nukentėjusiajam S. A. buvo padaryti neteisėtais M. K. veiksmais, todėl jai kyla pareiga atlyginti padarytą žalą, tai yra Valstybinės ligonių kasos patirtas nukentėjusiojo gydymo išlaidas, apmokėtas iš PSDF biudžeto lėšų. Esant šioms aplinkybėms, Valstybinei ligonių kasai prie Sveikatos apsaugos ministerijos priteistina iš M. K. 791,36 Eur žalos atlyginimui.

CK 6.37 straipsnio 2 dalyje nustatyta, jog skolininkas privalo mokėti įstatymo nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, o CK 6.210 straipsnio 1 dalis nustato, jog terminą įvykdyti piniginę prievolę praleidęs skolininkas privalo mokėti penkių procentų dydžio metines palūkanas už sumą, kurią sumokėti praleistas terminas. Nors šios CK normos reguliuoja kreditoriaus ir skolininko santykius, kylančius iš sutartinių santykių, tačiau kasacinės instancijos teismo praktikoje procesinės palūkanos yra priteisiamos ir bylose, kai žala kyla iš delikto. Tokiu atveju civilinis ieškovas turi teisę reikalauti procesinių palūkanų nuo teismo sprendimo, nustatančio konkretų nusikalstama veika padarytos žalos dydį, įsiteisėjimo (kasacinės nutartys Nr. 3K-7-144/2014, Nr. 2K-4-699/2015; 2K-352-976/2018, 2K-P-75-788/2019). Atsižvelgiant į tai, iš kaltinamosios M. K. priteistinas ne tik 791,36 Eur žalos atlyginimas, bet ir penkių procentų dydžio metinės palūkanos nuo 791,36 Eur priteistos žalos sumos, skaičiuojant nuo nuosprendžio įsiteisėjimo iki nuosprendžio dalyje dėl žalos atlyginimo visiško įvykdymo dienos.

VI. Kiti nuosprendžiu spręstini klausimai

Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos pateikta 2025 m. gruodžio 11 d. pažyma Nr. APD-2025-14157 patvirtina, kad valstybės garantuojamos antrinės teisinės pagalbos kaltinamajai M. K. šioje baudžiamojoje byloje išlaidos – gynėjo advokato Mykolo Girdiušo užmokestis – yra 414,58 Eur (2 t., b. l. 99, 100-102).

BPK 106 straipsnio 2 dalies pagrindu teismas, pripažinęs kaltinamąjį kaltu, priimdamas nuosprendį, nusprendžia iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, atsižvelgdamas į kaltinamojo turtinę padėtį, išskyrus šio kodekso 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytus atvejus.

Atsižvelgiant į tai, kad kaltinamajai gynėjas buvo paskirtas esant BPK 51 straipsnio 1 dalies 3, 7 punktų pagrindui, kaltinamoji šiuo metu nedirba, pajamų neturi, taigi, atsižvelgiant į jos sunkią turtinę padėtį ir tai, jog šioje byloje siekiant įgyvendinti teisę į gynybą, gynėjo dalyvavimas buvo būtinas, nepriklausomai nuo kaltinamosios valios, valstybinės garantuojamos antrinės teisinės pagalbos išlaidos nepriteisiamos (BPK 106 straipsnio 2 dalis).

Kaltinamajai skiriamos laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidedamas, todėl kaltinamajai paskirtas suėmimas (2 t., b. l. 8-11, 73-74) panaikintinas (BPK 139 straipsnio 1 dalis).

Daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, – peilis (vokas Nr. 1), seilių lyginamieji pavyzdžiai (vokai Nr. 2, 3, 4) (1 t., b. l. 137) – sunaikintini kaip menkaverčiai (BPK 94 straipsnio 1 dalies 4 punktas).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297, 298, 303-307 straipsniais

nusprendžia:

M. K. pripažinti kalta padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 135 straipsnio 1 dalyje, ir paskirti bausmę – terminuotą laisvės atėmimą trejiems metams.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir M. K. skirti terminuotą laisvės atėmimą dvejiems metams.

Pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 66 straipsnį į bausmės laiką įskaityti M. K. suėmime išbūtą laiką nuo 2025 m. spalio 9 d. iki 2025 m. gruodžio 30 d., vieną suėmimo dieną prilyginant vienai laisvės atėmimo dienai.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 54 straipsnio 3 dalimi, 75 straipsnio 4 dalimi, 5 dalimi, 6 dalies 6, 10 punktais, 7 dalimi M. K. paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėti vieneriems metams, įpareigojant nuteistąją M. K. per bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį dalyvauti elgesio pataisos programoje, nevartoti psichiką veikiančių medžiagų, dirbti arba būti registruotai Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos.

Valstybinės ligonių kasos prie Sveikatos apsaugos ministerijos civilinį ieškinį tenkinti. Priteisti iš M. K. Valstybinei ligonių kasai prie Sveikatos apsaugos ministerijos, juridinio asmens kodas 191351679, atsiskaitomoji sąskaita Nr. LT217300010002484333 „Swedbank“, AB, banko kodas 73000, 791,36 Eur (septynis šimtus devyniasdešimt vieną eurą 36 ct) žalos atlyginimui ir penkių procentų dydžio metines palūkanas nuo 791,36 Eur priteistos žalos sumos nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos iki visiško žalos atlyginimo.

Nepriteisti iš kaltinamosios valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų.

Kardomąją priemonę – suėmimą panaikinti nuo nuosprendžio paskelbimo.

Daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, – peilį (vokas Nr. 1), seilių lyginamuosius pavyzdžius (vokai Nr. 2, 3, 4) sunaikinti.

Išaiškinti M. K., kad pagal Lietuvos Respublikos probacijos įstatymo 14 straipsnio nuostatas, ji privalo: 1) susisiekti su probacijos tarnyba per penkias darbo dienas nuo teismo nuosprendžio, kuriuo paskirta probacija, įsiteisėjimo dienos, 2) atvykti į probacijos tarnybą šios tarnybos šaukime nurodytą dieną, 3) vykdyti probacijos sąlygas ir individualiame probuojamojo priežiūros plane nustatytas priemones, padedančias įvykdyti probacijos sąlygas, informuoti probuotoją apie jų vykdymą ir (ar) pateikti tai patvirtinančius dokumentus, 4) pranešti probuotojui apie savo gyvenamąją, darbo ar mokymosi vietą, išvykimą už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų.

Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos, o M. K. nuo nuosprendžio nuorašo (kopijos) įteikimo dienos, gali būti skundžiamas Panevėžio apygardos teismui paduodant apeliacinį skundą per nuosprendį priėmusį teismą.

Apeliacinės instancijos teisme byla nagrinėjama rašytinio proceso tvarka, išskyrus atvejus, kai proceso dalyvis prašo nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka, arba įstatymas numato privalomą bylos nagrinėjimą žodinio proceso tvarka, arba byloje būtina atlikti įrodymų tyrimą ar išklausyti žodinius proceso dalyvių paaiškinimus. Prašymas bylą nagrinėti rašytinio ar žodinio proceso tvarka turi būti nurodytas apeliaciniame skunde.