Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Anatolijaus Baranovo, Irmanto Jarukaičio (kolegijos pirmininkas) ir Skirgailės Žalimienės (pranešėja),

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjos I. V. atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2016 m. lapkričio 15 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjos I. V. skundą atsakovui Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybai prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos dėl sprendimo panaikinimo bei įpareigojimo atlikti veiksmus.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I.

Atsakovo nuomone, už skundo teismui surašymą 750 Eur su PVM išlaidos turėtų būti mažinamos iki 272,25 Eur, kadangi pareiškėjos atstovė pati nesilaikė Fondo valdybos Kauno skyriaus 2015 m. rugpjūčio 18 d. sprendime Nr. 8.22-762 nurodytos jo apskundimo tvarkos, skundą pateikė ne Fondo valdybai, o Kauno apygardos administraciniam teismui ir Vilniaus apygardos administraciniam teismui, t. y. dėl pareiškėjos atstovės veiksmų buvo užvesta keletas bylų, gaištamas teismo laikas, nagrinėjant analogiškas faktines aplinkybes.

Atsakovas taip pat atkreipė dėmesį, jog esminę teismui pateikto skundo dalį sudarė tekstas, nukopijuotas iš pareiškėjos atstovės 2015 m. spalio 15 d. rašto Fondo valdybai dėl termino praleidimo, skundžiami sprendimai buvo panaikinti ne dėl to, kad buvo neteisėti, o vadovaujantis teisingumo ir protingumo principais, siekiant, kad pareiškėjai nebūtų užkirstas kelias pasinaudoti teise į teisminę gynybą.

Atsakovas prašė mažinti 150 Eur su PVM bylinėjimosi išlaidas už dokumentų analizę bei teisines konsultacijas. Nurodė, kad terminų skaičiavimo klausimu pareiškėjai teikiamos konsultacijos nebuvo tinkamos, priešingu atveju teisminis procesas dėl termino atnaujinimo Vilniaus apygardos administraciniame teisme iš viso nebūtų pradėtas. Atsakovo nuomone, protingumo principą atitiktų 90,75 Eur sumos priteisimas už bylai reikšmingų dokumentų / informacijos analizę.

Pasak atsakovo, iki 100,83 Eur mažintinos 250 Eur su PVM išlaidos už dokumentų analizę ir atstovavimą. Be to, priteistinos tik su pasirengimu bylos nagrinėjimui susijusios išlaidos, kadangi nuo skundo pateikimo teismui dienos byloje jokių procesinių veiksmų, dėl kurių reikėtų iš naujo analizuoti bylos medžiagą, nevyko, teismo posėdis buvo tik vienas ir truko 13 min., o pagal Rekomendacijų 9 punktą, už atstovavimą teismo posėdyje, trukusiame iki 30 min., išlaidos nepriteisiamos.

Atsakovo nuomone, išlaidos už prašymo dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo parengimą nėra susijusios su bylos nagrinėjimu teisme, todėl nepriteistinos.

II.

Teismo vertinimu, vien aplinkybė, kad faktinis mokėjimas už teisines paslaugas įvyko jau pasibaigus administracinės bylos nagrinėjimui, nesudaro pagrindo išvadai, kad bylos nagrinėjimo metu advokatė pareiškėjai teikė neatlygintines paslaugas.

Teisinių paslaugų teikimo metu galiojusios redakcijos Rekomendacijų 7 punktas numatė, kad rekomenduojami priteistini užmokesčio už advokato civilinėse bylose teikiamas teisines paslaugas maksimalūs dydžiai apskaičiuojami taikant nustatytus koeficientus, kurių pagrindu imamas Lietuvos statistikos departamento skelbiamas užpraėjusio ketvirčio vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje (be individualių įmonių). Pagal Rekomendacijų 8.2 punktą, maksimaliam advokato darbo užmokesčiui už skundo teismui parengimą yra taikomas 2,5 koeficientas; už vieną teisinių konsultacijų, atstovavimo teisme, pasirengimo teismo ar parengiamajam posėdžiui valandą, kitų teisinių paslaugų, nenurodytų Rekomendacijų 8.1–8.19 punktuose, teikimo valandą taikomas 0,1 koeficientas (Rekomendacijų 8.19, 8.20 punktai); už kitą dokumentą, kuriame pareikštas prašymas, reikalavimas, atsikirtimai ar paaiškinimai taikomas 0,4 koeficientas (Rekomendacijų 8.16 punktas).

Iš teismui pateiktų duomenų matyti, kad pareiškėjai teisinės paslaugos buvo teikiamos 2015 m. IV ketvirtį bei 2016 m. III ketvirtį, todėl sprendžiant dėl maksimalaus priteistino išlaidų už teisines paslaugas dydžio, teismas atsižvelgė į 2015 m. II ketvirtį buvusį 713,90 Eur bei 2016 I ketvirtį buvusį 748 Eur vidutinius mėnesinius bruto darbo užmokesčius šalies ūkyje (be individualių įmonių). Maksimalus advokato darbo užmokesčio už skundo parengimą dydis 1 784,75 Eur (713,90 x 2,5), už 2015 m. gruodžio mėn. 3 val. dokumentų analizę ir teisines konsultacijas – 214,17 Eur ((713,90 x 0,1) x 3); už 2016 m. rugpjūčio mėn. 5 val. bylos medžiagos analizę, pasirengimą bylos nagrinėjimui ir atstovavimą teismo posėdyje – 374 Eur ((748 x 0,1) x 5); už prašymo dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo parengimą – 299,20 Eur (748 x 0,4). Įvertinus Rekomendacijose įtvirtintus maksimalius dydžius, matyti, kad pareiškėjos prašomų priteisti bylinėjimosi išlaidų suma jų neviršija. Kita vertus, Rekomendacijų 2 punkte įtvirtinta, kad nustatydamas priteistino užmokesčio už teikiamas teisines paslaugas dydį, teismas atsižvelgia į bylos sudėtingumą; teisinių paslaugų kompleksiškumą, specialių žinių reikalingumą; ankstesnį (pakartotinį) dalyvavimą toje byloje; būtinybę išvykti į kitą vietovę, negu registruota advokato darbo vieta; ginčo sumos dydį; teisinių paslaugų teikimo pastovumą ir pobūdį; sprendžiamų teisinių klausimų naujumą; šalių elgesį proceso metu; advokato darbo laiko sąnaudas; kitas svarbias aplinkybes.

Pažymėtina, kad šioje administracinėje byloje pareiškėjos skundas tenkintas ir Fondo valdybos 2015 m. lapkričio 17 d. sprendimas Nr. (11.1)I-7420 panaikintas iš esmės vadovaujantis teisingumo ir protingumo principais, siekiant užtikrinti pareiškėjos teisę pasinaudoti teise į teisminę gynybą, be to, pats teisminis ginčas išnagrinėtoje byloje buvo nulemtas pareiškėjos ir jos atstovės veiksmų, t. y. netinkamo procesinių terminų skaičiavimo ir iš to kilusių pasekmių. Teismo vertinimu, tai yra pagrindas mažinti prašomų priteisti bylinėjimosi išlaidų dydį.

Pažymėtina, kad byloje nėra duomenų, kokiais teisiniais klausimais advokatė konsultavo pareiškėją ir kokius dokumentus vertino 2015 m. gruodžio mėn. ir 2016 m. rugpjūčio mėn., tačiau tokių paslaugų teikimo reikalingumą bei naudingumą lemia advokato ir atstovaujamojo susitarimas bei individualūs atstovaujamojo poreikiai. Be to, sprendžiant klausimą dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo, suteiktos teisinės pagalbos tinkamumo klausimas nėra aktualus bei negali būti nulemtas priešingos šalies suvokimo apie atstovaujamojo konsultavimo teisingumą ir tinkamumą. Byloje nėra ginčo, kad teisinė pagalba pareiškėjai buvo suteikta, todėl šiuo pagrindu jos patirtos išlaidos turi būti atlygintos.

Teismas atmetė kaip nepagrįstą atsakovo argumentą, kad vadovaujantis Rekomendacijų 9 punktu pareiškėjai nepriteistinos bylinėjimosi išlaidos už atstovavimą teismo posėdyje.

Rekomendacijų 9 punkte nustatyta, kad atstovavimo laikas skaičiuojamas nuo faktinio bylos nagrinėjimo pradžios iki pabaigos, neįskaitant pertraukų, ir vienoje byloje sumuojamas. Jeigu teisinių paslaugų teikimo laiko suma skaičiuojama su minutėmis, ji apvalinama: iki 30 minučių atmetama, 30 ir daugiau minučių laikoma kaip valanda. Kita vertus, nurodyta laiko apvalinimo tvarka yra aktuali, kai teisinės paslaugos teikiamos ilgiau nei pusę valandos, tačiau ja negali būti paneigiama suinteresuoto asmens teisė į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą, kai teisinės paslaugos trumo mažiau, nei 30 min. Šiuo atveju, iš 2016 m. rugpjūčio 30 d. vykusio teismo posėdžio informacinės pažymos matyti, kad teismo posėdis, kuriame pareiškėją atstovavo advokatė J. Š., vyko nuo 11.19 val. iki 11.32 val., t. y. 13 min. Teismo vertinimu, advokatė, atvykdama ir dalyvaudama tokiame sąlyginai trumpame teismo posėdyje, vis tiek patyrė darbo ir laiko sąnaudų, kurios buvo atlygintos, t. y. pareiškėja patyrė išlaidas, todėl, vadovaujantis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais, šios išlaidos taip pat turi būti priteistos iš priešingos šalies.

Esant aukščiau nurodytoms aplinkybėms bei atsižvelgus į tai, kad administracinė byla nebuvo sudėtinga teisės aiškinimo ir taikymo prasme, nebuvo didelės apimties, išnagrinėta viename teismo posėdyje, tai, kad ginčas byloje iš esmės kilo dėl pareiškėjos ir jos atstovės veiksmų, vadovaujantis teisingumo, protingumo ir proporcingumo principais, pareiškėjos prašomų priteisti bylinėjimosi išlaidų dydis mažintinas, priteisiant jai iš atsakovo 700 Eur bylinėjimosi išlaidų.

III.

Teismo motyvas, kad byla greitai išnagrinėta, bylinėjimosi išlaidų paskirstymo kontekste vertintinas itin kritiškai. Nagrinėjamu atveju, byla buvo greitai išnagrinėta dėl to, kad atsakovas neatvyko į teismo posėdį ir byla buvo nagrinėjama dalyvaujant tik pareiškėjos atstovei. Natūralu, kad tokiu atveju nereikia atsikirtinėti į atsakovo naujai iškeliamus motyvus, atsakinėti į priešingos šalies užduodamus klausimus ir pan. Taigi, byla buvo greitai išnagrinėta ne todėl, kad ji nebuvo sudėtinga, bet todėl, kad į jos nagrinėjimą neatvyko atsakovas. Maža to, atsakovas netgi neinformavo teismo bei pareiškėjos atstovės apie tai, kad neketina atvykti į teismo posėdį. Tokiu būdu, pareiškėjos atstovė dėjo visas pastangas, kad tinkamai pasiruošti teismo posėdžiui, atsikirsti į visus galimus atsakovo motyvus, kurie gali būti iškeliami teismo posėdžio metu ir pan.

Šiuo atveju pareiškėjos vien tik už skundo parengimą prašoma priteisti atlyginimo suma (750 Eur be PVM yra net 877,25 Eur mažesnė už Rekomendacijose nustatytą maksimalią priteistiną sumą (1 784,75 Eur). Taigi, 700 Eur, kurie buvo priteisti nekompensuoja net skundo parengimo išlaidų be PVM. Bendra prašomų priteisti išlaidų suma (1 464,10 Eur (su PVM)) yra net 1 208,02 Eur mažesnė už Rekomendacijose nustatytą maksimalią priteistiną sumą (2 672,12 Eur). Be to, reikia turėti omenyje ir tai, kad į prašomą priteisti sumą yra įskaičiuotas PVM mokestis, kuris sudaro 254,10 Eur, jau nekalbant apie kitus valstybei mokėtinus mokesčius (GPM, PSD, VSD, ir pan.), be to paminėtina ir tai, kad pareiškėjos atstovė patyrė kelionės išlaidas vykdama į teismo posėdį iš Kauno į Vilnių, tačiau šių išlaidų atlyginimo atskirai pareiškėja nemokėjo ir jų nebuvo prašoma priteisti, kadangi vadovaujantis Advokatūros įstatymo 50 straipsnio 4 dalimi advokato veiklos išlaidos apmokamos iš advokato užmokesčio už pagal sutartį suteiktas teisines paslaugas. Pažymėtina ir tai, kad nebuvo prašoma priteisti ir už 2015 m. spalio 15 d. atsakovui adresuoto paaiškinimų-prašymo dėl termino atnaujinimo, – šis procesinis dokumentas buvo pagrindu atsakovui išvengti bylos. Tokiu būdu, teigti, kad pareiškėja pernelyg išlaidavo advokato paslaugoms, nėra jokio pagrindo.

Kaip minėta, maksimalus Rekomendacijose nustatytas šioje byloje patirtų išlaidų dydis yra 2 672,12 Eur, pareiškėjos prašoma priteisti suma (1 210 Eur (su PVM 1 464,10 Eur)) sudaro tik 54,79 proc. o tuo tarpu priteista suma (700 Eur) sudaro tik 26,19 proc. Rekomendacijose numatytos maksimalios sumos. Toks kardinalus prašomų išlaidų mažinimas bei nukrypimas nuo Rekomendacijose įtvirtintų dydžių akivaizdžiai prasilenkia su teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais.

Kiti skundo argumentai – kad byla buvo sudėtinga, reikalavo daug laiko ir kitų sąnaudų, kad ginčas buvo nulemtas atsakovo (Fondo valdybos) veiksmų, kad „nesusipratimas dėl praleisto termino“ kilo dėl Fondo valdybos Kauno skyriaus veiksmų, ir kt. – taip pat yra nepagrįsti, todėl atmestini.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV.

Nagrinėjamoje byloje vertinamas Vilniaus apygardos administracinio teismo nutarties, kuria pareiškėjos prašymas dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo tenkintinas iš dalies, teisėtumas ir pagrįstumas.

Byloje nėra ginčo, kad Vilniaus apygardos administracinio teismo 2016 m. rugsėjo 19 d. priimtas pareiškėjos naudai, todėl vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 40 straipsnio 1 dalimi ji turi teisę gauti iš kitos šalies savo išlaidų atlyginimą.

Be to, teisėjų kolegija, atsižvelgdama į tai, kad šiuo konkrečiu atveju galutinis rezultatas teisiniame ginče yra palankus pareiškėjai, daro išvadą, jog atsakovui kyla pareiga atlyginti jos patirtas kreipimosi į teismą išlaidas, nepriklausomai nuo pareiškėjos skundo patenkinimo motyvų (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. kovo 18 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-119-502/2015, 2015 m. gegužės 8 d. nutartį administracinėje byloje AS-275-502/2015).

Remiantis administracinių teismų praktika, teismas gali atlyginti tik tas išlaidas, kurios tiesiogiai susijusios su bylos nagrinėjimu, o suinteresuota šalis teismui turi pateikti ne tik prašymą dėl išlaidų atlyginimo, bet ir išlaidų paskaičiavimą ir pagrindimą (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2009 m. rugpjūčio 21 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS146-460/2009). Taigi teismui turi būti pateikiami įrodymai, patvirtinantys, kad asmuo, prašantis, jog jam iš kitos šalies būtų priteistas patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimas, realiai patyrė jo nurodytas išlaidas. Prašymui atlyginti bylinėjimosi išlaidas taip pat taikomi ir bendrieji teisės principai. Vienas tokių principų, tai – protingumo principas, reikalaujantis, kad kiekvienas asmuo elgtųsi apdairiai, rūpestingai, bei sąžiningumo principas, iš kurio turinio pareiškėjui, prašančiam atlyginti bylinėjimosi išlaidas, kyla teisinis imperatyvas aiškiai išreikšti valią dėl tokio reikalavimo, jį suformuluoti konkrečiai ir tiksliai, nedviprasmiškai, pateikti tokį reikalavimą patvirtinančius įrodymus bei nepiktnaudžiauti savo teisėmis.

ABTĮ 40 straipsnio 5 dalyje įtvirtinta, jog proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę reikalauti atlyginti jai ir atstovavimo išlaidas, kurių atlyginimo klausimas sprendžiamas Civilinio proceso kodekso ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka. Civilinio proceso kodekso 98 straipsnio 1 dalis numato, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusio nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus bei teikiant konsultacijas. Civilinio proceso kodekso 98 straipsnio 2 dalis nustato, jog šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip nustatyta Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio nuostatose.

Teisinių paslaugų teikimo metu galiojusios redakcijos (2015 m. kovo 19 d. įsakymo Nr. 1R-77 redakcija) Rekomendacijų 7 punktas numatė, kad rekomenduojami priteistini užmokesčio už advokato civilinėse bylose teikiamas teisines paslaugas maksimalūs dydžiai apskaičiuojami taikant nustatytus koeficientus, kurių pagrindu imamas Lietuvos statistikos departamento skelbiamas užpraėjusio ketvirčio vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje (be individualių įmonių). Pagal Rekomendacijų 8.2 punktą, maksimaliam advokato darbo užmokesčiui už skundo teismui parengimą yra taikomas 2,5 koeficientas; už vieną teisinių konsultacijų, atstovavimo teisme, pasirengimo teismo ar parengiamajam posėdžiui valandą, kitų teisinių paslaugų, nenurodytų Rekomendacijų 8.1–8.19 punktuose, teikimo valandą taikomas 0,1 koeficientas (Rekomendacijų 8.19, 8.20 punktai); už kitą dokumentą, kuriame pareikštas prašymas, reikalavimas, atsikirtimai ar paaiškinimai taikomas 0,4 koeficientas (Rekomendacijų 8.16 punktas).

Iš teismui pateiktų duomenų (2016 m. rugsėjo 20 d. sąskaitos-faktūros Nr. 065, 2016 m. rugsėjo 22 d. pinigų priėmimo kvito Nr. 733701) matyti, kad pareiškėjai teisinės paslaugos buvo teikiamos 2015 m. IV ketvirtį bei 2016 m. III ketvirtį, todėl sprendžiant dėl maksimalaus priteistino išlaidų už teisines paslaugas dydžio, teismas pagrįstai atsižvelgė į 2015 m. II ketvirtį buvusį 713,90 Eur bei 2016 m. I ketvirtį buvusį 748 Eur dydžio vidutinį mėnesinį bruto darbo užmokestį šalies ūkyje (be individualių įmonių).

Maksimalus advokato darbo užmokesčio už skundo parengimą dydis 1 784,75 Eur (713,90 x 2,5), už 2015 m. gruodžio mėn. 3 val. dokumentų analizę ir teisines konsultacijas – 214,17 Eur ((713,90 x 0,1) x 3=214,17); už 2016 m. rugpjūčio mėn. 5 val. bylos medžiagos analizę, pasirengimą bylos nagrinėjimui ir atstovavimą teismo posėdyje – 374 Eur ((748 x 0,1) x 5); už prašymo dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo parengimą – 299,20 Eur (748 x 0,4). Įvertinus Rekomendacijose įtvirtintus maksimalius dydžius, matyti, kad pareiškėjos prašomų priteisti bylinėjimosi išlaidų suma (1 464,10) Eur jų neviršija, yra reali ir pagrįsta į bylą pateiktais dokumentais, todėl pareiškėjai priteistina.

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, pareiškėjos atskirasis skundas tenkintinas, o pirmosios instancijos teismo nutartis keistina, pareiškėjai iš atsakovo priteisiant 1 464, 10 Eur bylinėjimosi išlaidų.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 154 straipsnio 1 dalies 2 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Pareiškėjos I. V. atskirąjį skundą tenkinti.

Pakeisti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2016 m. lapkričio 15 d. nutartį ir pareiškėjos prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo patenkinti.

Priteisti pareiškėjai I. V. iš atsakovo Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos 1 464, 10 Eur (vieną tūkstantį keturis šimtus šešiasdešimt keturis eurus ir dešimt centų) bylinėjimosi išlaidų.

Nutartis neskundžiama.