- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2021-08-19
- Bylos Nr.
- e2-1752-653/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 2-55-3-00165-2021-2
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Jelena Šiškina
- Ieškovas
- AB „Eurovia Lietuva“
- Atsakovas
- VĮ „Lietuvos automobilių kelių direkcija“
- Advokatai
- Giedrius Murauskas, Milda Markevičiūtė, Rimantas Simaitis
- Kategorijos
Vilniaus apygardos teismo teisėja Jelena Šiškina, sekretoriaujant Jadvygai Lukševičei, dalyvaujant ieškovės atstovui G. J. bei advokatams Giedriui Murauskui ir Tadui Katauskui, atsakovės atstovams advokatui Rimantui Simaičiui ir advokato padėjėjai Mildai Markevičiūtei, viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės AB „Eurovia Lietuva“ ieškinį atsakovei VĮ „Lietuvos automobilių kelių direkcija“ dėl skolos priteisimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
1. ieškovė prašo panaikinti atsakovės priskaičiuotus 9 160,37 Eur delspinigius; pripažinti atsakovės atliktą įskaitymą negaliojančiu ab initio; priteisti ieškovei AB „Eurovia Lietuva“ iš atsakovės VĮ Lietuvos automobilių kelių direkcijos 9 160,37 Eur skolą; 377,17 Eur dydžio palūkanas; 8 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo dienos.
2. Ieškovė nurodė, kad 2019 m. liepos 19 d. tarp rangovės AB „Eurovia Lietuva“ ir užsakovės VĮ Lietuvos automobilių kelių direkcijos buvo sudaryta viešojo pirkimo sutartis Nr. (duomenys neskelbtini) „Valstybinės reikšmės rajoninio kelio Nr. (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) ruožo nuo 1,70 iki 7,80 km rekonstravimas“ (toliau – sutartis), pagal kurią ieškovė įsipareigojo atlikti paruošiamuosius darbus pagal atsakovės pateiktą valstybinės reikšmės rajono kelio Nr. (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) ruožo nuo 1,70 iki 7,80 km (toliau – Objektas) rekonstravimo techninį projektą, atlikti nustatytus statybos darbus bei parengti ir perduoti atsakovei ir VĮ „Registrų centrui“ visą susijusią dokumentaciją, o atsakovė įsipareigojo sudaryti ieškovei būtinas sąlygas darbams atlikti, priimti tinkamai atliktų darbų rezultatą bei atsiskaityti su ieškove. Ieškovės darbai turėjo būti pilnai baigti iki 2020 m. birželio 24 d. imtinai.
3. 2020 m. birželio 7-8 d. ieškovė raštu informavo atsakovę, kad negalės užbaigti darbų sutartyje nustatytu laiku, nes staiga iškritęs neįprastai didelis momentinis kritulių kiekis sugadino jau atliktus darbus, todėl yra reikalingas papildomas laikas perdaryti sugadintą darbų rezultatą. Ieškovė paprašė atsakovės iki 2020 m. liepos 26 d. imtinai pratęsti darbų įvykdymo terminą ir neskaičiuoti sutartyje numatytų delspinigių. Atsakovė raštu informavo, kad ieškovės prašymo netenkina.
4. Ieškovė statybos darbus ir pagrindinius lietaus padarinių šalinimo darbus objekte pabaigė 2020 m. birželio 29 d., dokumentacija buvo perduota atsakovei ir visi susiję veiksmai buvo pilnai atlikti iki 2020 m. liepos 7 d.
5. 2020 m. rugpjūčio 17 d. ieškovė gavo atsakovės raštą, kuriame atsakovė, nurodė, kad darbai nebuvo užbaigti laiku, todėl taikė ieškovei 0,03% dydžio delspinigius už kiekvieną pavėluotą dieną nuo visos priimtos sutarties sumos. Ieškovė 2020 m. spalio 21 d. atsakovei pateikė papildomą raštą, kuriuo pakartotinai išdėstė savo poziciją ir prašė panaikinti visus priskaičiuotus delspinigius. Atsakovė nurodė, kad nekeičia savo pozicijos.
Šalies argumentai
6. Ieškovo teigimu, atsakovė ieškovei 9 160,37 Eur delspinigius pritaikė didžiąja dalimi ne dėl pavėluotai atliktų fizinių statybos darbų, o dėl užsitęsusio Sutarties 1.3. punkte nurodytos dokumentacijos perdavimo, kuris niekaip netrukdė naudoti sutvarkyto kelio pagal paskirtį. Atsilikimą nuo Sutartyje numatyto termino lėmė nuo ieškovės nepriklausančios objektyvios priežastys – smarkios liūtys sugadino jau atliktą ieškovės darbų rezultatą, todėl ieškovė turėjo staiga skirti papildomo laiko darbų perdarymui ir tai natūraliai užtęsė Sutarties įvykdymą. Kadangi objekte buvo suformuoti nauji kelio šlaitai, jie iki audros nespėjo apaugti žole, todėl itin stiprus lietus ir didelis kritulių kiekis šiuos šlaitus išplovė. Dėl lietaus atsiradusios žalos remonto vertė sudaro viso 150 349,48 Eur (be PVM) sumą, draudikas šią finansinę žalą atlygino.
7. Ieškovės nuomone, iškritęs pavojingas kritulių kiekis, kuris sukėlė didelę žalą objektui, turi būti vertinamas kaip ekstremali gamtinė sąlyga Sutarties 67 punkto prasme ir ieškovė turi būti atleista nuo delspinigių mokėjimo.
8. Techninis prižiūrėtojas 2020 m. liepos 13 d. raštu nurodė, kad darbai objekte pabaigti 2020 m. birželio 29 d. Delspinigiai ieškovei yra paskaičiuoti taip pat už 13 dienų, taigi dėl audros užsitęsęs sutarties terminas visiškai sutampa su terminu už kurį paskaičiuoti delspinigiai. Tai patvirtina, kad jeigu audros nebūtų buvę (arba tokių didelių audros padarinių), ieškovė būtų laiku užbaigęs sutartį ir jokio atsilikimo nebūtų buvę.
Motyvuojamoji dalis
9. Įvertinus užsitęsusių darbų vykdymo aplinkybes bei darbų pobūdį, atsakovės priskaičiuotų delspinigių suma yra aiškiai neproporcinga ir neprotinga.
10. Ieškovė, remdamasis standartine klimato norma, padarė tai ko buvo galima tikėtis iš bet kurio kito protingo ir rūpestingo rangovo. Ieškovė, sutarties sudarymo metu, neturi įvertinti, jog darbų vykdymo metu įvyks gamtinės stichinės nelaimės, kurios reikšmingai viršys standartinę klimato normą (šiuo atveju viršijo 3,6 karto) ir sukels žalą atliktiems darbams.
11. Užsakovo pateiktame techniniame darbo projekte nėra numatyta, kokias apsaugos priemones ir kokiose vietose turi naudoti rangovas, todėl rangovas savo iniciatyva ir lėšomis pasirinko taikyti įprastas apsaugines priemones – volelius ir vandens nuleidimo latakus, kurios yra pakankamos standartines normas neviršijančiam lietaus kiekiui. Volelių įrengimo vietos neturi esminės reikšmės, kadangi audros metu šlaitai buvo išplauti tiek tose vietose, kur voleliai buvo įrengti, tiek vietose, kur jie nebuvo įrengti. Atsakovės parengtame projekte nebuvo numatyta įrengti asfaltbetonio volelius ar vandens nuleidimo latakus. Atsakovės samdomas techninis prižiūrėtojas jokių nurodymų taip pat nepateikė.
12. Ieškovė negalėjo skubiai vykdyti liūties sukeltų padarinių pašalinimo darbų, kadangi pirmiausia draudikas, atlikdamas privalomas žalos administravimo procedūras, turėjo atvykti ir atlikti objekto apžiūrą. Atsakovė priėmė visus ieškovės atliktus darbus be pastabų, patvirtino, kad jie yra atlikti tinkamai bei pagal projektą.
13. Atsakovė su ieškiniu nesutiko ir prašė ieškinį atmesti.
14. Nurodė, kad nagrinėjamu atveju neegzistuoja force majeure aplinkybės. Ieškovė vėlavo atlikti darbus dėl savo kaltės. Ieškovė puikiai suprato (arba, kaip atidus verslininkas profesionalas, turėjo suprasti) liūčių įtaką ieškovės pagal Sutartį atliekamiems kelių rangos darbams ir jų įvykdymo terminams. Lietus (tame tarpe, ir liūtys) Lietuvoje vasaros laikotarpiu yra įprastas reiškinys, ką savo ieškinyje pripažįsta ir ieškovė.
15. Ieškovė turėjo imtis priemonių ir saugoti savo darbų rezultatą iki to momento, kol sudygs žolė ir šios rizikos nebeliks. Vietoje to, kad visame pagal Sutartį tvarkomame kelio ruože sumontuotų volelius, Ieškovė savo rizika volelius įrengė tik tam tikrose ginčo kelio dalyse ir neužtikrino tinkamo vandens nubėgimo vietose, kur volelių staiga nebelieka.
16. Apie artėjančią 2020 m. birželio 7-8 dienų liūtį meteorologai dar 2020 m. birželio 5 d. skelbė visoje eilėje žiniasklaidos priemonių. Be to, ieškovė, vietoje to, kad operatyviai šalintų lietaus sukeltus padarinius, netgi pasibaigus ieškovės nurodomai liūčiai, ir toliau rangos darbus vystė įprastai – ir toliau montavo kelio ženklus bei ženklino kelio dangą.
17. Tinkamai pasėjus žolę, o šlaitus, kur auga žolė, sutvirtinus tinkamomis apsaugos priemonėmis, netgi stipri liūtis neturėtų išplauti šlaitų.
18. Imant procentine išraiška, atsakovės ieškovei pritaikytos netesybos sudaro tik 0,322 proc. Sutarties kainos.
19. Didžiausios išplovos susidarė ten, kur ieškovė nepagrįstai selektyviai suklojo volelius. Be to, išplovos šlaituose susiformavo todėl, kad ieškovė nenaudojo neorganinio erdvinio geotinklo, nors tą daryti numatė projektas.
20. Mėnesinis kritulių kiekis 2020 m. birželį buvo viršytas tik 20 proc. ir viso labo sudarė 120 proc. standartinės klimato normos. Todėl, mėnesiniam kritulių kiekiui 2020 m. birželį neviršijus Sutartyje numatytos ribos, Sutarties 67 punkte šioje situacijoje neturėtų būti taikomas.
21. Atsakovė neginčija to, kad ieškovė įrengė volelius ir latakus, saugodamas darbų rezultatą. Tačiau svarbu, kad ieškovė laikinas apsaugos priemones įrengė blogai, nepaskaičiuodamas galimų vandens srautų per įprastas vasarines trumpalaikes liūtis, taip pat nenumatydamas visų pažeidžiamų kelkraščio vietų.
22. Darbai buvo atlikti netinkamai dėl pačio ieškovės kaltės – netinkamai parinktos ir pritaikytos laikinos apsaugos priemonės, todėl objektas buvo neapsaugotas nuo lietaus.
Žemesnės instancijos teismas
23. Teismo posėdyje šalys palaikė procesinę poziciją, išdėstytą jų procesiniuose dokumentuose.
Ieškinys tenkinamas iš dalies
24. Byloje kilo ginčas dėl ieškovo prievolės mokėti delspinigius už darbų įvykdymo vėlavimą (13 dienų).
25. Bylos duomenimis nustatyta, kad 2019-07-19 tarp rangovo AB „Eurovia Lietuva“ ir užsakovo VĮ Lietuvos automobilių kelių direkcijos buvo sudaryta viešojo pirkimo sutartis Nr. (duomenys neskelbtini) „Valstybinės reikšmės rajoninio kelio Nr. (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) ruožo nuo 1,70 iki 7,80 km rekonstravimas“, pagal kurią ieškovas įsipareigojo atlikti paruošiamuosius darbus pagal atsakovo pateiktą valstybinės reikšmės rajono kelio Nr. (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) ruožo nuo 1,70 iki 7,80 km rekonstravimo techninį projektą, atlikti nustatytus statybos darbus bei parengti ir perduoti atsakovui ir VĮ „Registrų centrui“ visą susijusią dokumentaciją, o atsakovas įsipareigojo sudaryti ieškovui būtinas sąlygas darbams atlikti, priimti tinkamai atliktų darbų rezultatą bei atsiskaityti su ieškovu. Pagal sutarties sąlygas darbai turėjo būti užbaigti 2020-06-24.
26. Lietuvos hidrometeorologijos tarnybos pažyma patvirtina, kad 2020 m. birželio 8 d. įvyko audra, kurios metu iškrito 54,4 m.m. kritulių, o per 5 val. iškrito 31,9 mm kritulių, ir tai yra pavojingas meteorologinis reiškinys. Toks per vieną dieną (2020-06-08) iškritęs kritulių kiekis (54,4 mm) sudarė 52,5 proc. viso mėnesio kritulių. Pažymėtina, kad kritulių kiekis per visą birželio mėn. nėra teisiškai reikšmingas šioje byloje, nes ieškovas rėmėsi būtent birželio mėn. 7-8 dienomis įvykusia audra (nurodytos pažymos duomenimis birželio mėn. 7 d. iškritusių kritulių statybos darbų vykdymo vietoje nebuvo užfiksuota).
27. 2020-06-16 ieškovas pranešė atsakovui, kad negali užbaigti darbų sutartyje nustatytu laiku dėl staiga iškritusių momentinių kritulių, dėl ko buvo sugadintas jau atliktas darbas, todėl prašė pratęsti sutarties įvykdymo terminą iki 2020-07-27. Atsakovas su tokiu prašymu nesutiko.
28. Statinio statybos techninės priežiūros vadovo 2020-07-13 raštas atsakovui patvirtina, kad faktiškai statybos darbai buvo užbaigti 2020-06-29, nustatytus po intensyvių liūčių atsiradusius neesminius trūkumus rangovas turėjo ištaisyti iki atliktų statybos darbų perdavimo statytojui procedūros. Ieškovas 2020-07-10 pateikė kadastrinę bylą, išpildomąją dokumentaciją ir projektą patvirtinimui žyma „Taip pastatyta“.
29. Atsakovas raštu Nr. (7.2 E) 2E- pranešė ieškovui, kad, atsižvelgdamas į tai, kad kadastro tvarkytojo spaudas buvo gautas 2020-07-07, paskaičiavo ieškovui delspinigius už laikotarpį nuo 2020-06-24 iki 2020-07-07 (13 kalendorinių dienų). Taip pat atsakovas pranešė, kad delspinigiai bus išskaičiuoti iš Rangovui pagal Sutartį mokėtinos sulaikytų pinigų sumos, Rangovui pateikus mokėjimo prašymą Kelių direkcijai.
30. Dėl paskaičiuotų pagal sutarties sąlygas delspinigių sumos, kuri atitinka atsakovo skolos sumą, ginčo nėra (9160,37 Eur).
31. Nagrinėjamu atveju atsakovas nesutiko, jog ieškovo nurodytos darbų vėlavimo priežastys gali būti vertinamos kaip force majeure aplinkybės, nesutiko, kad šiuo atveju buvo ekstremalios gamtinės sąlygos bei kad ieškovas nėra atsakingas už darbų vėlavimą.
32. Pagal Sutarties 67 p. rangovas nėra atsakingas už ekstremalių gamtinių sąlygų (pavyzdžiui, mėnesinis kritulių kiekis, patvirtintas oficialiais kompetentingais institucijų dokumentais, 200 proc. viršijantis standartines kimto normas), dėl kurių negalėjo Darbų užbaigti sutartyje numatytu laiku; vėlavimo laikotarpis dėl ekstremalių gamtinių sąlygų skaičiuojamas mėnesiais.
33. Vertinant šią sąlygą, atsižvelgtina į tai, viena vertus, standartinės mėnesinės normos viršijimo dydis (200 proc.) nurodytas tik kaip pavyzdys, dėl ekstremalių gamtos reiškinių baigtinio sąrašo šalys nesusitarė, todėl kiekvienu konkrečiu atveju situacija turi būti šalių vertinama individualiai. Kita vertus, iš minėtos sąlygos turinio matyti, kad šalys susitarė pripažinti gamtines sąlygas ekstremaliomis tik tuo atveju, jei jos yra tęstinio pobūdžio, dėl ko vėlavimo laikotarpis skaičiuojasi mėnesiais.
34. Šiuo atveju situacija ypatinga tuo, kad kritulių kiekis buvo ypač žymus per vieną dieną (birželio 8 d.), dėl ko Lietuvos hidrometeorologijos tarnyba tokį gamtos reiškinį vertino kaip audrą, kaip pavojingą meteorologinis reiškinį. Ieškovas šioje byloje teigė, kad būtent momentinis iškritusių kritulių kiekis sugadino jau atliktus darbus.
35. Taigi, šiuo ginčo atveju sutarties 67 p. netaikytinas, tačiau, sprendžiant dėl atsakovo prievolės mokėti delspinigius už pavėluotai atliktus darbus, turi būti įvertintos darbų uždelsimo priežastys, taip pat kitos aplinkybės, reikšmingos sprendžiant dėl delspinigių dydžio.
36. Ieškovas grindžia ieškinį ne tik sutarties 67 p., bet ir CK 6.212 str. 1 d., nes vertina 2020-06-18 įvykusią audrą kaip force majeure sąlygą.
37. Ieškovas yra profesionalus rinkos dalyvis, kuris, dalyvaudamas viešajame pirkime ir pasiūlydamas darbų atlikimo terminą, turėjo įvertinti visus su kelio statybos darbais galimus rizikos veiksnius. Taigi, šiuo atveju ieškovas, numatydamas visas galimas verslo rizikas, turėjo atsižvelgti ne tik į Lietuvos hidrometeorologijos tarnybos skelbiamas standartines klimato normas, tačiau taip pat ir į įprastų gamtinių sąlygų pasikeitimo galimybes statybos laikotarpiu, į aktualias visuotinai žinomas klimato kaitos tendencijas, apie kurias plačiai skelbiama visuomenės informavimo priemonėse, bei įvertinti šias galimas rizikas, jų įtaiką darbų atlikimo terminui.
38. Pažymėtina, kad nei iš ieškovo dubliko, nei iš ieškovo pateiktų Lietuvos hidrometeorologijos tarnybos pažymų nėra galimybės tiksliai nustatyti ar toks meteorologinis reiškinys, kuomet viršijamos standartinės klimato normos (šiuo atveju nuo birželio 5 iki birželio 11 d. iškritusių kritulių kiekis 3,6 karto viršijo birželio pirmojo dešimtadienio vidutinį daugiametį kritulių kiekį), yra ypač neįprastas, išskirtinis Lietuvoje vertinant klimatologinius duomenis. Pažymėtina, kad šalys neginčija, jog pagal statistinius duomenis lietaus kritulių kiekis Lietuvoje pasiskirsto netolygiai ir nenuspėjamai. Šiuo atveju toks gamtinių reiškinių objektyvus vertinimas kaip force majeure aplinkybė reikalauja su specialiomis žiniomis susijusio tyrimo atlikimo. Kadangi ieškovo pateikti rašytiniai įrodymai šiuo aspektu nėra pakankamai informatyvūs, be to, ieškovas nepateikė ir valstybės įgaliotos institucijos - Prekybos, pramonės ir amatų rūmų - pažymos apie nenugalimos jėgos (force majeure) aplinkybes, taip pat atsižvelgus į visuomenės informavimo priemonėse nuo 2020 m. skelbiamas ir ieškovui akivaizdžiai žinomas prognozes apie vykstančius ir vis dažnėjančius trumpalaikius epizodinius liūtis Lietuvoje, todėl, teismo vertinimu, byloje nėra pagrindo spręsti, jog situacija 2020-06-08 arba net ir laikotarpiu nuo birželio 5 d. iki birželio 11 d., laikytina force majeure aplinkybėmis, t.y. kad ieškovas šiuo atveju negalėjo protingai numatyti stiprių liūčių rizikos ir imtis priemonių su tuo susijusių pasekmių atsiradimui.
39. Dėl išdėstytų aplinkybių, atsižvelgus į ieškovo, kaip verslininko, pareigą profesionaliai vykdyti sutartines prievoles, prisiimti neigiamų padarinių riziką, darytina išvada, kad šiuo atveju ieškovas negali būti atleistas nuo atsakomybės už termino praleidimą kaip vadovaujantis sutarties 69 p., taip ir CK 6.212 str.
40. Sprendžiant dėl ieškovo atsakomybės dydžio, svarbu pažymėti, kad netesybos yra civilinės atsakomybės rūšis, kurios paskirtis yra kompensacinio, o ne baudinio pobūdžio, todėl šiuo atveju būtina nustatyti ar ieškovui pritaikytos netesybos už termino praleidimą yra proporcinga priemonė.
41. Kaip buvo nustatyta, 2020 m. birželio 8 d. liūtis buvo labai stipri ir pavojinga, kritulių kiekis 3,6 karto viršijo standartinę birželio pirmojo dešimtadienio vidutinį daugiametį kritulių kiekį – standartinę klimato normą klimato normą (to neginčija ir atsakovas). Nors, kaip buvo konstatuota aukščiau, tokią situaciją ieškovas, kaip profesionalus verslininkas, turėjo teoriškai prognozuoti ir įvertinti prieš pasiūlant atsakovui darbų atlikimo terminą, tačiau, kita vertus, tokia situacija nepripažintina standartinė. Šioje byloje reikšminga tai, kad ieškovas operatyviai informavo atsakovą apie trukdymus užbaigti darbus laiku, prašė pratęsti terminą, t.y. atsakingai vertino sutartyje numatytą prievolę laiku užbaigti darbus.
42. Ieškovas neginčija, kad praleido sutarties įvykdymo terminą, kad iki sutartyje numatyto termino turėjo ne tik įvykdyti statybos darbus, bet ir perduoti su tuo susijusią dokumentaciją. Sprendžiant dėl netesybų dydžio svarbu tai, kad ieškovas dėjo maksimalias pastangas kuo skubiau pašalinti liūties padarinius ir, kaip patvirtina statybos techninės priežiūros vadovo raštas, faktiškai esminiai statybos darbai buvo baigti 2020-06-29. Be to, šalinant audros sukeltus padarinius, kelių eismas nebuvo sustabdytas, todėl uždelstų darbų vykdymo metu eismo dalyviai turėjo galimybę naudotis rekonstruojamu keliu. Teismo vertinimu ieškovo paaiškinimai, kad padarinių šalinimo darbai buvo pradėti vykdyti 2021-06-11, t.y. po to, kai draudikas apžiūrėjo objektą, yra logiški bei pakankamai pagrindžia, jog ieškovas nedelsė užbaigti statybos darbų.
Žemesnės instancijos teismas
43. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas suformulavo teisės aiškinimo taisyklę, pagal kurią tuo atveju, jei procese dėl tiekėjų sutartinės atsakomybės pastarieji pareiškia argumentuotus prieštaravimus arba teismas savo iniciatyva sprendžia netesybų mažinimo klausimą, perkančiosios organizacijos, įrodinėdamos priteistinų netesybų santykį su realiai patirtais nuostoliais, gali įrodinėti ne tik tiesioginę ekonominę praradimų, negautų pajamų ar papildomų išlaidų vertę, bet ir nurodyti kitokio pobūdžio nepatogumus, suvaržymus ir kt., kurių finansinė vertė, jų nuomone, atitinka apskaičiuotų netesybų dydį. Teismas dėl tokių įrodymų sprendžia pagal bendruosius civilinės teisės principus, atsižvelgdamas į atitinkamų bylos aplinkybių visumą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. gegužės 3 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-235-690/2016).
44. Nėra ginčo, kad kelio statybos darbų vykdymas yra susijęs su tam tikrais naudojimosi keliais nepatogumais, suvaržymais (pvz., greičio ribojimu), tačiau įrodymų, kurie pagrįstų, kad atsakovas per 13 dienų būtų patyręs realių esminių nuostolių, byloje nebuvo pateikta. Atsakovas pateikė teorinį nuostolių paskaičiavimą (atsiliepimo į ieškinį priedas Nr.8), tačiau šis įrodymas realių patirtų išlaidų nepatvirtina. Be to, iš šių paskaičiavimų nėra aišku ar buvo įvertinti nuolat galiojantys greičio ribojimai atitinkamame kelio ruože (dubliko priedas Nr. 11).
45. Atsakovei nepateikus įrodymų apie realiai patirtus nuostolius dėl apeliantės vėlavimo įvykdyti prievolę, atsižvelgus į kompensuojamąjį netesybų, kaip civilinės atsakomybės formos, pobūdį, bei kitas nustatytas aplinkybes, teismas daro išvadą, kad vadovaujantis CK 6.258 straipsnio 3 dalyje įtvirtintų teisės normų aiškinimo ir taikymo taisyklėmis, atsakovės apskaičiuotų delspinigių suma yra neproporcingai didelė.
46. Ieškovo argumentai apie teismų praktiką, patvirtinančią delspinigių sumos skaičiavimą ne nuo sutarties sumos, o nuo neužbaigtų darbų kainos, yra nepagrįsti, nes, skirtingai nuo ieškovo nurodytos Lietuvos Aikščiusiojo teismo išnagrinėtos civilinės bylos Nr. 3K-3-178-469/2021, šios bylos ginčo dalykas nėra susijęs su sutarties sąlygų neaiškumu. Dėl to ieškovas turėjo pagrindą skaičiuoti atsakovui netesybas vadovaujasi Sutarties sąlygų 57 punktu, t.y. 0,03 % dydžio delspinigius nuo visos priimtos Sutarties sumos.
47. Atsakovas teigia, kad ieškovas galėjo užkirsti kelią neigiamų pasekmių atsiradimui, turėjo imtis tinkamų veiksmų rizikos suvaldymui, turėjo taikyti laikinas apsaugos priemones (tinkamai pakloti apsauginius volelius, tinkamai atlikti šlaitų įrengimo darbus). Pažymėtina, kad atsakovas nesirėmė šiomis aplinkybėmis pranešiant ieškovui apie delspinigių įskaitymą į skolą, be to, atsakovas priėmė ieškovo atliktus statybos darbus, nereiškė pretenzijų ieškovui nei dėl priimtų darbų kokybės, nei dėl paslėptų darbų defektų (akivaizdu, kad statybos priežiūros vadovas darbų atlikimo metu matė kaip ir kokias laikinas priemones įrengia ieškovas, todėl, net ir turint tikslą kontroliuoti darbus jų galutiniam perdavimui, galėjo reikšti pastabas, jei apsaugos priemonės buvo įrengtos netinkamai). Tokia atsakovo pozicija rodo, jog tikrieji atsakovo ketinimai, taikant ieškovui netesybas, nebuvo susiję su netinkamu darbų įvykdymu.
48. Atsakovas pateikė rašytinį įrodymą - UAB „Elcosolution“ vertinimo aktą. Šiame akte konstatuota, kad rekonstruojamame kelio ruože nebūtų susiformavusios tokios pat išplovos kaip į bylą pateiktose fotonuotraukose, jei išplovų vietose būtų įrengtas geotinklas, būtų naudojamos daigesnis/kitokios sudėties sėklų mišinys; būtų įrengtos atitinkamos, buvusioms oro sąlygoms adekvačios laikinos apsaugos priemonės (voleliai, latakai ir/ar kitos laikinos apsaugos priemonės); būtų įrengtas bent minimaliai pagal projektą numatytas (10 cm) tinkamos kokybės dirvožemio sluoksnis.
49. Vertinant šį įrodymą, pažymėtina, kad UAB „Elcosolution“ vertinimo akte nurodyta išvada nepaneigia fakto, kad, net ir tuo atveju, jei būtų tinkamai įrengtos nurodytos priemonės, tai išplovos (galimai ne tokio dydžio, mažesnės apimties) vis tiek dėl stiprios audros būtų atsiradusios, dėl ko darbų įvykdymas bet kokiu atveju būtų uždelstas, bet, galimai, mažesniam terminui.
50. Vertinimo išvadoje nenurodyta kokio dydžio, kokios apsaugos priemonės šiuo atveju turėjo būti įrengtos, kad būtų atlaikytas ypač didelis (54,4 mm per dieną) kritulių kiekis. Be to, išvados grindžiamos nuotraukomis, tuo tarpu situacija nebuvo patikrinta vietoje, dėl ko išvados gali būti netikslios. Pažymėtina ir tai, kad panaudotą žolės mišinį atsakovas patvirtino (ieškinio priedas Nr. 6), žolės siejimo darbus priėmė be pastabų (dubliko priedai Nr. 6-7); byloje nėra paneigta VDU ŽŪA agronomijos fakulteto Žemės ūkio ir maisto mokslų instituto eksperto išvada (rašytinis įrodymas šioje byloje), kad esant visoms palankioms sąlygoms net ir lygioje vietoje naujai pasėta pilnai susiformuoja per vienerius metus; joks šlaite prieš 2 ar 3 mėnesius pasėtas žolynas negali apsaugoti žemės sankasos nuo išplovos įvykus 54,4 mm liūčiai.
51. Kita vertus, ieškovas, kuris yra atsakingas už termino praleidimą, nepateikė įrodymų, patvirtinančių, kad šioje konkrečioje situacijoje, nebuvo jokios objektyvios galimybės rekonstruojant kelią pritaikyti statybos srityje naudojamas priemones ir technologijas, siekiant išvengti kelio išplovų ir kitų dėl audros atsiradusių sugadinimų arba maksimaliai sumažinti galimą žalą.
52. Esant nustatytoms aplinkybėms bei įvertinus įrodymų visumą, teismas konstatuoja, kad šiuo atveju ieškovui paskaičiuota delspinigių suma yra per didelė (CK 6.73 str. 2 d.), neproporcinga pažeidimo sunkumui, neatitinka netesybų kompensacinio pobūdžio, todėl turi būti sumažinta 70 proc. Teismo vertinimu, toks netesybų dydis yra protingas, užtikrina šalių interesų pusiausvyrą, teisingumo, protingumo bei sąžiningumo principų įgyvendinimą (CK 1.5 straipsnis). Pripažinus, kad iš dalies delspinigių suma buvo paskaičiuota nepagrįstai, pripažįstama, jog šioje dalyje atsakovas neturėjo priešpriešinio galiojančio vykdytino reikalavimo, todėl atsakovės atliktas delspinigių įskaitymas pripažintinas negaliojančiu 2748 Eur sumos dalyje (CK 6.130 str. 1 d., 1.80 str.) ir iš atsakovo ieškovo naudai priteistina 6412 Eur skola. Pažymėtina, kad atsakovas byloje neginčijo, kad įskaitymas buvo atliktas, dėl ko ieškovo reikalaujamos skolos sumos atsakovas nesumokėjo.
Dėl palūkanų priteisimo
53. Atsakovas neginčijo ieškovo reikalavimų dėl palūkanų priteisimo. Atsižvelgus į patenkintą reikalavimo dalį dėl skolos priteisimo, iš atsakovo ieškovo naudai priteisiama 264 Eur palūkanų už laikotarpį nuo 2020-08-07 iki 2021-02-11 nuo 6412 Eur sumos.
54. Taip pat iš atsakovo ieškovo naudai priteisiamos 8 proc. palūkanos už priteistą sumą (6412 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2021-02-17) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (CPK 6.37 str., 2 d., 6.210 str. , Mokėjimų, atliekamų pagal komercinius sandorius, vėlavimo prevencijos įstatymo 2 str., 4 d. ir 5 d.)
Dėl bylinėjimosi išlaidų
55. Šalys prašė priteisti bylinėjimosi išlaidas.
56. Abiejų šalių nurodytos išlaidos advokato pagalbai apmokėti viršija Lietuvos advokatų tarybos pirmininko patvirtintose rekomendacijų nustatytų maksimalių dydžių už procesinių dokumentų paruošimą ir dalyvavimą teismo posėdžiuose dydžius (maksimali suma už procesinių dokumentų parengimą ir dalyvavimą teismo posėdyje šiuo atveju būtų 6676,56 Eur), be to, byla teisės taikymo aspektais nėra ypač sudėtinga, todėl bei atsižvelgus į ieškinio sumą, išlaidos mažintinos iki nurodytos rekomenduojamos sumos (CPK 98 str.).
57. Ieškinį patenkinus iš dalies (70 proc.), iš atsakovo ieškovo naudai priteistina 5034 Eur bylinėjimosi išlaidų suma (4674+255Eur žyminio mokesčio+105 Eur už eksperto išvadą ), iš ieškovo atsakovo naudai priteistina 2003 Eur bylinėjimosi išlaidų suma (30 proc.). Pažymėtina, kad atsakovas nepateikė įrodymų apie realiai patirtas išlaidas - ekspertui sumokėtą mokestį už vertinimo išvados pateikimą.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 150, 259, 260, 263-268, 270 straipsniais, Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 1,2, 1.5 straipsniais, teismas
nusprendžia:
ieškinį tenkinti iš dalies.
Pripažinti atsakovės atliktą delspinigių įskaitymą iš dalies (6412 Eur dalyje) negaliojančiu ab initio;
priteisti ieškovei AB „Eurovia Lietuva“ iš atsakovės VĮ Lietuvos automobilių kelių direkcijos 6412 Eur skolą; 264 Eur palūkanas už laikotarpį nuo 2020-08-07 iki 2021-02-11; 8 proc. palūkanas už priteistą sumą (6412 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2021-02-17) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.
Kitoje dalyje ieškinį atmesti.
Priteisti iš atsakovės VĮ Lietuvos automobilių kelių direkcijos ieškovės AB „Eurovia Lietuva“ naudai 5034 Eur bylinėjimosi išlaidų, iš ieškovės AB „Eurovia Lietuva“ atsakovės VĮ Lietuvos automobilių kelių direkcijos naudai 2003 Eur bylinėjimosi išlaidų
Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Lietuvos apeliaciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus apygardos teismą.