- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2026-03-03
- Bylos Nr.
- e2A-605-812/2026
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-14065-2025-4
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Rasa Urbanavičiūtė, Laima Kriaučiūnaitė, Daina Lisaitė
- Atsakovas
- Vilniaus miesto savivaldybės
- Ieškovas
- P. D., A. D.
- Kategorijos
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimos Kriaučiūnaitės, Dainos Lisaitės (kolegijos pirmininkė, pranešėja) ir Rasos Urbanavičiūtės, veikdama Vilniaus apygardos teismo vardu,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės Vilniaus miesto savivaldybės ir trečiojo asmens, nepareiškiančio savarankiškų reikalavimų, Vilniaus miesto savivaldybės administracijos apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. gruodžio 2 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovų P. D. ir A. D. ieškinį atsakovei Vilniaus miesto savivaldybei dėl teisės pripažinimo, trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, atsakovės pusėje – Vilniaus miesto savivaldybės administracija.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovai P. D. ir A. D. (toliau – ir ieškovai) patikslintu ieškiniu teismo prašė pripažinti ieškovų teisę vykdyti dviejų butų gyvenamojo namo ir ūkinio pastato ((duomenys neskelbtini), unikalūs Nr. (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini)) rekonstrukcijos darbus pagal uždarosios akcinės bendrovės (toliau – UAB) „Senamiesčio projektai“ parengtą rekonstravimo projektą be Vilniaus miesto savivaldybės administracijos 2025 m. balandžio 16 d. sprendimo Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl sutikimo vykdyti rekonstrukcijos darbus“ (toliau – Sprendimas) dalies, kuria ieškovams nustatyta ši papildoma sąlyga: „Šis sutikimas galioja tik pirmiau nurodytiems statiniams rekonstruoti ir tik gavus gyvenamųjų namų (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini)), ūkinių pastatų (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini)) ir garažo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) savininkų ar naudotojų rašytinius pritarimus parengtiems Schemos sprendiniams. Schema yra neatskiriama šio sutikimo dalis. Sutikimo turėtojas turi teisę rekonstruoti tik pirmiau nurodytus statinius“, priteisti bylinėjimosi išlaidas.
2. Nurodė, kad ieškovams ir valstybei bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini). Valstybei priklausančią žemės sklypo dalį patikėjimo teise valdo atsakovė Vilniaus miesto savivaldybė (toliau – ir atsakovė). Žemės sklype stovi ieškovams nuosavybės teise priklausantys pastatai. Ieškovai užsakė ir UAB „Senamiesčio projektai“ parengė dviejų butų gyvenamojo namo ir ūkinio pastato rekonstravimo projektą (toliau – Projektas). Ieškovai dėl sutikimo gavimo buvo kreipęsi į ankstesnę žemės sklypo patikėtinę Nacionalinę žemės tarnybą prie Aplinkos ministerijos (toliau – NŽT), kuri 2023 m. spalio 24 d. sprendimu Nr. (duomenys neskelbtini) išdavė sutikimą vykdyti rekonstrukcijos darbus. Pasikeitus žemės sklypo patikėtiniui, 2025 m. kovo 20 d. ieškovai kreipėsi į atsakovę su prašymu pritarti Projektui. Atsakovė Sprendimu išdavė sutikimą su papildoma sąlyga, kuri, ieškovų manymu, yra neteisėta. Statybos įstatymo 27 straipsnio 5 dalies 4 punktas numato, kad statybą leidžiančiam dokumentui gauti reikalingas tik žemės sklypo bendraturčių rašytinis sutikimas. Atsakovė, nustatydama pareigą gauti gyvenamųjų namų, ūkinių pastatų ir garažo savininkų ar naudotojų sutikimus, nepagrįstai plečia įstatymo taikymą, viršija savo kompetenciją ir pažeidžia ieškovų, kaip bendraturčių, teises. Ieškovų parengtas Projektas buvo tinkamai viešintas, viešinimo metu pastabų negauta. Tai reiškia, kad jokių faktinių pagrindų papildomiems reikalavimams nebuvo nustatyta.
3. Teisėjo 2025 m. spalio 22 d. rezoliucija pradinė atsakovė Vilniaus miesto savivaldybės administracija buvo pakeista nauja atsakove – Vilniaus miesto savivaldybe, Vilniaus miesto savivaldybės administracija byloje dalyvauja trečiojo asmens, nepareiškiančio savarankiškų reikalavimų, atsakovės pusėje procesiniu statusu.
Atsiliepimas
4. Atsakovė ir trečiasis asmuo Vilniaus miesto savivaldybės administracija su ieškiniu nesutiko, prašė ieškinį atmesti. Atsiliepimuose nurodė, kad žemės sklypas suformuotas jame esantiems statiniams eksploatuoti, todėl faktiniai jo naudotojai yra žemės sklype esančių statinių bendraturčiai. Atsakovė nėra faktinė žemės sklypo naudotoja – ji valdo sklypo dalį patikėjimo teise tik iki tol, kol statinių savininkas teisės aktų nustatyta tvarka įgyja nuosavybėn jo statinio dalies eksploatavimui reikalingą žemės sklypo dalį. Objektyviai įvertinti, ar rekonstrukcija nepablogins gyvenimo ir veiklos sąlygų gali tik žemės sklype esančių statinių savininkai ar naudotojai, todėl Sprendime pagrįstai nurodyta, kad ieškovai rekonstruotų nuosavybės teise valdomus statinius tik gavę statinių savininkų ar naudotojų rašytinius pritarimus Projekte pateiktiems sprendiniams. Vien tai, kad ankstesnė žemės sklypo patikėtinė davė sutikimą, nereiškia, kad jį turi duoti ir dabartinė patikėtinė. Pažymėjo, kad sutikimas buvo duotas prieš Projekto parengimą, todėl ankstesnė žemės patikėtinė duodama sutikimą ne(į)vertino Projekto ir jo sprendinių. Ieškovai nuosavybės teise valdo idealiąją žemės sklypo dalį, todėl nėra aišku, ar statinių rekonstrukcija bus vykdoma išimtinai tik ieškovų nuosavybės teise valdomoje žemės sklypo dalyje.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
5. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2025 m. gruodžio 2 d. sprendimu tenkino ieškinį – pripažino ieškovų teisę vykdyti dviejų butų gyvenamojo namo ir ūkinio pastato ((duomenys neskelbtini), unikalūs Nr. (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini)) rekonstrukcijos darbus pagal UAB „Senamiesčio projektai“ parengtą rekonstravimo projektą be Vilniaus miesto savivaldybės administracijos 2025 m. balandžio 16 d. sprendimo Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl sutikimo vykdyti rekonstrukcijos darbus“ dalies, kuria ieškovams nustatyta ši papildoma sąlyga: „Šis sutikimas galioja <...> tik gavus gyvenamųjų namų (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini)), ūkinių pastatų (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini)) ir garažo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) savininkų ar naudotojų rašytinius pritarimus parengtiems Schemos sprendiniams.“; priteisė ieškovams iš atsakovės 4 316,40 Eur bylinėjimosi išlaidas.
6. Teismas nustatė, kad ieškovams bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise priklauso 95/699 dalys žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini). Šis žemės sklypas ieškovams priklauso bendrosios dalinės nuosavybės teise kartu su Lietuvos Respublika, kuriai priklauso 604/699 dalys žemės sklypo. Konkrečios žemės sklypo dalys, kuriomis naudojasi šalys, nenustatytos. Valstybei priklausančią dalį patikėjimo teise valdo atsakovė. Žemės sklype stovi ieškovams nuosavybės teise priklausantys pastatai: gyvenamasis namas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), susidedantis iš dviejų butų (butas (patalpa) unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), butas (patalpa) unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) ir neįrengtos pastogės (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), taip pat ūkinis pastatas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kuris yra buto (patalpos), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), priklausinys. Žemės sklype taip pat stovi kiti pastatai (gyvenamieji namai, ūkiniai pasatai, garažai, kurių unikalūs Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini). Ieškovų užsakymu UAB „Senamiesčio projektai“ parengė Projektą dėl statinių rekonstravimo.
7. Konstatavo, kad byloje ginčas kilo dėl Vilniaus miesto savivaldybės administracijos 2025 m. balandžio 16 d. sprendimo Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl sutikimo vykdyti rekonstrukcijos darbus“ dalies, kuria ieškovams nustatyta papildoma sąlyga – ieškovai turi gauti žemės sklype stovinčių gyvenamųjų namų, ūkinių pastatų, garažo savininkų ar naudotojų rašytinius pritarimus parengtiems Projekto brėžinių sprendiniams, teisėtumo ir pagrįstumo.
8. Teismas nesutiko su atsakove, kad valstybė yra tik formalus žemės sklypo savininkas, o patikėtinė – formalus žemės sklypo valdytojas. Vadovaudamasis kasacinio teismo praktika nurodė, kad priimant sprendimus dėl valstybinės žemės valdymo, naudojimo ir disponavimo teisės įgyvendinimo, sudarant valstybinės žemės sandorius turi būti laikomasi Lietuvos Respublikos valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatymo (toliau – VSTVNDĮ) 9 straipsnyje įtvirtintų valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo principų (2018 m. kovo 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-76-684/2018). Nurodė, kad ne ieškovai, o patikėtinė turi pareigą įvertinti visas reikšmingas aplinkybes, įskaitant ir tai, ar rekonstravimo darbais nebus pažeisti valstybės ir (ar) faktinių žemės sklypo naudotojų interesai. Patikėtinė, Sprendime nustatydama papildomą sąlygą, iš esmės nusišalina nuo savo pareigos įvertinti Projektą ir priimti visapusiškai pasvertą sprendimą dėl sutikimo (ne)davimo. Ieškovų ir žemės sklypo faktinių naudotojų nesieja jokie teisiniai santykiai. Tuo tarpu žemės sklypo savininką, kurio teises įgyvendina patikėtinė, ir naudotojus sieja tarpusavio teisės ir pareigos.
9. Teismas laikėsi pozicijos, kad atsakovė tikslą, kurio siekė papildoma sąlyga – suderinti žemės sklypo faktinių naudotojų interesus, išvengti galimų ginčų kilimo ateityje, galėjo ir turėjo pati užtikrinti, kreipdamasi į žemės sklypo naudotojus dar iki sutikimo ieškovams išdavimo, jei tam įžvelgė tokį pagrindą. Tokią pareigą atsakovė galėjo įgyvendinti ir bendradarbiaudama, kooperuodamasi su ieškovais, bet tai turėjo būti atlikta iki ginčijamo Sprendimo priėmimo. Teismo posėdžio metu atsakovė pripažino, kad su žemės sklypo naudotojais savo pozicijos dėl sutikimo davimo nederino ir nesiekė sužinoti jų pozicijos dėl Projekto sprendinių. Teismas vertino, kad pagal ieškovų pateiktus duomenis tam poreikio atsakovė neįžvelgė.
10. Teismas konstatavo, kad žemės sklypų naudotojų pritarimai objektyviai yra reikalingi iki sprendimo dėl sutikimo (ne)davimo priėmimo. Byloje ginčo dėl to, kad patikėtinė sutinka, jog ieškovai vykdytų rekonstravimo darbus, nebuvo. Atsakovė neginčijo ieškovų argumentų, kad Projekto viešinimo, informavimo ir projektinių pasiūlymų teikimo etapai yra įgyvendinti tinkamai. Taip pat atsakovė neįrodinėjo, kad viešinimo procedūrų metu žemės sklypo naudotojai būtų teikę pastabas, prieštaravimus. Atsakovė nepagrįstai sutikimo išdavimą mėgina sieti su galimu viešinimo procedūros neefektyvumu.
11. Ankstesnės patikėtinės ir atsakovės išduoti sutikimai turinio prasme yra akivaizdžiai netapatūs, kadangi ankstesnė patikėtinė sutikimo galiojimo nesiejo su jokiais žemės sklypo naudotojų rašytiniais pritarimais. Atsakovė procesiniuose dokumentuose nurodė, kad valstybės, kaip žemės sklypo bendraturtės, vardu neatsisakė išduoti sutikimą. Atsakovė nenurodė, kad ieškinio tenkinimo atveju Sprendimas dėl sutikimo davimo galėtų keistis. Teismas vertino, kad atsakovė tokiu būdu pripažino, jog Sprendimas gali galioti ir be ieškovų ginčijamos papildomos sąlygos.
12. Įvertinęs nurodytas aplinkybes, teismas padarė išvadą, kad ieškinys pagrįstas, todėl jį tenkino visa apimtimi. Papildomai nurodė, kad apibrėždama sutikimo galiojimo sąlygas atsakovė nustatė teisiškai nepagrįstus ribojimus, be pagrindo ignoruodama atskirų projekto derinimo stadijų paskirtį ir tikslus. Teismas sprendimo rezoliucinėje dalyje nenurodė dalies „Schema yra neatskiriama šio sutikimo dalis. Sutikimo turėtojas turi teisę rekonstruoti tik pirmiau nurodytus statinius“, kadangi ji nėra susijusi su kilusiu ginču. Teismo vertinimu, šis patikslinimas galutinio bylos rezultato nekeičia.
13. Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 93 straipsnio 1 dalimi, priteisė ieškovams iš atsakovės 4 316,40 Eur bylinėjimosi išlaidas.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai
14. Apeliaciniu skundu atsakovė Vilniaus miesto savivaldybė ir trečiasis asmuo Vilniaus miesto savivaldybės administracija prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. gruodžio 2 d. sprendimą ir patikslintą ieškinį atmesti visa apimtimi. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
1.1. Teismas skundžiamu sprendimu padarė itin grubų procesinių teisės normų pažeidimą. Šiuo atveju skundžiamą sutikimo dalį, kurią ieškovai prašė panaikinti, sudaro trys sakiniai, tačiau teismas skundžiamu sprendimu eliminavo tik vieną jų, konkrečiai: „Šis sutikimas galioja <...> tik gavus gyvenamųjų namų (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini)), ūkinių pastatų (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini)) ir garažo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) savininkų ar naudotojų rašytinius pritarimus parengtiems Schemos sprendiniams“. Apeliančių teigimu, susidarė ydinga situacija, kadangi tuo atveju, jei teismas nusprendė tenkinti ieškinį visa apimtimi, jis turėjo eliminuoti visą skundžiamą sutikimo dalį, kurią sudaro trys sakiniai, o jeigu panaikinamas tik vienas iš trijų sakinių, ieškinys negali būti vertinamas kaip patenkintas visa apimtimi, kadangi tai yra ieškinio tenkinimas iš dalies. Pažymi, kad teismas 2025 m. lapkričio 18 d. vykusiame žodiniame teismo posėdyje pasiteiravo ieškovų atstovo, kaip jų teises pažeidžia ta dalis, kurioje nurodyta „Schema yra neatskiriama šio sutikimo dalis. Sutikimo turėtojas turi teisę rekonstruoti tik pirmiau nurodytus statinius“ (du paskutiniai sakiniai) (garso įrašas nuo 18 min.). Atstovas paaiškino, kad tai tarsi vientisa sąlyga (garso įrašas nuo 19 min.), privalu įvykdyti viską arba nieko. Ieškovams palaikant reikalavimą, kad būtų panaikinta konkreti skundžiama sutikimo dalis, teismas skundžiamu sprendimu tenkino tik dalį patikslinto ieškinio reikalavimo, nepateikdamas jokių teisinių argumentų, nurodydamas, kad tai patikslinto ieškinio tenkinimas visa apimtimi. Be to, ieškovai įrodinėjo ir koncentravosi tik ties skundžiamo sutikimo dalies pirmuoju sakiniu, tačiau neįrodinėjo, kad likusi skundžiama sutikimo dalis, kurio eliminavimo ieškovai taip pat siekė, pažeidžia jų teises. Nagrinėjamu atveju teismas nepasisakė, ar ieškovai įrodė, kad visa skundžiama sutikimo dalis pažeidžia jų teises, nei, kad neįrodė. Atitinkamai, teismas nepagrįstai sprendime nurodė, kad „šis patikslinimas nekeičia galutinio bylos rezultato“ (18 punktas). Apeliančių teigimu, tik dalies ieškovų reikalavimo patenkinimas keičia galutinį bylos rezultatą, o taip pat skirtingai sprendžiamas ir bylinėjimosi išlaidų paskirstymo tarp šalių klausimas.
1.2. Teismas ydingai taikė procesą reguliuojančias teisės normas, visiškai nepagrįsdamas savo priimto sprendimo, nors tą privalėjo padaryti. Teismas nusprendęs dalį sutikimo eliminuoti, taip tenkinęs dalį patikslinto ieškinio, nepateikė visiškai jokio teisinio vertinimo, nenurodė teisės aktų, kurių pagrindu pagrįstų savo tokį sprendimą. Teismas pažeidė apeliančių teisę į teisingą teismą, nes pažeidė proceso teisės normas (CPK 263, 270 ir kt. straipsniai).
1.3. Teismui formaliai tenkinus patikslintą ieškinį visa apimtini, nors faktiškai ieškinys tenkintas iš dalies, bylinėjimosi išlaidos turėjo būti paskirstytos pagal CPK 93 straipsnio 2 dalį, t. y. turėjo būti priteista tik ta bylinėjimosi išlaidų dalis, kuri yra proporcinga patenkintų reikalavimų daliai.
1.4. Teismas, tenkindamas ieškovų reikalavimą ir eliminuodamas tik skundžiamo sutikimo dalies dalį, o ne visą sutikimo dalį, veikė patikėtinės vardu (už patikėtinę), iš esmės koreguodama jos valią, nors jokie teisės aktai to neleidžia. Apeliančių teigimu, patikėtinės sutikimas yra vienašalis sandoris. Teismas, panaikindamas tokį vienašalį sandorį iš dalies, nenurodė jo negaliojimo/ neteisėtumo pagrindo, kas patvirtina, jog ši civilinė byla buvo išspręsta iš esmės neteisingai. Be to, teismui nusprendus, kad patikėtinės išduotas sutikimas ar jo dalis yra nepagrįstas, teismas privalėjo panaikinti visą sutikimą kaip vientisą patikėtinės sprendimą ir, atitinkamai esant ieškovų prašymui, įpareigoti patikėtinę spręsti dėl ieškovų prašymo ir sutikimo (ne)davimo iš naujo, tokiu būdu užtikrinant, kad patikėtinė išduotų savo sutikimą kaip vientisą valinį sprendimą, už kurį patikėtinė atitinkamai neša atsakomybę ir prisiima tokio sutikimo pasekmes. Tenkinęs ieškovų patikslintą ieškinį, teismas perėmė valstybinės žemės patikėtinės funkcijas, tokiu būdu iškreipiant patikėtinės sutikimą kaip vientisą sprendimą (sutikimą), už kurį patikėtinė, kaip subjektas, atitinkamai prisiima atsakomybę ir pasekmes. Teismas taip paneigė ne tik savivaldos savarankiškąsias funkcijas, bet ir pažeidė esamą reguliavimą dėl valstybinės žemės patikėjimo teisės subjektų (patikėtinių) (Lietuvos Respublikos žemės įstatymo 7 straipsnis), kuris nenustato, kad teismas turi įgaliojimą veikti kaip patikėtinis, o tuo labiau, kad jis gali patikėtinės sutikimą koreguoti pagal kitos šalies reikalavimus.
1.5. Teismas, nurodydamas argumentą, kad atsakovė „galėjo ir turėjo pati užtikrinti“, tokią savo poziciją turėjo pagrįsti teisės aktų nuostatomis, tačiau to nepadarė. Valstybinės žemės naudojimo, valdymo bei disponavimo teisiniams santykiams yra taikomas specialusis teisinis reglamentavimas, kurį lemia ir su viešuoju interesu susijęs santykių objektas – valstybinė žemė. Šiam teisiniam reglamentavimui yra būdingas imperatyvusis pobūdis, taip užtikrinama valstybinės žemės socialinė paskirtis – teikti visuomeninę naudą. Apeliančių teigimu, patikėtinės sutikimo (ne)davimo klausimas šioje konkrečioje situacijoje turėjo būti priimtas itin skrupulingai.
1.6. Teismo sprendimu sukurta teisiškai ydinga situacija iš esmės prieštarauja CPK 178 straipsnyje įtvirtintai nuostatai, jog šalys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus. Teismo sprendime nėra jokių nuorodų į bylos medžiagą (įrodymus), kuri patvirtintų, kad viešinimas bei informavimas, kaip teigia ieškovai, išties vyko ir įvyko, o tuo labiau buvo įgyvendinti tinkamai. Priešingai, teismas, konstatuodamas, kad „atsakovė neįrodinėjo, kad viešinimo procedūrų metu žemės sklypo naudotojai būtų teikę pastabas, prieštaravimus“ visiškai nepagrįstai, pažeisdamas procesą reguliuojančias teisės normas bei kasacinio teismo formuojamą praktiką, įrodinėjimo pareigą perkėlė atsakovei. Teismas neįvertino, kad įrodymus, kurie patvirtintų ieškovų teiginius, turi turėti ir būtų galėję į bylą pateikti patys ieškovai, tačiau jie nusprendė įrodymų nepateikti. Anot apeliančių, būtent ieškovams pateikus įrodymus ir įrodžius savo teiginius, atsakovei kiltų pareiga paneigti ieškovų dėstomą poziciją.
1.7. Teismas visiškai nesivadovavo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika dėl įrodinėjimo ir rungtyniškumo procese. Kasacinis teismas yra pasisakęs, kad teismas turi įvertinti ne tik kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę, bet ir įrodymų visetą, ir tik iš įrodymų visumos daryti išvadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą. Nagrinėjamu atveju teismas neįgyvendino kasacinio teismo nurodomos pareigos.
Šalies argumentai
1.8. Apeliantėms nėra suprantama teismo sprendime pateikta pozicija, jog „Turinio prasme ankstesnės patikėtinės ir atsakovės išduoti sutikimai yra akivaizdžiai netapatūs“ (6 psl.). Pasisakydamos šiuo aspektu apeliantės nurodo, kad jos savo procesiniuose dokumentuose pabrėžė, kad NŽT, kaip buvusi patikėtinė, duodama sutikimą ne(į)vertino Projekto ir jo sprendinių, todėl vien ta aplinkybė, kad NŽT davė savo sutikimą, nereiškia, kad ir dabartinė patikėtinė turi jį duoti. Apeliantės pabrėžė, kad patikėtinių sutikimai netapatūs, duoti skirtingų aplinkybių kontekste. Teismo teiginys nėra motyvuotas ir pagrįstas, teismas nesigilino į apeliančių pateiktus argumentus, kurie buvo išdėstyti tiek procesiniuose dokumentuose, tiek ir posėdžių metu. Darytina išvada, kad teismo sprendimas yra nepagrįstas ir nemotyvuotas, iš esmės paremtas išimtinai ieškovų pozicijos palaikymu, o apeliančių procesiniuose dokumentuose išsakyti argumentai buvo nevertinti išvis arba vertinti itin selektyviai bei neobjektyviai. Dėl šių ir aukščiau nurodytų argumentų egzistuoja teisinis pagrindas panaikinti teismo sprendimą.
Atsiliepimas
15. Ieškovai P. ir A. D. atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo atmesti atsakovės ir trečiojo asmens apeliacinį skundą, priteisti iš atsakovės bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepime nurodomi šie argumentai:
2.1. Teismas, priimdamas sprendimą, ieškinio reikalavimą patenkino visiškai, nes pripažino ieškovų teisę vykdyti rekonstrukcijos darbus be ginčijamos papildomos sąlygos. Tai, kad teismas paliko teiginį, nekeičia esmės ir nereiškia, jog ieškinys patenkintas tik iš dalies. Teismas ne pakeitė ieškovų reikalavimo esmę, bet parinko tinkamą jo įgyvendinimo formą, kuri realiai pašalina ieškovų teisių pažeidimą. Taigi, apeliančių teiginiai apie tariamą ieškinio ribų peržengimą ar tik dalinį jo tenkinimą yra nepagrįsti.
2.2. Apeliančių teiginius, kad teismo sprendimas yra nemotyvuotas, nes jo rezoliucinėje dalyje be jokių motyvų nebuvo palikti teiginiai „Schema yra neatskiriama šio sutikimo dalis. Sutikimo turėtojas turi teisę rekonstruoti tik pirmiau nurodytus statinius“, tiesiogiai paneigia paties skundžiamo sprendimo tekstas. Teismas pateikė aiškų motyvą – skundžiamo sprendimo rezoliucinėje dalyje nenurodyti teiginiai nekeičia galutinio bylos rezultato. Apeliančių bandymas tai pateikti kaip proceso pažeidimą yra tiesioginis teismo sprendimo motyvų ignoravimas.
2.3. Teismas priėmė pagrįstą ir teisėtą sprendimą, išsamiai išnagrinėjo byloje pateiktus įrodymus, juos įvertino ir pasisakė dėl visų esminių ginčo aplinkybių. Teismas pagrįstai konstatavo, jog atsakovė, kaip žemės sklypo bendraturtės teises įgyvendinantis subjektas, neturėjo teisės nustatyti papildomos sąlygos, neįtvirtintos įstatyme, ir įpareigoti ieškovus gauti trečiųjų asmenų rašytinius pritarimus. Teismas sprendimą grindė byloje nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis: žemės sklypo nuosavybės struktūra, patikėtinio vaidmeniu, projektinių pasiūlymų viešinimo eiga bei administracijos sprendimu pritarti projektiniams pasiūlymams. Teismas teisingai įvertino, kad ginčijama sąlyga nėra pagrįsta galiojančiu teisiniu reguliavimu.
2.4. Apeliančių prašymas priteisti bylinėjimosi išlaidas vadovaujantis CPK 93 straipsnio 2 dalimi yra nepagrįstas, kadangi galutinis bylos rezultatas patenkintas visa apimtimi. Be to, apeliantės teisme sutiko su išlaidų pagrįstumu (jų neginčijo).
2.5. Apeliaciniu skundu nepagrįstai bandoma įrodyti, kad teismas viršijo savo kompetenciją ir veikė patikėtinio vardu. Apeliantės nepagrįstai remiasi administracinių teismų praktika ir viešojo administravimo principais ignoruodamos faktą, kad šioje byloje jos veikia ne kaip viešojo administravimo subjektas, o kaip civilinių teisinių santykių dalyvis – bendraturtis.
2.6. Apeliantės kvestionuoja teismo motyvą dėl NŽT (buvusios žemės sklypo patikėtinės) ir apeliančių veiksmų nenuoseklumo. Teismas pagrįstai nurodė, kad nors situacijos nėra identiškos, teisinis reguliavimas nepasikeitė. Faktas, kad NŽT, veikdama pagal tuos pačius įstatymus, nematė kliūčių išduoti sutikimą be papildomų sąlygų, pagrįstai leido teismui vertinti atsakovės (kaip naujos žemės sklypo patikėtinės) veiksmų nenuoseklumą ir prieštaravimą teisėtų lūkesčių principui.
2.7. Apeliaciniu skundu deklaratyviai kvestionuojamos teismo išvados dėl statybos projekto viešinimo procedūrų teisėtumo ir įrodinėjimo naštos paskirstymo. Byloje yra priedas, kuriuo Administracija yra pritarusi projektiniams pasiūlymams (Pritarimas PP, ieškinio priedas Nr. 8). Taigi, ieškovai į bylą pateikė nenuginčijamą įrodymą, kad viešinimo procedūros buvo atliktos ir kompetentinga institucija (Administracija) jas pripažino tinkamomis. Reikalavimas, kad ieškovai papildomai teiktų stendų nuotraukas ar susirinkimų protokolus, yra perteklinis. Apeliančių bandymas kvestionuoti oficialų dokumentą, nepateikiant jokių priešingų įrodymų, negali būti laikomas netinkamu įrodinėjimo naštos paskirstymu.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
16. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė.
17. Nagrinėjamu atveju apeliacijos objektą sudaro pirmosios instancijos teismo sprendimo, kuriuo tenkintas ieškinys dėl žemės sklypo bendraturčių teisės pripažinimo vykdyti dviejų butų gyvenamojo namo ir ūkinio pastato rekonstrukcijos darbus pagal parengtą Projektą be trečiojo asmens sutikime numatytos sąlygos gauti atsakovės žemės sklype pastatytų statinių savininkų ar naudotojų rašytinius pritarimus, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.
Dėl faktinių bylos aplinkybių
18. Ieškovams A. D. ir P. D. bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise priklauso 95/699 dalys žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini). Žemės sklypas bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso ieškovams ir Lietuvos Respublikai. Likusią žemės sklypo dalį (604/699 idealiąsias dalis) valstybinės žemės patikėjimo teise valdo atsakovė Vilniaus miesto savivaldybė. Žemės sklype stovi ieškovams nuosavybės teise priklausantys pastatai: gyvenamasis namas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), susidedantis iš dviejų butų (unikalūs Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini)) ir neįrengtos pastogės (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) bei ūkinis pastatas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (patalpos Nr. (duomenys neskelbtini) priklausinys). Ieškovai parengė dviejų butų gyvenamojo namo ir ūkinio pastato (duomenys neskelbtini) rekonstravimo projektą. Ieškovų prašymu, Nacionalinė žemės tarnyba prie Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos, valdžiusi žemės sklypą patikėjimo teise, 2023 m. spalio 24 d. sprendimu Nr. (duomenys neskelbtini) išdavė sutikimą vykdyti rekonstravimo projektą. Pasikeitus žemės sklypo patikėtinei, ieškovai 2025 m. kovo 20 d. kreipėsi į atsakovę, valdančią valstybei priklausančią žemės sklypo dalį patikėjimo teise, su prašymu pritarti rekonstravimo projektui.
19. 2025 m. balandžio 16 d. sprendimu Nr. (duomenys neskelbtini) Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktorius išdavė ieškovams sutikimą vykdyti rekonstrukcijos darbus su sąlyga: „Šis sutikimas galioja tik pirmiau nurodytiems statiniams rekonstruoti ir tik gavus gyvenamųjų namų (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini)), ūkinių pastatų (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini)) ir garažo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) savininkų ar naudotojų rašytinius pritarimus parengtiems Schemos sprendiniams. Schema yra neatskiriama šio sutikimo dalis. Sutikimo turėtojas turi teisę rekonstruoti tik pirmiau nurodytus statinius.“ Ieškovai nesutiko su atsakovės iškelta sutikimo sąlyga ir kreipėsi į teismą.
Dėl apeliacinio skundo argumentų, susijusių su teismo išvada dėl tenkinamo ieškinio apimties ir bylinėjimosi išlaidų paskirstymo
20. Apeliantės teigia, kad teismas, nusprendęs tenkinti ieškinį visa apimtimi, turėjo tenkinti ieškovų patikslintą ieškinį visa apimtimi, t. y. pašalinti iš sutikimo visą skundžiamą atsakovės duoto sutikimo dalį, kurią sudaro trys sakiniai; pašalinęs tik du ginčijamus sutikimo sakinius, teismas ieškinį turėjo tenkinti iš dalies, nes ieškovai palaikė savo reikalavimą visa apimtimi tokį, kokį suformulavo patikslintame ieškinyje; teismas tik abstrakčiai nurodė, kad reikalavimo dalis dėl schemos sudedamosios sutikimo dalies nėra susijusi ant žemės sklypo esančių statinių savininkų ar naudotojų pritarimais, t. y. su kilusiu ginču, toks teismo sprendimas nebuvo pagrįstas teisiniais argumentais, kaip to imperatyviai reikalauja teisės aktai, todėl turi būti panaikintas; ieškovai įrodinėjo ir koncentravosi tik ties skundžiamos sutikimo dalies pirmuoju sakiniu, tačiau neįrodinėjo, kad likusi skundžiama sutikimo dalis, kurio eliminavimo ieškovai taip pat siekė, pažeidžia jų teises, todėl teismui manant, kad dalis ieškovų reikalavimų nebuvo įrodyta, atitinkamai turėjo pateikti teisinius argumentus ir to pagrindu tenkinti tik dalį patikslinto ieškinio (CPK 270 straipsnis), tačiau nepasisakė dėl to, ar ieškovai įrodė/ neįrodė, kad visa skundžiama sutikimo dalis pažeidžia ieškovų teises, nepagrįstai skundžiamame sprendime nurodė, kad patikslinimas nekeičia galutinio bylos rezultato.
Žemesnės instancijos teismas
21. Pirmosios instancijos teismas, nuspręsdamas ieškinį tenkinti visiškai ir pripažindamas ieškovų teisę vykdyti rekonstrukcijos darbus pagal Projektą be atsakovės Sprendime nurodytos ieškovų ginčijamos papildomos sąlygos, tačiau į teismo sprendimo rezoliucinę dalį neįtraukdamas ieškinio reikalavime suformuluoto sakinio dėl schemos buvimo kaip neatskiriamos šio sutikimo dalies bei, kad sutikimo turėtojas turi teisę rekonstruoti tik pirmiau nurodytus statinius, pažymėjo, kad ši reikalavimo dalis nėra susijusi ant žemės sklypo esančių statinių savininkų ar naudotojų pritarimais, t. y. su kilusiu ginču, teismo neįtraukimas minėtos dalies į teismo sprendimo rezoliuciją, nekeičia galutinio bylos rezultato.
22. CPK 270 straipsnio 5 dalies 1 punktas numato, kad teismo sprendimo rezoliucinėje dalyje turi būti teismo išvada ieškinį ir (ar) priešieškinį patenkinti visiškai ar iš dalies, kartu išdėstant patenkinto ieškinio turinį, arba ieškinį ir (ar) priešieškinį atmesti.
23. Kasacinio teismo praktikoje pasisakyta, kad teismas turi priimti sprendimą dėl visų pareikštų reikalavimų (išskyrus atvejus, kai priimamas dalinis sprendimas), surašydamas rezoliucinėje sprendimo dalyje savo išvadas. Kai yra pareikšti keli reikalavimai ir teismas juos tenkina, sprendime turi būti išdėstytas kiekvieno patenkinto reikalavimo turinys. Rezoliucinė teismo sprendimo dalis būtinai turi būti grindžiama motyvuojamąja dalimi, t. y. teismo išvada turi būti pagrįsta teismo sprendimo motyvais. Rezoliucinė sprendimo dalis turi būti aiški, nedviprasmiška, kad byloje dalyvaujantiems asmenims nekiltų neaiškumų dėl patenkintų ir atmestų reikalavimų turinio (žr., pvz. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. rugsėjo 12 d. nutartis Nr. 3K-3-428/2013 ir kt.).
24. Nagrinėjamoje byloje ieškovai pareiškė vieną materialinio pobūdžio reikalavimą: pripažinti ieškovų teisę vykdyti dviejų butų gyvenamojo namo ir ūkinio pastato ((duomenys neskelbtini), unikalūs Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini)) rekonstrukcijos darbus pagal UAB „Senamiesčio projektai“ parengtą rekonstravimo projektą be Vilniaus miesto savivaldybės administracijos 2025 m. balandžio 16 d. sprendimo Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl sutikimo vykdyti rekonstrukcijos darbus“ dalies, kuria ieškovams nustatyta ši papildoma sąlyga: „Šis sutikimas galioja tik pirmiau nurodytiems statiniams rekonstruoti ir tik gavus gyvenamųjų namų (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. Nr. (duomenys neskelbtini)), ūkinių pastatų (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini)) ir garažo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) savininkų ar naudotojų rašytinius pritarimus parengtiems Schemos sprendiniams. Schema yra neatskiriama šio sutikimo dalis. Sutikimo turėtojas turi teisę rekonstruoti tik pirmiau nurodytus statinius“. Bylą išnagrinėjęs pirmosios instancijos teismas sprendimo motyvuojamojoje dalyje nurodė, kad ieškinys tenkinamas ir išdėstė atitinkamus argumentus, o sprendimo rezoliucinėje dalyje nusprendė ieškinį patenkinti bei išdėstė patenkinto reikalavimo dėl ieškovų teisės pripažinimo turinį, nenurodydamas pareikšto reikalavimo teksto: „tik pirmiau nurodytiems statiniams rekonstruoti ir“ bei „Schema yra neatskiriama šio sutikimo dalis. Sutikimo turėtojas turi teisę rekonstruoti tik pirmiau nurodytus statinius“.
25. Vertinant pirmosios instancijos teismo sprendimo motyvuojamąją ir rezoliucinę dalis, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad teismas priimtu sprendimu patenkino ieškovų vienintelį pareikštą materialinį reikalavimą, kurio esmė buvo nesutikimas su atsakovės duotu sąlyginiu sutikimu statinių rekonstrukcijos darbams atlikti, iš esmės užkertančiu kelią tokio sutikimo realizavimui tolimesniame procese (pateikimui kartu su kitais dokumentais statybą leidžiančio dokumento išdavimui, jei ieškovai neįvykdys sąlygos), pašalindamas sąlygą iš sutikimo. Tai, kad ieškovai reikalavimą suformulavo kaip atsakovės priimto Sprendimo dalies, kurią ginčija, vientisą tekstą (citatą), o teismas tokio reikalavimo neįrašė pažodžiui į sprendimo rezoliucinę dalį, nekeičia sprendimo išvados dėl visiško ieškinio tenkinimo. Teismas, tenkindamas ieškinį tokios apimties rezoliucija, nei išplėtė, nei susiaurino tenkinamo reikalavimo apimtį. Ginčijama teismo sprendimo rezoliucinė dalis nesukuria jokių papildomų neigiamų materialinių pasekmių šalims. Ieškovai dėl teismo sprendimo apeliacinio skundo neteikė, su teismo sprendimu sutinka. Neįtraukta į sprendimo rezoliucinę dalį reikšto reikalavimo teksto dalis neturi iš esmės jokios teisinės reikšmės pareikšto reikalavimo tenkinimui ar netenkinimui. Todėl pirmosios instancijos teismo argumentas, kad tai nekeičia galutinio bylos rezultato, yra teisingas. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nėra reikšminga aplinkybė, keliais sakiniais ieškovai suformulavo reiškiamą reikalavimą, pasirinko laisvai formuluoti reikalavimą ar iš ginčijamo sutikimo perrašyti jį cituojant. Teismas nėra imperatyviai įpareigotas perkelti ieškinio reikalavimą pažodžiui į teismo sprendimo rezoliucinę dalį, tačiau, kaip jau minėta, privalo priimti sprendimą dėl visų pareikštų reikalavimų, surašydamas rezoliucinėje sprendimo dalyje savo išvadas. Teismas sprendimo motyvuose nurodė argumentus dėl reikalavimo tenkinimo, o rezoliucinėje dalyje padarė argumentus atitinkančią išvadą dėl ieškovų pareikšto reikalavimo tenkinimo. Atsižvelgiant į išdėstytą, daroma išvada, kad pirmosios instancijos teismo 2025 m. gruodžio 2 d. sprendimas atitinka CPK 270 straipsnio keliamus reikalavimus teismo procesinio sprendimo turiniui.
26. Apeliantės teigia, kad teismui formaliai tenkinus patikslintą ieškinį visa apimtimi, tačiau faktiškai ieškovų patikslintą ieškinį tenkinus iš dalies, atitinkamai turėjo būti paskirstomos šalių patirtos bylinėjimosi išlaidos laikantis CPK 93 straipsnio 2 dalies nuostatų.
27. Ieškovams pareiškus vieną materialinį reikalavimą ir teismui jį tenkinus, ieškovai įgijo teisę į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Apeliantės neginčijo ieškovų patirtų teisinės pagalbos teikimo išlaidų pagrįstumo, jų dydžio, galimo neatitikimo Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintose Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalių dydžių. Tokių aplinkybių nenurodo ir apeliaciniame skunde. Nesant ginčo dėl bylinėjimosi išlaidų dydžio ir atsižvelgiant į bylos išnagrinėjimo materialųjį rezultatą - bylą laimėjo ieškovai, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad ieškovų patirtos 4 316,40 Eur bylinėjimosi išlaidos pirmosios instancijos teismo buvo priteistos iš atsakovės pagrįstai. Apeliančių skundo argumentai dėl CPK 93 straipsnio 2 dalies nuostatų netaikymo teismui sprendžiant klausimą dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo, atmetami kaip nepagrįsti.
Dėl apeliacinio skundo argumentų, susijusių su teismo motyvais dėl atsakovės, kaip valstybinės žemės patikėtinės, duoto sąlyginio sutikimo pastatų rekonstrukcijai bendrosios dalinės nuosavybės teise valdomame žemės sklype
28. Apeliantės teigia, kad teismas, tenkindamas ieškinį, perėmė valstybinės žemės patikėtinio funkcijas, iškreipė patikėtinės sutikimą kaip vientisą sprendimą (sutikimą), už kurį patikėtinė prisiima atsakomybę ir pasekmes; taip teismas paneigė ne tik savivaldos savarankiškąsias funkcijas, bet ir pažeidė esamą reguliavimą dėl valstybinės žemės patikėjimo teisės subjektų (patikėtinių); pašalindamas skundžiamo sutikimo dalį, o ne panaikindamas visą sutikimą, neteisėtai veikė patikėtinės vardu (už patikėtinę), iš esmės koregavo jos valią; patikėtinio sutikimas yra vienašalis sandoris, todėl teismas, panaikindamas vienašalį sandorį iš dalies, nenurodė jo negaliojimo/ neteisėtumo pagrindo; be to, nusprendęs, kad patikėtinės išduotas sutikimas ar jo dalis yra nepagrįstas, teismas privalėjo panaikinti visą sutikimą kaip vientisą sprendimą, ir, atitinkamai esant ieškovų prašymui, įpareigoti patikėtinę spręsti dėl ieškovų prašymo ir sutikimo (ne)davimo iš naujo; teismas nepagrindė teisės aktų nuostatomis argumento, kad atsakovė, spręsdama sutikimo davimo klausimą, galėjo ir turėjo pati užtikrinti bei suderinti žemės sklypo faktinių naudotojų interesus.
29. Teismas nurodė, kad atsakovė, būdama valstybinės žemės patikėtinė, prieš išduodamas sutikimą, turi, be kita ko, kartu atlikti ir viešojo intereso vertinimą, t. y. ar rekonstrukcija nepažeis visuomenės interesų, ar statyba nesukels konfliktų dėl naudojimosi žemės sklypu, todėl patikėtinė turi pareigą įvertinti visas reikšmingas aplinkybes, įskaitant ir tai, ar rekonstravimo darbais nebus pažeisti valstybės ir (ar) faktinių žemės sklypo naudotojų interesai; patikėtinė, Sprendime nustatydama papildomą sąlygą, iš esmės nusišalino nuo savo pareigos įvertinti Projektą ir priimti visapusiškai pasvertą sprendimą dėl sutikimo (ne)davimo; tarp ieškovų ir valstybės yra susiklostę vidiniai žemės sklypo bendraturčių santykiai, tuo tarpu ieškovų ir žemės sklypo faktinių naudotojų nesieja jokie teisiniai santykiai, tačiau teisiniai santykiai sieja žemės sklypo savininką, kurio teises įgyvendina patikėtinė, ir naudotojus, todėl teismas pasisakė, kad patikėtinė gali ir turi pareigą bendradarbiauti bei derinti jos ir žemės sklypo naudotojų interesus, įvertinti, ar rekonstrukcija nesuvaržys kitų naudotojų teisių, nesukurs konfliktų dėl žemės naudojimo. Apeliacinės instancijos teismas pritaria pirmosios instancijos teismo argumentacijai, ją papildydamas.
30. Turto patikėjimo teisės turinys atskleistas CK 4.109 straipsnyje, kurio 1 dalis numato, kad valstybės ar savivaldybės įmonės, įstaigos, organizacijos valdo, naudoja atitinkamai valstybės ar savivaldybės joms perduotą turtą, juo disponuoja savo įstatuose (nuostatuose), taip pat valstybės ar savivaldybių įmonių, įstaigų, organizacijų veiklą reglamentuojančiuose norminiuose aktuose nustatyta tvarka bei sąlygomis, nepažeisdamos įstatymų ir kitų asmenų teisių bei interesų. Žemės įstatymo 7 straipsnio 14 dalis numato, kad valstybinės žemės patikėtiniai valdo, naudoja jiems patikėjimo teise perduotą žemę ir ja disponuoja šio ir kitų įstatymų nustatyta tvarka ir sąlygomis visuomeninei naudai.
Žemesnės instancijos teismas
31. Lietuvos Respublikos statybos įstatymo 27 straipsnio 5 dalies 4 punktas numato, kad vienas iš įstatyme numatytų statybą leidžiančiam dokumentui <...> gauti pateikiamų dokumentų, yra žemės sklypo bendraturčių rašytinis sutikimas, jeigu žemės sklypas jiems priklauso bendrosios nuosavybės teise, išskyrus atvejį, kai žemės sklypas bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso butų ir kitų patalpų savininkams ir yra priimtas jų sprendimas pagal šios dalies 7 punkte nustatytus reikalavimus, taip pat kai atliekami paprastojo ar kapitalinio remonto darbai.
32. Statybos įstatymo 14 straipsnio 1 dalies 13 punkte, įtvirtinančiame valstybinės žemės patikėtinio sutikimo privalomumą statytojui numatyta, kad valstybinės žemės patikėtinis sutikimą teikia Žemės įstatymo 34 straipsnio 1 dalyje nustatyta tvarka. Žemės įstatymo 34 straipsnio 1 dalis numato, kad <...> valstybinės žemės patikėtinių sutikimai, išskyrus atvejus, kai dėl jų kreipiamasi kartu pateikiant prašymą išduoti statybą leidžiantį dokumentą, išduodami atitinkamo valstybinės žemės patikėtinio nustatyta tvarka ir sprendimas išduoti sutikimą arba jo neišduoti priimamas ne vėliau kaip per 10 darbo dienų nuo prašymo išduoti sutikimą gavimo dienos.
Žemesnės instancijos teismas
33. Ieškovai ir atsakovė yra žemės sklypo bendrasavininkai, valdantys žemės sklypą bendrosios dalinės nuosavybės teise. Vadovaudamiesi aukščiau nurodytomis Statybos įstatymo nuostatomis, ieškovai kreipėsi į atsakovę, kaip žemės bendraturtę su prašymu išduoti sutikimą pastatų rekonstrukcijai ieškovams ir atsakovei bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausančiame žemės sklype. Atsakovė, spręsdama dėl sutikimo išdavimo/ neišdavimo, įgyvendino teises ir pareigas, susijusias su valstybei, kaip civilinės teisės subjektui, priklausančiu nekilnojamuoju turtu – valstybine žeme ir, veikdama per mero įgaliotą Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktorių, kaip valstybinės žemės patikėtinė, išdavė sutikimą ieškovams pastatų rekonstrukcijos vykdymui su ginčijama sąlyga, vadovaudamasi CK 4.75 straipsnio 1 dalimi, Vietos savivaldos įstatymo 27 straipsnio 2 dalies 29 punktu, Žemės įstatymo 7 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 21 straipsnio 11 punktu, t. y. vadovaudamasi teisės normomis, kurios reglamentuoja bendrosios nuosavybės teisės įgyvendinimą, savivaldybės, kaip valstybinės žemės patikėjimo teisės subjekto įtvirtinimą bei kompetenciją išduoti sutikimus įgyvendinant bendraturčio teises savivaldybės patikėjimo teise valdomos valstybinės žemės atvejais. Nustatytos aplinkybės ir teisinis reglamentavimas bei teisinis pagrindas, kuriuo remiantis atsakovė išdavė ieškovams sąlyginį sutikimą statinių rekonstrukcijai, patvirtina, kad atsakovė veikė ne kaip viešojo administravimo subjektas, o kaip valstybės žemės patikėtinė, dalyvaujanti civiliniuose santykiuose.
34. Kasacinio teismo praktikoje pažymėta, kad bendrame žemės sklype vykdant statybas (ypač statant naujus statinius) neišvengiamai atsiranda tam tikras neigiamas poveikis kitiems žemės sklypo bendraturčiams (padidėja užstatymo tankis, užstojamas vaizdas ir pan.), tačiau ne bet koks teisių suvaržymas yra pagrindas atsisakyti duoti sutikimą dėl statybos. Protingais motyvais neduoti sutikimo statybai teismas gali pripažinti patikimais duomenimis pagrįstus argumentus, kurie patvirtina, kad statyba (rekonstrukcija) lemia ar nulems esminį kito bendraturčio naudojimosi savo nuosavybe pablogėjimą arba pakeis (pakeičia) bendraturčių gyvenimo ar veiklos sąlygas, buvusias iki rekonstrukcijos, kitaip nei nustatyta statybos techniniais dokumentais, teisės normomis, reglamentuojančiomis statinio saugos ir eksploatavimo sąlygas, pavyzdžiui, pablogėja esama pastato techninė būklė, neišlieka galimybės patekti į kelius ir gatves, neišlaikomi atitinkamų higienos standartų reikalavimai dėl triukšmo, vibracijos, oro taršos ir kitos sąlygos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2003 m. lapkričio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-1064/2003; 2008 m. sausio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-58/2008 ir kt.). Pareiga įrodyti, kad atsisakymas duoti sutikimą yra pagrįstas, tenka atsisakančiam duoti sutikimą bendraturčiui.
35. Nagrinėjamos bylos kontekste atsakovės duotas sąlyginis sutikimas pastatų rekonstrukcijai, kaip jau minėta, užkirto kelią ieškovams tokio sutikimo tolimesniam realizavimui, jei nebus įvykdyta sąlyga, todėl pasekmės prasme, nepašalinus sąlygos iš sutikimo turinio, traktuotinas kaip atsisakymas duoti sutikimą. Tokio sąlyginio sutikimo davimo, arba kitaip tariant, atsisakymo duoti sutikimą be sąlygos, pagrįstumą turėjo įrodyti atsakovė.
36. Byloje nėra ginčijama aplinkybė, kad atsakovė turėjo ieškovų užsakymu UAB ,,Senamiesčio projektai“ parengto dviejų butų gyvenamojo namo ir ūkinio pastato (duomenys neskelbtini), rekonstravimo projekto brėžinius (schemą), kuriuos įvertinusi pareiškė, jog neprieštarauja pastatų rekonstrukcijai pagal parengtus rekonstravimo projekto brėžinius, nepažeidžiant Lietuvos Respublikos teisės aktų nuostatų, reglamentuojančių statinių statybą, aukštesnio lygmens kompleksinio ar specialiojo teritorijų planavimo dokumentų sprendinių ir trečiųjų asmenų teisėtų interesų, tačiau sąlygos, kad sutikimas galioja tik gavus gyvenamųjų namų, ūkinių pastatų ir garažo (esančių atsakovės valdomame patikėjimo teise žemės sklype) savininkų ar naudotojų rašytinius pritarimus parengtiems Schemos sprendiniams, nepagrindė jokiu teisiniu ir/ ar faktiniu pagrindu.
37. Atsiliepimuose į ieškinį atsakovė, trečiasis asmuo (buvęs pirminiu atsakovu) nurodė, kad Vilniaus miesto savivaldybė neatsisakė išduoti sutikimo kaip žemės sklypo bendraturtė, šios aplinkybės neneigė ir teismo posėdžio metu. Nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme, atsiliepime į ieškinį atsakovė teigė, kad savivaldybė nėra faktinis žemės sklypo naudotojas, nes patikėjimo teise žemės sklypo dalį valdo tik iki to momento, kol statinių (patalpų) savininkas teisės aktų nustatyta tvarka įsigyja nuosavybėn jo statinio dalies eksploatavimui tenkančią žemės sklypo dalį, todėl buvo nurodyta gauti papildomus sutikimus. Teismas dėl šio argumento pasisakė, jį atmesdamas kaip nepagrįstą ir apeliantės šių teismo argumentų neginčija. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs atsakovės nurodytas aplinkybes, padarė išvadą, kad atsakovė pripažįsta, kad Sprendimas (sutikimas) gali galioti ir be ieškovų ginčijamos papildomos sąlygos. Apeliacinės instancijos teismas su tokia pirmosios instancijos teismo išvada sutinka. Teisinis reglamentavimas nenumato ir byloje apeliantės neįrodė, kad atsakovės nustatytas įpareigojimas ieškovams gauti atsakovės valdomoje sklypo dalyje stovinčių gyvenamųjų namų, ūkinių pastatų ir garažo savininkų ar naudotojų rašytinius pritarimus parengtiems Schemos sprendiniams yra teisėtas ir pagrįstas. Esant nustatytoms aplinkybėms pirmosios instancijos teismas pagrįstai tenkino ieškovų pareikštą reikalavimą, pašalindamas iš atsakovės duoto sutikimo nustatytą sąlygą. Nėra pagrindo teigti, kad tokiu atveju teismas turėjo panaikinti visą atsakovės sutikimą, juo labiau jį panaikinęs grąžinti klausimą iš naujo nagrinėti atsakovei. Atsakovei neįrodžius sąlyginio sutikimo pagrįstumo bei teisėtumo, pašalinus iš jo ginčijamą sąlygą, likusi sutikimo dalis yra išsami, aiški ir galiojanti. Kaip jau buvo minėta, atsakovei įrašius į išduotą sutikimą sąlygą, jis negalėjo būti realizuojamas. Todėl sąlygos iš sutikimo pašalinimas vertinamas ne kaip atsakovės valios pakeitimas, o kaip ieškovų teisės pripažinimas vykdyti rekonstrukciją be atsakovės nurodytos sąlygos. Ieškovai pasirinko teises ginti reikalaudami sąlygos pašalinimo iš sutikimo, apeliantės neįrodinėjo aplinkybių, kad ieškovų reikalavimas yra suformuluotas netinkamai, kad turi būti reikalaujama naikinti visą duotą sąlyginį sutikimą, kelti kitą reikalavimą dėl teisės pripažinimo ar pan., todėl teismas yra saistomas bylos nagrinėjimo ribų. Pastebėtina ir tai, kad tokio reikalavimo pareiškimą lėmė pačios atsakovės priimto Sprendimo turinys. Teismas, patenkindamas ieškovų reikalavimą, tinkamai apgynė ieškovų, kaip sklypo bendraturčių teises, kaip tai numato CK 4.75 straipsnis. Kartu nėra pagrindo teigti, kad teismas, nagrinėdamas bendraturčių ginčą, ėmėsi veikti turto patikėtinės vardu.
38. Apeliančių argumentai, kad teismas nepasisakė dėl atsakovės, kaip turto patikėtinės, sutikimo kaip vienašalio sandorio neteisėtumo, negaliojimo pagrindų, nevertinami. CPK 306 straipsnio 2 dalis numato, kad apeliacinis skundas negali būti grindžiamas aplinkybėmis, kurios nebuvo nurodytos pirmosios instancijos teisme. Ieškovai neįrodinėjo, o apeliantės nesigynė nuo pareikšto ieškinio vienašalio sandorio negaliojimo pagrindais.
39. Apeliančių argumentai, kad teismas nepagrindė teisės aktų nuostatomis teiginio, jog atsakovė, spręsdama sutikimo davimo klausimą, galėjo ir turėjo pati užtikrinti bei suderinti žemės sklypo faktinių naudotojų interesus, teismas paneigė ne tik savivaldos savarankiškąsias funkcijas, bet ir pažeidė esamą reguliavimą dėl valstybinės žemės patikėjimo teisės subjektų (patikėtinių), atmetami kaip nepagrįsti. Žemės įstatymo 34 straipsnio 2 dalis numato, kad valstybinės žemės patikėtinių sutikimai, išskyrus atvejus, kai dėl jų kreipiamasi kartu pateikiant prašymą išduoti statybą leidžiantį dokumentą, išduodami atitinkamo valstybinės žemės patikėtinio nustatyta tvarka <...>. Ieškovai nesikreipė į atsakovę dėl statybą leidžiančio dokumento, prašė tik atsakovės, kaip sklypo bendraturtės, sutikimo. Atsakovė, būdama žemės patikėtinė, gavusi ieškovų prašymą ir Projekto brėžinius, prieš priimdama sprendimą dėl sutikimo davimo/ nedavimo, turėjo išnagrinėti prašymą jos nustatyta tvarka, įvertinti ar rekonstrukcija nepažeis jos, kaip sklypo bendrasavininkės bei jos valdomoje sklypo dalimi besinaudojančių kitų asmenų interesų, ar nesukels konfliktų dėl naudojimosi žemės sklypu, ir jei manė, kad reikalinga jos sklypo dalyje esančių statinių savininkų/ naudotojų nuomonė šiuo klausimu, turėjo ją išsiaiškinti ir tai padaryti prieš priimdama ginčijamą Sprendimą, kaip pagrįstai pažymėjo pirmosios instancijos teismas. Atsakovė buvo atsakinga už sutikimo davimą arba nedavimą, be to, aukščiau paminėti teisės aktai nenumato sąlyginių sutikimų davimo, t. y. papildomų įpareigojimų žemės sklypo bendraturčiui nustatymo, todėl jei jos valdomame sklype yra kitiems asmenims nuosavybės teise stovintys statiniai, kurių naudojimo sąlygos gali pakisti ar pablogėti dėl sklypo dalyje norimos vykdyti ieškovų statinių rekonstrukcijos, atsakovė, prieš duodama sutikimą, turi rasti sprendimo būdus, kaip šias aplinkybes nustatyti ir įvertinti.
Dėl kitų apeliacinio skundo argumentų
40. Apeliantės teigia, kad teismas, pasisakydamas apie pastatų rekonstravimo projekto viešinimo bei informavimo faktus bei tinkamą įgyvendinimą, nepagrindė teiginių, nustatytų aplinkybių bylos medžiaga, nepagrįstai įrodinėjimo apie viešinimo procedūros faktą bei eigą, pareigą perkėlė atsakovei; įrodymus, kurie patvirtintų ieškovų teiginius apie tinkamai įvykdytą Projekto viešinimo procedūrą, turėjo pateikti į bylą patys ieškovai, tačiau to nepadarė, taip teismas nesivadovavo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika dėl įrodinėjimo ir rungtyniškumo procese; nesuprantama teismo pozicija, išsakyta dėl atsakovės ir buvusios žemės patikėtinės NŽT duotų sutikimų; apeliantės procesiniuose dokumentuose pabrėžė, kad NŽT, kaip buvusi patikėtinė, duodama sutikimą ne(į)vertino Projekto ir jo sprendinių, todėl vien ta aplinkybė, kad NŽT davė savo sutikimą, nereiškia, kad ir dabartinė patikėtinė turi jį duoti, apeliantės pabrėžė, kad patikėtinių sutikimai netapatūs, duoti skirtingų aplinkybių kontekste.
41. Teismas nurodė, kad atsakovė neginčijo ieškovų argumentų, kad projekto viešinimo, informavimo ir projektinių pasiūlymų teikimo etapai yra įgyvendinti tinkamai, neįrodinėjo, kad viešinimo procedūrų metu žemės sklypo naudotojai būtų teikę pastabas, prieštaravimus, nurodė, kad atsakovė nepagrįstai sutikimo išdavimą mėgina sieti su galimu viešinimo procedūros neefektyvumu, pažymėdamas, kad tai yra du atskiri, netapatintini klausimai. Pasisakydamas dėl byloje ieškovų pateikto buvusios patikėtinės NŽT duoto sutikimo, nurodė, kad skirtingai nei atsakovė, ankstesnė patikėtinė sutikimo galiojimo nesiejo su jokiais žemės sklypo naudotojų rašytiniais pritarimais, todėl turinio prasme ankstesnės patikėtinės ir atsakovės išduoti sutikimai yra akivaizdžiai netapatūs.
42. Byloje ieškovams nurodžius atliktų veiksmų eiliškumą iki kreipiantis į atsakovę dėl sutikimo gavimo, teismas pasisakė dėl ieškovų nurodytų aplinkybių bei pateiktų įrodymų, be kita ko, ir dėl įvykusio projekto viešinimo bei buvusios žemės patikėtinės duoto sutikimo. Atsakovė, įrašydama į sutikimą ginčijamą sąlygą, neįrodinėjo aplinkybių, kad ieškovai, iki kreipiantis į atsakovę, neatliko ar netinkamai atliko kokius nors veiksmus, įskaitant projekto viešinimą, todėl jiems buvo skirti papildomi įpareigojimai. Be to, byloje yra pateiktas galiojantis trečiojo asmens Vilniaus miesto savivaldybės administracijos pritarimas projektiniams pasiūlymams (1 t. b.l. 22, 59), patvirtinantis, kad reikalingi dokumentai ir veiksmai jam gauti buvo atlikti ir pateikti tinkamai. Atsakovės nurodyti bendro pobūdžio argumentai dėl viešinimo procedūrų neefektyvumo nebuvo teisiškai reikšmingi nagrinėjamam ginčui spręsti, todėl teismas pagrįstai pažymėjo, kad tai – skirtingi klausimai. Apeliančių argumentai, kad joms buvo perkelta įrodinėjimo našta dėl viešinimo procedūros atlikimo tinkamumo, atmetami kaip nepagrįsti ir teisiškai nereikšmingi.
43. Apeliacinės instancijos vertinimu, teisiškai nereikšmingos yra ir aplinkybės, kuriomis buvo išduotas buvusios valstybinės žemės patikėtinės Nacionalinės žemės tarnybos sutikimas. Teismas pasisakydamas dėl buvusios patikėtinės duoto sutikimo tik visiškai pagrįstai akcentavo, kad nors pasikeitė žemės patikėtiniai, teisinis reglamentavimas dėl žemės sklypo bendraturčio sutikimo davimo nesikeitė, ankstesnė patikėtinė sutikimo galiojimo nesiejo su jokiais žemės sklypo naudotojų rašytiniais pritarimais, kaip ginčo atveju pasielgė atsakovė. Apeliančių argumentai dėl galimai nepagrįstai išduoto buvusios patikėtinės sutikimo, kad patikėtinė galimai ne(į)vertino Projekto ir jo sprendinių, nėra nei pagrįsti tai patvirtinančiais įrodymais, nei susiję su nagrinėtinu ginču. Buvusios patikėtinės sutikimas tapo neaktualus valstybinės žemės patikėtine Vilniaus mieste tapus atsakovei, todėl apeliacinio skundo argumentas atmetamas kaip teisiškai nereikšmingas.
Dėl bylos procesinės baigties ir bylinėjimosi išlaidų priteisimo
44. Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs visumą byloje esančių įrodymų, nustatytų aplinkybių ir įvertinęs apeliacinio skundo argumentus, sprendžia, jog pirmosios instancijos teismas tinkamai nustatė faktines bylos aplinkybes, objektyviai pagal įrodymų vertinimo taisykles įvertino įrodymus, teisingai taikė procesines ir materialines teisės normas, priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, todėl apeliacinis skundas atmestinas, teismo sprendimas paliktinas nepakeistas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
45. Vadovaujantis CPK 93 straipsnio 1 dalimi, šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Pagal CPK 98 straipsnio 1 dalį šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusių nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas. To paties straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta rekomendacijose.
46. Apeliančių apeliacinis skundas atmetamas. Nagrinėjant bylą apeliacinės instancijos teisme ieškovai patyrė 3158,10 Eur teisinės pagalbos teikimo išlaidas už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą, kurias prašo priteisti ieškovui P. D., faktiškai apmokėjusiam išlaidas, iš atsakovės.
47. Ieškovų patirtos išlaidos, jas skaičiuojant su mokėtinais mokesčiais, viršija Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu ir Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 (redakcija nuo 2015 m. kovo 20 d.) patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio (8.11 punktas, 2427,60 Eur × 1,3 = 3 155,88 Eur pagal 2026 m. vasario 15 d. išrašytą PVM sąskaitą faktūrą Nr. WLS26-301).
48. Teisėjų kolegija, įvertinusi ieškovų atstovo rengtų procesinių dokumentų apimtį, turinį ir ginčijamų klausimų sudėtingumą (ginčas kilo dėl vieno neturtinio pobūdžio reikalavimo), į tai, kad atstovas paslaugas teikė pastoviai, tiek pirmosios, tiek apeliacinės instancijos teisme, byloje nebuvo sprendžiami nauji teisės aiškinimo bei taikymo klausimai, taip pat atsižvelgęs į Rekomendacijų 8.11 punkte nurodytą maksimalų priteistiną išlaidų dydį daro išvadą, kad yra pagrindas ieškovui P. D. iš atsakovės Kauno miesto savivaldybės priteisti Rekomendacijų dydžio neviršijančią teisinės pagalbos teikimo išlaidų sumą 3 155,88 Eur, išlaidas skaičiuojant su mokėtinais mokesčiais (PVM).
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. gruodžio 2 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Priteisti ieškovui P. D., a. k. (duomenys neskelbtini), iš atsakovės Vilniaus miesto savivaldybės, j. a. k. 111109233, 3 155,88 Eur (trijų tūkstančių vieno šimto penkiasdešimt penkių eurų 88 ct) bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinėje instancijoje, atlyginimą.
Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.