- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutarimas
- Data
- 2017-03-02
- Bylos Nr.
- A2.9.-371-1033/2017
- Teisminio proceso Nr.
- 4-68-3-16026-2016-5
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Rolandas Bužinskas
- Pažeidėjas
- G. P.
- Kategorijos
- 2.10.5pavadinimo nepavyko patikrinti
- 2.14.5pavadinimo nepavyko patikrinti
Įžanginė dalis
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjęs G. P., a. k. (duomenys neskelbtini), gyvenančio Vilniuje, (duomenys neskelbtini), dirbančio (duomenys neskelbtini), išsituokusio, auginančio du nepilnamečius vaikus, administracinio teisės pažeidimo bylą,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros 4-ojo skyriaus prokurorės Ž. Ž. 2016 m. gruodžio 15 d. nutarimu buvo nutrauktas ikiteisminis tyrimas baudžiamojoje byloje Nr. 01-1-27723-16 E. P., gim. (duomenys neskelbtini), dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 284 straipsnio 1 dalyje, padarymo, nes nebuvo sulaukęs tokio amžiaus, nuo kurios atsako pagal baudžiamuosius įstatymus, ir iškelta administracinio teisės pažeidimo byla G. P. už tai, kad jis, būdamas tėvu nepilnamečio sūnaus E. P., gim. (duomenys neskelbtini), nepanaudojo tėvų valdžios sūnaus interesams, nes jo sūnus E. P. 2016 m. birželio 13 d., apie 21.00 val., Vilniuje, (duomenys neskelbtini) namo kieme, viešoje vietoje, įžūliu elgesiu, kuris pasireiškė tuo, kad pastūmė nepilnametį E. A., gim. (duomenys neskelbtini), sudavė smūgį alkūne į kairę kaktos pusę, po to sudavė kumščiu į kairį smilkinį, po ko E. A. nugriuvo, tuomet E. P. sudavė keletą smūgių pastarajam į įvairias kūno vietas, ko pasėkoje E. A. buvo padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas. Nutarime nurodyta, kad G. P. nevykdė tėvo pareigos tinkamai auklėti ir prižiūrėti savo vaiką ir tuo padarė administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 181 straipsnio 1 dalyje.
G. P. teisme savo kaltės nepripažino. Paaiškino, kad nesupranta kodėl yra traukiamas administracinėn atsakomybėn. Jo sūnus gynėsi nuo kito berniuko, o to berniuko tėvas grasino. Negi jo sūnus gindamasis padarė nusižengimą ir reikėjo leistis būti sumuštam. Ten buvo vaikų konfliktas. Jo sūnus ėjo su draugais. Sūnui praeinant kitas berniukas trinktelėjo, o jo sūnus bandė apsiginti. Tas berniukas kreipėsi į polikliniką, o jis su sūnumi nesikreipė, nes nebuvo stiprių sumušimų. Kitas berniukas prisikabino, o jo sūnus liko kaltas. Berniukai yra beveik vienmečiai, tas berniukas yra stambesnis ir aukštesnis už jo sūnų. Mano, kad jeigu jo sūnus kaltas, tai ir kitas berniukas kaltas. Tyrimo metu liudytojų niekas nekvietė. Buvo vasara, viskas įvyko šviesiu metu buvo ne 21 val., o 20 val., nes jo sūnus jam tuomet skambino. Jo sūnus konfliktų anksčiau neturėjo, lanko futbolą. Su sūnumi jis buvo pas tyrėją, pateikė kompaktinį diskelį su grasinimais. Jo sūnui grasino to berniuko tėvas, siuntė grasinančias žinutes. Jis buvo gražiai pasiūlęs susitikti kito berniuko tėvui ir išsiaiškinti situaciją. A. nepažįsta. Jeigu taikoma administracinė atsakomybė, tai turi būti taikoma proporcingai abiem tėvams už nepriežiūrą. Jo sūnus lanko mokyklą, mokosi sporto klasėje, lanko futbolą. Sūnus pasakojo, kad gali ateiti ir paliudyti buvę klasiokai. Liudininkų pavardės buvo įrašytos. Gavosi taip, kad kuris labiau nukentėjo, tas nekaltas. Su A. susitikę nebuvo, nebuvo jokios akistatos, buvo tik vaikų teisių atstovė, tyrėja ir jis su sūnumi. Antrojo prokurorės nutarimo (surašyto 2016-12-15) neturi, nes jam niekas neatsiuntė. Jo sūnus nurodė visus liudytojus tyrėjai, bet niekas jų apklausti nekvietė. Prokurorės 2016-10-25 nutarimo, kuriuo nutrauktas tyrimas, neskundė, kadangi manė, jog sūnus nekaltas. Tik vėliau suprato, kad jis bus traukiamas administracinėn atsakomybėn. Nesupranta, kodėl traukiamas jis, o ne tie, kurie pradėjo muštynes. To berniuko tėvas grasino jo sūnui, kad išsuks kojas. Sūnus bijojo važiuoti į treniruotes. Jis netoleruoja suaugusio žmogaus grasinimo vaikui. Jis nusiuntė tam tėvui žinutę, kad galima pasikalbėti kaip civilizuoti žmonės. Mano, jog kiek galėjo, tiek prižiūrėjo savo vaiką. Negali nuolat vaikščioti paskui penkiolikos metų vaiką. Tuo metu, kai viskas įvyko jis buvo namuose. Prašo bylą nutraukti.
Liudytojas nepilnametis E. P. teisme patvirtino tyrėjai duotus parodymus. Paaiškino, kad jam yra 15 metų. Su draugais buvo kieme, stovėjo prie laiptinės, kai pro juos praėjo trijų vaikinų grupė. Vienas iš tų vaikinų trenkė jam iš nugaros į petį. Jis nežino ar tai buvo tyčia, ar ne. Jis atsisuko ir pasakė, kad atsargiau vaikščiotų. Tas vaikinas jam kažką pradėjo rėkauti, keiktis rusiškais necenzūriniais žodžiais, trenkė į petį ir pradėjo mušti, griebė už marškinėlių bei trenkė į šoną. Tada jis atstūmė vaikiną nuo savęs abiem rankomis, bet vaikinas ir toliau ėjo link jo agresyviai. Tada jis užsidengė rankomis veidą ir su koja vaikiną nustūmė. Kai atsidengė veidą, pamatė, kad tas vaikinas gulėjo ir pradėjo keltis. Kadangi daugiau konfliktuoti nenorėjo, todėl norėjo nueiti su draugais kuo toliau. Vaikinas buvo pargriuvęs ant žemės. Pirmą smūgį jam sudavė tas vaikinas. Draugai jo nepadėjo apginti, viskas vyko tik tarp jo ir vaikino. To vaikino anksčiau nėra matęs, po įvykio susitikę nebuvo. Grasinimai buvo tą pačią dieną per „Facebook“, jis rado praleistus skambučius savo „Facebook“. Paklausė kas čia toks. Buvo parašyta apie konfliktą ir jam buvo grasinama, kad jam bus sulaužytos kojos. Kai buvo dėl įvykio pas tyrėją, jiems pasakė, kad prijungs prie bylos. Iš jų pusės nebuvo raštiško prašymo, nei tyrėjai, nei prokurorei. Atspausdintos buvo net nuotraukos su grasinimais. Jis tėčiui apie muštynes pasakė tą pačią dieną, kai jam pradėjo grasinti. Tėvas iš karto paklausė kas čia rašinėja jo sūnui. Tėtis jį šiek tiek pabarė ir sakė, kad nereikėjo nieko daryti. Tėtis nebuvo laimingas dėl įvykio. Jis gyvena su tėčiu, tėtis juo rūpinasi. Savo „Facebook“ susikūrė kai jam buvo 8 metai, ten negalėjo būti parašyta, kad jis išsiskyręs, nes tuo metu draugavo su mergaite. Galėjo būti, kad „Facebook“ nurodyta daugiau metų negu pilnametystė. Iki šiol šis puslapis yra visas išlikęs, jis nieko puslapyje nekeitė, nebent, kad pasikeitė mokykla, kurią lankė.
Liudytoja R. A. teisme paaiškino, kad dirba vyr. tyrėja 6 PK. Vienas vaikinas sumušė kitą ir ji įvykį tyrė. Apklausė abu vaikinus, surašė ir nusiuntė prokurorei. Nukentėjęs nurodė, kad jį sumušė vaikinas, tada ji išsikvietė įtariamąjį berniuką su tėvu, apklausė, surašė parodymus. Tyrimas buvo dėl muštynių, viešosios tvarkos pažeidimo. Kai apklausinėjo įtariamąjį berniuką, tai berniuko tėtis rodė, kad buvo grasinimai iš kito berniuko tėvo per „Facebook“. Ji bylą nusiuntė paskaityti prokurorei, o prokurorė priėmė sprendimą nutraukti bylą. Prokuroro priimtus nutarimus proceso šalims siunčia prokurorė, bet būna atvejų, kad ir ji siunčia. Jai atrodo, kad tėvui nutarimą nusiuntė elektroniniu paštu. Administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens nusižengimo sudėtį, subjektyviąją pusę tyrė ne ji. Prokurorei nereikėjo liudytojų, todėl jų neįtraukė.
Nukentėjusiojo nepilnamečio E. A. įstatyminė atstovė motina Ž. A. teisme paaiškino, kad sūnus serga, todėl nedalyvauja posėdyje. Apie 2016 m. birželio 13 d. aplinkybes žino. Pati įvykio nematė, bet jai paskambino sūnus ir pasakė, kad jį primušė berniukas. Ji liepė eiti namo, sūnų parvedė draugai. Jo veidas buvo sumuštas, kruvinas, rankos alkūnės, kojos. Draugai papasakojo, kad aikštelėje nepažįstamas berniukas pastūmė ant mašinos. Jos sūnus paklausė: - „ką tu darai?“. Tas berniukas pasakė, kad pažiūrėtų į alkūnę, jos sūnus pažiūrėjo ir daugiau nieko neatsiminė. Ji su sūnumi važiavo į Santariškes, kur sūnui atliko tyrimus ir paliko nakčiai stebėti, kitą dieną paleido. Sūnui buvo nudaužtas dantis, sumuštos ausys, alkūnės, akis. Yra ekspertizės aktas. Sūnus buvo su draugais ir su draugo dukterėčia, kuriai 4 metai. Tą vaikiną sūnus matė pirmą kartą. Tai buvo ne muštynės, o sumušimas. Po šio įvykio sūnus atsitiktinai matė tą berniuką, bet nebendravo. Iki to įvykio jos sūnus jokio konflikto neturėjo.
Nukentėjusiojo nepilnamečio E. A. įstatyminis atstovas ir liudytojas J. A. teisme paaiškino, kad 2016 m. birželio 13 d. vaikai sumuštą sūnų parvedė namo. Jie nuvažiavo į ligoninę. Sūnus nesuvokė kas atsitiko ir ką šneka. Vaikai pasakė sūnų sumušusio berniuko vardą ir pavardę. Ligoninėje sūnui padarė nuotraukas ir pasakė, kad kažkas negerai, paguldė į ligoninę, nes buvo stipriai sumuštas. Kitą dieną sūnus pasakojo, kad ėjo su draugais ir 4 metų mergaite, o pro šalį ėjo keturi vaikinai ir vienas vaikinas jį pastūmė ant mašinos. Sūnus paklausė: - „kodėl mane stūmei?“. Tada vaikinas atsakė: - „pažiūrėk į alkūnę.“ Ir trenkė sūnui su alkūne į galvą, tada sūnus neteko sąmonės ir neatsimena kas buvo toliau. Kadangi sūnus ėjo kartu su 4 metų vaiku, todėl nemano, jog sūnus būtų norėjęs konfliktuoti. Jei būtų buvę muštynės, tai jis nebūtų prieš, tačiau čia buvo sumušimas. Muštynių jis netoleruoja, tačiau jeigu berniukai būtų susimušę ir išsiskyrę, tai būtų normalu. Tai buvo ne muštynės, o sumušimas, kadangi spardė gulintį sūnų. Jis siuntė grasinančias žinutes berniukui, nes kai įėjo į interneto puslapį, ten buvo nurodyta, kad vaikinui yra daugiau negu 20 metų ir išsiskyręs. Jis parašė žinutę, kad sulaužys kojas. Kai „Facebook“ prisijungė berniuko tėvas, tada suprato, kad berniukas nepilnametis. Nuotraukos „Facebook“ nebuvo, tik kumštis vietoje nuotraukos. Kai kitą kartą užėjo į „Facebook“, berniuko puslapis jau buvo pašalintas. Kai jam parašė tėvas, kad pastarojo sūnui grasinama, jis suprato, kad vaikas nepilnametis ir daugiau nerašė.
Vaikų teisių apsaugos skyriaus atstovas T. C. teisme paaiškino, kad smurtas yra netoleruojamas ir tai daro gėdą jaunuoliams, kurie susimušė. Iš bylos medžiagos matyti, kad nėra atskleista esmė bei administracinio nusižengimo sudėtis. Iš viso proceso atrodo, kad išnagrinėta baudžiamoji byla, tačiau neatskleista G. P. pažeidimo subjektyvioji pusė. Vaikas pasakė, kad tėvas juo rūpinasi. Kiekvienu atveju turi būti susiejamas nepilnamečio elgesys su tėvo nesirūpinimu, nes ATPK 181 straipsnyje yra aiškiai pasisakyta dėl tėvų valdžios. Šiuo atveju turi būti išnagrinėta, kaip tėvas nepanaudojo savo valdžios sūnaus atžvilgiu. Keista ikiteisminio tyrimo pareigūnų pozicija, kurie šito neatskleidė. J. A. galimai taip pat padarė pažeidimą pagal ATPK 181³ straipsnį, nes grasino nepilnamečiui vaikui ir tai nebuvo atskleista. Mano, kad pažeidimas dėl ATPK 181 straipsnio nepadarytas, todėl prašo teismo bylą nutraukti arba nusiųsti ikiteisminio tyrimo įstaigai papildymui.
Kvalifikuojant administracinėn atsakomybėn patraukto asmens veiksmus, būtina atsižvelgti į tai, kad nuo 2017 m. sausio 1 d. įsigaliojo Administracinių nusižengimų kodeksas (toliau - ANK), pakeitęs iki tol galiojusį ATPK. Kadangi G. P. padaryta veika, kvalifikuota pagal ATPK 181 straipsnio 1 dalį, neatitinka Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo tvarkos įstatymo (2015 m. birželio 25 d. Nr. XII-1869) 3 straipsnio 2 dalies 3 punkte numatytų sąlygų, todėl veika neperkvalifikuojama ir, vadovaujantis šio įstatymo 5 straipsnio 4 dalies nuostatomis, teisena vyksta pagal iki 2017 m. sausio 1 d. galiojusį ATPK.
Pažymėtina, kad atsakomybė pagal ATPK 181 straipsnį galima tėvams tik tuo atveju, kai jie nepanaudoja tėvų valdžios ar sąmoningai nieko neveikia vaiko interesams (nesirūpina vaikais, palieka vaikus be priežiūros, netinkamai juos auklėja ir pan.). Tuo atveju, jei nepilnametis vaikas elgiasi kaip nors neteisėtai, tačiau yra tinkamai prižiūrimas ir auklėjamas, vien formaliu pagrindu atsakomybė tėvams negali būti taikoma. Tai būtų neteisinga tėvų atžvilgiu, nes tokiai atsakomybei atsirasti reikalinga tėvų kaltė.
Įvertinus teismui pateiktą medžiagą nustatyta, kad ikiteisminio tyrimo metu buvo atliekamas tyrimas pagal BK 284 straipsnio 1 dalį dėl viešosios tvarkos pažeidimo, nepilnamečio E. A. sumušimo. Šiuo atveju matyti, kad konfliktas tarp nepilnamečių buvo, tačiau nenustatyta nepilnamečio E. P. tėvo G. P. kaltė ir kuo ji pasireiškė pagal ATPK 181 straipsnį. Teismas nustatė, kad santykiai tarp G. P. ir jo sūnaus E. P. yra geri, sūnus iš karto po įvykio pranešė tėvui apie konfliktą, gavęs grasinančias žinutes apie tai pat pasakė tėvui. Akivaizdu, kad G. P. vykdo tėvo pareigas, vienas augina du nepilnamečius vaikus, dirba, rūpinasi vaikais ir juos auklėja, kartu su sūnumi buvo nuvykęs pas tyrėją, kuri tyrė įvykį, pats teikė įrodymus dėl grasinimų jo sūnui, 2016-10-13 tyrėjos nutarimu jam buvo leista, kaip atstovui pagal įstatymą atstovauti sūnų procese. Įtariamųjų, kaltinamųjų ir nuteistųjų registro išrašas apie fizinį asmenį patvirtina, kad registre nėra informacijos apie E. P. nusikalstamas veikas ar ikiteisminius tyrimus. E. P. lanko mokyklą, neblogai mokosi, sportuoja. Byloje nėra jokių duomenų, kad šeimoje E. P., kuriam šiuo metu yra 15 metų, būtų netinkamai auklėjamas, būtų tam tikrų asocialių aplinkybių. Taip pat nėra faktų, kad G. P. būtų kaip nors savo vaiko neprižiūrėjęs, jį apleidęs nepanaudojęs ar netinkamai panaudojęs savo, kaip tėvo valdžią sūnaus atžvilgiu, ar veikęs prieš vaiko interesus. E. P. jau yra paauglys ir tėvas negali nuolat būti prie vaiko ir jį kontroliuoti.
Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, administracinio teisės pažeidimo byla G. P. atžvilgiu nutrauktina nesant jo veiksmuose administracinio teisės pažeidimo, numatyto ATPK 181 straipsnio 1 dalyje, sudėties (ATPK 250 str. 1 p.). Grąžinti bylą ikiteisminio tyrimo įstaigai papildymui nėra tikslinga, nes kaip minėta, ikiteisminis tyrimas buvo atliekamas baudžiamojoje byloje dėl viešosios tvarkos pažeidimo, o ne dėl tėvų valdžios nepanaudojimo.
Vadovaudamasis ATPK 250 straipsnio 1 punktu, 287 straipsnio 1 dalies 2 punktu, teismas
Rezoliucinė dalis
nutarė:
G. P. administracinio teisės pažeidimo bylą nutraukti, nesant jo veiksmuose administracinio teisės pažeidimo sudėties.
Nutarimas per 20 dienų nuo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.