- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2025-08-21
- Bylos Nr.
- e2S-844-613/2025
- Teisminio proceso Nr.
- 2-70-3-02367-2025-9
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Giedrė Seselskytė
- Ieškovas
- T. H.
- Atsakovas
- D. H.
Klaipėdos apygardos teismo, veikiančio Šiaulių apygardos teismo vardu (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 62³ straipsnis), Civilinių bylų skyriaus teisėja Giedrė Seselskytė,
rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovės T. H. atskirąjį skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo 2025 m. balandžio 17 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovės T. H. ieškinį atsakovui D. H., institucijai, duodančiai byloje išvadą, Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybai prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos dėl išlaikymo nepilnamečiam vaikui priteisimo ir vaiko gyvenamosios vietos nustatymo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė T. H. kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovui D. H., institucijai, duodančiai byloje išvadą, Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybai prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos dėl išlaikymo nepilnamečiam vaikui priteisimo ir vaiko gyvenamosios vietos nustatymo.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
2. Šiaulių apylinkės teismas 2025 m. balandžio 17 d. nutartimi atsisakė priimti ieškovės T. H. ieškinį atsakovui D. H., institucijai, duodančiai byloje išvadą, Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybai prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos dėl išlaikymo nepilnamečiui vaikui priteisimo ir vaiko gyvenamosios vietos nustatymo. Išaiškino, kad teismo atsisakymas priimti ieškinį nekliudo vėl kreiptis į teismą su tuo pačiu ieškiniu, jeigu yra pašalintos arba išnyko aplinkybės, kliudžiusios priimti ieškinį. Pagrindiniai nutarties motyvai:
2.1. Šalių ginčas kilęs iš šeimos teisinių santykių, todėl, vadovaujantis MĮ nuostatomis, turi būti taikoma privalomoji mediacija.
2.2. Šalys, žodžiu sutarusios dėl taikaus ginčo išsprendimo, turėjo kreiptis į teisininką/advokatą/advokato padėjėją, kad minėta taikos sutartis būtų įforminta raštu ir pateikta teismui tvirtinti. Teismui ją patvirtinus supaprastinto proceso tvarka, teismo nutarčiai įsiteisėjus, jeigu teismo patvirtinta taikos sutartis nebūtų vykdoma, teismas galėtų išduoti vykdomąjį raštą dėl priverstinio taikos sutarties sąlygų vykdymo. Tačiau šalys nesikreipė į teismą dėl taikos sutarties patvirtinimo.
2.3. Tik tarp šalių kilus ginčui, galima kreiptis į teismą su ieškiniu, tačiau vėl pasinaudojus privalomąja mediacijos procedūra. Negalima piktnaudžiauti įstatymo suteikta teise, pasinaudojus ikiteismine ginčo išsprendimo tvarka, sudarius taiką, vėl kreiptis į teismą nė dėl taikos sutarties patvirtinimo supaprastinto proceso tvarka, o su ieškiniu ginčo teisena ir pradėti naują teisminį procesą. Pažymėtina, kad tam ir buvo įstatymu nustatyta privaloma šeimos ginčų sprendimo procedūra, kad sumažinti teismų krūvį, išlaidas bei šalių bylinėjimosi išlaidas.
2.4. Nėra duomenų, jog tarp šalių dėl išspręstų klausimų vėl kilo ginčas ir, kad minėtą ginčą šalys sprendė privaloma išankstinio ginčo sprendimo ne teisme (mediacijos) tvarka.
IV. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai
3. Atskiruoju skundu ieškovė (toliau – ir apeliantė) prašo panaikinti Šiaulių apylinkės teismo 2025 m. balandžio 17 d. nutartį ir išspręsti klausimą iš esmės - priimti T. H. ieškinį. Pagrindiniai atskirojo skundo argumentai:
3.1. Mediacija buvo vykdoma. Visos šalys bendravo telefonu. Atsakovas mediatorei patvirtino, kad sutinka mokėti 300 eurų išlaikymą, tačiau nesutiko, kad būtų surašyti procesiniai dokumentai, kuriuose jis pasirašytų, todėl nebuvo sutarta dėl išlaikymo mokėjimo pradžios, išlaikymo įsiskolinimo.
3.2. Tai, kad jo sutikimas buvo netikras, patvirtina aplinkybė, kad atsakovas nemoka sutarto dydžio išlaikymo. Jis 2025 m. sausio 3 d. sumokėjo 200 eurų, vasario 14 d. - 100 eurų, kovo 15 d. - 500 eurų, o balandį iš viso nemokėjo. Lietuvos įstatymai nepripažįsta žodinių susitarimų dėl išlaikymo. Todėl ieškovė su mediatorės pažyma negali kreiptis nei į antstolius, nei į vaikų išlaikymo fondą, jei atsakovas apskritai nustotų teikti išlaikymą.
3.3. Atsakovas slepia informaciją apie savo gyvenamąją vietą, vengia bet kokio bendravimo. Ieškovė žino tik atsakovo darbovietę, kuri yra (duomenys neskelbtini) rajone. Kadangi atsakovas yra tolimųjų reisų vairuotojas, ji nežino, kada jis būna Lietuvoje. Apeliantė telefonu jam negali įteikti procesinių dokumentų projekto.
3.4. Apeliantė mano, kad mediatorė pateikė neteisingą informaciją apie neva taikiai pasibaigusią mediaciją. Juk mediatorė neparengė procesinio dokumento teismui, kuriame būtų aptarti konkretūs terminai, įsiskolinimas, vaiko gyvenamoji vieta. Apeliantės nuomone, šiuo atveju taikos sutartis ar koks kitoks susitarimas raštu nebuvo sudarytas, nes nesutiko atsakovas. Teismas padarė nepagrįstą išvadą, kad mediacijos metu buvo sudarytas taikus susitikimas. Taigi, šiuo atveju nėra pagrindo taikyti mediacijos įstatymo 19 straipsnio 5 dalies nuostatos, kad civilinio ginčo mediacijos pabaigos diena laikoma ginčo šalių taikos sutarties sudarymo diena.
3.5. Susidarė tokia situacija, kad nors tarp šalių nebuvo sudaryta taikos sutartis, nebuvo teismo patvirtinta, tačiau apeliantei teismas užkirto kelią kreiptis į teismą dėl išlaikymo, išlaikymo įsiskolinimo priteisimo ir gyvenamosios vietos nustatymo. Apeliantės nuomone, teismas turėjo išaiškinti, kokias aplinkybes ji turi pašalinti, arba kokios aplinkybės turi išnykti, kad vėl galėtų kreiptis su ieškiniu į teismą.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konst at uoja:
Atskirasis skundas tenkintinas.
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, argumentai ir išvados
Dėl atskirojo skundo nagrinėjimo ribų ir ginčo esmės
4. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei patikrinimas, ar nėra absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą dėl apskųstos dalies ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329, 338 straipsniai).
5. CPK 336 straipsnio nuostatos nustato, jog apeliacinės instancijos teismas atskirąjį skundą nagrinėja rašytinio proceso tvarka, išskyrus atvejus, kai šį skundą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad būtinas žodinis nagrinėjimas. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad šiuo atveju skundui išnagrinėti pakanka byloje esančios rašytinės bylos medžiagos.
Dėl įrodymų prijungimo
6. Apeliantė pateikė įrodymus, prašo juos pridėti prie bylos ir vertinti su kitais byloje esančiais įrodymais.
7. CPK 314 straipsnyje nustatyta, kad apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisakė juos priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad (duomenys neskelbtini) straipsnyje nustatyti ribojimai pirmiausia yra nukreipti prieš nesąžiningus proceso dalyvius, kurie dalį įrodymų nuslepia. Nuostata, ribojanti naujų įrodymų pateikimą apeliacinės instancijos teisme, neturi būti taikoma formaliai ir panaudota prieš sąžiningus teismo proceso dalyvius, be to, negali būti vertinama kaip kliūtis teismui konkrečioje byloje įvykdyti teisingumą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. birželio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-230-611/2018, 38 punktas).
8. Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į tai, kad apeliantės pateikti įrodymai neužvilkins bylos nagrinėjimo, pateiktus įrodymus prideda prie bylos.
Dėl skundžiamos nutarties (ne)teisėtumo
9. Apeliacijos dalyką sudaro pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria atsisakyta priimti ieškovės ieškinį motyvuojant tuo, kad ieškovė nesilaikė šiai bylų kategorijai nustatytos išankstinio ginčų sprendimo ne teisme tvarkos, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.
10. Teisę kreiptis į teismą užtikrina Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnis, garantuojantis visiems asmenims teisę į teisminę gynybą, taip pat CPK 5 straipsnis, nustatantis kiekvieno suinteresuoto asmens teisę įstatymo nustatyta tvarka kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama teisė arba įstatymo saugomas interesas. Tačiau teisminės gynybos prieinamumas yra siejamas su galimybe kreiptis į teismą tik įstatymo nustatyta tvarka. Teisės kreiptis į teismą prielaidų bei tinkamo jų įgyvendinimo sąlygų buvimą ar nebuvimą teismas nustato savo iniciatyva, ieškinio priėmimo metu spręsdamas bylos iškėlimo klausimą.
11. Pagal CPK 137 straipsnio 2 dalies 3 punktą, teismas atsisako priimti ieškinį, jeigu suinteresuotas asmuo, kreipęsis į teismą, nesilaikė tai bylų kategorijai įstatymų nustatytos išankstinio ginčų sprendimo ne teisme tvarkos.
12. Lietuvos Respublikos mediacijos įstatymo 20 straipsnio 1 dalies 1 punkto nuostatos numato privalomąją mediaciją sprendžiant šeimos ginčus, nagrinėjamus ginčo teisena Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso nustatyta tvarka, išskyrus atvejus dėl smurto artimoje aplinkoje.
13. Mediacijos įstatymo (toliau – ir MĮ) 20 straipsnio 1 dalies 1 punkte nustatyta, kad privalomoji mediacija taikoma sprendžiant šeimos ginčus, nagrinėjamus ginčo teisena CPK nustatyta tvarka, išskyrus minėtame punkte aptartus smurto artimoje aplinkoje atvejus. Vadovaujantis MĮ 21 straipsnio nuostatomis, privalomąją mediaciją inicijuoja ginčo šalys bendru sutarimu arba viena iš ginčo šalių. Abiem šiais atvejais Tarnybai paduodamas prašymas dėl mediatoriaus skyrimo MĮ 14 straipsnyje nustatyta tvarka arba toks prašymas paduodamas pasirinktam mediatoriui, įrašytam į Lietuvos Respublikos mediatorių sąrašą, MĮ 13 straipsnyje nustatyta tvarka. Ginčo šalies prašyme turi būti nurodyta kitos ginčo šalies vardas, pavardė, ginčo dalykas, gyvenamosios vietos ar kitos dokumentų įteikimo vietos adresas, o kai kita ginčo šalis yra juridinis asmuo – juridinio asmens pavadinimas, buveinės ar kitos dokumentų įteikimo vietos adresas (MĮ 21 straipsnio 2, 3 dalys). Tuo atveju, kai privalomąją mediaciją inicijuoja tik viena iš ginčo šalių, Tarnyba arba mediatorius kreipiasi į kitą ginčo šalį su pranešimu apie gautą prašymą, kartu nurodydami, kad ne vėliau kaip per keturiolika dienų nuo pranešimo išsiuntimo dienos turi būti gautas kitos ginčo šalies sutikimas dėl mediacijos vykdymo (MĮ 21 straipsnio 4 dalis). Jeigu per keturiolika dienų nuo pranešimo išsiuntimo dienos negaunamas kitos ginčo šalies sutikimas dėl mediacijos vykdymo, laikoma, kad kita ginčo šalis nesutiko pasinaudoti privalomąja mediacija. Šiais atvejais privalomąją mediaciją inicijavusi ginčo šalis turi teisę kreiptis į teismą dėl ginčo išsprendimo ir yra laikoma, kad ginčo šalis įgyvendino įstatymuose nustatytą reikalavimą pasinaudoti privalomąja mediacija (MĮ 21 straipsnio 5 dalis). Taigi, kreipiantis į teismą su ieškiniu dėl civilinės bylos iškėlimo dėl ginčų, kuriems nustatyta privalomoji neteisminė mediacija, teismui kartu su ieškiniu turėtų būti pateikiami rašytiniai įrodymai, kad ginčo šalis (šalys) pasinaudojo privalomąja neteismine mediacija. Įrodymu, jog šalis (šalys) pasinaudojo privalomąja mediacija, yra atitinkama Tarnybos arba mediatoriaus, į kurį šalys kreipėsi, parengta pažyma ar panašaus pobūdžio dokumentas, patvirtinantis šalies realizuotą prievolę pasinaudoti privalomąja mediacija.
14. Ieškovė su ieškiniu pateikė teismui 2024 m. gruodžio 18 d. pažymą dėl mediacijos atlikimo, iš kurios matyti, kad mediatorė D. C. laikotarpiu nuo 2024 m. gruodžio 12 d. iki 2024 m. gruodžio 18 d. vykdė neteisminę privalomąją mediaciją iškilus ginčui tarp šalių dėl išlaikymo nepilnamečiam vaikui priteisimo, nepilnamečio vaiko nuolatinės gyvenamosios vietos nustatymo ir kitų, su tuo susijusių privalomų klausimų išsprendimo. Mediacijos rezultatas – 2024 m. gruodžio 18 d. sudaryta taikos sutartis. Nurodytos aplinkybės leidžia daryti išvadą, kad ieškovė privaloma ikiteismine mediacija pasinaudojo.
15. Pirmosios instancijos teismas nurodo, kad negalima piktnaudžiauti įstatymo suteikta teise, pasinaudojus ikiteismine ginčo išsprendimo tvarka ir sudarius taikos sutartį vėl kreiptis į teismą ne dėl taikos sutarties patvirtinimo supaprastinto proceso tvarka, o su ieškiniu ginčo teisena ir pradėti naują teisminį procesą.
16. MĮ 16 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad kai civilinis ginčas, kuris sprendžiamas mediacijos būdu, nėra tuo pačiu metu nagrinėjamas teisme, ginčo šalių bendru prašymu arba vienos iš ginčo šalių prašymu, kai yra gautas kitos ginčo šalies rašytinis sutikimas, taikos sutartis gali būti pateikta teismui tvirtinti Civilinio proceso kodekso XXXIX skyriuje nustatyta supaprastinto proceso tvarka. Taigi nurodytos įstatymo nuostatos numato galimybę, bet ne pareigą šalims pateikti teismui tvirtinti taikos sutartį, kuri sudaryta ikiteisminės mediacijos proceso metu.
17. Ieškovė teigia, kad nors atsakovas mediatorei nurodė, jog sutinka mokėti 300 eurų išlaikymą, tačiau nesutiko, kad būtų surašyti procesiniai dokumentai, kuriuose jis pasirašytų, todėl nebuvo sutarta dėl išlaikymo mokėjimo pradžios, išlaikymo įsiskolinimo. Atsakovas slepia informaciją apie savo gyvenamąją vietą, vengia bet kokio bendravimo. Ieškovė žino tik atsakovo darbovietę, kuri yra (duomenys neskelbtini) rajone. Kadangi atsakovas yra tolimųjų reisų vairuotojas, ji nežino, kada jis būna Lietuvoje. Apeliantė telefonu jam negali įteikti procesinių dokumentų projekto ir jis kategoriškai nesutinka pasirašyti bet kokius procesinius dokumentus. Taigi esant nurodytoms aplinkybėms, nėra pagrindo daryti išvados, kad atsakovas sutinka šį ginčą išspręsti taikiu būdu. Pažymėtina, kad ieškovė negali priversti atsakovo kreiptis į teismą dėl mediacijos metu sudarytos taikos sutarties patvirtinimo arba duoti jai rašytinį sutikimą, kad ji galėtų pateikti taikos sutartį teismui. Apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad esant duomenims, jog ieškovė pasinaudojo privaloma mediacijos procedūra, taikos sutarties nepateikimas tvirtinti teismui supaprastinto proceso tvarka negali būti pagrindas konstatuoti, kad ieškovė nepasinaudojo išankstine ginčo sprendimo tvarka ir apriboti ieškovės teisę kreiptis į teismą ir jos reikalavimus atsakovui nagrinėti teisme.
18. Pažymėtina, kad teismas ieškinio priėmimo stadijoje tik patikrina, ar su ieškiniu į teismą besikreipianti šalis pasinaudojo išankstine ginčų sprendimo ne teisme tvarka. Jei bylos nagrinėjimo metu paaiškėtų, jog atsakovas nori šį ginčą išspręsti taikiai, teismas gali pasiūlyti ginčo šalims bandyti civilinį ginčą spręsti teisminės mediacijos būdu ir vykstant bylos nagrinėjimui (Mediacijos įstatymo 12 straipsnio 3 dalis).
Dėl bylos procesinės baigties
19. Esant nustatytoms aplinkybėms, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė ir aiškino ginčui aktualias teisės normas, todėl skundžiama nutartis naikintina. Kadangi ieškinio priėmimo klausimas yra pirmosios instancijos teismo kompetencija, ieškinio priėmimo klausimas grąžintinas pirmosios instancijos teismui spręsti iš naujo (CPK 337 straipsnio 1 dalies 3 punktas).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 334–339 straipsniais, teismas
nutaria:
Šiaulių apylinkės teismo 2025 m. balandžio 17 d. nutartį panaikinti ir ieškovės T. H. ieškinio priėmimo klausimą perduoti pirmosios instancijos teismui spręsti iš naujo.