- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2012-03-01
- Bylos Nr.
- 2A-1188-603/2012
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Jadvyga Mardosevič, Henrichas Jaglinskis, Loreta Lipnickienė
- Ieškovas
- M. M.
- Atsakovas
- M. C., UAB „Geodeziniai matavimai“, Vilniaus apskrities viršininko administracijai
- Trečiasis asmuo
- VĮ „Registrų centras“, V. B.
- Kategorijos
- 30.5pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Loretos Lipnickienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Jadvygos Mardosevič ir Henricho Jaglinskio, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės M. M. apeliacinį skundą dėl Trakų rajono apylinkės teismo 2010 m. birželio 14 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės M. M. ieškinį atsakovams M. C., UAB „Geodeziniai matavimai“, Vilniaus apskrities viršininko administracijai, tretieji asmenys VĮ „Registrų centras“ ir V. B., dėl Vilniaus apskrities viršininko įsakymų panaikinimo, žemės sklypo planų pripažinimo negaliojančiais, jų registracijos panaikinimo ir žemės sklypų ribų nustatymo, ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
Ieškovė patikslintu ieškiniu kreipėsi į teismą ir prašė panaikinti Vilniaus apskrities viršininko 2006-09-08 įsakymą Nr. 2.3-8387-79; pripažinti negaliojančiu UAB „Geodeziniai matavimai“ 2006-02-28 sudarytą ir 2006-08-23 Trakų rajono žemėtvarkos skyriaus suderintą tikslių geodezinių matavimų žemės sklypo, kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), planą ir panaikinti šio plano registraciją VĮ „Registrų centras“ kadastro žemėlapyje; panaikinti Vilniaus apskrities viršininko 2007-03-27 įsakymą Nr. 2.3-2809-79; pripažinti negaliojančiu UAB „Geodeziniai matavimai“ 2006-09-29 sudarytą ir 2007-02-14 Trakų rajono žemėtvarkos skyriaus suderintą tikslių geodezinių matavimų žemės sklypo, kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), planą ir panaikinti šio plano registraciją VĮ „Registrų centras“ kadastro žemėlapyje; nustatyti, kad žemės sklypo, kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini) ir žemės sklypo, kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), esančių (duomenys neskelbtini), bendra riba eina nuo taško 3 (koordinatės LKS – 1994 sistemoje X-6064618.78, Y-564382.29) iki taško 4 (koordinatės LKS – 1994 sistemoje X-60664615.47, Y-564342.43) pažymėtų UAB „Kiprėgėlis“ sudarytame plane. Ieškovė nurodė, kad Vilniaus apskrities viršininko valdytojo administracija 1997-01-16 spendimu Nr. 79-3492 atkūrė jai nuosavybės teises į 1,53 ha žemės (duomenys neskelbtini), šis plotas buvo suprojektuotas į du žemės sklypus 0,50 ha ir 1,03 ha. Nurodė, kad nusprendė atlikti 1,03 ha žemės sklypo, kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), kadastrinius matavimus. Atlikus šio sklypo ribų paženklinimo darbus ir pateikus sklypo planą suderinimui iš VĮ „Registrų centras“ Vilniaus filialo gavo atsakymą, kad jos žemės sklypo, kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), plano suderinti negali, nes sklypo ribos dengia Nekilnojamojo turto registre įregistruoto ir kadastro žemėlapyje pažymėto žemės sklypo, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), ribas. Nurodė, kad Vilniaus apskrities viršininko administracija 2007-07-31 rašte SO-417 nurodė, kad ieškovės žemės sklypo ribos persidengia su gretimo sklypo ribomis bei tai, kad UAB „Geodeziniai matavimai“, 2006 metais atlikdami žemės sklypo, kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinius matavimus 2-3 taškuose, neteisingai įrašė gretimo sklypo savininką ir žemės sklypo ribų su ieškove nesuderino. Nurodė, kad gretimo sklypo planas buvo sudarytas neteisėtai, pažeidžiant jos teises ir teisėtus interesus bei tuo metu galiojusio 2002-12-30 Lietuvos Respublikos Žemės ūkio ministro įsakymo Nr. 522 „Dėl nekilnojamojo turto objekto kadastrinių matavimų ir kadastro duomenų surinkimo bei tikslinimo taisyklių“ 25 punktą, kuriame nurodyta, jog žemės sklypo ribos vietovėje pažymimos dalyvaujant žemės sklypo esančiam (būsimam) savininkui (naudotojui) arba jo įgaliotam asmeniui, taip pat suinteresuotiems asmenims – gretimų sklypų savininkams ir naudotojams. Nurodė, kad nors nuo 1997 metų yra žemės sklypo, kuris ribojasi su atsakovo M. C. žemės sklypu, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), savininkė, tačiau ji nebuvo kviesta dalyvauti atsakovo žemės sklypo ribų pažymėjime. Nurodė, kad dalis jai nuosavybės teise priklausančio žemės sklypo buvo pažymėta kaip atsakovo M. C. žemė. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes žemės sklypo tiksliųjų geodezinių matavimų planas pripažintinas negaliojančiu ir naikintina jo registracija VĮ „Registrų centras“ kadastro žemėlapyje. Nurodė, kad atsakovui priklausantis žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), buvo patvirtintas ir įregistruotas remiantis Vilniaus apskrities viršininko 2006-09-08 įsakymu Nr. 2.3-8387-79, kuris yra neteisėtas, nes jo pagrindu jai nuosavybės teise priklausančio žemės sklypo dalis buvo pažymėta kaip atsakovo M. C. žemė. Nurodė, kad neteisėtas yra ir Vilniaus apskrities viršininko 2007-03-27 įsakymas Nr. 2.3-2809-79, kurio pagrindu atlikta minėto žemės sklypo amalgamacija. Pažymėjo, kad jos prašoma nustatyti žemės sklypo riba atitinka jai 1997-01-16 sprendimu Nr. 79-3492 grąžinto žemės sklypo ribas ir Kariotiškių kadastro reformos žemėtvarkos projektą, patvirtintą Vilniaus apskrities viršininko 2000-06-15 įsakymu Nr. 2068-79. Todėl ir prašė jos ieškinį tenkinti, nes kitokiu būdu negali išspręsti kilusio ginčo dėl žemės sklypo ribų.
Atsakovas M. C. su ieškiniu nesutiko. Nurodė, kad 1992 metais pagal VĮ „Valstybinio žemėtvarkos instituto“ parengtą nuosavybės teisės atkūrimo bylą jo senelei G. B. Lietuvos Respublikos Žemės ūkio ministerijos 1992-11-18 sprendimu Nr. 38-111-3896 buvo atkurtos nuosavybės teisės į 2,32 ha žemės, grąžinant žemę natūra Aukštųjų Semeniukų k., Lentvario sen. Minėtas žemės sklypas pagal Trakų rajono valdybos 1992-12-16 potvarkį Nr. 420v buvo padidintas, pardavus jo senelei 1993-01-20 žemės sklypo pirkimo – pardavimo sutartimi 0,98 ha žemės ploto. Nurodė, kad jo senelė G. B. iš nuosavybės teise turėto 3,30 ha ploto 1993-02-11 notarine sutartimi 1,80 ha žemės padovanojo jam pagal Valstybinio žemėtvarkos instituto parengtą žemės sklypo padalijimo planą. Žemės sklypo planas su dovanojimo sutartimi buvo laiku priduoti į Nekilnojamojo turto registrą ir į Trakų rajono žemėtvarkos skyrių. Nurodė, kad Lietuvos Respublikos Žemės ūkio ministro ir Aplinkos ministro 2004-10-04 įsakymu Nr. 3D-452/D1-513, 2006-09-29 buvo parengtas žemės sklypų pertvarkymo (amalgamacijos) projektas, kuriuo žemės sklypo, kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini) plotas iš 1,80 ha buvo pertvarkytas į 2,05 ha, gretimo sklypo,kurio plotas buvo 1,50 ha sąskaita, paliekant šio žemės sklypo 1,25 ha. Nurodė, kad jam priklausantis žemės sklypas, kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), po pertvarkymo (amalgamacijos) buvo įregistruotas Nekilnojamojo turto registre. Nurodė, kad jam priklausantis žemės sklypas, kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), yra suformuotas toje vietoje, kur iki nacionalizacijos buvo žemė, priklausiusi jo senelei G. B.. Žemė G. B. grąžinta natūra ir toje vietoje, kur ji buvo iki nacionalizacijos. Nurodė, kad G. B. grąžinta žemė natūra buvo grąžinta dar tuo metu, kai ieškovė nebuvo perkėlusi žemės iš kitos vietos, todėl derinti su ja žemės klypo ribų nepriklausė. Nurodė, kad ieškovės pateiktas pasiūlymas dėl žemės sklypo ribos nustatymo prieštarauja 1993-05-31 parengtam M. M. 1,03 ha žemės sklypo brėžiniui. Brėžinyje šio žemės sklypo kraštinės, 213,00m ilgio, besiribojanti su J. B. žemės sklypu, riba prasideda nuo kaimo keliuko, kurio plotis 4 m. Nurodė, kad UAB „Kiprėgelis“ sudarytame žemės sklypo geodezinių matavimų plane nenurodyta, nuo kokio atskaitos taško pradėta matuoti žemės sklypo riba, žemės sklypo riba prie abrise nurodyto keliuko nepririšta. Nurodė, kad M. M. ginčijamo žemės sklypo riba pradėta matuoti nuo namų valdos žemės sklypo, o ne jį apimant, todėl pagal UAB „Kiprėgelis“ atliktus matavimus ieškovės žemės sklypas pasistūmėjo į jam priklausantį žemės sklypą. Nurodė, kad sutinkamai su Kariotiškių kadastrinės vietovės žemės reformos žemėtvarkos projektu, patvirtintu Vilniaus apskrities viršininko 2000-06-15 įsakymu Nr. 2068-79, žemėtvarkos projekte pažymėtas ieškovei priklausantis žemės sklypas nėra įbrėžtas į jo žemės sklypą. Pažymėjo, kad tiek ieškovės, tiek ir gretimų sklypų savininkų žemės sklypų, kurie ribojasi su jo žemės sklypu, ribos eina tiesia linija. Taip pat pažymėjo, kad nustačius ribą tarp žemės sklypų pagal ieškovės pasiūlytą UAB ‚Kiprėgelis“ parengtą projektą, ieškovės žemės sklype atsidurtų jam priklausantys statiniai bei kūdra.
Atsakovas UAB „Geodeziniai matavimai“ su ieškiniu nesutiko, prašė ieškinį atmesti. Nurodė, kad atsakovas M. C. kreipėsi į UAB „Geodeziniai matavimai“ dėl žemės sklypų, kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini), esančių (duomenys neskelbtini), ribų patikslinimo, kadangi 1993-01-20 Valstybinio žemėtvarkos instituto žemės sklypas buvo matuotas sąlyginėje sistemoje, t. y. ribos posūkio taškų ir riboženklių koordinatės nenustatytos valstybinėje geodezinių koordinačių sistemoje. Nurodė, kad žemės sklypo savininkas pateikė žemės sklypo planą ir pažymėjimą apie Nekilnojamojo turto registre įregistruotą nekilnojamąjį daiktą ir teises į jį. Nurodė, kad žemės sklypo kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini) kadastriniams matavimams atlikti buvo naudojamas 1993-02-14 Valstybinio žemėtvarkos instituto planas M 1:500, Trakų rajono, Kariotiškių apylinkės buvusio „Pergalės“ Ž.Ū. (duomenys neskelbtini) kaime grąžintos žemės pil. B. G., sklypo padalinimo planas bei inžinierės J. U. sudarytu abrisu, nekilnojamojo turto kadastro žemėlapio fragmentai. Nurodė, kad buvo atliekami žemės sklypo, kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), kadastriniai matavimai, nustatytos ir riboženkliais paženklintos žemės sklypo ribos, geodeziniais prietaisais nustatytos riboženklių koordinatės valstybinėje geodezinių koordinačių sistemoje LKS-94. Ženklinant žemės sklypo ribas 2006-02-28 buvo surašytas žemės sklypo ribų paženklinimo – parodymo aktas Nr. 334, kuriame esamo sklypo, kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), savininkas bei gretimų sklypų savininkai pasirašė suderindami žemės sklypo ribas. Nurodė, kad su ieškove žemės sklypo ribų neprivalėjo derinti, nes numatomas suderinimas tik su Nekilnojamojo turto registre įregistruotų žemės sklypų savininkais, o ieškovės žemės sklypo ribos paženklinimo dieną nebuvo įregistruotos VĮ „Registrų centras“ kadastro žemėlapyje. Pažymėjo, kad atsakovas M. C. susitiko su sklypo naudotojais ir suderino sklypo ribas savo iniciatyva. 2006-02-28 sudarytame žemės sklypo plane Nr. 1 ir Nr.3 pažymėtais ribų posūkio taškais išlikę seni betoniniai riboženkliai sutapo su dirbtinais objektais – esama medine tvora. Kai žemės sklypo riba sutampa su dirbtiniais arba natūraliais vietovės objektais (medžių eile, gyvatvore, kapitaline tvora, grioviu ir t.t.) arba eina palei vandens telkinius (marias, ežerus, tvenkinius, upes, upelius, melioracijos griovius) riboženkliais neženklinama, todėl šioje vietoje ženklinama nebuvo. Nurodė, kad gretimų sklypų savininkų duomenys buvo surašyti panaudojant VĮ „Registrų centras“ kadastro žemėlapio duomenis, kuriame nurodyti žemės sklypų savininkų žemės sklypų ribos. Nurodė, kad vietovėje buvo kartografuojamos faktinės žemės naudmenos (pieva, kūdra, kelias, krūmai), matuojami statiniai (gyvenamasis namas, ūkiniai pastatai). Nurodė, kad Trakų rajono žemėtvarkos skyrius, patikrinęs bylas, nenustatė, kad sklypo ribos neatitinka teritorijų planavimo dokumentų. Nurodė, kad UAB ‚Kiprėgelis“ sudarytas pasiūlymas Nr. 2, pagal kurį ieškovė prašo nustatyti žemės sklypo ribą, neatspindi faktinės situacijos, kuri buvo fiksuota išvažiuojamojo posėdžio metu, jame nėra atvaizduoti natūroje išlikę riboženkliai bei jis prieštarauja šiuo metu galiojantiems teritorijų planavimo dokumentams. Nurodė, kad pagal teritorijų planavimo dokumentus tiek ieškovės, tiek atsakovo, tiek trečiojo asmens V. B. žemės sklypai yra vienoje linijoje, o ieškovės prašomos patvirtinti žemės sklypo ribos dengia tiek atsakovo M. C., tiek trečiojo asmens V. B. žemės sklypus bei iškraipo teritorijų planavimo dokumentuose nurodytą žemės sklypų konfigūraciją.
Atsiliepimas
Atsakovas Vilniaus apskrities viršininko administracija ieškovės ieškinį prašė atmesti, kadangi atsakovo M. C. atlikti tikslūs kadastriniai matavimai atitiko abrisą, žemės sklypo padalijimo planą ir 1993-02-14 planą, kadastriniai matavimai buvo įregistruoti VĮ „Registrų centras“. Nurodė, kad ieškovės žemės sklypo ribos neįklotos kadastro žemėlapyje, kadangi abrisas nėra susijęs su jokia koordinačių sistema. Pažymėjo, kad ginčo teritorijoje esantys pastatai priklauso atsakovui M. C., kas įrodo, jog šia sklypo dalimi ieškovė nesinaudojo. Pažymėjo, kad esanti byloje planinė medžiaga įrodo, kad ieškovės 2007 metais atlikti kadastriniai matavimai buvo atlikti matuojant ne nuo kelio, o nuo jos nuosavybės teise valdomo žemės sklypo.
Trečiasis asmuo VĮ „Registrų centras“ prašė kilusį ginčą spręsti teismo nuožiūra.
Šalies argumentai
Trečiasis asmuo V. B. su ieškiniu nesutiko, prašė jo netenkinti. Nurodė, kad ieškovės siūlomos nustatyti žemės sklypo ribos dengia žemės sklypo, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), kurio savininkas yra jis ir K. B. (miręs prieš kelis metus, teisių perėmėjai palikimo dar nėra įteisinę), ribas 0,1021 ha. Nurodė, kad jam priklausantis žemės sklypas buvo suformuotas pagal sklypo, iki nacionalizacijos priklausiusio jo seneliui P. B., ribas, tuo tarpu ieškovai savo sklypą perkėlė iš kitos vietovės, todėl jų žemės sklypas nėra istoriškai susiklostęs. Nurodė, kad, jo nuomone, ieškovė gali pretenduoti į tokį žemės sklypą, kurio ribos nekirstų kaimyninių žemės sklypų ribų.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
Trakų rajono apylinkės teismas 2010 m. birželio 14 d. sprendimu ieškovės M. M. ieškinį atmetė. Teismas nustatė, kad atkuriant nuosavybės teises ieškovei M. M., žemėtvarkininkas K. R. paruošė M. M. žemės sklypų brėžinius. Ieškovė neatliko jokių aukščiau paminėto žemės sklypo kadastrinių matavimų, jis buvo įregistruotas remiantis 1996-05-30 žemės sklypo paženklinimo aktu, t. y. VĮ Registrų centro duomenų bazėje yra įregistruoti M. M. valdomo 1,03 ha ploto žemės sklypo preliminarūs matavimai. Teismas pažymėjo, kad iš byloje esančios žemės sklypų ribų kadastro žemėlapio ištraukos, kurioje atsispindi 2008-11-14 duomenys, matyti, jog ieškovei priklausantis žemės sklypas nurodytas kaip neidentifikuotas. Atsakovui M. C. priklausantis žemės sklypas buvo suformuotas atkuriant G. B. nuosavybės teises bei amalgamuojant gretimus žemės sklypus. 1993-02-11 dovanojimo sutartimi G. B. padovanojo anūkui atsakovui M. C. 1,80 ha žemės sklypą. Po G. B. mirties atsakovas M. C. paveldėjo ir kitą 1,50 ha G. B. priklausiusį žemės sklypą. 2006-02-28 buvo sudarytas žemės sklypo kadastro Nr. 7940/0001:012, 1,80 ha, planas, kuris 2006-08-23 buvo suderintas su Trakų rajono žemėtvarkos skyriumi ir kuris buvo įregistruotas VĮ „Registrų centras“. Buvo sudarytas žemės sklypo planas M 1:2000 gretimų žemės sklypų ribų pakeitimas (amalgamacija) ir atsakovui M. C. priklausantis 1,80 ha ir 1,50 ha gretimi žemės sklypai buvo amalgamuoti vietoje 1,80 ha žemės sklypo suformuojant 2,05 ha žemės sklypą, o vietoje 1,50 ha žemės sklypo – 1,25 ha žemės sklypą. Minėta amalgamacija buvo patvirtinta Vilniaus apskrities viršininko 2007-03-27 įsakymu Nr. 2.3-2809-79 ir įregistruota VĮ „Registrų centras“. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad M. C. nuosavybės teise pagal dovanojimo sutartį ir paveldėjimo teisės liudijimą valdomų žemės sklypų plotai – 2,05 ha ir 1,25 ha pilnai atitinka pirminius dokumentus, t. y. Lietuvos Žemės ūkio ministerijos 1992 m. lapkričio 18d. sprendimą, kuriuo yra atkurtos nuosavybės teisės G. B. į 2,32 ha ploto žemę (duomenys neskelbtini) ir 1993 m. sausio 20d. Žemės sklypo pirkimo – pardavimo sutartį, kurios pagrindu G. B. įsigijo 0,98 ha žemės (duomenys neskelbtini). Teismas nustatė, kad matuojant atsakovui M. C. priklausantį žemės sklypą, kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), bei sudarant žemės sklypo ribų paženklinimo aktus (tiek iki amalgamacijos geodeziškai matuojant 1,80 ha ir 1,5 ha žemės sklypus, tiek sudarant amalgamacijos planą), jie nebuvo suderinti su ieškove M. M., kuri yra gretimo sklypo valdytoja. Teismas, ištyręs byloje esančius įrodymus, konstatavo, kad UAB „Geodeziniai matavimai“, atlikdami atsakovui M. C. priklausančių žemės sklypų amalgamaciją ir ribų patikslinimą, paruošto žemės sklypų projekto nesuderino su gretimo žemės sklypo valdytoja M. M. ir nepranešė jai apie tai. Ieškovė pateikė teismui pasiūlymą (žemės sklypo planą) variantas Nr.2, paruoštą UAB „Kiprėgelis“, pagal kurį prašė nustatyti ginčijamo žemės sklypo ribą). Tačiau pirmosios instancijos teismas konstatavo, jog ieškovės pateiktame pasiūlyme ieškovei priklausančio žemės sklypo nurodytas plotas neatitinka nuosavybės teisės atkūrimo dokumentuose nurodyto ploto, t. y ieškovei yra atkurtos nuosavybės į 1,53 ha žemės, kuri suprojektuota dviejuose žemės sklypuose – 1,03 ha ir 0,50 ha. Teismas atkreipė dėmesį į aplinkybę, kad ieškovė prašė nustatyti žemės sklypo ribą, kurią nustačius jai priklausantis žemės sklypas padidėtų 0,1853 ha atsakovo M. C. ploto sąskaita. Be to, pažymėjo, kad nustačius žemės sklypo ribą pagal ieškovės pasiūlymą, ieškovės žemės sklype atsiduria atsakovui M. C. priklausantys statiniai bei dalis jo kūdros. Teismas pažymėjo, kad nustatydamas ginčijamą žemės sklypų ribą, atsižvelgė į susiklosčiusius faktinius santykius, nusistovėjusią žemėnaudą, faktinę žemės sklypų ribą, pastatų eksploatavimo galimybes. Teismas padarė išvadą, kad nagrinėjamojoje situacijoje dėl ankstesnių matavimų atsirado gretimų žemės sklypų (ieškovės ir atsakovo M. C.) persidengimas ir ieškovei žemės trūkumas 0,278 ha. Ieškovė, siekdama nustatyti žemės sklypo ribą, siekė pasididinti savo žemės sklypą 0,1853 ha atsakovo žemės sklypo sąskaita. Atkreipė dėmesį, kad atsakovui M. C. priklausančio žemės sklypo plotas atitinka jo nuosavybės teise įgyto žemės sklypo plotą.
Teismas pažymėjo, kad ieškovės reikalavimo patenkinimas reikštų atsakovo nuosavybės teisių pažeidimą, tačiau tokiu atveju turėtų būti keliamas klausimas dėl nuosavybės teisės įgijimo pagrindo bei dėl žemės sklypo pirkimo pardavimo sutarties nuginčijimo, o tokių reikalavimų ieškovė nekelia. Teismas pažymėjo, kad byloje nėra jokių rašytinių įrodymų, patvirtinančių tą aplinkybę, kad preliminarūs matavimai, t. y. abrise nurodyti ribų duomenys nepakito, be to, 2000 m. birželio 15 d. Vilniaus apskrities viršininko įsakymu Nr. 2068-79 patvirtintame Kariotiškių kadastro vietovės žemėtvarkos projekte žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)), nuosavybės teise priklausančio M. M. ribos nėra pažymėtos. Teismas taip pat atkreipė dėmesį į aplinkybę, kad byloje taip pat nėra jokių duomenų, patvirtinančių, ar teisingai buvo nustatyti atskaitos taškai, matuojant M. M. priklausantį 1,03 ha ploto žemės sklypą. Iš teismui pateiktos medžiagos matyti, kad nustatant M. M. priklausančio žemės sklypo ribas, buvo vadovautasi brėžiniu (abrisu), kurį sudarė K. R., tačiau į jį kaip paaiškino liudytojas, namų valdos naudmenos nebuvo įskaičiuotos. Atlikus ieškovei priklausančio žemės sklypo kadastrinius matavimus nustatyta, kad jai priklausančio žemės sklypo plotas skiriasi nuo žemėtvarkos projektuose (abrise) suformuoto sklypo ploto, tačiau ieškovės pateiktas UAB „Kiprėgelis“ paruoštas pasiūlymas dėl žemės sklypo ribų nustatymo variantas Nr. 2 taip pat neatitinka teisės aktų nustatytų reikalavimų ir jo patenkinimas reikštų ieškovės teisių gynimą atsakovo sklypo sąskaita, todėl Nacionalinės žemės tarnybos specialistės J. P. nustatyti UAB „Geodeziniai matavimai“ paruošto atsakovui M. C. priklausančio žemės sklypo plano neatitikimai, pirmosios instancijos teismo vertinimu, nesudarė pagrindo tenkinti ieškovės ieškinį. Atmetus M. M. ieškinį dalyje dėl ribų nustatymo, teismas netenkino ir kitų išvestinių reikalavimų, t. y. reikalavimo panaikinti Vilniaus apskrities viršininko 2006-09-08 įsakymą Nr. 2.3-8387-79; reikalavimo pripažinti negaliojančiu UAB „Geodeziniai matavimai“ 2006-02-28 sudarytą ir 2006-08-23 Trakų rajono žemėtvarkos skyriaus suderintą tikslių geodezinių matavimų žemės sklypo, kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), planą ir panaikinti šio plano registraciją VĮ „Registrų centras“ kadastro žemėlapyje; reikalavimo panaikinti Vilniaus apskrities viršininko 2007-03-27 įsakymą Nr. 2.3-2809-79; reikalavimo pripažinti negaliojančiu UAB „Geodeziniai matavimai“ 2006-09-29 sudarytą ir 2007-02-14 Trakų rajono žemėtvarkos skyriaus suderintą tikslių geodezinių matavimų žemės sklypo, kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), planą ir panaikinti šio plano registraciją VĮ „Registrų centras“ kadastro žemėlapyje.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į jį argumentai
Ieškovė M. M. apeliaciniu skundu prašo teismo panaikinti 2010 m. birželio 14 Trakų rajono apylinkės teismo sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškovės ieškinį patenkinti pilnai. Nurodė, jog teismas ginčijamame sprendimą pats konstatavo, kad UAB „Geodeziniai matavimai“ padarė grubius pažeidimus, ruošdami atsakovui M. C. priklausančių žemės sklypų ribų patikslinimus ir amalgamaciją (planų nesuderino su gretimo sklypo savininke ieškove M. M., nesivadovavo teritorijų planavimo dokumentais), tačiau manė, kad tai nėra pagrindas tenkinti ieškovės ieškinį ir naikinti su šių veiksmų atlikimu susijusius apskrities viršininko įsakymus bei planus. Pažymėjo, kad gretimo sklypo planas buvo sudarytas neteisėtai, pažeidžiant ieškoves teises ir teisėtus interesus bei tuo metu galiojusio 2002-12-30 LR Žemės ūkio ministro įsakymo Nr. 522 „Dėl nekilnojamo turto objekto kadastriniu matavimu ir kadastro duomenų surinkimo bei tikslinimo taisyklių“ (toliau Taisyklės) nuostatas. Šių Taisyklių 25 punktas nustatė, kad Žemės sklypo ribos vietovėje pažymimos dalyvaujant žemės sklypo esamam (būsimam) savininkui (naudotojui) arba jo įgaliotam asmeniui, taip pat suinteresuotiems asmenims - gretimų sklypų savininkams ir naudotojams. Teigia, kad jei būtų tinkamai laikytasi minėtos Taisyklių nuostatos, ieškovė nebūtų sutikusi su tokiomis atsakovo žemės sklypo ribomis ir atsisakiusi pasirašyti žemės sklypo ribų paženklinimo aktą. Tokiu atveju, pagal Taisyklių 29.9 punktą ginčas dėl sklypu ribų privalėjo būti sprendžiamas teismine tvarka. Byloje pateikta Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos vyriausiosios specialistės J. P. išvada patvirtina, kad UAB „Geodeziniai matavimai“ padarė pažeidimus, ruošdami atsakovui M. C. priklausančių žemės sklypų ribų patikslinimus ir amalgamaciją, pakeisdami pirminiais planais nustatyto žemes sklypo ribas ir nederindami jų su kaimynais, kas įtakojo ginčo žemės sklypų kadastrinių matavimų netikslumus ir jų nustatymo teisėtumą. Byloje yra nustatyta, kad 1993 m. sausio 20 d. G. B. perkant dalį dabar M. C. priklausančio žemės sklypo prie pirkimo pardavimo sutarties pridėtas žemės sklypo planas nėra išlikęs. Nesant šio dokumento, neaišku, kokiu pagrindu UAB „Geodeziniai matavimai" paruošė tikslių matavimų planą atsakovui. Akivaizdu, kad byloje nustačius aukščiau nurodytas aplinkybes, kurios laikytinos esminiais pažeidimais, teismas visų pirma privalėjo pripažinti atsakovui priklausančių žemės sklypų planus bei Vilniaus apskrities viršininko priimtus juos patvirtinančius įsakymus bei jų pagrindu atliktą teisinę registraciją VĮ „Registrų centras“, negaliojančiais, nepriklausomai nuo to, ar tenkintų ieškinio reikalavimą dėl ribos tarp sklypų nustatymo. Pažymėjo, kad teismas byloje nenustatė, jog ieškovei priklausančio žemės sklypo preliminarūs matavimai būtų pakitę bei nenustatė, kad atliekant patikslintus šio 1,03 ha sklypo (kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio (duomenys neskelbtini), kadastrinius matavimus buvo neteisingai nustatyti atskaitos taškai. Pažymėjo, kad teismas neatsižvelgė į tai, kad atsakovo žemės sklypo matavimai buvo atlikti pažeidžiant teisės aktų nustatytus reikalavimus, yra netikslūs, pakeista buvusio žemės sklypo konfigūracija bei atsakovui priklausančio žemės sklypo ribos yra paslinktos ieškovės žemės sklypo pusės link, sklypo matavimai nederinti su ieškove, tokiu būdu buvo ženkliai sumažintas ieškovės sklypo plotas. Teismas neatkreipė dėmesio į tai, kad nepatenkinus ieškovės ieškinio reikalavimų, ieškovės žemės sklypo plotas liktų tik 0,7520 ha, t. y. 0,278 ha mažesnis nei yra įgijusi, kai tuo tarpu atsakovo žemės sklypo plotas liktų visiškai nepakitęs nežiūrinti to, kad buvo suformuotas neteisėtai. Pažymėjo, kad pateiktas UAB „Kiprėgelis" paruoštas pasiūlymas dėl žemės sklypo ribų nustatymo variantas Nr. 2 yra tik projektas, pagal kurį ieškovė prašė nustatyti ieškovės ir atsakovo M. C. bendrą sklypų ribą ir tik ją nustačius bus parengti žemės sklypo kadastriniai matavimai su visais teisės aktų reikalavimais nurodytais Nacionalinės žemės tarnybos specialistės J. P. išvadoje. Šiuo metu, tokio plano parengti nėra galimybės, t. y. su visais suderintais institucijų ir kaimynų parašais bei koordinatėmis, nes tarp gretimų žemės sklypo savininkų yra kilęs ginčas dėl žemės sklypo bendros ribos. Pažymėjo ir tai, kad UAB „Kiprėgelis" paruošto pasiūlymo atskaitos taškas buvo geodeziškai pamatuotas A. M. ir B. V. (buvęs B. M.) žemės sklypas, dėl kurio ribų ginčo nėra. Taigi nuo šio sklypo atskaičiavus atstumus į atsakovo žemės sklypo pusę, nurodytus M. M. žemės sklypo abrise ir turėjo būti nustatyta riba tarp ginčo žemės sklypų. Mano, jog dėl nurodytų aplinkybių ir motyvų akivaizdu, kad teismo sprendimas yra priimtas nepilnai ir nevisapusiškai išnagrinėjus visas byloje esančias aplinkybes, taip pat netinkamai pritaikius procesines ir materialinės normas, todėl yra nepagrįstas ir naikintinas.
Atsiliepimas
Atsakovas UAB „Geodeziniai matavimai“ atsiliepime į apeliacinį skundą nurodė, jog apeliacinis skundas yra visiškai nepagrįstas ir atmestinas, kadangi ieškovė akivaizdžiai siekia, kad būtų priimtas ydingas teismo sprendimas, kuris betarpiškai paliestų ne tik atsakovo, bet ir trečiojo asmens V. B. turtinius interesus t. y. patvirtinus ieškovės siūlomo UAB „Kiprėgėlis" sudarytame plane nurodytas žemės sklypo, kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini) ir žemės sklypo, kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), esančių (duomenys neskelbtini), bendros ribos taško 3 (koordinatės LKS - 1994 sistemoje X-6064618.78, Y- 564382.29) iki taško 4 (koordinatės LKS - 1994 sistemoje X-60664615.47, Y-564342.43) koordinates, pasikeistų ne tik ginčo Sklypų konfigūracija, plotai bet ir ieškovei priklausantis žemės sklypas padidėtų 0,0937 kv.m. trečiojo asmens V. B. ploto sąskaita, o atsakovui M. C. priklausantys statiniai bei dalis jo kūdros atsidurtų jos sklype. Pirmosios instancijos teismas teisingai konstatavo, kad dėl netikslių ankstesnių matavimų (sudarant abrisus) atsirado ieškovės ir atsakovo M. C. sklypų ribų persidengimas, bei ieškovės žemės 0,278 ha ploto trūkumas, kuris turi būti kompensuotinas iš laisvų žemės plotų fondų, įstatymų nustatyta tvarka, tačiau ieškovė, siekdama nustatyti žemės sklypo ribą, siekia pasididinti savo žemės sklypą atsakovo ir trečiojo asmens žemės sklypų sąskaita, kas prieštarauja konstitucinėms teisėms ir teisminei praktikai (negali būti keičiamas (didėti ar mažėti) žemės sklypo dydis (plotas), priešingu atveju turėtų būti keliamas klausimas dėl nuosavybės teisės įgijimo pagrindo, ginčijant pirkimo- pardavimo sutartį). Pažymėjo, kad atsakovui M. C. priklausančio žemės sklypo plotas atitinka jo nuosavybės teise įgyto žemės sklypo plotą. ieškovės reikalavimo patenkinimas reikštų atsakovo ir trečiojo asmens nuosavybės teisių pažeidimą. Atliekant atsakovo sklypų amalgamaciją, išorinės atsakovo sklypo ribos nesikeitė, nesikeitė ir plotas, keitėsi tik vidinės dviejų atsakovo sklypų ribos, todėl kaimyninių sklypų savininkų parašų nereikėjo: atsakovo M. C. žemės sklypai, esantys (duomenys neskelbtini) dar 1993 metais buvo geodeziškai matuoti. Tuo metu sklypų plotas buvo: sklypo Nr.l 18044,29 kv.m. -1,8 ha; o sklypo Nr.2 15047,30 kv.m.-1,5 ha - bedras sklypų plotas 3,3 ha. 2006-02-28 UAB „Geodeziniai matavimai", atlikus šių sklypų tiksliuosius kadastrinius matavimus, plotas liko identiškas ( Nr. 1-1,8 ha , Nr.2-1,5 ha ), o 2006-09-29 atsakovui atlikus amalgamaciją atsakovo sklypo Nr. l, plotas iš 1,8 ha tapo 2,05 ha, o sklypo Nr. 2 iš 1,5 ha tapo 1,25 ha, tačiau bendras plotas liko toks pats t. y. 3,3 ha. Taigi amalgamacijos metu išorinės atsakovo sklypo ribos nesikeitė, nesikeitė ir plotas, keitėsi tik vidinės dviejų atsakovo sklypų ribos, todėl kaimyninių sklypų savininkų parašų visiškai nereikėjo.
Atsakovas M. C. atsiliepime į apeliacinį skundą nurodė, kad nesutinka su teismo išvada, kad bendraatsakovas UAB „Geodeziniai matavimai“, atlikdamas patikslintus ginčo sklypo matavimus, privalėjo kviesti gretimų žemės sklypų savininkus, t. y. apeliantę. Byloje yra įrodymai, kad UAB „Geodeziniai matavimai“ atstovas R. P. prieš atlikdamas sklypo ženklinimą turėjo žemės sklypo geodezinę ir kartografinę medžiagą. Apeliantės žemės sklypas nebuvo pažymėtas teritorijų planavimo dokumentuose, taip pat nebuvo įregistruotas Nekilnojamojo turto registre, todėl daro išvadą, kad apeliantė tuo metu nebuvo žemės sklypo savininkė ar naudotoja. Be to, byloje yra įrodymai, kad riba tarp dviejų sklypų prieš 15 m. buvo pažymėta dviem gelžbetoniniais stulpeliais su metaliniu vyčiu ir tvora. Nustačius žemės sklypo ribą pagal apeliantės pasiūlymą, apeliantės žemės sklype atsirastų atsakovui M. C. priklausantys statiniai bei dalis jo kūdros. Taip pat apeliantė pretenduoja į trečiojo asmens V. B. nuosavybės teise priklausančio žemės sklypo 0,0937 ha. Nurodė, kad Trakų rajono apylinkės teismas teisingai nustatė aplinkybę, kad apeliantės ginčo sklypas 1,03 ha matuotas nuo namų valdos, kai tuo tarpu asmeninio ūkio žemės turėjo būti matuojama apimant valdą ir atskaitos taškas būtų kaimo keliukas. Šią aplinkybę patvirtina projektuotojo Ramanausko abrisas, Nacionalinės žemės tarnybos išvada ir LR Vyriausybės 1993-10-29 nutarimas Nr. 16. Matuojant nuo kaimo ((duomenys neskelbtini)) kelio, apeliantės žemės sklypas būtų 1,03 ha, t.y. ginčo nebūtų. Patenkinus ieškovės ieškinį ir nustačius jos žemės sklypo ribas pagal patiktą planą, nukentėtų atsakovas M. C., nes sumažėtų jo valdomo žemės sklypo plotas.
Kiti byloje dalyvaujantys asmenys atsiliepimų į apeliacinį skundą nepateikė.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Apeliacinis skundas atmestinas.
Apeliacinio proceso paskirtis – laikantis CPK 320 straipsnyje įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą tiek jo teisėtumo, tiek jo pagrįstumo aspektu. Tai atliekama nagrinėjant ir faktinę, ir teisinę bylos puses, tai yra, tiriant byloje surinktus įrodymus, taip pat ir priimtus CPK 314 straipsnio tvarka, patikrinama, ar pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes ir ar teisingai nustatytoms faktinėms aplinkybėms taikė materialinės teisės normas. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų.
Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylos medžiagą, nustatė, kad Lietuvos Respublikos Vilniaus apskrities valdytojo administracijos 1997 m. sausio 16 d. sprendimu ieškovei M. M. atkurtos nuosavybės teisės į 1,53 ha žemės sklypą, turėtą (duomenys neskelbtini) (t. 1, b. l. 129). Šiuo sprendimu vietoje 1,53 ha žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini) ieškovei buvo atstatytos teisės į 1,53 ha žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), privatizuojant asmeninį ūkį (t. 1, b. l. 130-138). Nurodytas žemės sklypas buvo suformuotas 0,50 ha ir 1,03 ha dalimis (t. 1, b. l. 137-138). VĮ Registrų centro duomenimis, M. M. priklausantis 1,03 ha žemės sklypas, kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), įregistruotas remiantis 1996 m. gegužės 30 d. sklypo paženklinimo aktu (t. 1, b. l. 197). Su nurodytu sklypu ribojasi atsakovui M. C. priklausantis 2,05 ha žemės sklypas, kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), įregistruotas 2006 m. rugsėjo 8 d. Apskrities viršininko įsakymu (t. 1, b. l. 195-196). Šis sklypas buvo padidintas amalgamacijos būdu remiantis 2007 m. kovo 27 d. Apskrities viršininko įsakymu (t. 2, b. l. 39). Šiuo įsakymu vietoje 18 000 kv. m žemės ūkio paskirties žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini) (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)), nuosavybės teise priklausančio M. C., suformuotas 20 500 kv. m ploto žemės ūkio paskirties žemės sklypas (plotas padidintas 2 500 kv. m)., o vietoje 15 000 kv. m. žemės ūkio paskirties žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini) (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)), nuosavybės teise priklausančio M. C., suformuotas 12 500 kv. m ploto žemės ūkio paskirties žemės sklypas (plotas sumažintas 2 500 kv. m). Byloje kilo ginčas dėl to, ar gretimo sklypo, priklausančio atsakovui M. C., planas buvo sudarytas teisėtai, t. y. ar atsakovo žemės sklypo ribos nepažeidžia gretimo sklypo, priklausančio apeliantei M. M., žemės sklypo ribų.
Teisėjų kolegija, įvertinusi bylos medžiagą ir apeliacinio skundo argumentus, daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas, vadovaudamasis CK 4.45 straipsnio 1 dalyje numatytais kriterijais, pagrįstai sprendė šalių ginčą atsižvelgdamas į pateiktus dokumentus, faktiškai valdomų sklypų ribas bei kitus byloje surinktus įrodymus, taip pat ir liudytojų parodymus bei specialisto išvadą. Taigi teisėjų kolegija iš esmės sutinka su pirmosios instancijos teismo byloje surinktų įrodymų vertinimu bei išvadomis.
Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į aplinkybę, kad Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, formuodamas vienodą teismų praktiką tokio pobūdžio bylose, yra pasisakęs, kad, sprendžiant ginčus tarp kaimyninių žemės sklypų savininkų dėl žemės sklypų ribų, gali būti keičiamos sklypų ribos, sklypo konfigūracija, tačiau negali būti keičiamas (sumažėti ar padidėti) žemės sklypo dydis (plotas). Priešingu atveju turėtų būti keliamas klausimas dėl nuosavybės teisės įgijimo pagrindo, ginčijant pirkimo–pardavimo sutartį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. lapkričio 2 d. nutartis civilinėje byloje Z. P. v. Č. P., bylos Nr. 3K-3-539/2005). Taip pat kasacinis teismas yra konstatavęs, kad CK 4.45 straipsnio pagrindu reiškiamas reikalavimas dėl sklypo ribų nustatymo gali būti laikomas tinkamu tik tuo atveju, kai sklypo ribų plane yra pavaizduoti visi su prašoma nustatyti riba besiribojantys žemės sklypai, nurodant šių sklypų plotą bei kitus CK 4.45 straipsnio taikymui reikšmingus duomenis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. balandžio 26 d. nutartis civilinėje byloje V. B. v. A. K., bylos Nr. 3K-3-189/2011). Kaip matyti iš bylos medžiagos, siekdama nustatyti žemės sklypų ribas, ieškovė pateikė sklypo ribų planą, sudarytą UAB „Kiprėgelis“, ieškovės įvardintą kaip pasiūlymas teismui Nr. 2 (t. 3, b. l. 116). Būtent pagal šį brėžinį ir jo išmatavimus ieškovė prašė nustatyti jos ir atsakovo M. C. žemės sklypų ribas. Pirmosios instancijos teismas, siekdamas visapusiškai ištirti pateikiamus įrodymus, Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos prašė atsakyti į klausimus, ar UAB „Kiprėgelis“ patikslintas M. M. žemės sklypo (kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini)) kadastrinių matavimų planas bei sklypo ribų posūkio taškų koordinatės nustatyti pagal galiojančias taisykles ir atitinka galiojantį Kariotiškių k. v. žemės reformos žemėtvarkos projektą; ar M. M. sklypo ribos taškuose 5 ir 6 (bendra riba su M. C. sklypu) atitinka galiojantį Kariotiškių k. v. žemės reformos žemėtvarkos projektą; ar M. M. sklypas šiaurinėje pusėje turi būti matuojamas nuo kaimo kelio, ar nuo geodeziškai pamatuoto B. M. namų valdos sklypo ir kt. Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos 2010 m. balandžio 30 d. pirmosios instancijos teismui pateikė specialisto išvadą (t. 3, b. l. 141-149), kurioje, atsakant į teismo užduotus klausimus, konstatuota, jog 1,03 ha žemės sklypo, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), priklausančio ieškovei, ribos nebuvo pažymėtos Nekilnojamojo turto kadastro žemėlapyje. Specialisto išvadoje taip pat pažymima, jog UAB „Kiprėgelis“ parengtas žemės sklypo planas neatitinka Nekilnojamojo turto kadastro nuostatų 36 ir 37 punktuose nurodytų reikalavimų, t. y. šiame plane nėra lentelių, kuriose būtų įrašyti duomenys apie gretimus žemės sklypus, žinios apie bendrą sklypo naudojimą. Taip pat nurodyta, kad šis planas nesuderintas su žemės sklypo savininke, apskrities viršininko administracijos Žemės tvarkymo departamento teritoriniu žemėtvarkos skyriumi, nekilnojamojo turto kadastro tvarkytoju. Taip pat specialisto išvadoje konstatuota, kad 2000-06-15 Vilniaus apskrities viršininko įsakymu Nr. 2068-79 patvirtintame Kariotiškių kadastro vietovės žemėtvarkos projekte žemės sklypo, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise priklausančio M. M., ribos nėra pažymėtos, tad palyginti ar šio žemės sklypo ribos atitinka teritorijos planavimo dokumente suprojektuotas ribas specialistė negalėjo. Ieškovė apeliaciniame skunde įrodinėja, kad nepatenkinus M. M. reikalavimų, apeliantės žemės sklypo plotas liktų tik 0,7520 ha, t. y. 0,278 ha mažesnis nei yra įsigijusi, o atsakovo žemės sklypo plotas liktų visiškai nepakitęs. Teisėjų kolegija su tokiais apeliantės argumentais nesutinka, kadangi kaip matyti iš byloje esančio žemės sklypo plano M 1:1000 (t. 3, b. l. 116), nustačius žemės sklypų ribas pagal apeliantės pateiktą pasiūlymą, atsakovo M. C. žemės sklypas sumažėtų 1 853 kv. m. Teisėjų kolegija pažymi, kad vien šios aplinkybės buvimas, ieškovei nepareiškus reikalavimo dėl nuosavybės teisės įgijimo nuginčijimo, leidžia daryti išvadą, kad toks ieškinio reikalavimas pagal byloje pateiktus įrodymus negali būti tenkintinas. Kita esminė aplinkybė, dėl kurios apeliacinis skundas netenkintinas, yra ta, jog ieškovės pasiūlytame sklypo ribų plane nėra pateikta duomenų apie gretimus žemės sklypus, nurodant jų plotą bei kitus su planu susijusius duomenis, šis planas, kaip nurodyta aukščiau minėtoje specialisto išvadoje, neatitinka teisės aktų reikalavimų. Esant nurodytoms aplinkybėms, teisėjų kolegija konstatuoja, kad nagrinėjamu atveju ieškovė, reikšdama reikalavimą dėl sklypų ribos nustatymo, nepateikė tokį reikalavimą atitinkančio plano, todėl rėmėsi tokiam reikalavimui spręsti netinkamomis faktinėmis aplinkybėmis. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį ir į tai, jog kaip matyti iš atsakovo UAB „Geodeziniai matavimai“ pateikto plano (t. 3, b. l. 132), nustačius sklypų ribas pagal ieškovės pateiktą planą, sumažėtų ne tik atsakovo M. C. žemės sklypo plotas, bet galimai būtų sumažintas ir trečiajam asmeniui V. B. priklausančio žemės sklypo, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), plotas. Dėl nurodytų priežasčių teisėjų kolegija dar kartą pažymi, kad patenkinus ieškinį pagal ieškovės pateiktus įrodymus, sumažėtų kitų asmenų nuosavybės teise priklausantys žemės sklypų plotai, o toks sprendimas pažeistų šių asmenų interesus. Esant aukščiau išdėstytoms aplinkybėms, ieškovei neįrodžius sklypo tikslaus ploto, apeliantės argumentas, jog nepatenkinus M. M. reikalavimų, ieškovės žemės sklypo plotas liktų tik 0,7520 ha, nėra teisiškai reikšmingas. Teisėjų kolegija pažymi, kad ieškovė turėjo teismui pateikti tokį sklypų ribų planą, pagal kurį būtų galima nustatyti žemės sklypų ribas nepakeičiant nei atsakovui, nei tretiesiems asmenims priklausančių žemės sklypų plotų. M. M. apeliaciniame skunde pripažįsta, kad jos pateiktas UAB „Kiprėgelis“ pasiūlymas dėl žemės sklypo ribų nustatymo yra iš esmės tik projektas, o pagal šį projektą nustačius žemės sklypų ribas, bus parengti žemės sklypo kadastriniai matavimai su visais teisės aktų reikalavimais, nurodytais Nacionalinės žemės tarnybos specialisto išvadoje. Tačiau teisėjų kolegija nesutinka su tokiais apeliantės argumentais, kadangi pagal anksčiau minėtoje Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. balandžio 26 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-189/2011 pateiktą išaiškinimą, reikalavimas dėl sklypo ribų nustatymo gali būti laikomas tinkamu tik tuo atveju, kai sklypo ribų plane yra pavaizduoti visi su prašoma nustatyti riba besiribojantys žemės sklypai, nurodant šių sklypų plotą bei kitus CK 4.45 straipsnio taikymui reikšmingus duomenis. Tokių duomenų byloje nepateikus, pirmosios instancijos teismas visiškai pagrįstai atmetė ieškovės ieškinį.
Apeliantė taip pat nurodo, jog pirmosios instancijos teismas byloje nenustatė, jog ieškovei priklausančio žemės sklypo preliminarūs matavimai būtų pakitę bei nenustatė, kad atlikdama patikslintus 1,03 ha sklypo, kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinius matavimus, buvo neteisingai nustatyti atskaitos taškai. Teisėjų kolegija su šiais apeliantės argumentais nesutinka, kadangi nurodytoje aukščiau minėtoje 2010-04-30 specialisto išvadoje yra atsakyta į klausimą, ar M. M. sklypas šiaurinėje pusėje turi būti matuojamas nuo kelio, ar nuo geodeziškai pamatuoto B. M. namų valdos sklypo. Specialistė paaiškino, jog žemėtvarkininko K. R. parengto Žemųjų Semeniukų kaimo M. M. žemės sklypų brėžinyje yra nurodyta, kad šiaurės rytuose esantis ribos posūkio taškas susietas su stabiliu situacijos objektu – 4 m pločio keliu bei šiame brėžinyje nurodyta, kad šis žemės sklypas šiaurinėje pusėje ribojasi su B. M. žemės sklypu, tad atliekant žemės sklypo, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinius matavimus ir atstatant išnykusius riboženklius privaloma vadovautis šia informacija. Teisėjų kolegija pažymi, kad pagal ieškovės pateiktą planą (t. 3, b. l. 116) nėra galimybės nustatyti, ar atlikdama patikslintus kadastrinius matavimus, atskaitos tašku 4 m pločio keliu, ar ieškovė matavo sklypo ribas nuo geodeziškai pamatuoto B. M. namų valdos sklypo, kadangi, kaip minėta aukščiau, plane nėra ne tik atsakovo bei trečiųjų asmenų sklypų ribų bei plotų, bet ir šiaurine dalimi su sklypu, kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), besiribojančio ieškovei priklausančio sklypo, kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), išmatavimų ir įrodymų, kad kadastriniai matavimai buvo atlikti atskaitos tašku imant 4 m pločio kelią. Teisėjų kolegija atkreipia apeliantės dėmesį į aplinkybę, kad civilinėse bylose, kuriose nevyrauja viešasis interesas, ne teismas, o šalys turi įrodinėti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus, todėl pirmosios instancijos teismas, neturėdamas objektyvių duomenų, nuo kurio atskaitos taško buvo matuojamos ieškovės sklypo ribos, padarė pagrįstą išvadą, jog byloje nėra jokių duomenų, patvirtinančių aplinkybę, kad atskaitos taškai, matuojant 1,03 ha ploto žemės sklypą, buvo nustatyti teisingai.
Ieškovė apeliaciniame skunde taip pat nurodo, kad byloje pateikta Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos vyriausiosios specialistės J. P. išvada patvirtina, jog UAB „Geodeziniai matavimai“, ruošdami atsakovui M. C. priklausančių žemės sklypų ribų patikslinimus ir amalgamaciją, padarė pažeidimus, pakeisdami pirminiais planais nustatyto žemės sklypo ribas ir nederindami jų su kaimynais, kas įtakojo ginčo žemės sklypų kadastrinių matavimų tikslumą ir jų nustatymo teisėtumą. Kaip matyti iš pirmosios instancijos teismo argumentų, teismas sutiko su šia ieškovės pozicija bei konstatavo, kad atsakovas UAB „Geodeziniai matavimai“, atlikdamas atsakovui M. C. priklausančių žemės sklypų amalgamaciją ir ribų patikslinimą, paruošto žemės sklypų projekto nesuderino su gretimo žemės sklypo valdytoja M. M. ir nepranešė jai apie tai. Ieškovė teigia, kad dėl šių pažeidimų teismas privalėjo pripažinti atsakovui priklausančių žemės sklypų planus bei Vilniaus apskrities viršininko priimtus juos patvirtinančius įsakymus bei jų pagrindu atliktą teisinę registraciją VĮ „Registrų centras“ negaliojančiais, nepriklausomai nuo to, ar yra pagrindas tenkinti ieškovės ieškinio reikalavimą dėl ribos tarp sklypų nustatymo. Teisėjų kolegija sutinka su ieškovės ir pirmosios instancijos teismo pozicija, jog UAB „Geodeziniai matavimai“, ruošdami atsakovui M. C. priklausančių žemės sklypų ribų patikslinimus ir amalgamaciją, padarė pažeidimus, pakeisdami pirminiais planais nustatyto žemės sklypo ribas, nesuderindami atliekamų patikslinimų su kaimyninio sklypo savininke M. M.. Tačiau, teisėjų kolegijos įsitikinimu, šie pažeidimai, įvertinus aukščiau išdėstytas aplinkybes, nėra pagrindas pripažinti negaliojančiais planus, įsakymus ir sklypo registraciją. Pažymėtina, kad ieškovės reikalavimai panaikinti Vilniaus apskrities viršininko 2006-09-08 įsakymą Nr. 2.3-8387-79; pripažinti negaliojančiu UAB „Geodeziniai matavimai“ 2006-02-28 sudarytą ir 2006-08-23 Trakų rajono žemėtvarkos skyriaus suderintą tikslių geodezinių matavimų žemės sklypo, kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), planą ir panaikinti šio plano registraciją VĮ „Registrų centras“ kadastro žemėlapyje; panaikinti Vilniaus apskrities viršininko 2007-03-27 įsakymą Nr. 2.3-2809-79; pripažinti negaliojančiu UAB „Geodeziniai matavimai“ 2006-09-29 sudarytą ir 2007-02-14 Trakų rajono žemėtvarkos skyriaus suderintą tikslių geodezinių matavimų žemės sklypo, kadastrinis Nr. 7940/0001:12, planą ir panaikinti šio plano registraciją VĮ „Registrų centras“ kadastro žemėlapyje, iš esmės atitinka negatorinio ieškinio požymius (CK 4.98 straipsnis), t. y. ieškovė siekia įrodyti, kad atsakovas M. C. naudojasi ieškovei priklausančio žemės sklypo dalimi neteisėtai, t. y. remdamasis neteisėtais aktais, kuriuos ieškovė prašo pripažinti negaliojančiais. Pasisakydamas dėl CK 4.98 straipsnio taikymo sąlygų, Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra nurodęs, jog, pareiškęs negatorinį ieškinį, ieškovas turi įrodyti du dalykus: kad jis yra turto savininkas ir kad jo teisės yra pažeistos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. rugsėjo 1 d. nutartis civilinėje byloje J. S. v. M. B., bylos Nr. 3K-3-407/2008). Taigi siekdama įrodyti, kad apeliantė yra ginčijamo sklypo dalies, persidengiančios su atsakovo sklypu, savininkė, M. M. turėjo įrodyti ne tik tai, jog nesuderinus su ja buvo patikslintos atsakovo sklypo ribos, bet ir tai, kad ieškovės sklypo ribos yra tokios, kokios nurodytos apeliantės pirmosios instancijos teismui pateiktame plane. Kaip minėta aukščiau, remiantis specialisto išvada, ieškovės pateiktas žemės sklypo planas neatitinka teisės aktų reikalavimų, 2000-06-15 Vilniaus apskrities viršininko įsakymu Nr. 2068-79 patvirtintame Kariotiškių kadastro vietovės žemėtvarkos projekte žemės sklypo, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise priklausančio M. M., ribos nėra pažymėtos, todėl teisėjų kolegija konstatuoja, jog ieškovė neįrodė vienos iš būtinųjų CK 4.98 straipsnio normos taikymo sąlygų, t. y. kad ji yra ginčo sklypo dalies savininkė. Dėl nurodytų priežasčių teisėjų kolegija daro išvadą, kad tikslinant žemės sklypų ribas padaryti tam tikri pažeidimai neturi esminės įtakos nagrinėjamos bylos teisingam išsprendimui, todėl apeliantės reikalavimai panaikinti Vilniaus apskrities viršininko 2006-09-08 įsakymą Nr. 2.3-8387-79; pripažinti negaliojančiu UAB „Geodeziniai matavimai“ 2006-02-28 sudarytą ir 2006-08-23 Trakų rajono žemėtvarkos skyriaus suderintą tikslių geodezinių matavimų žemės sklypo, kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), planą ir panaikinti šio plano registraciją VĮ „Registrų centras“ kadastro žemėlapyje; panaikinti Vilniaus apskrities viršininko 2007-03-27 įsakymą Nr. 2.3-2809-79; pripažinti negaliojančiu UAB „Geodeziniai matavimai“ 2006-09-29 sudarytą ir 2007-02-14 Trakų rajono žemėtvarkos skyriaus suderintą tikslių geodezinių matavimų žemės sklypo, kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), planą ir panaikinti šio plano registraciją VĮ „Registrų centras“ kadastro žemėlapyje atmestini.
Kiti ieškovės apeliaciniame skunde išdėstyti motyvai civilinės bylos išsprendimui neturi teisinės reikšmės, todėl apeliacinės instancijos teismo kolegija dėl jų papildomai nepasisako.
Taigi remdamasi tuo, kas išdėstyta, teisėjų kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas iš esmės teisingai įvertino byloje surinktus įrodymus ir tuo pagrindu tinkamai pritaikė materialinės teisės normas, teismo sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas, panaikinti jį apeliacinio skundo motyvais nėra pagrindo (CPK 320 str.).
Atmetus ieškovės apeliacinį skundą, valstybei iš ieškovės priteistina 25 Lt pašto išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu apeliacinėje instancijoje (CPK 88 str. 1 d. 3 p., 93 str., 96 str. 2 d.).
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos CPK 325-331 str.,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Trakų rajono apylinkės teismo 2010 m. birželio 14 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Priteisti iš ieškovės M. M. (a. k. (duomenys neskelbtini) 25 Lt (dvidešimt penkis litus) pašto išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu apeliacinėje instancijoje į valstybės biudžetą.