Šiaulių apygardos teismo nutartis

2013-07-25 · Baudžiamoji byla Nr. 1S-897-519/2013

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Šiaulių apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2013-07-25
Bylos Nr.
1S-897-519/2013
Teisminio proceso Nr.
1-07-3-00013-2011-9
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjai
Gražvydas Poškus (pirm.), Vaclovas Iždonas, Irena Ivanovienė
Nuteistasis
V. P.
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. 1S-897-519/2013Teisminio proceso Nr. 1-07-3-00013-2011-9Procesinio sprendimo kategorijos: 2.1.14; 2.5.19. (S)
ŠIAULIŲ APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2013 m. liepos 25 d.Šiauliai

Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš pirmininko Gražvydo Poškaus,

teisėjų Irenos Ivanovienės, Vaclovo Iždono,sekretoriaujant I. S.,

teismo posėdyje išnagrinėjo nuteistojo V. P. skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo 2013 m. liepos 5 d. nutarties panaikinimo.

Kolegija, išnagrinėjusi baudžiamąją bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šiaulių miesto apylinkės teismo 2012 m. spalio 31 d. nuosprendžiu G. Š. privataus kaltinimo tvarka buvo pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau - BK) 140 str. 1 d. ir jam skirta 8 MGL (1040 Lt) dydžio bauda. V. P. pareikštas civilinis ieškinys tenkintas iš dalies - iš E. V. ir G. Š. solidariai priteista V. P. naudai 200 Lt dokumentų vertimo išlaidų, 907,5 Lt išlaidų advokato pagalbai ir 1000 Lt neturtinei žalai atlyginti.

Šiaulių apygardos teismo 2012 m. balandžio 16 d. nuosprendžiu, Šiaulių miesto apylinkės teismo 2012 m. spalio 31 d. nuosprendis pakeistas dalyje, kuria G. Š. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal BK 140 str. 1 d., jį panaikinant ir priimtas naujas nuosprendis – G. Š. pagal BK 140 str. 1 d. išteisintas, nepadarius veikos, turinčios nusikaltimo požymių.

Šalies argumentai

Išteisintasis G. Š. Šiaulių apylinkės teismui pateikė prašymą dėl proceso išlaidų priteisimo, kuriuo prašo iš privataus kaltinimo tvarka nagrinėtoje baudžiamojoje byloje nukentėjusiojo V. P. priteisti jo turėtas 2000 Lt proceso išlaidas advokato pagalbai apeliacinės instancijos teisme apmokėti.

Šiaulių apylinkės teismas 2013 m. liepos 5 d. nutartimi tenkino G. Š. prašymą.

Šalies argumentai

Nesutikdamas su skundžiama nutartimi nukentėjusysis V. P. pateikė skundą, kuriuo prašo panaikinti skundžiamą nutartį ir netenkinti G. Š. prašymo.

Nurodo, kad tai neteisinga, žeminanti jo garbę ir orumą nutartis, ją laiko nusikalstama. Skunde teigia, jog šioje byloje nebuvo teisingumo vykdymo, o akivaizdus susidorojimas su juo, siekiant to, kad jis turėtų kuo daugiau išlaidų ir nuostolių. Teisingumo vykdymo nėra ir skundžiamoje nutartyje.

Baudžiamojoje byloje Nr. PK-54-76/2012 procesas G. Š. atžvilgiu buvo pradėtas jo priešpriešinį skundą į privataus kaltintojo E. V. skundą jo atžvilgiu. Todėl teisminis procesas buvo pradėtas pagal E. V. skundą, o jo priešpriešinis skundas buvo tik atsakas į neteisingus ir absurdiškus kaltinimus, kuriame privalėjo kalbėti tiesą, nenuslėpti prieš jį įvykdyto nusikaltimo detalių ir nusikaltimą vykdžiusių asmenų. Tai, kad G. Š. yra išteisintas, nereiškia, kad jis yra nekaltas ir nusikaltimo prieš jį neįvykdė. Mano, kad G. Š. dėl teisinių išlaidų kompensavimo turėtų kreiptis į savo kolegą E. V..

Skunde teigia, jog Šiaulių apylinkės teismas priimdamas 2013 m. liepos 5 d. nutartį nesivadovavo Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 1.5 str. Neatsižvelgė, nei į jo turtinę padėtį, nei į tai, kad yra neįgalus, daugiavaikės šeimos tėvas (4 vaikai).

Pažymėjo, kad BPK 106 str. 2 d. numato iš nusikaltėlio, teismo pripažinto kaltu, galimybę nepriteisti teismo proceso išlaidas. Taip pat teismas atsižvelgdamas į nukentėjusiojo turtinę padėtį, gali šių išlaidų kaltinamajam nepriteisti ar jų dydį sumažinti.

Kai tuo tarpu iš jo, nukentėjusiojo, priteisiama prieš jį smurtinį nusikaltimą įvykdžiusiems asmenims. Mano, kad neteisingai pritaikytas BPK 105 str. 6 d., neatsižvelgia į mažas pajamas, turtinę padėtį, į kitus didelę reikšmę turinčius dalykus.

Motyvuojamoji dalis

Nuteistojo V. P. skundas atmestinas.

Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) VIII skyriuje reglamentuotas proceso išlaidų atlyginimas. BPK 103 str. nustato, kad proceso išlaidas sudaro: liudytojams, nukentėjusiesiems, ekspertams, specialistams ir vertėjams išmokami pinigai, skirti jų kelionės į iškvietimo vietą ir gyvenimo joje išlaidoms atlyginti; liudytojams ir nukentėjusiesiems išmokami pinigai, skirti atlyginti už jų atitraukimą nuo įprastinio darbo; ekspertams, specialistams, vertėjams išmokami pinigai, skirti atlyginti už jų darbą, išskyrus tuos atvejus, kai jie šias pareigas atlieka kaip tarnybinę užduotį; daiktų laikymo ar persiuntimo išlaidos; ir kitos išlaidos, kurias ikiteisminio tyrimo pareigūnas, prokuroras, teisėjas ar teismas pripažįsta proceso išlaidomis.

BPK 105 str. 6 d. numato teisę kaltinamajam, kuris išteisinamas baudžiamojoje byloje, pradėtoje tik pagal nukentėjusiojo pareiškimą, kreiptis į teismą dėl proceso išlaidų atlyginimo, o teismas turi teisę nuspręsti, kad visas proceso išlaidas ar jų dalį apmoka asmuo, pagal kurio pareiškimą buvo pradėtas procesas.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2005 m. spalio 27 d. konsultacijoje Nr. B3-364 (paskelbta Teismų praktikoje Nr. 24) sprendė išteisintojo proceso išlaidų (gynėjo paslaugoms apmokėti) atlyginimo klausimą. BPK išteisintojo išlaidos gynėjo paslaugoms apmokėti tiesiogiai nėra įvardytos kaip proceso išlaidos, tačiau BPK 103 str. 6 p., 104 str. 2 d. teismui leidžiama proceso išlaidomis laikyti ir proceso metu patirtas išlaidas, kurios nėra nurodytos BPK 103 str. 1-5 p. Tuo atveju, kai procesas buvo pradėtas tik pagal nukentėjusiojo pareiškimą, pagal BPK 105 str. 6 d., bet kurios rūšies proceso išlaidos gali būti priteisiamos iš pareiškimą pateikusio asmens, todėl išteisintojo išlaidos gynėjo paslaugoms apmokėti gali būti priteisiamos iš nukentėjusiojo. Šioje konsultacijoje Lietuvos Aukščiausiasis Teismas atsižvelgdamas į tai, kad baudžiamasis procesas, tik esant nukentėjusiojo pareiškimui, gali būti pradedamas dviem skirtingais atvejais: 1) BPK 167 str. nustatyta tvarka ir 2) BPK 407 str. nustatyta tvarka, sprendė, kad yra skirtingas proceso išlaidų atlyginimas. Esant baudžiamojo proceso pradžiai privataus kaltinimo tvarka (BPK 407 str.) lėmus tik nukentėjusiojo valiai, sprendžiant proceso išlaidų priteisimo klausimą, išteisintojo patirtos išlaidos turėtų būti priteisiamos iš pareiškimą pateikusio asmens, tačiau tik tuo atveju, jei būtų nustatoma, kad nukentėjusysis inicijavo baudžiamąjį procesą, neturėdamas pagrindo teigti, kad jis nukentėjo nuo nusikalstamos veikos.

Konstatuotina, kad baudžiamoji byla Nr. PK-54-76/2012 buvo pradėta privataus kaltinimo tvarka G. Š. atžvilgiu pagal V. P. priešpriešinį skundą į privataus kaltintojo E. V. skundą V. P. atžvilgiu. G. Š. buvo kaltinamas BK 140 str. 1 d. numatytos nusikalstamos veikos padarymu, nuteistas Šiaulių miesto apylinkės teismo 2012 m. spalio 31 d. nuosprendžiu, o Šiaulių apygardos teismo 2012 m. balandžio 16 d. nuosprendžiu išteisintas pagal BK 140 str. 1 d., nepadarius veikos, turinčios nusikaltimo požymių.

Įstatymų leidėjo imperatyviai reglamentuota, jog tik išteisintas baudžiamojoje byloje kaltinamasis gali kreiptis dėl proceso išlaidų atlyginimo ir tik tuo atveju teismas sprendžia proceso išlaidų atlyginimo klausimą. Apeliacinės instancijos teisėjų kolegijos nuomone, G. Š. statusas, nukentėjusiojo V. P. atžvilgiu yra kaip išteisintojo, nes jis iš kaltinimo pagal BK 140 str. 1 d. išteisintas, nepadarius veikos, turinčios nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių, todėl apeliacinės instancijos teisėjų kolegija sprendžia, kad nukentėjusysis V. P., nagrinėjamu atveju, inicijavo baudžiamąjį procesą neturėdamas pagrindo teigti, kad jis nukentėjo nuo G. Š. nusikalstamos veikos ir yra pagrindas iš jo priteisti šiame kaltinime išteisintojo patirtas išlaidas už išteisintojo gynėjo paslaugas.

Konstatuotina, kad G. Š. Šiaulių apylinkės teismui pateikė 2013 m. balandžio 21 d. prašymą dėl proceso išlaidų priteisimo ir pridėjo tai patvirtinančius dokumentus, t. y. 2013 m. kovo 12 d. sąskaitą už teisines paslaugas Nr. 23/2013 2000 Lt sumai (2 t., 253 b. l.) ir 2013 m. kovo 13 d. pinigų priėmimo kvitą Nr. 708518 2000 Lt sumai (2 t., 254 b. l.).

V. P. skunde nurodo, jog Šiaulių apylinkės teismas priimdamas nutartį neatsižvelgė į jo turtinę padėtį, gaunamas pajamas, į tai, jog jis yra 4 vaikų tėvas. Atsižvelgiant į tai, jog kartu su skundu V. P. pateikė santuokos liudijimą, 4 savo vaikų gimimo liudijimus, neįgaliojo pažymėjimą (40 procentų darbingumas) ir VSDFV Šiaulių skyriaus 2013 m. balandžio 23 d. sprendimą dėl valstybinės socialinio draudimo netekto darbingumo pensijos mokėjimo V. P., teisėjų kolegija konstatuoja, jog tai tiesiogiai neparodo jo gaunamų pajamų, turimo turto ir dėl šių priežasčių nėra galimybės spręsti apie galimai labai sunkią V. P. materialinę padėtį bei negalimumą atlyginti G. Š. patirtas procesines išlaidas. Apeliacinės instancijos teisėjų kolegija sprendžia, jog nėra jokio pagrindo mažinti priteistas iš nukentėjusiojo V. P. G. Š. patirtas išlaidas ar visiškai netenkinti G. Š. prašymo dėl procesinių išlaidų priteisimo. Priteistos išlaidos yra proporcingos atliktam advokato darbui, nes sąskaitoje nurodyta, jog tai mokėjimas už susipažinimą su baudžiamąja byla, apeliacinio skundo paruošimą ir dalyvavimą trejuose apeliacinės instancijos teismo posėdžiuose.

Remiantis anksčiau išdėstytu, apeliacinės instancijos teisėjų kolegija daro išvadą, kad Šiaulių apylinkės teismo 2013 m. liepos 5 d. nutartis teisėta, teisinga ir pagrįsta, jos naikinti skunde išdėstytais motyvais nėra jokio teisinio pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 103 str., 105 str. 6 d., 364 str. 8 d. 1 p.,

nutaria:

V. P. skundą atmesti ir palikti galioti Šiaulių apylinkės teismo 2013 m. liepos 5 d. nutartį.

Nutartis galutinė ir neskundžiama.

Kolegijos pirmininkas Gražvydas PoškusTeisėjai Irena IvanovienėVaclovas Iždonas