Šiaulių apylinkės teismo nuosprendis

dalyvaujant nukentėjusiajam ir civiliniam ieškovui E. V., gim. (duomenys neskelbtini), a. k. (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini), kaltinamam pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalį, buvo kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 154 straipsnio 1 dalį;

nukentėjusiajam ir civiliniam ieškovui V. P., gim. (duomenys neskelbtini), a. k. (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini), arba (duomenys neskelbtini), kaltinamam pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 154 straipsnio 1 dalį, 155 straipsnio 1 dalį, buvo kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalį;

kaltinamajam G. Š., gim. (duomenys neskelbtini), a. k. (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini), kaltinamam pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalį.

Aprašomoji dalis

nustatė:

V. P. 2010-01-20 apie 16.05 val. antstolės V. Š. kontoroje, esančioje (duomenys neskelbtini), asmeninio konflikto metu įžeidė antstolio padėjėją E. V., pavadindamas jį „banditu“, tuo užgauliai jį pažemino.

Be to, V. P. 2010-01-22 į internetinius puslapius www.youtube.com, www.videopasaulis.lt, patalpino video medžiagą apie antstolio padėjėją E. V., pavadindamas medžiagą „egzekucija V. Š. antstolių kontoroje“ ir teigdamas, kad antstolio padėjėjas E. V. mušė rankomis ir spardė kojomis, ketino atimti filmavimo kamerą, vadindamas antstolio padėjėją E. V. „banditu“, tuo paskleisdamas tikrovės neatitinkančią informaciją, galinčią pažeminti antstolio padėjėją E. V. arba pakirsti pasitikėjimą juo.

V. P. buvo kaltinamas tuo, kad antstolės V. Š. kontoroje, esančioje (duomenys neskelbtini), asmeninio konflikto metu tris kartus pastūmė antstolio padėjėją E. V., kuris atsitrenkęs į administratorės stalą užsigavo dešinę ranką, tuo savo veiksmais sukeldamas antstolio padėjėjui E. V. fizinį skausmą.

E. V., bendrininkaudamas su G. Š., 2010-01-20, apie 16.00 val., antstolės V. Š. kontoroje, esančioje (duomenys neskelbtini), asmeninio konflikto metu be jokios dingsties sudavė V. P. rankomis ir kojomis tiksliai nenustatytą smūgių skaičių, bet ne mažiau kaip tris smūgius, į įvairias kūno vietas, tuo padarydami V. P. kraujosruvas abiejuose žastuose ir krūtinės dešinės pusės sumušimą sukėlusi lokalų skausmingumą, t. y. nežymiai sutrikdė V. P. sveikatą.

E. V. buvo kaltinamas tuo, kad 2010-01-22 apšmeižė V. P., teigdamas, kad pastarasis jį suspardė antstolės V. Š. kontoroje, tuo paskleisdamas tikrovės neatitinkančią informaciją, galinčią jį pažeminti arba pakirsti pasitikėjimą juo.

Privatus kaltintojas ir nukentėjusysis bei nusikalstamos veikos padarymu kaltinamas V. P. kaltu neprisipažino ir parodė, kad įvykis buvo 2010-01-20. Kiek gavo smūgių –neskaičiavo, tačiau žino, kad buvo mušamas iš abiejų pusių, mušė E. V. ir G. Š.. Muštynių metu G. Š. šaukė, kad reikia atimti filmavimo kamerą, o jis susigūžė ir laikė kamerą apglėbęs. Kai jis buvo susigūžęs, G. Š. ir E. V. jį „daužė“. Nežino, kodėl prie jo priėjo E. V.. Konfliktas kilo, nes E. V. dengė filmavimo kamerą. Jo darytame vaizdo įraše matosi, kad buvo provokuotas, iš jo tą dieną nepriėmė dokumentų. Kai išreiškė pretenziją, darbuotoja jį priėmė, o E. V., pasigrobęs vykdomąjį raštą, kalbėjo apie tai, kas jam nebuvo įdomu. Jis jį provokavo maivydamasis pasiėmęs telefoną, taisydamasis šukuoseną. Žmona matė, kad jo neišleidžia, matė, kad buvo prispaustas prie lango. Jam buvo sutrenktos dantenos. Kamera buvo išjungta gal dėl virtimo, o gal išjungė G. Š. ar E. V.. Kamerą kontoroje spaudė prie savęs, į ją smūgiai nekliuvo. Jis nemoka video vaizdelių įdėti į internetą. Po šio įvykio jam paskambino nepažįstamas asmuo, kuris pasakė, kad yra iš laikraščio „Šiaulių naujienos“, kuriam jis davė savo duomenis, jis pasiėmė filmuotos medžiagos kopiją. Nežino, iš kur atsirado šis žmogus, asmuo, kuris susisiekė su juo sakė, kad yra iš „Šiaulių naujienų“, jam neprisistatė – pasakė tik vardą, kurio dabar neprisimena, jis nežino, iš kur jis gavo jo telefono numerį. Straipsnius ir video vaizdus internete kas nori, tas komentuoja. Jis nėra pasirašęs po komentarais. Neatsimena, ar į internetinę svetainę dėjo šio įvykio įrašą, gal ir rašė komentarą – neprisimena. Jis neturi kino studijos „V.“, taip gali pasivadinti bet kas ir pasirašyti kaip V. P.. Filmuoti jis moka, tačiau video įdėti į internetą nemoka. Nežino, kas iškvietė policijos pareigūnus. E. V. pavadino „banditu“, bet ne dėl to, kad norėjo įžeisti. Žodis „banditas“ jam išsprūdo nuo psichologinės įtampos. Po įvykio apie pusantro mėnesio gydėsi, nes jam buvo sužalotas petys, šonkaulis. Ligoninėje jam pasakė, kad skaudės apie porą mėnesių. Jis po įvykio gydėsi Airijoje.

Privatus kaltintojas ir nukentėjusysis bei nusikalstamos veikos padarymu kaltinamas E. V. kaltu neprisipažino ir parodė, kad muštynių kontoroje nebuvo. Nei jis, nei G. Š. V. P. nemušė, ikiteisminio tyrimo metu liudytojai davė parodymus. Gal V. P. išėjęs iš kontoros kokio asmens paprašė, kad jam įspirtų. Jo krumpliai po įvykio nebuvo nudaužyti. Be to, įvykio metu buvo darbo laikas ir muštynės negalėjo vykti. V. P. pateiktoje specialisto išvadoje parašyta, jog gydymo trukmė neatitinka sužalojimo pobūdžio. Tas pusantro mėnesio gydymas yra nesusijęs su sužalojimu.

Nusikalstamos veikos padarymu kaltinamas asmuo G. Š. teismui parodė, kad 2010-01-20 prieš darbo pabaigą atvažiavo į antstolių kontorą ir pamatė, kad filmavimo kamera yra grasinama E. V.. Paskui jį į kontorą ėjo kažkokie žmonės, tačiau iš karto išėjo, nes po kelių sekundžių dužo stiklas. E. V. V. P. nestūmė. V. P. tik atsirėmė į stiklą ir šis išdužo, o po to jis išlėkė iš kontoros lauk, viskas vyko kelias sekundes – tai negalima pavadinti net incidentu. Jis nemušė V. P., matė kaip jis kiša filmavimo kamerą E. V. į veidą, o E. V. kamerą stumia žemyn. Muštynių nebuvo – tuo metu dar buvo darbo laikas ir nelogiška, kad kontoroje kiltų muštynės. V. P. jis nestūmė – su juo jis prasilenkė. Kraujas V. P. nebėgo, kai po kurio laiko V. P. grįžo atgal į kontorą, jam ant lūpos pastebėjo kažką panašaus į pūslelinę, kuri ir dabar yra jam ant lūpos. V. P. tik buvo pasimetęs dėl išdaužto stiklo, netrukus jis išbėgo iš kontoros. Nesuprato, kas įvyko, stiklas dužo jam įeinat į kontorą, kai jam iš paskos ėjo klientai. Paskui jį įėjo du klientai, o kontoroje buvo E. V. ir V. P.. Mano, kad V. P. pats neatsakingai atsirėmė į stiklą.

Liudytoja J. P. teismui parodė, kad 2010-01-20 atvyko į antstolės V. Š. kontorą, nes vyras norėjo pateikti išieškojimą dėl ankstesnių bylų. Jis su kamera nuėjo į kontorą. Matė kaip į kontorą įėjo du vyrai, kas vyko kontoroje, ji nematė. Kai pažiūrėjo į kontoros duris pamatė, kad vyras nori išeiti iš antstolės kontoros, tačiau jo neleidžia E. V. ir G. Š.. Jie užspaudė duris, o vyras buvo įspaustas į duris. Vyrą laikė prispaudė prie durų, kurios atidaromos į vidų, kontoros pusę, bent taip jai pasirodė, nes jei būtų atidaromos į išorę, tai būtų buvę lengviau jas atidaryti. Ji sėdėjo automobilyje, kuris stovėjo apie porą metrų nuo antstolės kontoros durų. Ji išlipo iš automobilio, ketino eiti į kontorą, bet tuo metu vyras ištrūko. Jis jai pasakė „sėdam“, sakė, kad jį sumušė, nenorėjo išleisti iš kontoros. Vyrui matėsi sumušimo žymės veide, bėgo kraujas. Jis skambino į policiją. Prie automobilio buvo priėjęs E. V., kol jie laukė policijos pareigūnų. Kai atvyko policijos pareigūnai, vyras nuėjo į antstolės kontorą. Kas vyko kontoros viduje, ji nematė.

Liudytojas Vladimiras Lesiuk teismui parodė, kad tiksliai datos neprisimena, kai vyko į antstolės V. Š. kontorą. Tai galėjo būti dienos laikas, nes juos iškvietė dėl kontoroje vykstančio konflikto. Kontoroje buvo V. P. su filmavimo kamera, jis bendravo su kontoros darbuotoja. Jie su juo kalbėjosi, skundų nebuvo, paprašius jis iš kontoros išėjo, o jie išvyko. Paskui dar girdėjo, kad į kontorą važiavo ir kitas ekipažas. Antstolės kontoroje V. P. filmavo, priimamajame sėdėjo moteris. Jie negavo jokio pareiškimo ar skundo. Moteris jiems paaiškino, kad V. P. buvo nepatenkintas jų darbu, filmavo. V. P. kruvinas nebuvo. Kai jie atvyko, V. P. ištisai filmavo, klausė, ar gali juos filmuoti. Jis įspėjo, jei V. P. trukdys įstaigos darbą, bus pristatytas į policijos komisariatą. V. P. klausė, ar antstolių kontorą yra vieša vieta. V. P. buvo susijaudinęs, nepatenkintas ir pasipiktinęs, kad antstoliai nori atimti pinigus, jį sužlugdyti. V. P. pasakė, kad antstoliai vykdo teismo sprendimus. V. P. buvo emocionalus.

Liudytojas Remigijus Zykas teismui parodė, kad apie šį įvykį šiek tiek prisimena. Prisimena, kad vyko į antstolės V. Š. kontorą, nes ten vyko konfliktas. Jiems atvykus, kontoroje buvo V. P., kurį žinojo iš anksčiau. V. P. buvo kruvinos dantenos, matėsi, kad buvo gavęs smūgį į veidą. Kai jie vyko į kontorą, buvo darbo valandos, vilkėjo civilius rūbus. Neprisimena, kas juos iškvietė vykti į antstolės kontorą, tačiau vyko pagal nurodymą, kartu buvo ir R. Ivanovas. Kontoroje prie stalo buvo stiklų, kontoroje taip pat buvo G. Š., E. V., moteris, toliau buvo ir daugiau moterų. Viena jų paaiškino, kad V. P. įsiveržė į kontorą. V. P. kalbėjo apie tai, kad neišieško skolos, kontoroje vyko konfliktas. Jis stovėjo prie durų, žmonės šaukė vieni ant kitų, buvo neaišku, kas teisus. Po kurio laiko atvyko uniformuoti patruliai. V. P. sakė, kad konfliktas yra nufilmuotas, o kolegos paprašė pateikti kamerą su vaizdo įrašu. V. P. nurodė, kad antstolio padėjėjas jam davė į veidą. Moteris aiškino, kad V. P. sudaužė stiklą, o V. P. aiškino, kad stiklą sudaužė virsdamas nuo smūgio į veidą. Kai buvo pranešta apie konfliktą, jis sėdėjo automobilyje ant galinės sėdynės, skambino kolegai R. Pociui. Iš pokalbio suprato, kad vyksta kažkas negerai, o baigęs kalbėti telefonu, jis pasakė, kad nukentėjusįjį apstojo „vanaginiai“. Jie atvyko į kontorą, kur juos pasitiko V. P., ėjo į antstolės kontorą, rodė pažymėjimus, kai to prašė E. V.. Tuo metu į V. P. skundus reaguodavo visada, nes jis buvo pripažintas nukentėjusiuoju, savo laiku vykdė jo namų apsaugą. V. P. buvo kruvinos dantenos, iš to sprendžia, kad buvo gavęs į veidą. Norėjo uždėti antrankius E. V., nes galvojo, kad jis yra vienas iš „vanaginių“. Kitokiais sužalojimais V. P. nesiskundė, jis tuo metu ginčijosi su E. V.. Nesąs įsitikinęs, ar V. P. nurodė, kad vienas asmuo jį mušė. Neprisimena, ar buvo nurodytas vienas ar du asmenys. E. V. veide nebuvo požymių, kad yra sumuštas – bent jau jų nesimatė.

Liudytojas Renatas Ivanovas teismui parodė, kad buvo dienos laikas, kai jie atvyko į antstolės V. Š. kontorą ir, atrodo, kad lauke pamatė V. P. kruvinomis dantenomis, prakirsta lūpa, kuris spjaudė iš burnos kraują. Kontoros viduje buvo suskilęs stiklas, buvo konfliktas, kilęs triukšmas. Antstolių kontoroje buvo ir E. V.. Vykstant į antstolės kontorą, jis vairavo automobilį, todėl į kontorą atėjo vėliau. Suprato, kad V. P. į kontorą atėjo dėl išieškojimų, jis turėjo filmavimo kamerą, gal filmavo ir gavo per veidą, nes buvo kruvinos dantenos, be to, jis pats tai nurodė. Per veidą gavo gal dėl to, kad filmavo. Dantenos buvo tikrai kruvinos, nes jis spjaudė kraują, buvo kruvinos lūpos, tačiau nežino, ar lūpa buvo prakirsta. Neprisimena, ar jis skundėsi kitais sužalojimais. Negirdėjo kalbos, kad V. P. būtų ką nors spardęs, neprisimena, ar sakė kad jo neišleido iš kontoros. Kitų asmenų su smurto žymėmis nebuvo.

Liudytojas Ričardas Pocius teismui parodė, kad įvykio detalių neprisimena. Prisimena, kad buvo gautas skambutis dėl antstolės V. Š. kontoroje vykstančio konflikto. Gali būti, kad dėl to įvykio skambino jam asmeniškai, nes V. P. buvo nukentėjusysis vienoje byloje. Sakė, kad vyksta konfliktas, manė, kad jis susijęs su nusikalstamo pasaulio atstovais. Atvykus prie kontoros, matėsi, kad V. P. yra šoke, išsigandęs, kruvinomis dantimis ir lūpomis. V. P. paaiškino, kad bandė išsiaiškinti situaciją ir buvo sumuštas, kontoroje buvo sudaužytas stiklas. V. P. sakė, kad jis buvo įstumtas į stiklą ir jis dužo. Kontoroje buvo vienas asmuo nusiteikęs agresyviai. V. P. nurodė, kad yra nufilmuota, kaip E. V. puola jį ir provokuoja. Gal jis ir filmavo, tačiau reikia jį suprasti, nes buvo byla. V. P. sakė, kad į kontorą ėjo kažko pasiklausti, tačiau nebuvo jokio ryšio, V. P. turėjo filmavimo kamerą. V. P. nurodė, kad jį sumušė E. V. ir apie tai turi įrašą. Jis sakė, kad tą įrašą reikia išimti ir galbūt pradėti tyrimą. Tiksliai neprisimena, kas juos iškvietė į antstolės kontorą, kadangi tai buvo seniai. Situacijos jie neišsiaiškino. V. P. sakė, kad yra sumuštas. E. V. buvo agresyviai nusiteikęs. Jis sakė, kad jei viena konflikto pusė provokuoja kitą, tai reikia kviesti policiją ir nesiimti fizinio smurto. Matėsi, kad V. P. nukentėjo, o pas E. V. sumušimo požymių nesimatė. V. P. dantenos buvo kruvinos, nežino, ar jis buvo sumuštas. Neprisimena, kas buvo nurodytas kaip V. P. mušęs asmuo, neprisimena, ar buvo nurodytas vienas asmuo ar keli. Neprisimena, ar kontoroje buvo G. Š., prisimena, kad buvo moterys.

Liudytoja K. M. teismui parodė, kad viskas įvyko seniai, todėl nelabai prisimena. Į antstolės V. Š. kontorą įėjo V. P. ir pradėjo filmuoti. Jis sakė, kad nori parodyti, kaip dirba kontora, nes kažko neišieško. V. P. kišo filmavimo kamerą į veidą E. V.. Daugiau įvykio aplinkybių neprisimena, smūgių neprisimena. Prašo vadovautis ikiteisminio tyrimo metu duotais parodymais. Neprisimena, kad pas V. P. būtų buvusi kruvina burna. Ji buvo, kai atvyko policijos pareigūnai, neprisimena, kas juos iškvietė. Atrodo, kviesti policiją sakė antstolė V. Š., o kas ją kvietė, ji nežino. Smurto nebuvo, tik E. V. prašė patraukti kamerą, kurią kišo V. P. į veidą. V. P. į kontorą buvo atvykęs porą dienų. Nematė, kad kas nors ką nors muštų. V. P. trukdė kontoros darbą. Konfliktą išprovokavo V. P., nes įkyriai kišo kamerą, E. V. vadino banditu. Matė, kaip E. V. stūmė kamerą nuo veido rankomis, norėdamas apsiginti. G. Š. V. P. nemušė.

Liudytojas Vaidas Puknius teismui parodė, kad asmeniškai nepažįsta nei vieno asmens, kurie šioje byloje yra kaltinami nusikalstamos veikos padarymu, tik žino E. V. kaip buvusį kolegą. V. P. pareiškimą paėmė arba jis arba kitas kolega. Jis dirba Šiaulių apskrities VPK Centro PN. Jie visada surašo tai, ką sako žmogus. Tie asmenys perskaito tai, ką jie surašo, ir pasirašo. Nežino, kodėl nepradėjo ikiteisminio tyrimo. Pareiškimą iš V. P. ėmė du kartus, t. y. ėmė pareiškimą ir patikslinimą.

Liudytojas Vitalijus Jarutis parodė, kad budėtojo nurodymu vyko į antstolės V. Š. kontorą su pranešimu, kad yra išdaužtas stiklas. Įvykio vietoje buvo V. P., kontoros darbuotojai, patruliai. Buvo išdaužtas stiklas, neprisimena ar buvo sumuštų asmenų. Atrodo, kad jis paėmė V. P. pareiškimą kabinete. Siuntimo dėl ekspertizės nerašė, nes buvo nutarta, kad šis įvykis turi būti sprendžiamas privataus proceso tvarka. Jei yra pradedamas ikiteisminis tyrimas, tai asmuo turi vykti atlikti ekspertizę. Nefotografavo V. P., nes jie nefotografuoja nei nukentėjusiųjų, nei kaltinamųjų. Neatsimena, kad V. P. būtų prašęs jį nufotografuoti.

Liudytoja V. Š. teismui parodė, kad V. P. jai žinomas kaip vykdomosios bylos proceso dalyvis. Įvykio metu buvo vykdomoji byla dėl teismo išlaidų priteisimo iš V. P. E. Š. naudai. Ji ir darbuotojai siuntė V. P. dokumentus, o konfliktas įvyko po to, kai jis juos gavo. Vieną dieną atvykęs į jos kontorą jis filmavo, trukdė jų darbą, todėl kvietė policiją, nes klientai buvo nepatenkinti. Kontoroje yra priimamasis ir uždaros patalpos, t. y. jos kabinetas, poilsio kabinetas, padėjėjų patalpos atskirtos stikline siena, priimamasis, tualetas. V. P. filmavo priimamajame, blaškė visus, buvo įėjęs ir į jos kabinetą. Jis pasiėmusi vykdomąją bylą bandė su juo aiškintis. Jie bandė bendrauti su V. P., nes nežino klientų asmeninių istorijų, yra tik vykdytojai. Vykdomosios bylos suma buvo nedidelė – nesiekė 1000 litų. Kitą dieną vėl kilo konfliktas su V. P., tuo metu kontoroje ji nebuvo. Pirmą dieną kontoroje jis filmavo apie valandą laiko, net sakė darbuotojams, kad į jį nekreiptų dėmesio, nes nereagavo į prašymą nefilmuoti, paskui jis išvažiavo. Kai jis filmavo kontoroje, klientus jos vedėsi į kitas patalpas, nes jie sakė, jog nenori būti filmuojami. Kitą dieną V. P. nekvietė, tačiau jis atvyko, jo atėjimo ji nematė, nematė ir konflikto, kadangi buvo išėjusi, o jai grįžus į kontorą, stiklai jau buvo išdužę. Tą dieną, prieš darbo pabaigą vyras atvyko jos parsivežti, ji tuo metu buvo tam pat pastate, kur yra kontora, trečiame aukšte gyvena jos mama. Vyras jai paskambino, kad ateitų į kontorą. Praėjus maždaug 5 minutėms iš trečiojo aukšto atėjo į kontorą. Prieš V. P. atvykimą į kontorą ji gavo įdomų skambutį. Ji į kontorą atvyko savaitgalį pasiimti dokumentų, kai kontoroje suskambo telefonas. Ji pakėlė ragelį, nes manė, kad skambina iš apsaugos tarnybos dėl įėjimo į kontorą, tačiau telefonu su ja nemandagiai pradėjo kalbėti kažkoks asmuo – suprato, kad tai V. P..

Liudytoja I. G. teismui parodė, kad E. V. buvo kolega, G. Š. – antstolės V. Š. vyras. V. P. žino iš matymo, jį prisimena, nes ne kartą buvo atvykęs į antstolės V. Š. kontorą. Įvykio ji nelabai prisimena. Buvo apklausta ikiteisminio tyrimo metu. Kai į kontorą atvyko policijos pareigūnai, V. P. nebefilmavo, nes kamera tuo metu buvo padėta ant stalo. E. V. su V. P. kalbėjo mandagiai. Nematė, kaip į kontorą atėjo G. Š.. Kai V. P. atėjo į antstolės V. Š. kontorą, kontoroje buvo darbuotojai. Kai jos grįžo iš lauko parūkiusios, tai neprisimena ar kontoroje tuo metu buvo pašalinių asmenų, nes jos buvo išsigandusios, kai pamatė išdužusius stiklus. Ji rūkė lauke, kontoros kiemo pusėje. Negirdėjo V. P. šaukiančio, kad kviestų policiją. Rūkyti ėjo kartu su K. M.. V. P. šaukė: „gelbėkit, užpuolė banditai“, atrodo tuomet, kai grįžo parūkiusios, nors tiksliai neprisimena. Girdėjo, kai V. P. E. V. šaukė, kad jį pamaus ant kuolo. Tuo metu V. P. buvo lauke, E. V. stovėjo tarpduryje, o ji– priimamajame. Jei ji girdėjo, ką V. P. sakė E. V., tai reiškia, kad jis ne tyliai tuos žodžius pasakė.

Liudytojas Ugnius Petrauskas teismui parodė, kad pažįsta vieną iš proceso dalyvių asmeniškai. Įvykio dieną budėjo su kolega V. Jaručiu, kai budėtojas pranešė apie įvykį antstolės V. Š. kontoroje. Į įvykio vietą vyko patruliai, nes kontoroje vyko konfliktas tarp klientų. Į įvykio vietą vyko vieną kartą ir kaip buvo paaiškinta, konfliktas įvyko, nes V. P. filmavo antstolės kontoroje, o kita pusė prašė jo to nedaryti, susistumdė, ko rezultate dužo stiklas. Kiek prisimena, sumušimų nebuvo. Neprisimena, ar jis paėmė pareiškimą. Vyko kartu su V. P. į policijos komisariatą. Jis prašė pridėti filmuotą medžiagą, kurią ir pridėjo prie kitos medžiagos. Neprisimenu, ar asmeniškai jis paėmė V. P. pareiškimą. Jie į įvykio vietą atvyko ne pirmi. Atvyko kaip civiliai, tik nebent buvo apsivilkę liemenes. Mėlynių ant V. P. veido nesimatė.

Liudytoja K. M.-G. teismui parodė, kad po įvykio praėjo daug laiko, nelabai prisimena įvykio aplinkybių. V. P. į antstolės V. Š. kontorą ėjo dvi dienas dėl skolos, atrodo, kaip skolininkas. Pirmą dieną jis atėjo su kamera, filmavo kontorą, vaikščiodamas po kontoros patalpas, filmuodamas ir antstolės kabinetą, ir kitas patalpas. Ji kvietė policijos pareigūnus. Kitą dieną vėl atvyko V. P., kai buvo dienos pabaiga, ir vėl su kamera. Kai buvo kontoroje V. P., į kontorą E. V. gal atėjo vėliau – nežino, kuriuo momentu jis atėjo į kontorą, tačiau V. P. ir E. V. kontoroje susitiko. Prieš ją priekyje toliau nuo V. P. ir E. V. atvyko asmuo su raštu, todėl ji stovėjo toliau. Prie V. P. ir E. V. buvo K. M., jie kalbėjosi, o ji ėjo į lauką parūkyti, o grįžusi pamatė išdaužtus stiklus. Jos, kai dužo stiklai, kontoroje nebuvo, grįžusi pamatė šukes, jai buvo šokas. Atrodo, kad skambino antstolei V. Š., kurios tuo metu kontoroje nebuvo. Nematė, kada atėjo į kontorą antstolės vyras. Ji nematė muštynių, nežino, ar policijai skambino ji. Į kontorą atvyko neuniformuoti pareigūnai, neprisimena, ar buvo uniformuoti pareigūnai. Iš pradžių jos nesuprato, kas pareigūnai, o kas ne, nes kontora buvo pilna žmonių. Neprisimena, ar V. P. išsivedė policijos pareigūnai. Neprisimena, ar jis buvo sumuštas, ar buvo kruvinas. Į kontorą buvo atvykę kriminalistai, jie fotografavo. Neprisimena kraujo ant V. P. veido. Įvykio dienos rytą girdėjo pokalbį tarp E. V. ir kažkokio asmens, kadangi buvo įjungtas telefono garsiakalbis. Nežino, ar kalbėjo su V. P.. Tas asmuo, su kuriuo kalbėjo E. V., šaukė į ragelį, tačiau nežino, kokius žodžius sakė. Tas skambutis buvo apie pusę devynių ryto. Atrodo, buvo sakomi įžeidžiantys žodžiai asmens, su kuriuo kalbėjo E. V.. Negali pasakyti pagal balsą, girdėtą įvykio rytą telefono ragelyje, ar tai buvo V. P. balsas. Nežino, su kuo tuo metu kalbėjo E. V., tačiau taip sutapo, kad po pokalbio, tą pačią dieną įvyko šis incidentas.

Motyvuojamoji dalis

Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 154 straipsnio 1 dalyje numatyta baudžiamoji atsakomybė tam, kuris paskleidė apie kitą žmogų tikrovės neatitinkančią informaciją, galinčią paniekinti ar pažeminti tą asmenį arba pakirsti jo pasitikėjimą juo. Šmeižimas objektyviai pasireiškia aktyviais veiksmais paskleidžiant apie kitą žmogų melagingą informaciją, galinčią padaryti žalos jo garbei ir orumui. Šmeižimu laikoma tikrovės neatitinkančios informacijos skleidimas, t. y. tik melagingos informacijos skleidimas. Be to, skleidžiama informacija turi neatitikti tikrovės bei turi būti žeminanti. Šmeižiant skleidžiama tokia informacija, kuri gali pakirsti žmogaus reputaciją, sumenkinti kito žmogaus ar žmonių pasitikėjimą juo. Ši nusikalstama veika padaroma tiesiogine tyčia, t. y. kaltininkas suvokia, kad skleidžia tikrovės neatitinkančią informaciją.

Vertinant interneto puslapiuos www.youtube.com, www.videopasaulis.lt, www.snaujienos.lt paskelbtą informaciją apie E. V., reikia nustatyti ar internetiniuose puslapiuose buvo paskleista informacija, ar buvo išsakyta V. P. nuomonė. Teismas vertindamas tai atsižvelgia į bylos aplinkybių visetą. Šmeižimas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso154 straipsnį – tai paskleidimas apie kitą žmogų tikrovės neatitinkančios informacijos, galinčios jį paniekinti ar pažeminti arba pakirsti pasitikėjimą juo. Teismų praktikoje aiškinama, kad garbė – tai viešoji teigiama nuomonė apie asmenį, asmens geras vardas, orumas – tai asmens savęs vertinimas, kurį lemia visuomenės įvertinimas. Taigi šmeižimo atveju nukentėjusysis pažeminamas kitų žmonių akyse, kartu pažeidžiant jo orumą. Objektyviosios pusės požymis – paskleidimas – tai tikrovės neatitinkančios informacijos (žinios), galinčios paniekinti ar pažeminti kitą žmogų arba pakirsti pasitikėjimą juo, perdavimas bent vienam trečiajam asmeniui. Galimi įvairūs informacijos perdavimo būdai: žodinis, rašytinis, panaudojant spaudą, kitas visuomenės informavimo priemones. Kaltininkas tokias žinias gali būti prasimanęs, išgirdęs, sužinojęs iš kitų asmenų, bet supranta, kad jos neatitinka tikrovės. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 2.24 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad preziumuojama, jog paskleisti asmens garbę ir orumą žeminantys duomenys neatitinka tikrovės, kol juos paskleidęs asmuo neįrodo priešingai.

Nors V. P. neigia savo kaltę apšmeižęs E. V., t. y. paskleidęs tikrovės neatitinkančią informaciją, galinčią paniekinti ar pažeminti E. V. ar pakirsti pasitikėjimą juo, tačiau V. P. kaltė įrodyta byloje surinktais įrodymais. Iš byloje surinktų įrodymų matyti, kad interneto svetainėse www.youtube.com, www.videopasaulis.com ir www.snaujienos.lt buvo patalpinta filmuota medžiaga, kuri pavadinta „Egzekucija V. Š. antstolių kontoroje“ (1 t., 156; 2 t., 6-7, 15-16, 17-20, 34, 35, 25 b. l.), kurioje užfiksuota 2010-01-20 apie 16 val. antstolės V. Š. kontoroje įvykęs konfliktas tarp V. P. ir E. V.. Vaizdo medžiagoje užfiksuota, kaip V. P. pavadino E. V. banditu, pasakė „va žiūrėkit, šis žmogus labai gražiai bendrauja su klientais, va, jeigu kas nors nukentėjote nuo šio žmogaus, susisiekite su manimi, ar jums padėsiu išgarsinti šito žmogaus darbus“. E. V. dirba antstolio padėjėju antstolės V. Š. kontoroje, nėra teistas, nėra baustas administracine tvarka, darbdavių charakterizuojamas teigiamai, todėl akivaizdu, kad jis nėra „banditas“. Žodis „banditas“ visuomenėje naudojamas apibūdinant kriminalinio pasaulio asmenis, teistus asmenis, linkusius daryti nusikalstamas veikas ir pan. Akivaizdu, kad E. V. pavadinant „banditu“, buvo siekiama jį paniekinti, pažeminti ir pakirsti pasitikėjimą juo, juo labiau, kad E. V. dirba antstolio padėjėju, jo kasdieninė veikla yra susijusi su bendravimu su klientais – kreditoriais, skolininkais, tad jo išvadinimas „banditu“, pažemino jį, kaip valstybės tarnautoją, sumenkino antstolio padėjėjo vardą, galimai sumenkino ir pačios antstolės V. Š. kontoros prestižą.

V. P. teismo posėdžio metu teigė, kad jis įvykio dieną filmavo antstolės V. Š. kontoroje, tačiau jis nepatalpino informacijos internetiniuose puslapiuose, nes jis nemoka to padaryti. Tokius V. P. parodymus teismas vertina kritiškai, kaip jo pasirinktą gynybinę poziciją, siekiant išvengti baudžiamosios atsakomybės. Tai, kad būtent pats V. P. patalpino filmuotą medžiagą interneto svetainėse patvirtina jo paties parodymai taikinamojo posėdžio metu, kurio metu jis parodė, kad jis manantis, kad už teisybę reikia kovoti, todėl ir įdėjo tą įrašą į internetinį tinklalapį www.youtube.com (1 t., 10-11 b. l.). Be to, tai patvirtina ir UAB „Šiaulių naujienos“ raštas, kuriame nurodyta, kad jų internetinėje svetainėje www.snaujienos.lt buvo įdėta nuoroda į youtube tinklalapį, kuriame viešai publikuojama visiems prieinama vaizdo ir garso medžiaga, siužetą „Šiaulių rajono gyventojas antstolės padėjėją kaltina užpuolimu (video)“ paskelbė asmuo prisistatęs V. P. (2 t., 2 b. l.). Be to, tai, kad filmuotą medžiagą, kurios metu paskleidė tikrovės neatitinkančią informaciją apie E. V., išpublikavo būtent V. P., patvirtina tai, kad interneto puslapiuose, kuriuose buvo įdėtas vaizdo įrašas buvo nurodytas būtent V. P. elektroninio pašto adresas (duomenys neskelbtini), šiuo adresu V. P. susirašinėjo ir su antstole V. Š. ir siuntė informaciją teismui (2 t., 10-14; 22, 103 b. l.).

Tad teismas konstatuoja, kad įrodymų, patvirtinančių, kad V. P. paskleidė apie E. V. tikrovės neatitinkančią informaciją ir tokiu būdu paniekino jį, pažemino ir pakirto pasitikėjimą juo, t. y. padarė nusikalstamą veiką numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 154 straipsnio 1 dalyje, surinkta pakankamai.

Teismų praktikoje įžeidimas (LR BK 155 str. 1 d.) yra nusikalstama veika, padaroma tiesiogine tyčia, suvokiant žeminantį ir užgaulų savo veikos pobūdį kitam žmogui ir siekiant šitaip jį pažeminti, užgauti. Būtina, kad nukentėjęs tai suvoktų kaip įžeidimą, be to, nesudaro įžeidimo sudėties neigiamų kito žmogaus bruožų, charakterio, savybių ir pan. kritika, jeigu tai padaryta tinkama, neužgaulia, visuomenei priimtina forma. Įžeidimu kėsinamasi į kito žmogaus garbę ir orumą (turi būti abu šie objektai). Įžeidimas – tai kito žmogaus prestižo paniekinimas. Nors kiekvienas asmuo pats asmeniškai sprendžia, ar kaltininko padarytas jo įvertinimas, veiksmas yra įžeidžiantis, teismas privalo atsižvelgti į visuomenėje susiformavusias visuotinai priimtas garbės ir orumo sąvokas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys Nr. 2K-7-645/2005, Nr. 2K-7-437/2008, Nr. 2A-1/2009).

Byloje surinkta pakankamai duomenų, patvirtinančių V. P. kaltę dėl E. V. įžeidimo, viešai pavadinant E. V. banditu ir taip pažeminant E. V.. E. V. jo pavadinimą banditu suvokė kaip įžeidimą, tuo labiau, kad toks įžeidimas buvo išsakytas viešai, t. y. antstolės V. Š. kontoroje, girdint bendradarbiams, ką patvirtino teismo posėdžio metu liudytoja K. M.. Kaip jau buvo nurodyta aukščiau, E. V. dirba antstolio padėjėju antstolės V. Š. kontoroje, nėra teistas, nėra baustas administracine tvarka, darbdavių charakterizuojamas teigiamai, todėl akivaizdu, kad jis nėra „banditas“. Žodis „banditas“ visuomenėje naudojamas apibūdinant kriminalinio pasaulio asmenis, teistus asmenis, linkusius daryti nusikalstamas veikas ir pan., todėl tokiu išvadinant E. V. V. P. siekė pažeminti jį.

Nukentėjusiojo E. V. skunde pateikti kaltinimai V. P., kad jis antstolės V. Š. kontoroje, esančioje (duomenys neskelbtini), asmeninio konflikto metu tris kartus pastūmė antstolio padėjėją E. V., kuris atsitrenkęs į administratorės stalą užsigavo dešinę ranką, tuo savo veiksmais sukeldamas antstolio padėjėjui E. V. fizinį skausmą, yra gana abstraktūs, neišdėstytos konkrečios nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalyje, padarymo aplinkybės, nenurodyta, kuriuo metu jį tris kartus stūmė, bylos nagrinėjimo metu tai išsiaiškinti nepavyko. Be to, 2010-01-21 specialisto išvada NR. G-93/10(04), kur nustatyta, kad E. V. kūne sužalojimų nėra (baudžiamosios bylos Nr. 40-2-00032-10, 1 t. ,148 b. l.), tik patvirtina, kad V. P. veikoje nėra baudžiamojo nusižengimo ar nusikaltimo, numatyto, Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalyje, požymių, todėl jis išteisintinas.

Tas pats pasakytina ir apie nukentėjusiojo V. P. priešpriešiniame skunde pateikta kaltinimą E. V., kuriame neišdėstytos konkrečios Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 154 straipsnio 1 dalyje numatytos veikos padarymo aplinkybės, nenurodyta, kada ir kokiais žodžiais, prie kokių aplinkybių jį apšmeižė, kokia tikrovės neatitinkanti informacija apie V. P. buvo paskleista ir pan., bylos nagrinėjimo metu tai nepavyko išsiaiškinti, todėl E. V., dėl nusikalstamos veikos numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 154 straipsnio 1 dalyje, išteisintinas, nenustačius jo veikoje baudžiamojo nusižengimo ar nusikaltimo požymių.

Pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnį baudžiamoji atsakomybė atsiranda tada, kai numatyta nusikalstama veika kaltinamas asmuo kėsinasi į nukentėjusiojo sveikatą. Šis nusikaltimas yra tada, kai nukentėjusiajam nusikalstamos veikos poveikyje sukeliamas nežymus sveikatos sutrikdymas.

Nors E. V. ir G. Š. neigė savo kaltę dėl V. P. nežymaus sveikatos sutrikdymo, tačiau jų kaltę patvirtina ir įrodo 2010-05-21 specialisto išvada NR. KG 18-96/10(04), kurioje nurodyta, kad V. P. kūne rastos kraujosruvos abiejuose žastuose ir krūtinės dešinės pusės sumušimas, sukėlęs lokalų skausmingumą. Rasti sužalojimai atitinka įvykio aplinkybėse nurodytam laikui. Rastiems sužalojimams padaryti reikėjo trijų smūgių bukais kietais daiktais. Rasti sužalojimai nėra būdingi kritiminei traumai. V. P. padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas. Gautuose medicininiuose dokumentuose nurodyta gydymo dėl sužalojimo trukmė neatitinka nustatyto kūno sužalojimo pobūdžio, todėl V. P. sveikatos sutrikdymo mastas nustatytas vadovaujantis turimais sužalojimo objektyviais duomenimis, neatsižvelgiant į medicininiuose dokumentuose nurodytą gydymosi trukmę. Be to, vertinant kūno sužalojimo bei sveikatos sutrikdymo mastą įtakos neturi ankstesnių ligų, traumų liekamųjų reiškinių paūmėjimas (1 t., 115-117 b. l.).

Tai, kad V. P. buvo nežymiai sutrikdyta sveikata patvirtina ir konflikto dieną į antstolės V. Š. kontorą atvykę policijos pareigūnai R. Zykas, R. Ivanovas, R Pocius, kurie matė V. P. kruvinomis dantenomis. Liudytojas R. Pocius teismo posėdžio metu parodė, kad V. P. jam pasakė, kad jį sumušo E. V.. Teismo posėdžio metu nukentėjęs V. P. nurodė, kad jam kelis smūgius sudavė ir kontoroje buvęs teismo antstolės sutuoktinis G. Š., kiek smūgių sudavė neprisimena. Tokius pat parodymus, liečiančius G. Š., V. P. davė ir ikiteisminio tyrimo, atliekamo Šiaulių miesto policijos komisariate, metu. Teismo nuomone, V. P. iki įvykio G. Š. nepažinojo, jokio ryšio su juo neturėjo, konflikto dieną pastarąjį matė pirmą kartą, todėl teismo nuomone duomenų, kad pastarasis apkalba G. Š. nėra. E. V. ir G. Š. parodymus, kad jie V. P. nesudavė smūgių teismas vertina kaip jų pasirinktą gynybinę poziciją, siekiant išvengti baudžiamosios atsakomybės.

Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 109 straipsnyje nustatyta, kad asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti kaltinamajam ar už jo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį. Nagrinėjant civilinį ieškinį baudžiamojoje byloje kyla klausimų, kurių sprendimo Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodeksas nereglamentuoja, taikomos atitinkamos civilinio proceso normos, jeigu jos neprieštarauja baudžiamojo proceso normoms (BPK 113 str. 2 d.).

Byloje nukentėjęs ir civilinis ieškovas V. P. pareiškė civilinį ieškinį prašydamas priteisti iš kaltų asmenų G. Š. ir E. V. 3316,36 EUR negauto darbo užmokesčio,160 EUR išlaidų gydytojui, 33,53 EUR išlaidų medikamentams, 401,01 EUR kelionės išlaidų bei patirtas išlaidas dėl dokumentų vertimo iš anglų į lietuvių kalbą, advokato paslaugoms apmokėti. Baudžiamojoje byloje V. P. pripažintas kaltu už nusikalstamų veikų numatytų Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 154 straipsnio 1 dalyje, 155 straipsnio 1 dalyje padarymą, ir pripažintas nukentėjusiuoju dėl jo atžvilgiu padarytos nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 140 straipsnio 1 dalyje. Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 103 straipsnis nenumato, kad kaltinamajam būtų atlyginamos kelionės išlaidos, todėl jo reikalavimas atlyginti jo turėtas kelionės išlaidas yra netenkintinas. V. P. teismui nepateikė jokio dokumento (darbo sutarties, kontrakto ar pan.) patvirtinančio, kad jis dirba Airijoje, kas leistų teismui įsitikinti jo reikalavimo dėl negauto darbo užmokesčio priteisimo iš E. V. ir G. Š. teisėtumu, todėl jo reikalavimas dėl 3316,36 EUR negauto darbo užmokesčio priteisimo yra netenkintinas. V. P. reikalauja iš E. V. ir G. Š. priteisti 33,53 EUR išlaidų medikamentams, tačiau iš byloje pateiktų išlaidas patvirtinančių dokumentų matyti, kad receptas medikamentams buvo išrašytas 2010 m. vasario 21 d., t. y. praėjus visam mėnesiui nuo įvykio, todėl teismas laiko, kad V. P. neįrodė, kad medikamentus jis pirko būtent dėl 2012-01-20 patirto nežymaus sveikatos sutrikdymo gydymui, todėl ir šis V. P. reikalavimas yra netenkintinas. Pagal byloje V. P. pateiktus mokėjimo kvitus (1 t., 97, 98 b. l.) matyti, kad jis patyrė 400 Lt išlaidų vertimo paslaugoms, be to, pagal pateiktus pinigų priėmimo kvitus ir PVM sąskaitas faktūras (1 t., 99-104 b. l.) matyti, kad V. P. patyrė viso 1815 Lt išlaidų advokato paslaugoms apmokėti. Atsižvelgiant į tai, kad ši baudžiamoji byla nagrinėjama privataus kaltinimo tvarka pagal nukentėjusių asmenų ir kaltinamų asmenų nusikalstamos veikos padarymu priešpriešinius skundus, E. V. ir G. Š. teismo pripažinti kaltais už nusikalstamą veiką numatyta Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalyje, V. P. teismo pripažintas kaltu už nusikalstamų veikų numatytų Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 154 straipsnio 1 dalyje ir 155 straipsnio 1 dalyje padarymą, todėl teismas mano, kad protingiausia ir sąžiningiausia būtų iš V. V. ir G. Š. solidariai priteisti pusę V. P. patirtų išlaidų dokumentų vertimui, t. y. 200 Lt, ir pusę V. P. patirtų išlaidų advokato pagalbai apmokėti, t. y. 907,5 Lt.

V. P. kaltinamiesiems E. V. ir G. Š. pareiškė 100 000 litų civilinį ieškinį dėl neturtinės žalos atlyginimo. E. V. prašo priteisti iš V. P. 23 litus turėtų išlaidų už medicininę apžiūrą ir 100 000 litų civilinį ieškinį dėl neturtinės žalos atlyginimo. Teismas E. V. prašymą dėl išlaidų priteisimo už medicininę apžiūrą atmeta, nes byloje nebuvo įrodyta, kad V. P. sukėlė E. V. fizinį skausmą.

Neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymų nustatytais atvejais. Civilinis kodeksas nenustato atlygintinos neturtinės žalos minimumo ar maksimumo, ją kiekvienoje byloje dėl kiekvieno nukentėjusiojo turi įvertinti teismas. Teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, privalo atsižvelgti į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus (CK 6.250 str. 1, 2 d.). Teisingumo, protingumo, sąžiningumo kriterijai yra bendrieji teisės principai, konkrečioje situacijoje užtikrinantys priešingų interesų pusiausvyrą, atsižvelgiant į situacijos ypatumus. Teismo nuomone V. P. pareikštas civilinis ieškinys dėl 100 000 Lt neturtinės žalos atlyginimo E. V. ir G. Š. aiškiai per didelis ir mažintinas iki 1000 litų. E. V. pareikštas 100 000 Lt civilinis ieškinys V. P. dėl neturtinės žalos atlyginimo yra aiškiai per didelis ir mažintinas iki1000 litų.

Kaltinamųjų V. P., E. V. ir G. Š. atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nenustatyta

Teismas skirdamas bausmę, vadovaujasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 54, 55 straipsniuose numatytais bausmės skyrimo pagrindais, atsižvelgiant į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes, į įstatymo reikalavimą, kad asmeniui, pirmą kartą teisiamam už nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, teismas paprastai skiria su laisvės atėmimu nesusijusias bausmes.

Teismas skirdamas bausmę V. P. atsižvelgia į tai, kad pastarasis anksčiau neteistas (1 t., 24 b. l.), baustas administracine tvarka, galiojančių administracinių nuobaudų neturi (1 t., 25, 75 b. l.), padarė 2 nesunkius nusikaltimus, į VšĮ Šiaulių ligoninės filialo Psichiatrijos ligoninės pacientų registrą neįrašytas (1 t., 19 b. l.), charakterizuojamas teigiamai (1 t., 92, 93 b. l.), yra neįgalus, turi 55 procentų darbingumą(1 t., 94 b. l.), esant šios aplinkybėms jam skirtina su laisvės atėmimu nesusijusi bausmė.

Teismas skirdamas bausmę E. V. atsižvelgia į tai, kad E. V. anksčiau neteistas (1 t., 23 b. l.), administracine tvarka nebaustas (1 t., 22, 74 b. l.), padarė 1 nesunkų nusikaltimą, charakterizuojamas teigiamai (1 t., 30, 31 b. l.), neįrašytas į VšĮ Šiaulių centro poliklinikos Psichikos sveikatos centro psichikos ir priklausomybės ligų registrą (1 t., 71 b. l.), esant šioms aplinkybėms jam skirtina su laisvės atėmimu nesusijusi bausmė.

Teismas skirdamas bausmę G. Š. atsižvelgia į tai, kad jis anksčiau neteistas, baustas administracine tvarka (1 t., 76-79 b. l.), padarė 1 nesunkų nusikaltimą, charakterizuojamas teigiamai, neįrašytas į VšĮ Šiaulių centro poliklinikos Psichikos sveikatos centro psichikos ir priklausomybės ligų registrą (1 t., 72 b. l.), esant šioms aplinkybėms jam skirtina su laisvės atėmimu nesusijusi bausmė.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 303 straipsniu:

Rezoliucinė dalis

nusprendė:

pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 154 straipsnio 1 dalį ir skirti 10 MGL (1300 Lt) dydžio baudą;pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 155 straipsnio 1 dalį ir skirti 10 MGL (1300 Lt) dydžio baudą.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1 ir 4 dalimis, paskirtas bausmes subendrinti dalinio sudėjimo būdu, prie griežtesnės bausmės pridedant dalį švelnesnės bausmė, ir galutinę subendrintą bausmę V. P. paskirti 15 MGL (1950 Lt) dydžio baudą.

V. P. išteisinti pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalį, nes nepadaryta veika turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių.

E. V. pripažinti kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalį ir skirti 10 MGL (1300 Lt) dydžio baudą.

E. V. išteisinti pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 154 straipsnio 1 dalį, nes nepadaryta veika turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių.

G. Š. pripažinti kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalį ir skirti 8 MGL (1040 Lt) dydžio baudą.

V. P. pareikštą civilinį ieškinį dėl 3 316,36 EUR negauto darbo užmokesčio, 160 EUR išlaidų gydytojui, 33,53 EUR išlaidų medikamentams, 401,01 EUR kelionės išlaidų, 400 Lt dokumentų vertimo, 1815 Lt išlaidų advokato pagalbai priteisimo tenkinti iš dalies – iš E. V. ir G. Š. solidariai priteisti V. P. naudai 200 Lt (du šimtus litų) dokumentų vertimo išlaidų ir 907,5 Lt (devynis šimtus septynis litus ir 50 ct) išlaidų advokato pagalbai.

V. P. civilinį ieškinį dėl neturtinės žalos atlyginimo tenkinti iš dalies ir solidariai iš E. V. ir G. Š. priteisti 1000 Lt (vieną tūkstantį litų) neturtinės žalos atlyginimui.

E. V. civilinį ieškinį tenkinti iš dalies ir iš V. P. priteisti 1000 Lt (vieną tūkstantį litų) neturtinės žalos atlyginimui.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo įteikimo kaltinamiesiems gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui per nuosprendį priėmusi teismą.