- Teismas
- Tauragės apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2017-03-16
- Bylos Nr.
- 1-14-607/2017
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-23886-2016-9
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Daiva Žebelienė
- Nukentėjusysis
- J. S., R. T.
- Kaltinamasis
- B. G.
- Advokatai
- Stanislava Jorudienė
viešame teisiamajame posėdyje, išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje
B. G., asm. kodas (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), Raseiniai, lietuvė, Lietuvos Respublikos pilietė, išsiskyrusi, išsilavinimas aukštesnysis, nedirba, dabartinė gyvenamoji ir deklaruota vieta (duomenys neskelbtini), neteista,
kaltinama pagal LR BK 286 str.
Aprašomoji dalis
nustatė:
B. G. 2016 m. gegužės 20 d., apie 19 val., (duomenys neskelbtini), savo gyvenamojoje patalpoje, būdama apsvaigusi nuo alkoholio, siekdama sutrukdyti Tauragės apskrities vyriausiojo policijos komisariato policijos pareigūnams paimti G. G. mažametes dukras E. G. ir E. G., ir jas pastarajai perduoti, elgdamasi agresyviai, aktyviais veiksmais, policijos pareigūnams atliekant tarnybines pareigas, panaudodama fizinį smurtą, t. y. kumščiu trenkdama Tauragės apskrities vyriausiojo policijos komisariato Viešosios tvarkos skyriaus prevencijos poskyrio apylinkės inspektorių veiklos grupės vyresniajai tyrėjai J. S. į veidą ir stipriai ją pastumdama dėl ko ji trenkėsi į spintą, sukėlė nukentėjusiajai fizinį skausmą ir padarė poodines kraujosruvas apatinio žandikaulio dešinėje pusėje, ir kairio riešo išoriniame paviršiuje, vertinamą kaip nežymų sveikatos sutrikdymą, pasipriešino valstybės tarnautojui atliekančiam tarnybines pareigas.
Tęsdama savo nusikalstamą veiką, B. G. 2016 m. gegužės 20 d., apie 19.26 val., (duomenys neskelbtini), savo gyvenamojo namo kieme, būdama apsvaigusi nuo alkoholio, siekdama Tauragės apskrities vyriausiojo policijos komisariato policijos pareigūnams sutrukdyti sulaikyti administracinės teisės pažeidėją M. G., elgdamasi agresyviai, aktyviais veiksmai, policijos pareigūnams atliekant tarnybines pareigas, panaudodama fizinį smurtą, t. y. bandydama ranka trenkti Tauragės apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos skyriaus kelių patrulių būrio vyriausiajai patrulei R. T. per veidą, tačiau smūgio nesudavė, nes pareigūnė jos ranką nustūmė nuo savęs bei pastarąją pastumdama dėl ko ji nugriuvo ant tarnybinio automobilio variklio dangčio, sukėlė nukentėjusiajai fizinį skausmą ir padarė juosmeninės – kryžmeninės dalies raiščių patempimą, vertinamą kaip nežymų sveikatos sutrikdymą, pasipriešino valstybės tarnautojui atliekančiam tarnybines pareigas.
Kaltinamoji B. G. kaltės pagal jai pareikštą kaltinimą nepripažino ir nurodė, kad 2016-05-20 jos namuose tą dieną buvo atvykęs sūnus M. G. ir dukra L. Š. su savo mažamečiais vaikais. Ji gyvena su dukra V. M., kuriai 18 metų.M. G. atvažiavo pas ją po pietų su anūkėmis, 3 ir 2 metukų mergaitėmis. Ji nežino, kokiu būdu jis atvažiavo, ar buvo atvežtas, ar autobusu atvažiavo. Sūnus buvo neblaivus.Duktė L. Š. pas ją atvažiavo su vaikais A. (3 metų amžiaus), A. ( 1,5 metų amžiaus). Ji pati visą dieną buvo blaivi. 19 val. pasibeldė į duris policijos pareigūnės J. S. ir R. N.. J. S. labai negražiai su jaelgėsi, rankos kišenėse. Prašė, kad prisistatytų, bet jos neprisistatė, parodė su pirštu į ženklą ir klausė, ar nematai. Nuėjusi į kitą kambarį pažiūrėjo pro langą, ar tikrai pareigūnų automobilis stovi. Paklausė, kokiu tikslu atvažiavo, pareigūnės atsakė, kad buvo gautas iškvietimas, kad pas juos vyksta konfliktas ir nori pažiūrėti kokia situacija. Kai ji nuėjo prie durų, pamatė, kad yra atvykęs dar vienas pareigūnų automobilis, atvyko pareigūnai E. J. su R. T.. Ji E. J. įsileido į namo vidų. Įėjus į vidų viskas buvo tvarkoje, visi vaikai tuo metu sėdėjo virtuvėje, neverkė. Sūnus sėdėjo ant sofos virtuvėje. L. buvo koridoriuje su V. M. Vaikai pradėjo verkti, kai policijos pareigūnai J. S., R. T. ir R. N. tarsi lenktyniaudami vienas per kitą įsiveržė į kambarį. Tada vaikai išsigando, pradėjo verkti, klykti. Visos pareigūnės prie sūnaus M. G. puolė, sakė tu išgėręs, ko sėdi prie vaikų, ką čia veiki ir pan. Jie nesuprato, ko tie policininkai atvažiavo. Jie norėjo vaikus palikti ramybėje ir išeiti į kiemą pasikalbėti. Ji klausė pareigūnų, dėl ko jie atvyko, sakė dėl konflikto, ji nesuprato dėl kokio konflikto, dėl to E. J. ir įsileido į vidų, kad parodytų, jog nėra jokio konflikto. Buvo kalba, kad dėl ko jos sūnus sėdi girtas prie vaikų. Jos dukra L. Š., kuri buvo 8 mėn. nėščia, paprašė visų pareigūnų išeiti laukan dėl to, kad mažai vietos, visi klykia. Pareigūnės sakė nesikišk, nelysk, ir stumdė jos dukrą Laurą. Pirma stovėjo J. S., paskui E. J. su R. N. ir R. T.. Stumdė R. N. ir J. S.. Sūnus sakė einam į kiemą pasikalbėti, nes vaikai verkia, bet pareigūnai nesiklausė. E. J. griebė už rankos sūnų ir pasakė nesipriešinti, o sūnus pasakė išeinam į lauką ir aš nesipriešinsiu. Sūnaus rankas E. J. užlaužė už nugaros, užlaužė, nes bandė pridengti jos dukrą L. Š., kad nebūtų komplikacijų jai, ji nėščia. Tada jis buvo išvestas į lauką. Jos sūnus priešinosi, kai suko jam rankas. Vaikų akivaizdoje tėvą tempė laukan. Tuomet J. S. griebė L.vaiką A., L.sušuko:„mama, vaikus ima“. Jai suveikė motiniškas instinktas, paklausė, kur vaikus dės. J. S. pasakė, kad reikia G. vaikų. Taip pasakius J. S. paėmė ją už rankų ir įspyrė į koją. Įspyrė, nes gynė anūką. Ji paėmė iš J. S. anūką ir atidavė V. M.. Kai atidavė vaiką, J. S. paėmė jai už rankų ir įspyrė į koją. Du kartus įspyrė. Po to J. S. paleido ją, atsisuko link V. ir matė kaip užsimojo, smūgio nematė, nes užstojo. Kai pasitraukė, ji matė praskeltą V. M. lūpą.V. nekonfliktavo, nežino dėl ko jai J. S. užsimojo. Paskui atėjo pareigūnė R. N., jai ji M. G. dukrą E., pareigūnė mergaitę išvedė į lauką ir ji pati išėjo į lauką. Nuvedė į kiemą kitą anūkę E. ir perdavė R. N.. Toliau ji nuėjo prie policijos mašinos, nes ten buvo jos sūnus M., paklausė pareigūnės R. T. kur jį veš. Jos sūnus klausė, kodėl neleidžia su žmona pasikalbėti. Ji negali pasakyti, kur buvo G. G.. Ji pamatė G. G., kai vaikai buvo lauke, ją matė tik sėdit automobilyje. Ji vis klausė, bet niekas jai neatsakė, niekas su ja nekalbėjo. Kieme taip pat buvo pareigūnai E. J., R. T., sūnus M. G. ir dukra L. Š.. Jie visi mosikavo rankom, klausė, kur vaiką deda ir tada sūnaus rankas prispaudė prie automobilio ir nuvedė į kitą tarnybinį automobilį. Ji vėl priėjo prie pareigūnės R. T. prie kito automobilio, į kurį jos sūnų įsodino, klausė kur veža jos sūnų, atsakymo nesulaukė ir ji tada R. T. biški stumtelėjo. R. T. nugara užvirto ant automobilio kapoto. Ji lengvai stumtelėjo R. T..Po to R. T. pasakė, kad ji durna, dar nusikeikė. Taip pat jos dukra V. klausinėjo, kodėl jos brolį išsiveža, tai J. S. pasakė – „ištrink filmuotą medžiagą, tada paliksim brolį“. V. pasakė netrins, tai pareigūnai ir išsivežė jos sūnų M.. J. S. dar pasakė „važiuojam, ar ilgai tą cirką žiūrėsim, ir išvis ko atvažiavom mes čia“. Jos dukra V. M. filmavo visą tą įvykį. Jos pateikė imuniteto skyriui tą medžiagą, nors nelabai gerai ten buvo matyti. Nebuvo iš mano pusės realaus fizinio smurto. J. S. tikrai nesudavė, nieko jai nepadarė, nežino iš kur pas J. S. atsirado sužalojimai. Nesutinka, kad ji J. S. padarė sužalojimus. Tik R. T. čiut pastūmė. Stūmė, nes ji neatsakė, kur veš jos sūnų. Nevadino necenzūriniais žodžiais pareigūnų. Tik pasakė “ žiurkike“ ant vienos. Ji nematė, dėl ko J. S. ginklas pabiro, nes ji žiūrėjo tik anūko. Nematė, kaip buvo virtuvėje renkamos ginklo detalės. Sekančią dieną ginklo detales rado-spryruoklę rado, kurią perdavė policijos imuniteto skyriui. Buvo atvykę kitą dieną po to įvykio policijos pareigūnai, bet jų neįsileido. Tada dar nebuvo radusi ginklo spyruoklės. Ji nesuprato dėl ko atvažiavo policijos pareigūnai. Jeigu ji būtų supratusi, ko marti G. G. atvažiavo - būtų atidavusi vaikus. M. žmona G. G. nesikreipė tą dieną į ją, tą dieną su nekalbėjo. Blaivumo patikrinimas jai tą dieną neatliktas.
Ikiteisminio tyrimo metu B. G. pareiškus jai įtarimą, padarius nusikalstamas veikas, numatytas LR BK 286 str., kalta neprisipažino, parodė, kad 2016-05-20, apie 18-19 val., pas ją į namus, adresu (duomenys neskelbtini), atvažiavo jos sūnus M. G. su dviem savo mažametėmis dukromis E. ir E.. Sūnus atvažiavo apsvaigęs nuo alkoholio, tačiau pas ją namuose buvo ramus. Su ja namuose gyvena jos dukros V. M. ir L. Š. su savo mažamečiais vaikais (sūnumi A. ir dukra A.), kuri buvo 8 mėnesio nėštume. Dar be minėtų asmenų jos namuose tuo metu buvo R. S., kuri turi neįgalumą dėl vaikščiojimo ir yra jos priežiūroje. Apie 19-20 val., į duris pasibeldė ir kieme už durų esantis asmuo prisistatė policijos pareigūne. Šalia šios policijos pareigūnės stovėjo dar viena policijos pareigūnė. Po to pažiūrėjo pro kitą langą ir pamatė kieme stovintį policijos tarnybinį automobilį ir į kiemą įvažiuojantį antrą. Iš pradžių policijos pareigūnių neįsileido į namus, nes durų raktą suko į priešingą pusę dėl ko durų nėjo atrakinti, o atvykus jau antrajam policijos tarnybiniam automobiliui, su kuriuo atvažiavo policijos pareigūnai vyras ir moteris, jai pavyko atrakinti duris. Į namo vidų užėjo policijos pareigūnas, kaip vėliau sužinojo J.. Jis užėjęs į namo vidų pasakė, kad viskas čia yra gerai. Po to netrukus viena per kitą, braudamosios per įėjimo duris suėjo visos trys policijos pareigūnės. Jos, kai ėjo į vidų, atrodė kad viena su kita lenktyniauja kuri pirma pateks į vidų. Visi suėjo į virtuvę. Jos dukra L. Š., kadangi vaikai dėl per daug esančių žmonių pradėjo verkti, paprašė visiems policijos pareigūnams išeiti į kiemą. Jie neišėjo, bet pradėjo visi keturi policijos pareigūnai L. Š. stumdyti po virtuvę kaip kamuolį, o tuo tarpu jos sūnus tiesdamas ranką už jos pilvo siekė ją apsaugoti. Jos sūnui laikant ranką priekyje L. Š. pilvo, ją pagriebė policijos pareigūnas J. ir pradėjo laužti už nugaros. Sūnus iš skausmo tam priešinosi. Po to ir kiti policijos pareigūnai supuolė prie jo sūnaus ir jį visi keturi išvedė į lauką. Po t, išvedę M. G. į kiemą, į virtuvę, kur buvo M. G. ir L. Š. vaikai, įėjo policijos pareigūnė S.. Virtuvę ji griebė L. Š. sūnų, L. Š. sušuko jai, kad ima jos vaikus. Tada ji S. paklausė kur dėsit jį, atsakė, kad į vaikų namus. Po to policijos pareigūnė S. jį paleido ir sugriebė spausdama stipriai jai už abiejų rankų ir po to spyrė į kairę koją. Pamatė, kad į virtuvę yra įėjusi dar kita policijos pareigūnė, kuri ima L. Š. dukrą. Matė kaip S. užsimojo trenkti jos dukrai V. M., kuri stovėjo į ją nugara. Po to pamatė, kad V. M. yra praskelta lūpa. Kaip suprato ją praskėlė S.. Po to M. G. dukras pati išvedė į kiemą, kur jas pasiėmė policijos pareigūnai. Kieme pamatė, kad yra atvažiavusi jos marti G. G.. Ji sėdėjo policijos tarnybiniame automobilyje. Po to nuėjo prie policijos pareigūnės, kurios kaip vėliau sužinojo pavardė yra T., Ji buvo atvažiavusi kartu su policijos pareigūnu J.. Nuėjusi prie T.jos paklausti kur vešit jos sūnų ir už ką. Jos paklausė mosikuodama rankomis, ji kalbėdama beveik visada mosikuoja jomis. Ši jai neatsakė, tik pasakė "ar ji durna" ir dar nusikeikė, po to pasviro atgal link policijos tarnybinio automobilio. Jai pasvirus ji nematė ar ji nugriuvo, ar ne, nes jos žvilgsnis nukrypo į policijos tarnybiniame automobilyje sėdintį savo sūnų. Jis sėdėjo tame pačiame policijos tarnybiniame automobilyje link kurio T. pasviro. Po to V. M. liepė eiti jai į kambarį ką ji ir padarė. Praėjus kažkuriam laiko tarpui, lyg tai T., o gal ta policijos pareigūnė, kuri buvo atvažiavusi su S., tiksliai neprisimina, pasakė "ištrinkit su telefonu filmuotą medžiagą, paliksim M. G.". V. M. beveik visą minėtą įvykį filmavo su L. Š. mobiliojo ryšio telefonu. V. M. atsakė, kad netrins. Po V. M. minėtų žodžių, T., J. ir su S. atvažiavusi policijos pareigūnė ruošėsi jos sūnų paleisti, tačiau S. pasakė vežamės jos sūnų. Tada dar T. pasakė ko čia atvažiavom ir iš vis ko čia atvažiavom.Kalta neprisipažino visiškai, nes minėto įvykio metu buvo blaivi, policijos pareigūnei S. nesudavė nei vieno smūgio ir jos nepastūmė, taip pat ir policijos pareigūnei T. nebandė ranka trenkti per veidą bei jos nestūmė. Apie tai dėl ko policijos pareigūnai atvyko į jos gyvenamąją sodybą jai policijos pareigūnė S. paaiškino tik tuomet, kai ji ėmė L. Š. sūnų, t.y. tik tada jai pirmą kartą tai buvo paaiškinta. Ar G. G. buvo įėjusi į jos gyvenamojo namo vidų, ar ne, nematė. Ar be G. G. ir policijos pareigūnų į jos gyvenamąją sodybą buvo atvažiavusių kitų pašalinių žmonių, nieko apie tai negali papasakoti, nes jų nematė (II t. b. l. 8-12).
Motyvuojamoji dalis
Nors kaltinamoji B. G. kaltės pagal jai pareikštą kaltinimą nepripažino, tačiau jos kaltė įrodyta baudžiamojoje byloje surinktais ir teisiamajame posėdyje ištirtais įrodymais: nukentėjusiųjų J. S., R. N. parodymais, liudytojų E. J., R. N., R. B., V. T. parodymais, G. G. ikiteisminio tyrimo metu duotais parodymais, byloje surinktais rašytiniais įrodymais.
Nukentėjusioji J. S. parodė, kad dirba Tauragės AVPK vyresniąja tyrėja. 2016-05-20 dirbo pagal nustatytą grafiką su R. N. ir gavo iš budėtojų pranešimą, kad G. G. parvykusi į namus nerado savo mažamečių vaikų, kur juos buvo palikusi vyrui M. G.. Po to G. G. nuėjusi pas savo vyro seserį L. Š., gyv. (duomenys neskelbtini). Jos niekas neįsileido į vidų, nors girdėjo vaikų balsus. Jos su G. G. nuvažiavo į L. Š. butą apie 18:30 val., tačiau niekas į buto vidų neįsileido, vaikų balsų nesigirdėjo. Tada G. G. skambino savo vyrui M. G., kuris jai pasakė, kad yra Klaipėdoje su savo dukrom. G. G. suprato, kad vyras neblaivus. Tada ji pati paėmė telefoną iš G. G. ir M. G., sakė, kad joms reikia atvažiuoti pažiūrėti vaikus. M. G. sakė, kad yra su savo mergaitėm. Paskui iš M. G. telefoną perėmė B. G., ji keikėsi, nerišliai kalbėjo, sakė, tikrai nesakysiu, kur M. yra. B. G. prisistatė. Ji paklausė G. G., kas yra B. G. ir sužinojo, kad tai G. G. uošvienė. Po pokalbio su M. G. ir B. G., G. G. pasakė mananti, kad jos vyras su mergaitėmis yra pas savo mamą Skaudvilėje. Į Skaudvilę važiavo tarnybiniu automobiliu su G. N., o G. G. važiavo su savo broliu ir jo drauge brolio automobiliu. Kai nuvyko į B. G. namus, prie namo V. M. ir L. Š., paklausė jų, kur M. G..Pasakė, kad atvyko M. G. ir jo vaikų. G. G. buvo išlipusi iš automobilio. Tada iš namo išėjo B. G., ji buvo labai agresyvi, griebė raktą iš V. M. ir užsirakino duris, su ja bendravo per durų stiklą. Sakau nepristatysiu, nes ant mano liemenės yra pavardė parašyta. Sakėm mes norim M. G. vaikus pažiūrėti. Ji mus išvadino „ kūrvomis, vištomis, padlomis“, sakė „graužkit bybį“. R. N. šalia stovėjo. Girdėjo vaikų balsus-buvo šauksmai, verksmas. Pamatė, kad su B. G. neis susitarti, todėl išsikvietė kitą policijos ekipažą. Atvažiavo E. J. ir R. T.. B. G. įleido E. J. į namo vidų. Po kurio laiko į namo vidų-virtuvę įėjo ji, R. T., R. N., G. G.. Virtuvėje buvo 4 vaikai, taip pat buvo L. Š., B. G., V. M., M. G., E. J.. E. J. įspėjo B. G., M. G., kad mergaites atiduotų motinai. B. G. šaukė, kad neatiduos vaikų, kad jie yra su tėvu, bet jie matė, kad M. G. neblaivus ir norėjovaikus atiduoti motinai. Vizualiai matėsi, kad M. G. yra neblaivus. Jai pasirodė, kad B. G. buvo taip pat neblaivi. Ji buvo agresyvi, nerišliai kalbėjo, veidas buvo išraudęs, labai blaškėsi, mosikavosi rankomis. R. N. buvo arčiau vaikų, tai ji paėmė vieną vaiką, bet L. Š. pasakė, kad čia jos vaikas, tai jį paliko. M. G. pradėjo priešintis, mosikuotis rankomis, tada E. J. paprašė jį išeiti į kiemą. M. G. priešinosi, tačiau buvo išvestas. Aš likau viena su B. G., buvo V. M. ir G. G.. Paskui G. G. išvedė vieną mergaitę į lauką ir perdavė savo brolio draugei, kad nuneštų ją į mašiną. Tada grįžo atgal. Virtuvėje tebebuvo V. M., B. G., G. G. ir ji. Ji norėjo paimti iš B. G. kitą mergaitę, bet B. G. atsisukusi trenkė jai į dešinį žandą, pastūmė ją, ji atsitrenkė į virtuvės spintą. Jos ginklo dėtuvė lūžo, pabiro visi šoviniai. Susirinkau ką rado ir susidėjo į kišinę. Ji nerado apkabos spyruoklės. Tuo metu, kai ji rinko šovinius,G. G. išsivedė mergaitę, paskui išėjo B. G.. Susirinkusi šovinius išėjo į kiemą. Ji nematė kaip B. G. pastūmė R. T.. Ji girdėjo, kaip R. T. sakė, jog jai nugara skauda, nes ją pastūmė. R. T. jai pasakė tai būnant kieme. O B. G. toliau mosikavosi rankomis, rėkavo, šaukė ir visaip jas vadino. Ji matė kaip R. T. buvo išsitraukusi tazerį, bet jo tikrai nepanaudojo. B. G. smūgis jai sukėlė fizinį skausmą. Veide po smūgio buvo sužalojimai. Matėsi raudona ir kad pradrėkstas veidas. Ji nupaveikslavo savo veidą, ginklą. Išėjusi kieme prie mašinos R. N. pasakė, kad B. G. jai sudavė, pastūmė, kad lūžo ginklo dėtuvė, kai grįžo į komisariatą apie tai pasakė E. J., budėtojui, R. T.. Dėl jos ginklo lūžusios dėtuvės buvo atliekamas tarnybinis patikrinimas. Ji B. G. tikrai nespyrė į koją. Nei prie B. G., nei prie V. M. rankų nepridėjo.
Nukentėjusioji R. T. parodė, kad dirba Tauragės AVPK kelių vyriausiąja patrule. 2016-05-20 dirbo Skaudvilės sen. Gavo iškvietimą, kad kolegoms reikalinga pagalba, su E. J. nuvyko į (duomenys neskelbtini) kaimą pas B. G.. Kieme pastebėjo koleges, buvo dar kažkokia mergina. Jiems paaiškino, kad reikalinga patekti į vidų ir pažiūrėti mergaites, nes jos gali būti nesaugios. E. J. informavo, kad atvyko dėl mažamečių mergaičių, nes tėvas galimai neblaivus. E. J. įėjo į namo vidų ir užsidarė duris. Jos žiūrėjome pro langą ir nusprendė, kad galimai per ilgai kolega yra viduje ir tada mes visos trys pareigūnės įėjo į namo vidų. Vaikai sėdėjo virtuvėje ant sofos, buvo labai daug asmenų viduje. E. J. pasakė, kad vaikus reikės atiduoti, nes matosi, kad visi neblaivūs ir vaikus paims. B. G. pasakė, kad tikrai neatiduos vaikų. Tada M. G., stovėjęs prie šaldytuvo, stumtelėjo jas. M. G. buvo paprašytas išeiti į lauką, bet jis aktyviais veiksmais bandė priešintis, bet galiausiai ji, E. J. išvedė M. G. į lauką. Jiems dar padėjo G. G. brolis. Akivaizdžiai matėsi, kad M. G. neblaivus. Ji daugiau į virtuvę nebuvo grįžusi. M. G. nusivedė prie pareigūnių tarnybinio automobilio, M. G. nusiramino ir tada laukė, kol situacija išaiškės. Mačiau dar lyg, kad G. G. vieną vaiką išsivedė ir kaip R. N. išsivedė mergaitę. B. G. matėsi, kad yra galimai neblaivi, nes sklido stiprus alkoholio kvapas, buvo nusiteikusi agresyviai. Į G. G. automobilį vaikai buvo įsodinti. Tada prie tarnybinio automobilio stovint jai, M. G., E. J.,pribėgo B. G., klausdama, ko jie M. G. čia tampo, kodėl sulaikė. B. G. paaiškino, M. G.. Tada B. G. jiems įsakmiai pasakė paleisti M. G.. Jie nutarė M. G. nuvesti prie savo tarnybinio automobilio. Ji atsistojo prie to automobilio ir jai stovintprie jos priėjo B. G. kąžkoklausdama, norėjo suduoti jai per veidą, bet ji vis bandė išvengti smūgio. Tada B. G. ją pastūmė ant mašinos kapoto. Stūmė, o ne stumtelėjo. Į viršutinę kūno dalį stūmė. Virto nugara ant automobilio kapoto. Atsikėlus pajuto skausmą juosmens srityje. Atsistojusi papurškė B. G. dujų į veidą, bet jos nesuveikė. Tada ji nubėgo į namus vadindama ją žiurke. Po to jie sėdo į automobilį, mergaitės buvo saugiai su mama G. G. ir jie su M. G. išvyko į Tauragės AVPK. Jų automobilyje yra vaizdo fiksatorius, vaizdo medžiagą pateikė prijungimui prie ikiteisminio tyrimo medžiagos. Tą patį vakarą,kai grįžoį komisariatą jai J. S. pasakė, kad B. G. smogė jai į veidą, pastūmė ją. J. S. paaiškino, kaip atsirado nubrozdinimas pas ją ir apie ginklą tada sužinojo.
Liudytoja R. N. parodė, kad dirba tyrėja Tauragės AVPK. 2016-05-20 dirbo su J. S., gavo pranešimą, kad G. G. neranda savo mažamečių vaikų. Pirmiausiai jų ieškoti nuvažiavo adresu (duomenys neskelbtini), kurį nurodė G. G..Nuvykus šiuo adresu niekas durų neatidarė. Tada G. G. skambino vaikų tėvui M. G.. Su M. G. kalbėjo ir J. S., sakė, kad nori pamatyti vaikus. Jie nusprendė vykti ieškoti vaikų pas M. G. motiną į (duomenys neskelbtini) kaimą. Nuvažiavus juos pasitiko neblaivi, agresyviai nusiteikusi B. G., bet greitai grįžo į namo vidų ir užsirakino duris. Tada per stiklines namo duris prašė namo viduje esančių žmonių, kad atiduotų vaikus jų mamai, kad bent parodytų vaikus, kad jos įsitikintų, kad vaikai sveiki ir jiems negresia pavojus. M. G., B. G. įeiti į vidų ir nesutiko parodytivaikų. Kalbantis su jais, B. G. ją ir J. S. iškoliojo necenzūriniais žodžiais „kūrvomis, vištomis, padlomis“, sakė „graužkit bybį“. Jos girdėjo namo viduje verkiančius vaikus. Jos išsikvietė kitą policijos ekipažą, supratusios, kad vienos konflikto neišspręs. Tada atvažiavo E. J. su R. T.. Jakštys pateko į vidų, po kurio laiko ir jos įėjo į vidų, prašė atiduoti vaikus. B. G. sakė, kad vaikų neduos, kad sesuo yra blaivi ir kad ji gali vaikais rūpintis. Namo viduje buvo ir G. G.. Išvedė M. G. į lauką, nes jisai pastūmė E. J., tada M. G. uždėjo antrankius ir išvedė į kiemą. Tada ji paėmė vieną vaiką, kuris buvo ant lovos ir padavė G. G. giminaičiams. B. G. name buvo 4 vaikai. Su G. G. antrą kartą parėjo ir pasiėmė antrą vaiką. Po to B. G. išėjo į lauką. J. S. įvykio su B. G. nematė, nes buvo lauke. Kai grįžo į namo vidų, matė kaip J. S. renkasi šovinius, ji dar padėjo ieškoti šovinių, viskas vyko virtuvėje. Ne visas ginklo detales pavyko surasti J. S.. Apkabos spyruoklės nerado. Ji pastebėjo, kad J. S. ties žandikauliu apibraižyta ir ranka dar buvo apibraižyta. J. S. pasakė, kad grumtynių metu tuos sužalojimus padarė B. G., kad ginklo dėtuvė lūžo jos pastūmimo metu. Nuvažiuojant į įvykį paraudimo pas J. S. nebuvo. Ji nematė, kaip buvo sužalota R. T..
Liudytoja G. G. parodė, kad 2016-05-20 17 val. baigė darbą. Po 17 val. ėjo į vyro M. G. sesers L. Š. butą, esantį į (duomenys neskelbtini), kur turėjo rasti ir pasiimti savo mažametes dukras . ir E.. Iš ryto mergaitės pasiliko su tėvu M. G.. Dieną ji kalbėjo telefonu su vyru M., iš pokalbio ji suprato, kad jis yra išgėręs. Vėliau vyras parašė SMS žinutę, kad bus su vaikais pas L. Š.. Atėjus pas L. Š. į butą jos niekas neįleido. Paskui grįžo namo, telefonas buvo išsikrovęs, negalėjo paskambinti. Ji išsigando, sustresavo, galvojo, kur jos vaikus išsivežė. Buvo pavojus, kad vaikai buvo su išgėrusiu tėvu jo žinioje. Ji paskambino į policiją, prašė pagalbos. Policija skambino į M. telefoną, bet jis neatsiliepė. M. nepakalbėjo su policijos pareigūnėmis. Ji pasakė, kad reikia važiuoti į (duomenys neskelbtini) kaimą pas uošvienę B. G.. Ji važiavo brolio R. B. automobilyje kartu su brolio drauge R. T., vairavo R. B.. Su atskiru tarnybiniu automobiliu važiavo dvi pareigūnės. R. G. namų kieme rado V. M.. Kai jie atvažiavo, durys buvo atrakintos. Niekas nepatikrino tų durų. Pareigūnės iš karto negalėjo patekti į vidų, nes jos konfliktavo su B. G.. B. G. buvo namo tarpduryje, klausė ko jūs atvažiavot. Uošvienė parodė pareigūnėms, kad vaikai sveiki, V. M. irgi atnešė parodė kitą vaiką, kad vaikai yra saugūs. Ji nežino dėl ko atvažiavo antras policijos ekipažas, nes buvo pasimetusi, verkė dėl vaikų, pergyveno. Atvažiavo du policijos pareigūnai-vyras ir moteris. B. G. nebuvo užsirakinusi. Pareigūnai įėjo į vidų. Kai ji įėjo į namo vidų, pamatė dukras: E. piešiančią, E.valgė. Vieni vaikai buvo virtuvėje, kiti- kitam kambaryje. Virtuvėje buvo B. G., M. G., L. Š., V. M.. Ji negirdėjo, ko pareikalavo E. J.. Kai vyras M. G. buvo išvestas į kiemą, ji virtuvėje neliko. Jai vaikus padavė uošvienė B. G., didžiąją padavė uošvienė, mažąją atnešė V. M., koridoriuje ji paėmė iš V. M. vaiką. Ji vaikus pasisodino į brolio mašiną. Sėdėdama R. B. automobilyje matė, kaip B. G. pareigūnę stumtelėjo. Vos tik stumtelėjo, ant mašinos kapoto. Ji nežino dėl ko stūmė. Ji nematė kas vyko namo viduje, tuo metu buvo mašinoje. Ji mano, kad 2016-05- 20 B. G. buvo blaivi. Ji negirdėjo, kad B. G. pareigūnus vadintų necenzūriniais žodžiais. Ji nei keikėsi, nei koliavosi. B. G. visada garsiai kalba, ji nešūkavo.
Liudytoja R. B. parodė, kad 2016-05-20 jam paskambino sesuo G. G., sakė, kad nerado vaikų. Tada nuvažiavo pas G. G. vyro M. G. seserį Laurą, ten nieko nerado. Tada G. G. skambino savo vyrui ir išgirdo, kad jis yra (duomenys neskelbtini). G. G. kreipėsi į policiją. G. G. spėjo, kad jos vyras M. vaikus nusivežė pas savo motiną B. G. į(duomenys neskelbtini) kaimą, todėl nutarė, kad reikia važiuoti pas B. G.. Jis kartu su drauge V. T. ir seserimi G. G. važiavo savo automobiliu į (duomenys neskelbtini) kaimą pas B. G.. Kartu važiavo policijos pareigūnų automobilis. Atvažiavę pas B. G., rado G. G. vyrą, vaikus. Iš pradžių jie neįėjo į namo vidų. B. G. stovėdama kieme prie gyvenamojo namo įėjimo durų, šūkavo, stumdė policijos pareigūnes, koliavosi įvairiais necenzūriniais žodžiais. Iš B. G. veido matėsi, kad ji yra neblaivi. Vėliau B. G. kalbėjosi su pareigūnais per duris, neįsileido į vidų. Sesuo G. G. buvo išlipusi iš mašinos kai atvažiavo, prašė, kad vaikus parodytų. Buvo tokia kalba, kad vaikus atiduotų mamai. Jis nepamena, ar B. G. tas mergaites parodė pareigūnams pradarius duris. B. G. įsileido pareigūną, kai atvyko antras policijos ekipažas. Tik įėjus į namo vidų, B. G. tapo agresyvesnė, visą laiką šūkavo, visus stumdė, varydama išeiti į lauką. B. G. ir M. G. bandė sutrukdyti paimti vaikus. M. G. užstojo vaikus ir tiesiog neleido prieiti prie vaikų, muistėsi. Jis padėjo policijos pareigūnui M. G. išvesti į kiemą. Po to grįžo atgal į namo vidų, rado dvi policijos pareigūnes (tos, kurios važiavo su jais) ieškančias šaunamojo ginklo apkabos ir šovinių. Jis padėjo ieškoti. Jis nematė prie kokių aplinkybių pareigūnė pametė ginklo apkabą, šovinius. Jis nematė to momento, kaip B. G. būtų sudavusi kam nors smūgius. Išėjęs į kiemą matė, kaip B. G. pastūmė ant policijos tarnybinio automobilio kapoto pareigūnę R. T.. Jo seseriai G. G. dukras kažkas atnešė.
Liudytoja V. T. parodė, kad 2016-05-20 važiavo į (duomenys neskelbtini) kaimą pas G. G. uošvienę ji, jos draugas R. B., G. G.. G. G. paprašė jų nuvežti pažiūrėti savo vaikų. Kiek žino vaikus buvo pasiėmęs G. G. vyras. Jai tik tiek pasakė, kad yra vaikai paimti ir nerado vaikų. G. G. buvo užsiminus, kad vyras neblaivus gali būti. Jie telefonu šnekėjo. Ji negirdėjo, kaip G. G. skambino savo vyrui. Buvo kartu su G. G. nuvažiavę į (duomenys neskelbtini) g., už durų nesigirdėjo jokio garso. G. G. sakė, kad girdėjo vaikų šaukimą, kai nuėjo pirmą kartą, o kai antrą kartą atėjo, jokio triukšmo nesigirdėjo. G. G. pati nutarė kreiptis į policijos pareigūnus. Ji prašė, kad jie ją nuvežtų. G. pati nutarė, kad vaikai gali būti (duomenys neskelbtini) kaime. Policija važiavo iš paskos jų. Ji visą laiką sėdėjo mašinoje, tai nieko negali pasakyti. Ji G. G. ramino, nes ji verkė. G. G. buvo išlipusi iš mašinos. Ji girdėjo kaip kieme G. G. uošvienė šūkavo ant policijos pareigūnių, matė, kaip jų visų neįsileido į namo vidų. Buvo antras policijos ekipažas atvykęs ir tada visi suėjo į namo vidų. Po kuri laiko viena iš policijos pareigūnių atnešė jai G. G. dukrą, netrukus į automobilį su antrąja dukra atėjo G. G.. Matė, kaip įeinant į namo vidų B. G. policijos pareigūnę R. N. pastūmė į durų staktą.
Liudytoja V. M. parodė, kad ji gyvena su mama B. G.. 2016-05-20 atvažiavo brolis M. su savo vaikais, buvo ir sesė L. su vaikais. Nežino kokia transporto priemone brolis atvažiavo. Jos su seserim L. buvo sode, pamatė, kad atvažiuoja policija. Kitu automobiliu atvažiavo R. B., V. T. ir G. G. buvo. Mama buvo namo viduje, prašė prisistatyti pareigūnių. Ji ir L. Š. buvo kieme. Girdėjo mamos ir pareigūnių pokalbį kieme. Pareigūnės ir mama kontaktavo per uždarytas duris, per durų langą. Mama paprašė pareigūnės prisistatyti, bet ji neprisistatė. Pareigūnės prašė, kad įleistų į vidų. Negirdėjo, kad G. G. prašytu parodyti mergaites. Tada atvažiavo antras ekipažas ir tada mama įsileido pareigūną E. J.. Ji buvo lauke, negirdėjo ką jie kalbėjo. Vėliau konfliktas vyko viduje. L. vaiką griebė pareigūnė. Ji pradėjo viską filmuoti, kai pamatė kaip čia viskas vyksta. M. G. paprašė visus išeiti, nes L. nėščia. Pareigūnai ištempė į lauką brolį M.. Nežino dėl ko dėl ko jį ištempė. Pradėjo filmuoti, nes vaikai klykė. Filmavo su sesers L. Š. telefonu. J. S. norėjo paimti L. vaiką, mama išgirdus L.vaikus, priešinosi. Tada J. S. įspyrė į koją mamai, J. S. mamą laikė už rankų. Atsisuko ir matė vieną spyrimą. Atsisuko J. S. ir trenkė jai. Mama stovėjo už 1-2 metrų nuo jos. Mano, kad specialiai jai trenkė, pataikė į lūpą. Jai praskėlė lūpą. Nieko nesakė ant pareigūnės. Po kiek laiko išėjo į kiemą, klausti dėl ko jos brolį išsiveža. G. vaikai jau lyg buvo išnešti, kai išėjo į lauką. Nepamena, kas buvo kieme. Mama vaikščiojo visur. Jai pareigūnas E. J. pasakė, kad M. nevykdo teisėtų reikalavimų, jis jau sėdėjo tarnybiniam automobilyje. Jai J. S. pasakė, kad trintų video. Pasakė, jei ištrins video, tada brolio neišveš. JI ištrinti nesutiko. Matė kontaktą tarp mamos ir pareigūnės R. T.. Mama R. T. klausė ir ėjo link jos, todėl T. nukrito ant mašinos. Kad tyčia būtų pastūmusi, nematė. Nežino, ar mama prisilietė prie pareigūnės. Tą dieną brolis M. buvo neblaivus.
Liudytoja L. Š. parodė, kad B. G. yra jos mama. 2016-05-20 ji atvažiavo su savo vaikais autobusu pas mamą praleisti savaitgalį. Buvo po pietų jau. Pas mamą rado brolį M. su savo vaikais. Brolis buvo išgėręs, neklausė kur išgėrė. Neklausė, kaip atvažiavo. Žinojo, kad vaikų mama tą dieną buvo darbe. Vakare atvažiavo policija. Tuo metu buvo lauke, nors tiksliai neatsimena. Nesuprato dėl ko atvažiavo policija. Matė G. G. lauke. Nesuprato ko G. G. atvažiavo. Negirdėjo iš policijos pareigūnių, ko jos atvažiavo. Neatsimena, ar mama įsileido pareigūnes į vidų. Kai atvažiavo antras policijos ekipažas, ji jau buvo virtuvėje. Atėjus pareigūnui E. J. į virtuvę, ji buvo strese, nes vaikai pradėjo verkti. Visi vaikai buvo virtuvėje. Negali pasakyti, ar girdėjo, jog buvo prašyta atiduoti vaikus. Paklausė jos brolio, kodėl jis išgėręs, pareigūnai paprašė išeiti jį iš virtuvės. Brolis M. laikė ranką ant jos pilvo, kad neužgautų pilvo, tuo metu ji buvo nėščia. Vienas pareigūnas užlaužė jos broliui ranką ir tada išvedė brolį jėga į lauką. Nematė, kad mama suduotų smūgius policijos pareigūnei. Nepamenu, ar kieme įvyko konfliktas tarp pareigūnės ir mamos. Stumdė ją pareigūnas. Kai norėjo brolį išvesti į lauką, tada ją pastūmė, nes norėjo jos sūnų paimti, o ji neleido. Jai pasidarė labai bloga, jai buvo iškviesta greitoji medicininė pagalba.
Liudytojas E. J. parodė, kad dirba Tauragės AVPK vyriausiuoju patruliu. Buvo gautas nurodymas, kad reikalinga kolegėms J. S. ir R. N. pagalba. Sakė reikia pagalbos, nes vaikų motina nori iš tėvo pasiimti vaikus. Buvo tolokai nuo tos sodybos, dirbo su vyr. patrule R. T.. Atvyko į B. G. namus, pamatė prie namo stovintį patrulių automobilį, prie jo stovėjo moteris ir vyriškis ir buvo automobilis, kaip suprato, vaikų motinos G.. Iš kolegių sužinojo, kad motina nori vaikus pasiimti iš tėvo. Kodėl iš tėvo norėjo pasiimti vaikus jam nepasakė. Atidarė duris moteris ir jį įsileido į vidų. Virtuvėje rado B. G., vaikų tėvą M. G., vieną besilaukiančią moterį, du vaikus matė mažamečius, aiškinosi visas įvykio aplinkybes. M. G. paaiškino, kad su savo vaikais išvažiavo pas savo mamą B. G.. Nesakė su kuo atvyko, bet matėsi, kad jis buvo gerokai išgėręs. Kaip suprato, tarp jo ir jo vaikų motinos įvyko konfliktas, G. G. norėjo atsiimti vaikus. B. G. taip pat buvo išgėrusi, ji to neneigė. Jis gražiai pasakė, kad atiduotu vaikus, perspėjo, jei neatiduos vaikų, jie vis tiek bus paimti prieš jų valią. B. G., M. G. kategoriškai pasakė, kad vaikų neatiduos. Jis visaip įkalbinėjo atiduoti tuos vaikus. Paskui į namą įėjo visos trys kolegės, taip pat ir vaikų motina. Kilo konfliktas name, matomai suprato, kad vaikai bus paimti jėga ir pradėjo šūkauti. Du vaikai jam buvo iš dešinės, jie buvo ne M. G.. Jam nėščia moteris paaiškino, kad čia jos vaikai. M. G. vaikai buvo kitame kambaryje. Pareigūnės norėjo paimti vaikus, bet joms pasakė, kad čia ne tas vaikas. Jis pasakė, kad kiti vaikai yra kitoj patalpoj. M. G. tada pradėjo agresyviai elgtis. Jis bandė įeiti į tą kitą patalpą, kur kiti vaikai buvo, bet M. G. jį stabdė, užstojo kelią. B. G. nuėjo į tą kitą patalpą, jis pradėjo su M. G. stumdytis. M. G. į jo reikalavimus nesipriešinti nereagavo. M. G. jis užlenkė ranką ir išvedė į lauką. Jam padėjo kolegė R. T. ir tas kitas vyras, kuris atvažiavo su G. G.. Lauke laukė kolegių. Mačiau kaip po 1-2 min G. G. iš namo išsinešė vieną vaiką. Kolegės pasiliko namo viduj. Girdėjau iš kambario šauksmus, visi šaukė vienu metu. Dėl R. T. atžvilgiu panaudoto smurto matė pats. Jis buvo jau M. G. įsodinęs į automobilį, priėjo B. G. prie R. T. ir pastūmė ją ant mašinos kapoto. Viskas įvyko greitai. B. G. jau atėjo prie automobilio kažką sakydama, pavadino necenzūriniu žodžiu R. T. ir ją pastūmė ant automobilio kapoto. R. T. nugara nukrito ant mašinos kapoto. Buvo smūgis ir garsas. Jis pats matė kaip B. G. stumtelėjo R. T.. B. G. buvo agresyviai nusiteikusi. Prie kokių aplinkybių buvo panaudotas smurtas prieš J. S. jis nematė. Po to, kai M. G. įsodino į savo tarnybinį automobilį, matė, kaip J. S. smakro srityje raudona buvo, ji pati paaiškino, kad čia grumtynių metu ją sužalojo B. G.. Prieš įeinant į B. G. namą J. S. veidas buvo sveikas. J. S. vėliau taip pat sakė, kad grumtynių metu kai ją apsistumdė B. G., ji pametė ginklo dėtuvę. R. T. skundėsi, kad skauda nugarą. G. ir jo motina įvykio vietoje matėsi, kad buvo apsvaigę nuo alkoholio.
2016-05-23 Specialisto išvada Nr. G123/16(11) nustatyta, kad J. S. padaryti šie sužalojimai: poodinės kraujosruvos apatinio žando dešinėje pusėje ir kairiojo riešo išoriniame paviršiuje. Sužalojimai galėjo būti padaryti suduodant buku daiktu, kuo galėjo būti kumštis ar kitas daiktas turintis panašias savybes..J. S. padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas (t. 1, b.l. 9).2016-07-11 Specialisto išvada Nr. G1256/2016(03) nustatyta, kad R. T. nustatytas juosmeninės - kryžmeninės dalies raiščių patempimas. Minimą sužalojimą R. T. galėjo patirti bukos traumos pasekoje užduotyje nurodytomis aplinkybėmis. R. T. padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas (t. 1, b.l. 26).2016-07-22 kitų objektų apžiūros protokolas, kur kaip tyrimui reikšmingas daiktai apžiūrėti du vaizdo įrašai, kuriuos pateikė nukentėjusioji R. T. (t. 1, b.l. 74-80).2016-09-29 kitų objektų apžiūros protokolas, kur kaip tyrimui reikšmingas daiktai apžiūrėti 5 vaizdo įrašai, kuriuos pateikė Tauragės apskrities VPK (I t. b.l. 148-155).
Asmens blaivumo testu (t.1, b.l. 117) M. G. 2016-05-20 20.55 val. nustatytas 2,40 prom. girtumas.
M. G. 2016-06-20 Tauragės rajono apylinkės teismo nubaustas pagal LR ATPK 187 str.1d. 144 Eur bauda (Adm. byla Nr. A2.11.-1043-799/2016 ).
Fotonuotraukomis (t.2, b.l. 107) nustatyta, kad J. S. apatinio žandikaulio dešinėje pusėje matyti įbėžimas, paraudimas; J. S. tarnybinio ginklo dalys.
Veikos kvalifikavimas
Pagal BK 286 straipsnį atsako tas, kas panaudodamas ar grasindamas tuoj pat panaudoti fizinį smurtą pasipriešino valstybės tarnautojui ar kitam viešojo administravimo funkcijas atliekančiam asmeniui. BK 286 straipsnio dispozicija aiškiai įvardija šios nusikalstamos veikos padarymo būdą: fizinio smurto panaudojimas arba grasinimas tuoj pat jį panaudoti. BK 286 straipsnio prasme fizinis smurtas yra bet koks neteisėtas tiesioginis poveikis, kuris sukelia žmogui skausmą ar nežymų sveikatos sutrikdymą, o pasipriešinimas – tai smurtiniai veiksmai, kuriais trukdoma asmeniui atlikti teisėtas tarnybines funkcijas. Pasipriešinimas gali pasireikšti valstybės tarnautojo ar viešojo administravimo subjekto mušimu, smaugimu, pargriovimu, intensyviu stumdymu, dūrimu peiliu, šaunamojo ginklo panaudojimu prieš jį, grasinimais nužudyti, sužaloti ar tuoj pat imtis kitokio smurto. Šio nusikaltimo sudėtis yra formalioji ir ji jokių pasekmių atsiradimo nereikalauja, tad šis nusikaltimas laikomas baigtu nuo to momento, kai kaltininkas, priešindamasis valstybės tarnautojui ar kitam viešojo administravimo funkcijas atliekančiam asmeniui, pradeda vartoti smurtą ar grasina jį tuoj pat pavartoti. BK 286 straipsnyje numatytas nusikaltimas padaromas tiesiogine tyčia, tai yra kaltininkas suvokia, kad jis, panaudodamas ar grasindamas tuoj pat panaudoti fizinį smurtą, priešinasi valstybės tarnautojui ar kitam viešojo administravimo funkcijas atliekančiam subjektui ir nori taip veikti. Kartu pažymėtina, kad kaltės turinys atskleidžiamas įvertinus ne vien tik paties kaltininko parodymus, kaip jis suvokė ir įvertino savo daromų veiksmų pobūdį, padarinius, kokios paskatos lėmė nusikalstamos veikos padarymą ir kokių padarinių šia veika buvo siekiama, bet taip pat tiriant bei vertinant ir išorinius (objektyviuosius) nusikalstamos veikos požymius: atliktus veiksmus, jų pobūdį, intensyvumą, būdą, pastangas juos padarant, situaciją, kuriai esant tie veiksmai buvo padaryti, ir pan. Taigi, apie kaltę – psichinį kaltininko santykį su veika bei jos padariniais – sprendžiama tiek pagal kaltininko elgesį, tiek pagal objektyvias nusikalstamos veikos aplinkybes.
Kaltinamoji B. G. kaltės dėl nusikalstamos veikos padarymo nepripažino, nurodė, kad iš jos pusės realaus fizinio smurto nebuvo, J. S. tikrai nesudavė, nieko jai nepadarė, nežino iš kur pas J. S. atsirado sužalojimai. Nesutinka, kad ji J. S. padarė sužalojimus. Tik R. T. čiut pastūmė. Tačiau šiuos kaltinamosios parodymus teismas vertina kritiškai ir jais nesivadovauja, sprendžia, kad jie duoti siekiant išvengti baudžiamosios atsakomybės, jų nepatvirtina kiti byloje surinkti ir ištirti įrodymai. Nukentėjusiųjų J. S. ir R. T. parodymai dėl pasipriešinimo jų atžvilgiu, t. y. dėl to, kad kaltinamoji B. G. naudojo fizinį smurtą –kad trenkė kumščiu nukentėjusiajai J. S. į veidą ir stipriai pastūmė dėl ko ji trenkėsi į spintą, dėl ko lūžo jos ginklo dėtuvė bei kad nukentėjusiąją R. T. pastūmė, dėl ko ji nugriuvo ant automobilio variklio dangčio, buvo nuoseklūs viso bylos tyrimo bei nagrinėjimo metu, esminių prieštaravimų tarp jų nenustatyta, netikėti jais nėra pagrindo, jokio pareigūnių suinteresuotumo bylos baigtimi nėra nustatyta, parodymus jos davė būdamos įspėtos dėl melagingų parodymų davimo. Nukentėjusiosios J. S., R. T. išdėstytas nusikalstamos veikos aplinkybes analogiškai išdėstė ir tarnybiniuose pranešimuose (t. 1, b.l. 58-59), 67). Nukentėjusiosios J. S. nurodytas aplinkybes patvirtino liudytojai R. N., E. J., kuriems pareigūnė papasakojo apie įvykį betarpiškai po įvykio, ir kurie matė pavartoto prieš ją fizinio smurto žymę-paraudimą, įdrėskimą smakro srityje, kurio iki įeinant J. S. į B. G. namą nebuvo; taip pat J. S. tarnybinio ginklo dėtuvės lūžimą, apkabos spyruoklės neradimą; liudytojas R. B. patvirtino, kad vienos pareigūnės ginklo dėtuvė buvo lūžusi, pabirę šoviniai, jis padėjo ieškoti. Liudytoja R. N. patvirtino, kad ji taip pat matė kaip J. S. renkasi šovinius, ji dar padėjo ieškoti šovinių, viskas vyko virtuvėje. Nukentėjusiosios R. T. nurodytas aplinkybes patvirtino liudytojai R. B., R. E. J., kurie betarpiškai matė įvykį, nukentėjusioji J. S., kuriai pareigūnė R. T. papasakojo apie jos atžvilgiu pavartotą fizinį smurtą tuoj po įvykio; teismas vadovaujasi liudytojos G. G. ikiteisminio tyrimo metu (t.1, b.l. 99-100) duotais parodymais, kur ji teigė, kad „matė, kaip jos uošvienė vieną iš pareigūnių buvo užsivertusi ant policijos automobilio kapoto“; iš dalies tai patvirtino pati kaltinamoji B. G., teigdama, „R. T. čiut pastūmė“.
Teismas liudytojų V. M., L. Š. parodymus tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisme, liudytojos G. G. parodymus teisme teismas vertina kritiškai, nes jos yra kaltinamosios dukros ir marti, suinteresuotos padėti išvengti atsakomybės kaltinamajai, todėl jų parodymais teismas vadovaujasi tiek, kiek jie atitinka surinktų įrodymų visumai.
Policijos pareigūnai dėvėjo policijos uniformas, iš kaltinamosios parodymų matyti, kad kaltinamoji B. G. suprato bendraujanti su pareigūnais. Tai, kad kaltinamoji veikė tyčiniais veiksmais, patvirtina ta aplinkybė, kad smurto pavartojimas nebuvo vienkartinis, ji iš pradžių trenkė kumščiu pareigūnei J. S. į veidą ir stipriai pastūmė dėl ko ji trenkėsi į spintą, vėliau fizinį smurtą panaudojo kitos pareigūnės atžvilgiu- ji pareigūnę R. T. pastūmė, dėl ko ji nugriuvo ant automobilio variklio dangčio. Kaip matyti iš nukentėjusiųjų J. S., R. T., liudytojų E. J., R. N., R. B., G. G. ikiteisminio tyrimo metu duotais parodymais (t.1, b.l. 99-100), kad kaltinamoji B. G. vartojo necenzūrinius žodžius, rėkavo nukentėsjuiųjų J. S., R. T. atžvilgiu, kas paneigia kaltinamosios B. G. teiginį, kad ji necenzūrinių žodžių pareigūnių J. S., R. T. atžvilgiu nevartojo, patvirtina, kad kaltinamoji elgėsi agresyviai.
Teismas laiko nustatytu, jog policijos pareigūnės J. S. ir R. T. vykdė Lietuvos Respublikos Policijos įstatymo 5 str. numatytus uždavinius, atliko savo tarnybines pareigas – pagal iškvietimą išvyko užtikrinti asmenų-mažamečių vaikų –saugumą. Policijos įstatymo 21 str., 22 str. numatyta, kad policijos pareigūnas, įgyvendinant policijos uždavinius, turi teisę reikalauti, kad asmenys vykdytų jo teisėtus nurodymus, o asmenis, kurie gali būti padarę administracinius teisės pažeidimus, pristatyti į policijos komisariatą asmenybės nustatymui ar kitiems veiksmams, susijusiems su pažeidimo tyrimu, atlikti. Liudytojos G. G. parodymais, nukentėjusiųjų J. S., R. T. parodymais laikoma įrodytu, kad 2016-05-20 G. G. pasigedo savo dviejų mažamečių vaikų, paliktų su vaikų tėvu M. G.. Vaikų motina liudytoja G. G. įtarė, kad vaikų tėvas neblaivus, jai kilo nerimas dėl vaikų pasirūpinimo ir saugumo. Atvykę pas B. G. policijos pareigūnai J. S., R. T., E. J., R. N. turėjo teisę reikalauti tiek M. G., tiek B.KG.M. G. ir G. G. mažamečius vaikus atiduoti blaiviai vaikų motinai G. G., nes vaikų tėvas ir vaikų močiutė kaltinamoji B. G. buvo neblaivūs. Asmens blaivumo testu (t.1, b.l. 117) M. G. 2016-05-20 20.55 val. nustatytas 2,40 prom. girtumas. Abiejų nukentėjusiųjų parodymais, liudytojų R. N., E. J., R. B. parodymais, kad akivaizdžiai matėsi, kad B. G. yra neblaivi, kad nuo jos sklido alkoholio kvapas, buvo agresyvi, teismas laiko įrodytu, kad jiems 2016-05-20 apie 19 val. atvykus pas B. G., B. G. buvo neblaivi. Remiantis visuma surinktų įrodymų atmestina kaltinamosios B. G. versija, kad įvykio dieną ji buvo blaivi, nes niekas jai nenustatė neblaivumo. M. G. ir kaltinamoji B. G. policijos pareigūnų reikalavimo atiduoti vaikus jų motinai nevykdė, M. G. trukdė tai padaryti, dėl ko jis 2016-06-20 Tauragės rajono apylinkės teismo nubaustas pagal LR ATPK 187 str.1d. 144 Eur bauda (Adm. byla Nr. A2.11.-1043-799/2016 ) , o kaltinamoji B. G. aktyviais veiksmais ir fiziniu smurtu pasipriešino policijos pareigūnėms –nukentėjusiosioms J. S., R. T..
Pagal BK 230 straipsnio 1 dalį, valstybės tarnautojai yra valstybės politikai, valstybės pareigūnai, teisėjai, valstybės tarnautojai pagal Valstybės tarnybos įstatymą ir kiti asmenys, kurie, dirbdami ar kitais įstatyme numatytais pagrindais eidami pareigas valstybės ar savivaldybių institucijose ar įstaigose, atlieka valdžios atstovo funkcijas arba turi administracinius įgaliojimus, taip pat oficialūs kandidatai į šias pareigas. Pagal Lietuvos Respublikos Policijos įstatymo 2 straipsnio 6 dalį, policijos pareigūnas yra Lietuvos Respublikos pilietis, priimtas statutiniu valstybės tarnautoju į policijos įstaigą ir turintis viešojo administravimo įgaliojimus nepavaldiems asmenims, todėl Tauragės AVPK vyresnioji tyrėja J. S. ir Tauragės AVPK kelių vyriausioji patrulė R. T., kurioms buvo pasipriešinta, teisingai įvardintos kaip viešojo administravimo funkcijas atliekantys pareigūnai.
Kadangi yra nustatyti visi nusikalstamos veikos požymiai, įeinantys į nusikalstamos veikos numatytos BK 286 straipsnio sudėtį, tai yra kaltinamoji B. G. tyčiniais veiksmais panaudojo fizinį smurtą, taip siekdama sutrukdyti policijos pareigūnams vykdyti savo pareigas, pareigūnėms J. S. ir R. T. sukėlė fizinį skausmą, todėl jos veiksmai tinkami kvalifikuoti pagal BK 286 straipsnį.
Bausmės skyrimo nuostatos.
Skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltinamųjų asmenybes, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes. Bausmė skiriama, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 54 str. - 61 str. nuostatomis.
Kaltinamoji R. G. padarė vieną nesunkų tyčinį nusikaltimą. Kaltinamosios atsakomybę sunkinančia aplinkybe teismas pripažįsta aplinkybę, kad ji nusikaltimą padarė būdama apsvaigusi nuo alkoholio, ir tai neabejotinai turėjo įtakos nusikaltimo padarymui (BK 60 str. 1 d. 9 p.). Kaltinamosios atsakomybę lengvinančių aplinkybių nėra. B. G. neteista (t.2, b. l. 26), administracine tvarka nebausta (t.2b. l. 28-30), nedirbanti (t.2, b.l. 31), viena augina dukrą V. M., turtinė padėtis bloga. Atsižvelgiant į aukščiau nurodytų aplinkybių visumą, siekiant įgyvendinti bausmės paskirtį, įvertinant tai, kad bausmės tikslai yra ne tik nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, bet ir jį paveikti, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, įgyvendinant teisingumo principą, bei atsižvelgiant į BK 55 str. nuostatas, darytina išvada, kad bausmės tikslai kaltinamajai B. G. bus pasiekti paskyrus viešųjų darbų bausmę.
Dėl turtinės žalos atlyginimo
Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.249 straipsnio 1 dalis nustato, jog žala yra asmens turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai), taip pat negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų. Pagal šią teisės normą žala yra turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai) ir negautos pajamos.
Valstybinės ligonių kasos prie Lietuvos Respublikos Sveikatos apsaugos ministerijos Klaipėdos teritorinė ligonių kasa pareiškė 80,84 Eur civilinį ieškinį, kuriuo prašo priteisti iš kaltinamosios B. G. nusikaltimu padarytą turtinę žalą, kurią sudaro nukentėjusiųjų J. S. ir R. T. gydymo išlaidos. J. S. dėl patirtų sužalojimų gydyta asmens sveikatos priežiūros įstaigoje- VŠĮ Tauragės ligoninėje jai buvo suteiktos ambulatorinės paslaugos už 28,23 Eur. R. T. dėl patirtų sužalojimų gydyta asmens sveikatos priežiūros įstaigoje- VŠĮ Šilalės rajono ligoninėje jai buvo suteiktos ambulatorinės paslaugos už 52,61 Eur. Asmens sveikatos priežiūros paslaugos buvo apmokėtos iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšų. Suteiktų gydymo paslaugų kaina-80,84 Eur. Kadangi nukentėjusiąsias J. S., R. T. sužalojo kaltinamoji R. G., nusikaltimo padarymo pasekmės yra tiesiogiai susijusios su kaltais tyčiniais kaltinamosios veiksmais, civilinis ieškinys yra pagrįstas pateiktais dokumentais (t.1, b.l. 31-32), todėl tenkintinas.
Dėl neturtinės žalos atlyginimo
LR CK 6.250 str. 2 d. numatyta, kad neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo, asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymų nustatytais atvejais. Neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais (CK 6.250 str. 2 d str. 1 d.).
Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, pasisakydamas dėl teisės normų, reglamentuojančių neturtinės žalos atlyginimą, yra pažymėjęs, kad neturtinės žalos atlyginimo atveju visiško žalos atlyginimo principas objektyviai negali būti pritaikytas visa apimtimi. Neturtinė žala yra dvasinė skriauda, kurią tik santykinai galima įvertinti ir kompensuoti materialiai. Teisinga kompensacija už patirtus neturtinio pobūdžio išgyvenimus, praradimus reiškia tokios piniginės satisfakcijos, kuri kiek galima teisingiau kompensuotų nukentėjusiojo patirtą dvasinį sielvartą, fizinį skausmą, kitokius neturtinių vertybių pažeidimus, parinkimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo kasacinė nutartis Nr. 3K-103/2009).
J. S. pareiškė civilinį ieškinį dėl 1000 € neturtinės žalos atlyginimo (t. 1, b.l. 64), prašydama priteisti šią pinigų sumą iš kaltinamosios B. G.. R. T. pareiškė civilinį ieškinį dėl 1000 € neturtinės žalos atlyginimo (t. 1, b.l. 81), prašydama priteisti šią pinigų sumą iš kaltinamosios B. G.. J. S. nurodė, kad 2016-05-21 kreipėsėsi į gydymo įstaigą, jai padarė nuotrauką. Tepė žandikaulį tepaliuku. Skaudėjo gal kokią savaitę, buvo kraujosruva. Jautėsi labai blogai, prasidėjo nemiga, kreipėsi į psichologę, patyrė nepatogumų.. R. T. nurodė, kad jai buvo išduotas nedarbingumo lapelis. Buvo daryta nuotrauka,. Buvo išrašyti vaistai. Patyrė dvasinius išgyvenimus, fizinį skausmą.
Neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau tekste – CK) 6.250 str. 1 d.). Pagal CK 6.250 straipsnį neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo, asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo. Teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į veikos pasekmes, žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus (CK 6.250 str. 2 d.). Šioje baudžiamojoje byloje padarytas nesunkus nusikaltimas, tyčinis, baigtas, smurtauta prieš policijos pareigūnes, vykdančias tarnybines pareigas, taip pat atsižvelgiama, jog pareigūnėms buvo padaryti nežymūs sveikatos sutrikdymai, J. S. ir R. T. kreipėsi į medikus dėl skausmo, R. T. buvo laikinai nedarbinga nuo 2016-05-25 iki 2016-05-31, į kaltinamosios turtinę padėtį- nedirba, jos pajamos –socialinė pašalpa. Yra pagrindas teigti, kad J. S., R. T. jautė skausmą, patyrė neigiamas emocijas, jautėsi pažemintos. Teismas įvertina tą aplinkybę, kad kaltinamosios veiksmai nukentėjusiosioms nesukėlė sunkių pasekmių. Kita vertus policijos pareigūnai, vykdydami savo funkcijas dažnai susiduria su asmenimis, linkusiais nusikalsti, neprognozuojamo elgesio asmenimis, su priešišku nusistatymu jų atžvilgiu, todėl laikytina, kad policijos pareigūnai geriau pasirengę stresinėms situacijoms nei eiliniai piliečiai. Atsižvelgęs į visas aplinkybes, vadovaudamasis sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijais, teismas neturtinės žalos dydį sumažina ir iš kaltinamosios B. G. nukentėjusiajai J. S. priteisia 200 Eur neturtinės žalos atlyginimo, nukentėjusiajai R. T. -250 eurų neturtinės žalos atlyginimo. Likusioje dalyje J. S., R. T. civiliniai ieškiniai atmestini.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis išdėstytu ir Lietuvos Respublikos BPK 297-298 str., 301-303 str.2d., 305 str.1d., 306 str., 307 str. 1d., 7d.,
nusprendžia:
B. G. pripažinti kalta padarius nusikaltimą, numatytą BK 286 str. ir paskirti jai bausmę -7 (septynis) mėnesius viešųjų darbų, įpareigojant neatlygintinai išdirbti 210 val. visuomenės labui, dirbant 30 valandų per mėnesį.
Valstybinės ligonių kasos prie Sveikatos apsaugos ministerijos naudai, įm. kodas 191351679, atsiskaitomoji sąskaita (duomenys neskelbtini), esančios (duomenys neskelbtini), 80,84 Eur. nukentėjusiųjų gydymo išlaidų;
200 Eur J. S. nusikalstama veika padarytai neturtinei žalai atlyginti;
250 Eur R. T. nusikalstama veika padarytai neturtinei žalai atlyginti.
Likusioje dalyje J. S., R. T. civilinius ieškinius atmesti.
Kardomąją priemonę-rašytinį pasižadėjimą neišvykti kaltinamajai palikti iki įsiteisės nuosprendis, įsiteisėjus nuosprendžiui –panaikinti.
Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui paduodant apeliacinį skundą per Tauragės rajono apylinkės teismą.