Klaipėdos apygardos teismo nuosprendis

Pranešėjas D. Jocys Teisėja D. Žebelienė Baudžiamoji byla Nr. 1A-187-361/2017 Teisminio proceso Nr. 1-01-1-23886-2016-9 Procesinio sprendimo kategorijos: (S) 1.1.7.2.1; 1.1.8.1.1; 1.1.8.2; 1.1.8.7.9; 1.2.27.1 2.4.6.4.1; 2.4.6.4.2; 2.4.7

KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMAS

NUOSPRENDIS

2017 m. liepos 13 d.

Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Reginos Bertašienės, Daliaus Jocio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Dalios Kursevičienės,

viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistosios B. G. apeliacinį skundą dėl Tauragės rajono apylinkės teismo 2017 m. kovo 16 d. nuosprendžio, kuriuo:

B. G., a. k. (duomenys neskelbtini) pripažinta kalta ir nuteista pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 286 straipsnį 7 mėnesių viešųjų darbų bausme, įpareigojant neatlygintinai išdirbti 210 valandų visuomenės labui, dirbant 30 valandų per mėnesį.

Iš B. G. priteista Valstybinei ligonių kasai prie Sveikatos apsaugos ministerijos 80,84 Eur nukentėjusiųjų J. S. ir R. T. gydymo išlaidų atlyginimo.

Iš B. G. priteista nukentėjusiajai J. S. 200 Eur, o nukentėjusiajai R. T. – 250 Eur neturtinės žalos atlyginimo.

Kitos nukentėjusiųjų J. S. ir R. T. civilinių ieškinių dalys atmestos.

Aprašomoji dalis

nustatė:

B. G. nuteista už tai, kad 2016 m. gegužės 20 d., apie 19.00 val., (duomenys neskelbtini), savo gyvenamojoje patalpoje, būdama apsvaigusi nuo alkoholio, siekdama sutrukdyti Tauragės apskrities vyriausiojo policijos komisariato policijos pareigūnams paimti G. G. mažametes dukras E. G. ir E. G. ir jas pastarajai perduoti, elgdamasi agresyviai, aktyviais veiksmais, policijos pareigūnams atliekant tarnybines pareigas, pavartodama fizinį smurtą, t. y. kumščiu trenkdama Tauragės apskrities vyriausiojo policijos komisariato Viešosios tvarkos skyriaus Prevencijos poskyrio apylinkės inspektorių veiklos grupės vyresniajai tyrėjai J. S. į veidą ir stipriai ją pastumdama, dėl ko ji trenkėsi į spintą, sukėlė šiai nukentėjusiajai fizinį skausmą ir padarė poodines kraujosruvas apatinio žandikaulio dešinėje pusėje ir kairio riešo išoriniame paviršiuje, kas vertinama kaip nežymus sveikatos sutrikdymas, pasipriešino valstybės tarnautojui, atliekančiam tarnybines pareigas.

Taip pat B. G. nuteista už tai, jog tęsdama savo nusikalstamą veiką, 2016 m. gegužės 20 d., apie 19.26 val., (duomenys neskelbtini), savo gyvenamojo namo kieme, būdama apsvaigusi nuo alkoholio, siekdama Tauragės apskrities vyriausiojo policijos komisariato policijos pareigūnams sutrukdyti sulaikyti administracinės teisės pažeidėją M. G., elgdamasi agresyviai, aktyviais veiksmais, policijos pareigūnams atliekant tarnybines pareigas, pavartodama fizinį smurtą, t. y. bandydama ranka trenkti Tauragės apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos skyriaus kelių patrulių būrio vyriausiajai patrulei R. T. per veidą, tačiau smūgio nesudavė, nes pareigūnė jos ranką nustūmė nuo savęs, ir pastarąją pastumdama, dėl ko ji nugriuvo ant tarnybinio automobilio variklio dangčio, sukėlė šiai nukentėjusiajai fizinį skausmą ir padarė juosmeninės-kryžmeninės dalies raiščių patempimą, vertinamą kaip nežymus sveikatos sutrikdymas, pasipriešino valstybės tarnautojui, atliekančiam tarnybines pareigas.

Taip pat apeliantė nesutinka su teismo motyvais, jog jai inkriminuotą veiką apeliantė padarė būdama neblaivi. Teigia, jog įrodymų, patvirtinančių jos atsakomybę sunkinančią teismo įvertintą aplinkybę, byloje nėra. Teismas nepagrįstai sprendė, jog neva apeliantės neblaivumas neabejotinai turėjo įtakos nusikaltimo padarymui.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.

Patikrinusi skundžiamą apylinkės teismo nuosprendį teisės taikymo aspektu, teisėjų kolegija daro išvadą, jog apylinkės teismas nepažeidė įrodymų vertinimą reglamentuojančių nuostatų, o apeliacinio skundo argumentai dėl padarytų BPK 20 straipsnio pažeidimų neatitinka skundžiamo nuosprendžio turinio, yra deklaratyvūs, išreiškia tik apeliantės nesutikimą su teismo motyvuotomis išvadomis.

Nuosprendyje išvados dėl nuteistosios B. G. kaltės grindžiamos ne prielaidomis ar subjektyviais išvedžiojimais, kaip teigiama apeliaciniame skunde, o surinktų ir teismo posėdyje objektyviai, išsamiai ir nešališkai ištirtų bylos įrodymų visuma. Apylinkės teismas tyrė ir analizavo visus įrodymus – apeliantės, nukentėjusiųjų, liudytojų parodymus, specialistų išvadas, vaizdinę ir kitą rašytinę bylos medžiagą, juos įvertino tiek atskirai, tiek lygindamas tarpusavyje, nė vienam neteikdamas išskirtinės reikšmės, o apkaltinamojo nuosprendžio aprašomojoje dalyje, kaip to ir reikalauja BPK 305 straipsnio 1 dalis, išdėstė įrodymų vertinimo motyvus ir padarė įrodymais pagrįstas išvadas apie tai, kokios faktinės aplinkybės nustatytos byloje ir kokie duomenys pagrindžia apeliantės kaltę.

BK 286 straipsnyje numatytas nusikaltimas padaromas tiesiogine tyčia. Taigi svarbu nustatyti, ar kaltininkas suvokia, kad jis, pavartodamas ar grasindamas tuoj pat pavartoti fizinį smurtą, priešinasi valstybės tarnautojui ar kitam viešojo administravimo funkcijas atliekančiam subjektui, ir nori taip veikti. Kaltės forma, rūšis, jos turinys – subjektyvūs nusikalstamos veikos požymiai, be nurodytų aplinkybių, nustatomi tiriant, įvertinant ir išorinius (objektyvius) nusikalstamos veikos požymius: atliktus veiksmus, jų pobūdį, intensyvumą, būdą, pastangas juos padarant, vietą, laiką, situaciją, kuri buvo juos padarant, ir pan. Taigi apie kaltę – psichinį kaltininko santykį su veika bei jos padariniais – sprendžiama ir pagal kaltininko elgesį, ir pagal objektyvias nusikalstamos veikos aplinkybes.

Priešingai, nei teigia apeliantė skunde, apylinkės teismas motyvavo, kodėl kritiškai vertina liudytojų V. M., L. Š. bei G. G. parodymus – V. M. ir L. Š. yra apeliantės dukros, o G. G. – marti, taigi asmenys, suinteresuoti padėti išvengti atsakomybės kaltinamajai. Tokį vertinimą teisėjų kolegija vertina kaip teisingą. Beje, iš G. G. parodymų, duotų apylinkės teisme 2017-02-01 teismo posėdyje, matyti, jog ji neigia, kad apeliantė (uošvė) buvo neblaivi įvykio metu, kritiškai jos elgesio apskritai nevertina, o ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus vertina kaip duotus iš streso ir pan. (t. 2, b. l. 110–122).

Apylinkės teismas neturėjo pagrindo netikėti policijos pareigūnų, t. y. tiek nukentėjusiųjų J. S. ir R. T., tiek liudytojų E. J. (patrulis) ir R. N. (tyrėja), parodymais, todėl jais pagrįstai rėmėsi grįsdamas apeliantės kaltę. Policijos pareigūnai nuo pat pradžių nuosekliai liudijo tai, ką ginčo situacijoje patys matė, girdėjo, kokius veiksmus atliko, o jų parodymai papildo vieni kitus ir atitinka faktines bylos aplinkybes. Nė vieno iš pareigūnų su nuteistąja B. G. nesieja jokie tarpusavio santykiai, anksčiau tarp jų jokių konfliktų nebuvo, todėl meluoti ar apkalbėti apeliantę nusikalstamo padarymu jokio pagrindo pareigūnai neturėjo. Juolab parodymus pareigūnai davė būdami įspėti dėl atsakomybės už melagingų parodymų davimą. Pareigūnams yra keliami ypatingi sąžiningumo reikalavimai. Ginčo atveju pareigūnai tinkamai vykdė tarnybines pareigas (priešingų duomenų teismui nepateikta), t. y. nuvyko į apeliantės namus, aiškindamiesi G. G. pranešimo policijai apie tai, jog ji namuose nerado mažamečių dukrų, kurias buvo palikusi su tėvu M. G., aplinkybes. Jokio pagrindo abejoti pareigūnų parodymais apie nagrinėjamo įvykio aplinkybes nėra. Apie tai, kad apeliantė pasipriešino policijos pareigūnėms galima spręsti net ir iš to, jog specialisto išvada joms buvo nustatyti net kūno sužalojimai (b.l.9, 26 t. 1), o dėl B. G. pavartoto smurto lūžo J. S. ginklo dėtuvė, tad policijos pareigūnėms pasipriešinta akivaizdžiai.

Byloje nustatyta ir įrodyta, jog nukentėjusiąsias J. S. ir R. T. nežymiai sužalojo būtent apeliantė. Valstybinės ligonių kasos prie Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos Klaipėdos teritorinės ligonių kasos civilinis ieškinys dėl 80,84 Eur turtinės žalos atlyginimo priteisimo iš nuteistosios tenkintas pagrįstai. Priteistą iš nuteistosios turtinės žalos atlyginimą Ligonių kasai sudaro nukentėjusiųjų J. S. ir R. T. gydymo išlaidos, kurių dydis pagrįstas gydymo paslaugų išrašais (t. 1, b. l. 30–31, 32, 33).

Apylinkės teismas pagrįstai tenkino nukentėjusiųjų J. S. ir R. T. civilinius ieškinius dėl neturtinės žalos atlyginimo. Apylinkės teismas teisingai įvertino faktines aplinkybes, jog nukentėjusiosioms nusikaltimu apeliantė padarė nežymų sveikatos sutrikdymą, dėl to jos kreipėsi į medikus, gydėsi, R. T. buvo laikinai nedarbinga nuo 2016-05-25 iki 2016-05-31. Taigi nukentėjusiosios objektyviai patyrė skausmą, neigiamas emocijas, nepatogumus, jautėsi pažemintos. Teismas, motyvuodamas tuo, jog neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo, asmens sveikatai, vadovavosi sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijais ir teisingai pažymėjęs, jog pareigūnai turi būti geriau pasirengę stresinėms situacijoms nei eiliniai piliečiai, ir įvertinęs apeliantės blogą turtinę padėtį, nukentėjusiųjų civilinius ieškinius pagrįstai ir teisėtai tenkino tik iš dalies, t. y. priteisė daug mažiau, nei prašė nukentėjusiosios.

Teisėjų kolegija turi pagrindą pritarti apeliantės argumentams, jog byloje neįrodyta, kad ji nesunkų tyčinį nusikaltimą padarė būdama apsvaigusi nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos nusikaltimo padarymui.

Byloje nėra pakankamų įrodymų, kurie leistų kaip pagrįstą vertinti apylinkės teismo motyvą, jog apeliantės atsakomybę sunkina tai, jog BK 286 straipsnyje numatytą nusikaltimą ji padarė apsvaigusi nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui. Apylinkės teismas, spręsdamas bausmės skyrimo apeliantei klausimą, šią aplinkybę pripažino kaip jos atsakomybę sunkinančią. Teisėjų kolegijos vertinimu, ši BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punkte numatyta aplinkybė šalintina iš skundžiamo nuosprendžio aprašomosios dalies kaip nepagrįsta.

Apylinkės teismas atmetė apeliantės versiją, kad įvykio metu ji buvo blaivi, remdamasis nukentėjusiųjų J. S. ir R. T., liudytojų R. N., E. J., R. B. parodymais, jog apeliantė buvo akivaizdžiai neblaivi – nuo jos sklido alkoholio kvapas, ji buvo agresyvi, o toks jos neblaivumas, teismo vertinimu, neabejotinai turėjo įtakos nusikaltimo padarymui. Tačiau teisėjų kolegija tokiam vertinimui nepritaria. Apylinkės teismas, akcentavęs vien apeliantės neblaivumą, šios aplinkybės įtakos nusikalstamos veikos padarymui motyvuotai neatskleidė.

Įvykio metu apeliantės namuose su vaikais buvo neblaivus jos sūnus M. G., t. y. G. G. sutuoktinis ir dukrų tėvas. Policijos pareigūnai priešingai, nei M. G. atveju, apeliantės įvykio vietoje nesulaikė, jos girtumo alkotesteriu nepatikrino. Duomenų, jog pareigūnai apeliantės namuose užfiksavo ją su sūnumi ar kitais asmenimis vartojančią alkoholinius gėrimus, ar namuose buvo matyti aiškių alkoholio vartojimo pėdsakų (pavyzdžiui alkoholinių butelių ant stalo ir pan.), byloje nėra.

Pašalinus iš aprašomosios dalies minėtą apeliantės atsakomybę sunkinančią aplinkybę, sumažėja nuteistosios B. G. padaryto nusikaltimo pavojingumo laipsnis, todėl jai paliktina nuosprendžiu skirta švelniausia bausmės už padarytą nusikaltimą rūšis – viešieji darbai.

Teisėjų kolegija, įvertinusi tai, jog byloje nuteistosios atsakomybę lengvinančių ar sunkinančių aplinkybių nenustatyta, taip pat ir tai, jog nuteistoji padarė nesunkų tyčinį nusikaltimą, anksčiau neteista, administracine tvarka nebausta, nedirbanti, viena augina dukrą V. M., jos turtinė padėtis bloga, nusprendžia nuteistajai B. G. skundžiamu nuosprendžiu skirtą 7 mėnesių viešųjų darbų bausmę sumažinti.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi BPK 326 straipsnio 2 dalies 2 punktu, 328 straipsnio 1 punktu,

nusprendžia:

pakeisti Tauragės rajono apylinkės teismo 2017 m. kovo 16 d. nuosprendžio dalį dėl B. G. skirtos bausmės ir jai pagal BK 286 straipsnį skirtą 7 (septynių) mėnesių viešųjų darbų bausmę sumažinti iki 4 (keturių) mėnesių viešųjų darbų bausmės, įpareigojant neatlygintinai išdirbti 60 valandų visuomenės labui, dirbant 15 valandų per mėnesį.

Iš nuosprendžio pašalinti aplinkybę, kad nuteistosios B. G. atsakomybę sunkina tai, jog nusikalstamą veiką, numatytą BK 286 straipsnyje, jis padarė būdama apsvaigusi nuo alkoholio ir ši aplinkybė turėjo įtakos nusikaltimo padarymui.

Kitą nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.