Panevėžio apygardos teismo nutartis

Panevėžio apygardos teismo teisėjų kolegija, sudaryta iš teisėjų Sigito Bagdonavičiaus, Algirdo Gapučio, Evaldo Vanago (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas),

viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal Panevėžio apygardos prokuratūros Panevėžio apylinkės prokuratūros prokuroro Gražvydo Kazlausko apeliacinį skundą dėl Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2020 m. spalio 20 d. nuosprendžio, kuriuo D. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) išteisinta, neįrodžius, kad ji dalyvavo padarant nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau - BK) 281¹ straipsnio 1 dalyje.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Pirmosios instancijos teismo nustatytos faktinės aplinkybės

1. D. J. buvo kaltinama tuo, kad ji 2020 m. balandžio 6 d. apie 4.00 val., pažeisdama Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimus, draudžiančius vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims, Panevėžio rajone vairavo kelių transporto priemonę – automobilį „Seat Ibiza“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) būdama apsvaigusi nuo alkoholio, kai kelyje Naujamiestis–Birželės–Sidabravas padarė eismo įvykį, o policijos pareigūnams patikrinus jos blaivumą alkotesteriu „Alcotest 6810“, prietaiso Nr. ARAJ-0010, turinčiu metrologinę patikrą Nr. 1174510, galiojančią iki 2020 m. gegužės 4 d., 6.25 val. jai alkoholio kiekio matuokliu buvo nustatytas 2,04 promilės girtumas, 6.50 val. nustatytas 1,83 promilės girtumas, t. y. vairavo motorinę transporto priemonę būdama neblaivi, kai jai nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas.

II. Apeliacinio skundo argumentai ir proceso dalyvių paaiškinimai

Motyvuojamoji dalis

III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados

5. Apeliacinis skundas netenkinamas.

6. Vadovaujantis BPK 320 straipsnio nuostatomis teismas patikrina bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde. Išnagrinėjusi apeliacinio skundo argumentus, baudžiamąją bylą bei skundžiamą nuosprendį teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas išsamiai ir nešališkai išnagrinėjo visas bylos aplinkybes ir teisiamajame posėdyje patikrino įstatymo nustatyta tvarka gautus duomenis bei juos išanalizavo, tinkamai įgyvendino BPK 20 straipsnyje įtvirtintas įrodymų vertinimo taisykles ir padarė teisingą išvadą, su kuria visiškai sutinka ir teisėjų kolegija, kad nagrinėjamoje byloje nesurinkta pakankamai įrodymų, neabejotinai patvirtinančių išteisintosios D. J. kaltę dėl jai inkriminuoto BK 281¹ straipsnio 1 dalyje numatyto nusikaltimo padarymo.. Esminių BPK pažeidimų, dėl kurių turėtų būti keičiamas ar naikinamas skundžiamas nuosprendis, nenustatyta.

7. Įrodymų vertinimas yra subjektyvus loginis procesas, pasireiškiantis BPK normų sistemos nustatytose ribose, o teisminis nagrinėjimas ir baigiamojo akto motyvai yra ypatingas argumentacijos atvejis, kuriame derinami faktiniai bylos duomenys ir loginės taisyklės. Teisėjai įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Teismo vidinis įsitikinimas privalo turėti objektyvų pagrindą, t. y. jis turi būti pagrįstas visų byloje esančių duomenų patikrinimu, palyginimu, prieštaravimų pašalinimu ir savo sprendimų argumentavimu. Viena iš svarbiausių įrodymų vertinimo sąlygų, kurios privalo laikytis teismai, yra ir ta, jog turi būti įvertintas kiekvienas įrodymas atskirai ir įrodymų visuma (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-122/2013, 2K-34-303/2015, 2K-93-788/2017). Išsamus bylos aplinkybių išnagrinėjimas suponuoja reikalavimą pirmosios ir apeliacinės instancijos teismams indukuoti į šį procesą visas reikšmingas bylai aplinkybes, tinkamai išnaudojant baudžiamojo proceso numatytas priemones joms gauti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-187-677/2015). Abejones vertinti išimtinai kaltinamojo naudai galima tik ėmusis visų įstatyme numatytų priemonių abejonėms pašalinti, bet nepavykus to padaryti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-432-139/2015). Įstatymas imperatyviai nenustato, kokiais duomenimis gali būti įrodinėjamos reikšmingos bylai aplinkybės. Svarbu, kad tie duomenys patvirtintų bent vieną aplinkybę, turinčią reikšmės bylai išspręsti teisingai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-56/2013, 2K-421/2013).

8. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija neturi pagrindo abejoti tuo, kad pirmosios instancijos teismo vidinis įsitikinimas, vertinant įrodymus byloje ir priimant skundžiamą nuosprendį, buvo pagrįstas išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai nustatė, jog nagrinėjamoje byloje nesurinkta pakankamai įrodymų, neabejotinai patvirtinančių išteisintosios D. J. kaltę padarius jai inkriminuotą nusikalstamą veiką. Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmos instancijos teismas pagrįstai pažymėjo, jog įvertinus konkrečius byloje esančius duomenis, tvirtinti, kad kaltinime nurodytą automobilį jame nurodytomis aplinkybėmis vairavo būtent išteisintoji, reikštų teismo nuosprendį grįsti prielaidomis, nes kaltinimui prieštaraujančių duomenų, kuriuos konkrečiai skundžiamame nuosprendyje aptarė teismas, atmesti nėra galimybės. Tokius kaltinimui prieštaraujančiais duomenimis pirmos instancijos teismas laikė pakeistus išteisintosios parodymus neigiant savo kaltę dėl jai inkriminuoto nusikaltimo padarymo, o išteisintosios iškeltą versiją dėl atsakomybės už galimai padarytą nusikaltimą prisiėmimo už liudytoją J. N. patvirtina po įvykių jųdviejų 2020 m. gegužės–birželio mėn. elektroninis susirašinėjimas ir šios liudytojos 2020 m. birželio 5 d. pasirašytas raštelis, iš kurių matyti šios liudytojos įsipareigojamas sumokėti baudą už išteisintąją, o pačios liudytojos paaiškinimai prieštarauja šių rašytinių įrodymų turiniui, juolab nėra duomenų, kad liudytoja šiuos elektroninius pranešimus būtų rašiusi ne laisva valia. Be to, pirmos instancijos teismo buvo vertinami ir šios liudytojos telefono skambučių išklotinių duomenys, patvirtinantys pakankamą laiką jai susitarti su išteisintąja dėl eismo įvykio versijos iki skambinant į Bendrąjį pagalbos centrą, bei pačios liudytojos parodymų nenuoseklumas ir prieštaringumas. Remiantis tuo, pirmos instancijos teismas nenustatė patikimų įrodymų, kurie tiesiogiai ar netiesiogiai patvirtintų, kad būtent išteisintoji kaltinime nurodytomis aplinkybėmis vairavo liudytojai J. N. priklausantį automobilį. Su tokiomis pirmosios instancijos teismo išvadomis sutinka ir apeliacinės instancijos teismas. Remiantis tuo, atmestina prokuroro skundo argumentų dalis, kuriais tik bendro pobūdžio formuluotėmis ir formaliai teigiama, kad pirmos instancijos teismas nesiėmė visų priemonių nustatyti teisingam bylos išsprendimui reikšmingas aplinkybes, neištyrė ir nevertino įrodymų, nepasisakė dėl byloje esančių prieštaravimų, kas savaime nepaneigia skundžiamu nuosprendžiu priimto sprendimo pagrįstumo, juolab pastarąjį skundo argumentą būtent patvirtina byloje atliktas įrodymų tyrimas. Tokiu pat būdu vertintinas ir apeliaciniame skunde nuolatos kartojamas subjektyvus bylos aplinkybių aptarimas, formalus kaltinamajame akte nurodytų duomenų išvardijimas, siekiant pagrįsti poziciją, kad byloje yra pakankamai duomenų patraukti išteisintąją baudžiamojon atsakomybėn.

9. Nagrinėjamu atveju be jau minėtų argumentų prokuroras apeliaciniame skunde nemažai dėmesio skiria konkretiems bylos įrodymams ir neišsamiam bylos įrodymų vertinimui, t. y. nesutinkama su tuo, kad pirmos instancijos teismas, skundžiamu nuosprendžiu išteisindamas D. J., nepagrįstai rėmėsi jos sukurta įvykių versija bei jos pateiktais įrodymais (2020 m. gegužės - birželio mėn. jos elektroniniu susirašinėjimu su liudytoja J. N. ir šios liudytojos 2020 m. birželio 5 d. pasirašytu rašteliu). Taip pat skunde teigiama, kad pirmos instancijos teismas padarė klaidingą išvadą dėl šių įrodymų turinio, jog jose kalbama apie baudą, o ne skolą, ir kreipiamas dėmesys į jų surašymo datas, kadangi viena žinutė yra parašyta 2020 m. gegužės 14 d., 9.47 val., kuomet jokio procesinio sprendimo byloje išteisintosios atžvilgiu dar nebuvo priimta, o visos kitos žinutės - jau po Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2020 m. birželio 4 d. baudžiamojo įsakymo priėmimo.

10. Teisėjų kolegija, atmesdama kaip nepagrįstus tokius apeliacinio skundo teiginius, visų pirma, pakartoja jau minėtas nuostatas dėl įrodymų vertinimo proceso ir pažymi, kad teisėjai įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, o esant abejonėms - jas vertinti išimtinai kaltinamojo naudai galima tik ėmusis visų įstatyme numatytų priemonių abejonėms pašalinti. Todėl teisėjų kolegija laiko pagrįsta pirmos instancijos teismo poziciją tinkamai įvertinti esminį prieštaravimą tarp bylos duomenų, ištiesintajai pakeistus duotus parodymus ir iškėlus naują įvykių versiją, kas neatitiko kaltinime nurodytų aplinkybių, kadangi tik tinkamai ištyrus byloje esančius įrodymus bei tokiu būdu patikimai įvertinus išteisintosios naujai pateiktus paaiškinimus bei kitus duomenis, siekiant pašalinti prieštaravimus tarp duomenų, būtų sudaromos sąlygos priimti teisingą procesinį sprendimą byloje. Vien tik formalus išteisintosios duotų parodymų nenuoseklumo konstatavimas, juos savaime traktuojant tik kaip galimą pasirinktą jos gynybos taktiką bei siekį išvengti baudžiamosios atsakomybės, kartu jų neįvertinus kitų bylos duomenų kontekste, nebūtų pasiektas teisingumas byloje. Be to, teisėjų kolegija jau prieš tai yra aptarusi pagrindinius pirmos instancijos teismo įvardintus bylos duomenis, kurie prieštarauja kaltinamojo aktu turiniui, todėl teisėjų kolegija, nekardoma tų pačių argumentų, atmeta prokuroro skundo teiginius, kad skundžiamame nuosprendyje sprendimas dėl D. J. išteisinimo buvo priimtas, vertinant tik jos pačios paaiškinimus ir jos pačios pateiktus įrodymus.

11. Tuo tarpu detaliau įvertinus išteisintosios pateiktus ir skundžiamame nuosprendyje analizuotus konkrečius duomenis - 2020 m. gegužės-birželio mėn. išteisintosios elektroninį susirašinėjimą su liudytoja J. N. ir šios liudytojos 2020 m. birželio 5 d. pasirašytą raštelį, teisėjų kolegija sutinka su pirmos instancijos teismo išvadomis, kad šiuose dokumentuose aiškiai kalbama apie baudą, šios liudytojos vienašalį įsipareigojimą sumokėti baudas už išteisintąją, jai prisiėmus atsakomybę dėl eismo įvykio, ir juolab šiuose duomenyse nėra užsimenama apie jokią skolą. Taip pat šiuo aspektu pirmos instancijos teismo pagrįstai buvo vertinta ir tai, kad liudytojos J. N. paaiškinimai, kaip ir jos versija dėl galimos skolos išteisintajai, prieštarauja nurodytų įrodymų turiniui ir tai, kad nėra duomenų, kad ši liudytoja elektroninius pranešimus būtų rašiusi ne laisva valia, o liudytojos G. K. parodymais patvirtinama, kad iš pradžių išteisintoji buvo pasirinkusi mokėti baudą už galimai padarytą nusikaltimą ir tik vėliau pakeitė poziciją dėl bausmės. Remiantis tuo, teisėjų kolegija laiko nepagrįstais apeliacinio skundo argumentus, kuriais reikalaujama atsižvelgti tik į minėtų išteisintosios pateiktų rašytinių įrodymų surašymo datas, kadangi tokie skundo argumentai savaime nepaneigia akivaizdžiai nustatyto konkretaus minėtų dokumentų turinio, kuriam neprieštarauja ir kiti bylos įrodymai, juolab minėtas susitarimas yra galimas, atsižvelgus į tai, kad dalis išteisintosios elektroninio susirašinėjimo su liudytoja J. N., kaip ir 2020 m. birželio 5 d. raštelis, buvo parengta dar išteisintajai objektyviai nežinant dėl galutinio teismo procesinio sprendimo, kuris rašytinio proceso tvarka priimtas Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2020 m. birželio 4 d. baudžiamuoju įsakymu.

12. Teisėjų kolegija nesutinka ir su likusiais apeliacinio skundo argumentais, kuriais teigiama, kad pirmos instancijos teismas skundžiamame nuosprendyje nevertino liudytojų policijos pareigūnų A. G. ir G. K. parodymų, liudytojo T. P. parodymų prieštaringumo bei nepagrįstai kritiškai vertino „Kakadu” laidos vaizdo įrašo turinį. Būtent priešingą situaciją nei nurodoma šiais skundo argumentais pagrindžia skundžiamo nuosprendžio turinys, iš kurio matyti, kad priimant procesinį sprendimą išteisintosios atžvilgiu buvo įvertinti visi šie prokuroro įvardinti bylos įrodymai, tačiau tai buvo padaryta su tikslu pašalinti byloje esančius prieštaravimus tarp duomenų ir priimti teisingą procesinį sprendimą byloje, o ne sprendimą, atitinkantį prokuroro poziciją. Pirmos instancijos teismas pažymėjo skundžiamame nuosprendyje šiuo klausimu, kad byloje esančiame laidos „Kakadu“ vaizdo įraše užfiksuotas tas pats išteisintosios prisipažinimas vairavus automobilį, kuris buvo išdėstytas ir policijos pareigūnams, nėra ir negali būti neabejotinas kaltinamosios kaltės įrodymas, kadangi pagal bylos duomenis jo nepatvirtina kiti patikimi įrodymai, juolab teismo buvo vertinta ir tai, kad išteisintoji ją filmavusiam žurnalistui nurodė priešingas bylos medžiagai ir neįtikimas aplinkybes, kas dar labiau apriboja galimybę remtis tokiais duomenimis priimant galutinį sprendimą byloje. Tokios teismo išvados nepaneigė ir skundžiamame teismo nuosprendyje analizuoti liudytojo T. P. parodymai, kuriais buvo remtasi tikrinant išteisintosios versiją dėl jos ir galimai kitų asmenų grįžimo iš įvykio vietos į Panevėžį, juos taip pat vertinant ir gretinant su kitais bylos duomenimis (šio liudytojo ir liudytojos J. N. naudojamų telefonų išklotinėmis), ko pagrindu padaryta išvada tik dėl minėtos siauros apimties išteisintosios versijos. Taigi, teisėjų kolegija neturi pagrindo nesutikti su tokiu pirmos instancijos teismo duomenų vertinimu skundžiamame nuosprendyje ir to pagrindu padarytomis išvadomis dėl šių bylos įrodymų nepakankamumo pagrįsti išteisintosios galimą kaltę padarius jai inkriminuotą nusikaltimą.

13. BK 2 straipsnio 4 dalyje numatyta, kad pagal baudžiamąjį įstatymą atsako tik tas asmuo, kurio padaryta veika atitinka baudžiamojo įstatymo numatytą nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo sudėtį. Nagrinėjant šią baudžiamąją bylą nebuvo nustatyta patikimų ir neprieštaringų įrodymų, kad išteisintoji D. J. padarė jai inkriminuotą nusikalstamą veiką, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje. Teismas negali pašalinti kilusių abejonių, todėl, vadovaujantis nekaltumo prezumpcijos principu, visas kilusias abejones vertina išteisintosios naudai. Todėl skundžiamas nuosprendis yra teisėtas ir pagrįstas, jį naikinti remiantis prokuroro apeliacinio skundo argumentais pagrindo nėra.

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Panevėžio apygardos prokuratūros Panevėžio apylinkės prokuratūros prokuroro Gražvydo Kazlausko apeliacinį skundą atmesti.