- Teismas
- Šiaulių apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2013-01-10
- Bylos Nr.
- 2S-46-154/2013
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Danutė Matiukienė
- Suinteresuotas asmuo
- Š. J., V. R., V. K., A. S.
- Pareiškėjas
- L. J.
Teisėjas J. Stubrys Teisminio proceso Nr. 2-07-3-00020-2012-9
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2013 m. sausio 10 d.
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo suinteresuotų asmenų Š. J. ir V. R. atskirąjį skundą dėl Šiaulių miesto apylinkės teismo 2012 m. spalio 31 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2-25-772/2012 pagal pareiškėjos L. J. pareiškimą suinteresuotiems asmenims V. K., Š. J., V. R., A. S. dėl asmeninio testamento patvirtinimo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėja L. J. kreipėsi į Šiaulių miesto apylinkės teismą su prašymu dėl asmeninio V. K., mirusios (duomenys neskelbtini), testamento patvirtinimo.
Nurodė, kad V. K. buvo pareiškėjos mirusio tėvo A. J. sesuo. Jos kartu gyveno, bendrosios dalinės nuosavybės teise joms priklausė gyvenamasis namas ir žemės sklypas, esantys (duomenys neskelbtini). 2011 m. lapkričio 23 d. V. K. dėl tulžies pūslės akmenligės buvo paguldyta į Šiaulių ligoninės II Chirurginį skyrių. Kai pareiškėja nuėjo į ligoninę, teta jai paaiškino, kad ją ruošiasi operuoti, todėl norėtų surašyti testamentą. Sakė, kad skambino notarei S. J. ir prašė atvykti sudaryti testamentą, bet notarė tą dieną negalėjo. V. K. norėjo pasikonsultuoti su ligoninės teisininke, kaip surašyti asmeninį testamentą, tačiau tuo metu ligoninės teisininkės nebuvo, o operuojantis gydytojas nenorėjo laukti, todėl V. K. savo ranka ligoninės palatoje surašė asmeninį testamentą. Kadangi asmeniniame testamente buvo paminėtos dvi paveldėtojos, V. K. testamentą surašė ant dviejų lapų. Ligoninės vyriausiojo gydytojo pavaduotojos patarimu V. K. parašą paliudijo skyriaus gydytojai S. B. ir M. Š.. Antrame testamento lape gydytojai padarė prierašą: ,,Ligonė yra sąmoninga, be narkotinių vaistų poveikio“. V. K. prašymu, medicinos sesuo testamento lapus susiuvo.
Atsiliepimas
Suinteresuoti asmenys V. R., Š. J., V. K. pateikė atsiliepimus, kuriais nurodė, kad nėra aišku, ar šis asmeninis testamentas yra surašytas testatorės ranka. Šio testamento pirmame lape nėra nurodyta jo surašymo data (metai, mėnuo, diena), vieta ir nėra tinkamai išreikšta testatorės valia ir jis nėra pasirašytas. Be to, šio asmeninio testamento lapai nėra sunumeruoti. Pirmas lapas, kuriame yra tekstas: „Aš K. V. palieku nekilnojamąjį turtą ir pinigines banko vertybes savo dukterėčiai L. J. po mirties“ nėra pasirašytas V. K., kadangi po žodžių: „Savo parašą dedu akyvaizdoje“ nėra parašo. Šie žodžiai nėra patvirtinti V. K. parašu ir nėra išreikšta jos valia. Šis asmeninio testamento pirmas lapas akivaizdžiai nebaigtas ir nepasirašytas, todėl negalioja (CK 5.30 str. 3 d.). Mano, kad gydytojai S. B. ir M. Š., nesant V. K. parašo, neturėjo pagrindo tvirtinti šių V. K. žodžių. Testatorės patvarkymo dėl jai priklausiusių piniginių lėšų ir nekilnojamojo turto palikimo pareiškėjai, t. y. asmeninio testamento, atitikimas CK 5.30 straipsnio reikalavimams turi būti vertinamas atskirai nuo testatorės prašymo dėl sukauptos medžiagos, skirtos prisiminimų knygos išleidimui, perdavimo A. S., kurios yra prašoma išleisti prisiminimų knygą, kadangi testatorės asmeninis testamentas ir jos prašymas yra du visai atskiri bei savarankiški dokumentai. Testamentu šioje byloje gali būti pripažįstamas tik testatorės patvarkymas dėl jai priklausiusių piniginių lėšų ir nekilnojamojo turto palikimo pareiškėjai, kadangi tik šis patvarkymas atitinka testamento sąvoką, t. y. jame yra išreiškiamas jį sudariusio asmens nurodymas dėl jam priklausančio turto paveldėjimo. Tuo tarpu testatorės prašymas dėl sukauptos medžiagos, skirtos prisiminimų knygos išleidimui, perdavimo A. S., kurios yra prašoma išleisti prisiminimų knygą, negali būti pripažįstamas testamentu, kadangi šis prašymas neatitinka testamento sąvokos, t. y. jame nėra išreiškiamas jį sudariusio asmens nurodymas dėl jam priklausančio turto paveldėjimo. Testatorės asmeninis testamentas, t. y. jos patvarkymas dėl jai priklausiusių piniginių lėšų ir nekilnojamojo turto palikimo pareiškėjai, neatitinka CK 5.30 str. 1 d. numatyto asmeninio testamento formai keliamo reikalavimo, t. y. šis asmeninis testamentas yra nepasirašytas. Iš testamento turinio yra aiškiai matyti, kad yra palikta tik vieta testatorės parašui, tačiau paties parašo testamente nėra, o tai pagal CK 5.30 str. 3 d. reiškia, kad nepasirašytas asmeninis testamentas negalioja.
Žemesnės instancijos teismas
Šiaulių miesto apylinkės teismas 2012 m. spalio 31 d. nutartimi pareiškėjos L. J. prašymą patenkino.
P. V. K., mirusios (duomenys neskelbtini), 2011-11-24 ranka surašytą asmeninį testamentą, kurio turinį sudaro:
,,Aš K. V. palieku nekilnojamąjį turtą ir pinigines banko vertybes dukterėčiai L. J. po mirties. Savo parašą dedu akivaizdoje“, antrame lape: „Aš V. K., savo prisiminimų knygą palieku išleisti A. S.. Prašau dukterėčios L. J. perduoti mano sukauptą medžiagą A. S.. Ji viską žino, nuoširdžiai viską sutvarkys Ačiu. (parašas) 2011. 11. 24.“
Priteisė L. J. iš V. K., Š. J. ir V. R. atskirai iš kiekvieno po 440,02 Lt bylinėjimosi išlaidų (ekspertizės atlikimo ir teisinės pagalbos) iš dalies atlyginimui.
Priteisė į valstybės biudžetą iš Š. J. 21,10 Lt, iš V. R. 21,20 Lt ir iš A. S. 10,50 Lt procesinių dokumentų įteikimo išlaidų.
Žemesnės instancijos teismas
Teismas nustatė, kad velionė V. K. asmeninio testamento surašymo metu 2011-11-24 buvo sąmoninga ir suprato savo veiksmų reikšmę. Testatorei iki testamento surašymo nebuvo taikomas joks gydymas, galėjęs turėti įtakos jos valios išraiškai. Pažymėjo, kad suinteresuoti asmenys, išskyrus A. S., apart atsiliepimų teismui, nereiškė savarankiškų reikalavimų dėl V. K. asmeninio testamento pripažinimo negaliojančiu įstatymo nustatytais pagrindais. Nurodė, kad byloje buvo paskirta rašysenos ekspertizė, kuri patvirtino, kad byloje esantis asmeninis testamentas yra surašytas ir pasirašytas nurodant datą, mirusios V. K.. Teismas konstatavo, jog tai, kad testamentas yra surašytas ant dviejų lapų, nepaneigia jo vientisumo. Pažymėjo, kad vien tai, jog testatorė pasirašė tik antrame testamento lape, nedaro paties testamento negaliojančiu, atsižvelgiant į jo vientisumą. Teismas, remdamasis byloje esančiais įrodymais, nustatė, kad V. K. 2011-11-24 surašė asmeninį testamentą, kuriuo ji, jai nuosavybės teise priklausantį turtą, paliko testamente nurodytai įpėdinei ir testamentiniu patvarkymu paskyrė testamento vykdytoją A. S..
Šalies argumentai
Atskiruoju skundu suinteresuoti asmenys Š. J. ir V. R. prašo panaikinti Šiaulių miesto apylinkės teismo 2012 m. spalio 31 d. nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – pareiškėjos L. J. prašymą atmesti. Priteisti iš pareiškėjos L. J. apeliantų naudai visas jų turėtas bylinėjimosi išlaidas.
1. Pirmosios instancijos teismas savo išvadą, kad ant dviejų lapų surašytas asmeninis testamentas sudaro vientisą tekstą, patvirtino tik aplinkybe, jog mirusioji iki operacijos išreiškė pageidavimą sudaryti testamentą. Anot teismo, mirusiosios pageidavimą sudaryti testamentą patvirtino liudytojai S. B., M. Š. ir V. M.. Tačiau, vadovaujantis CPK 185 str. nuostatomis, teismas, įvertindamas įrodymus, turi įsitikinti, ar pakanka įrodymų reikšmingoms bylos aplinkybėms nustatyti. Šiuo atveju vien aplinkybės, kad mirusioji iki operacijos išreiškė pageidavimą sudaryti testamentą, nepakanka konstatuoti, jog mirusiosios patvarkymas dėl jai priklausiusių piniginių lėšų ir nekilnojamojo turto palikimo pareiškėjai bei mirusiosios prašymas dėl sukauptos medžiagos, skirtos prisiminimų knygos išleidimui, perdavimo A. S. surašyti ant dviejų lapų, sudaro vientisą tekstą. Liudytojai S. B. bei M. Š. patvirtino, jog asmeninio testamento atskiri labai buvo surašyti ir jų pasirašyti skirtingu laiku (M. Š. pasirašė netgi jau po testatorės mirties). Tai reiškia, kad mirusioji savo valią dėl jai priklausiusių piniginių lėšų ir nekilnojamojo turto palikimo pareiškėjai bei dėl sukauptos medžiagos, skirtos prisiminimų knygos išleidimui, perdavimo A. S. išreiškė skirtingu laiku, todėl tokios valios išreiškimas buvo įformintas skirtingais dokumentais. Atitinkamai tai patvirtina, kad tokie dokumentai yra atskiri ir visiškai savarankiški, o ne vieno dokumento atskiros dalys.
2. Teismas, konstatavęs, kad teismo posėdyje apklaustų liudytojų A. D., A. P. Š., V. B., I. M. ir A. Z. parodymai patvirtina, jog asmeniniame testamente išreikštas mirusiosios patvarkymas dėl jai priklausiusių piniginių lėšų ir nekilnojamojo turto palikimo pareiškėjai, atitiko jos valią, pažeidė CPK 185 str. nuostatas, nes neįvertino kiekvieno liudytojo parodymų atskirai bei visumoje su kitais parodymais. Anot teismo, minėti liudytai patvirtino, kad mirusiojo siekė palikti visą savo turtą pareiškėjai, tačiau, pirma, teismas apskritai ignoravo liudytojos A. S. parodymus, iš kurių matyti, kad mirusioji visus vienodai mylėjo, visais džiaugėsi, didžiavosi. Tokie parodymai patvirtina, kad mirusioji siekė visiems savo įpėdiniams palikti jai priklausiusį turtą. Antra, teismo nurodytų liudytojų A. D., I. M., A. Z. parodymai yra ne tik prieštaringi, bet ir kitokie, negu nurodė teismas skundžiamos nutarties motyvuojamoje dalyje. Šie liudytojai vienareikšmiškai nepatvirtino, kad mirusioji siekė visą savo palikimą palikti pareiškėjai. Teigia, kad teismas, neįvertinęs kiekvieno liudytojo parodymų atskirai bei visumoje su kitais parodymais, nepagrįstai konstatavo, kad asmeniniame testamente išreikštas mirusiosios patvarkymas dėl jai priklausiusių piniginių lėšų ir nekilnojamojo turto palikimo pareiškėjai, atitiko jos valią.
Atsiliepimas
Atsiliepimu į atskirąjį skundą pareiškėja L. J. prašo Šiaulių miesto apylinkės teismo 2012 m. spalio 31 d. nutartį palikti nepakeistą, o atskirąjį skundą atmesti. Priteisti pareiškėjai iš apeliantų bylinėjimosi išlaidas.
1. Teismas, ištyręs testamento turinį, pagrįstai sprendė, kad testatorė išreiškė valią palikti turtą pareiškėjai L. J.. Teismas, įvertinęs visus įrodymus, pagrįstai nusprendė, kad testatorės V. K. asmeninis testamentas atitiko būtinąsias asmeniniam testamentui keliamas sąlygas.
2. Asmeninio testamento vientisumą įrodo lapų susiuvimas ir užantspaudavimas ligoninės antspaudu, kas reiškia, jog du testamento lapai yra vieno dokumento dalys, o ne atskiri savarankiški dokumentai. Įstatymas nekelia reikalavimų, kad asmeninio testamento tekstas būtų surašytas matant liudytojams, ar kad jo sudarymo aplinkybes paaiškintų asmuo, kurio naudai jis surašytas. Taip pat nereikalaujama, kad jame būtų žyma, jog testatorius supranta savo veiksmų esmę ir gali juos valdyti.
Motyvuojamoji dalis
Atskirasis skundas netenkintinas.
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą apskųstoje dalyje ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis (LR CPK 320 str., 329 str., 338 str.).
LR CK 5.30 str. 1 dalyje nustatyti asmeniniam testamentui būtini reikalavimai, kuriems esant, toks testamentas galioja: a) asmeninis testamentas turi būti surašytas testatoriaus ranka; b) asmeniniame testamente turi būti nurodytas testatoriaus vardas, pavardė, testamento sudarymo data (metai, mėnuo, diena) ir vieta; c) testatoriaus valios išraiška; d) asmeninis testamentas turi būti pasirašytas testatoriaus. Asmeninis testamentas negalioja, jeigu nenurodyta jo sudarymo data ir vieta tik tuo atveju, kai testamento sudarymo datos ir vietos negalima nustatyti kitais būdais arba jos nėra aiškios iš kitų bylos aplinkybių. Įstatymas nereglamentuoja asmeninio testamento teksto, tačiau nurodo, kad per klaidą praleistas koks nors žodis arba žodis parašytas neteisingai nedaro testamento negaliojančio; galioja ir atitinkamos sąlygos, jeigu dėl jų prasmės nekyla neaiškumų (CK 5.30 str. 2 d.). Tik akivaizdžiai nebaigtas ar nepasirašytas asmeninis testamentas negalioja (CK 5.30 str. 3 d.).
Asmeninio testamento tikslas – suteikti palikėjui galimybę pačiam surašyti jam priklausančio turto patvarkymą mirties atveju. Įstatymas, nustatydamas imperatyvius reikalavimus testamento sudarymui ir formai, siekia užtikrinti testatoriaus vidinės valios atitiktį jos išorinei išraiškai testamente. Kadangi testamentas sukuria teisinį paveldėjimo santykį tik po testatoriaus mirties, galimybės nustatyti tikrosios testatoriaus valios kitaip nei remiantis rašytiniais dokumentais, kuriuos jis sudarė prieš savo mirtį, nėra, todėl CK 5.30 str. normoje, kurioje įtvirtinti privalomi asmeninio testamento rekvizitai bei jo techninis surašymo būdas, pagal savo prigimtį laikytina imperatyvia. Įstatyme nenustatyta galimybės kitam asmeniui surašyti asmeninį testamentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004m. lapkričio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-581/2004; 2004 m. sausio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-14/2004). Tik nustačius visų CK 5.30 str. nustatytų teisiškai reikšmingų aplinkybių visumą, yra galimas asmeninio testamento patvirtinimas.
Byloje nustatyta, kad pareiškėja L. J. kreipėsi į teismą, prašydama patvirtinti V. K., mirusios (duomenys neskelbtini), 2011-11-24 ranka surašytą asmeninį testamentą, kurio turinį pirmame lape sudaro: ,,Aš K. V. palieku nekilnojamąjį turtą ir pinigines banko vertybes savo dukterėčiai L. J. po mirties. Savo parašą dedu akyvaizdoje“, antrame lape: „Aš V. K., savo prisiminimų knygą palieku išleisti žurnalistei A. S.. Prašau dukterėčios L. J. perduoti mano sukauptą medžiagą A. S.. Ji viską žino, nuoširdžiai viską sutvarkys Ačiu. (parašas) 2011. 11. 24.“ (1 t., 6-8 b. l.). Apeliantai neginčija ir sutinka su ekspertizės išvadomis, kad tiek pirmas, tiek antras prašomo patvirtinti asmeninio testamento lapai, ir antrame testamento lape esantis parašas, yra rašyti palikėjos (testatorės) V. K. ranka. Neginčijama ir tai, kad surašydama testamentą, palikėja buvo sveiko proto, galėjo suprasti savo veiksmų esmę ir juos valdyti. Neginčijamas faktas, kad asmeninis palikėjos V. K. testamentas buvo surašytas Šiaulių Respublikinėje ligoninėje 2011 m. lapkričio 24 d. Iš atskirojo skundo turinio matyti, kad apeliantai ginčija pirmosios instancijos teismo išvadas, jog testatorės V. K. asmeninis testamentas, susidedantis iš dviejų lapų, yra vientisas dokumentas, todėl pirmame testamento lape nesant testatorės parašo, toks testamentas (nagrinėjamu atveju jo dalis), kuriuo testatorė išreiškė savo valią dėl jai priklausiusių piniginių lėšų ir nekilnojamojo turto palikimo pareiškėjai L. J., negalioja.
Apeliacinės instancijos teismas atskirojo skundo argumentus pripažįsta nepagrįstais ir juos atmeta.
Kaip jau buvo nurodyta anksčiau, tik akivaizdžiai nebaigtas ar nepasirašytas asmeninis testamentas negalioja (CK 5.30 str. 3 d.). Byloje esantys įrodymai patvirtina pirmosios instancijos teismo išvadas, jog tai, kad testamentas yra surašytas ant dviejų lapų, nepaneigia jo vientisumo. Vien tai, jog testatorė pasirašė tik antrame testamento lape, nedaro paties testamento negaliojančiu, nes jis yra vientisas dokumentas.
Iš byloje liudytojais apklaustų Šiaulių Respublikinės ligoninės gydytojų S. B. ir M. Š. parodymų matyti, kad asmeninis palikėjos V. K. testamentas buvo surašytas 2011-11-24 palikėjai gulint ligoninės palatoje ir ruošiantis operacijai. Minėti liudytojai paaiškino, kad ligoninėje jie pasirašė ant vieno testamento lapo, o kitos gydymo įstaigos patalpose pasirašė ant kito lapo, kurį jiems atnešė pareiškėja L. J., pasirašė vėliau. L. S. B. paaiškino, kad gali atskirti lapą, kurį pasirašė ligoninėje, o kurį dirbdamas poliklinikoje (duomenys neskelbtini), nes skiriasi antspaudai, nurodydamas, kad bylos lapas 6 yra jo pasirašytas ligoninėje, o bylos lapas 7- poliklinikoje (1 t., 105-106 b. l.). Iš byloje esančio testamento matyti, kad bylos 6 lape yra testamento dalis, kuria testatorė K. V. palieka nekilnojamąjį turtą ir pinigines banko vertybes pareiškėjai L. J. (1 t., 6 b. l.). Todėl tai tik patvirtina pirmosios instancijos teismo išvadas, kad iš dviejų lapų susidedantis testamentas yra vientisas dokumentas.
Tai, kad testatorė V. K., išreikšdama savo valią, pirmame jos ranka rašyto asmeninio testamento lape nurodė, kad palieka savo nekilnojamąjį turtą ir pinigines banko vertybes dukterėčiai L. J., o antrame testamento lape parašė, kad prašo dukterėčią L. J. perduoti sukauptą testatorės medžiagą A. S., kad pastaroji išleistų palikėjos prisiminimų knygą, reiškia, kad testamento pirmame lape įpėdine CK 5.5 str. prasme nurodyta pareiškėja L. J., o ne jokie kiti asmenys, teoriškai galintys paveldėti mirusiosios V. K. turtą, antrame testamento lape paprašyta (įpareigota) perduoti prisiminimų knygai išleisti skirtus dokumentus A. S.. Todėl apeliacinės instancijos teismas sprendžia, jog šios nustatytos aplinkybės neabejotinai suteikia pagrindo išvadai, kad ant dviejų lapų surašytas V. K. testamentas yra vientisas dokumentas. Asmeninis palikėjos V. K. testamentas atitinka visas CK 5.30 str. nurodytas sąlygas, būtinas, jog teismas jį patvirtintų, t. y. testamentas surašytas testatorės ranka; testamente nurodytas testatorės vardas, pavardė; byloje nustatyta testamento sudarymo data ir vieta; nustatyta testatorės valios išraiška; asmeninis testamentas testatorės pasirašytas. Be to, byloje esančio testamento originalo lapai yra susiūti, užantspauduoti ligoninės antspaudu (1 t., 149 b. l.), kas įrodo, jog du testamento lapai yra vieno dokumento dalys, o ne atskiri savarankiški dokumentai. Kaip teisingai nurodė pirmosios instancijos teismas, testamento įstatymo nustatyta tvarka niekas neginčijo.
CPK 179 straipsnyje nustatyta, kad įrodinėjimo tikslas yra teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir įvertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja. Pagal CPK 185 straipsnį teismas įvertina esančius byloje įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu.
Apeliacinės instancijos teismas nenustatė aplinkybių, jog vertindamas tiek byloje esančius rašytinius įrodymus, tiek liudytojų paaiškinimus, pirmosios instancijos teismas pažeidė CPK 185 str. nuostatas. Vien tai, kad mirusioji buvo draugiška ir mylėjo visus savo artimuosius, neleidžia spręsti, kad savo turtą jį norėjo palikti visiems artimiesiems. Be to, būtent pareiškėja L. J. iki palikėjos mirties gyveno viename name su palikėja, todėl labiau tikėtina, kad mirusiosios ryšiai su pareiškėja buvo artimesni, nei su kitais giminaičiais, tame tarpe su apeliantais.
Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 93 str. 1 d., 98 str.). Pareiškėja L. J. pateikė įrodymus, jog už atsiliepimo į atskirąjį skundą parengimą turėjo 400,00 Lt advokato pagalbos išlaidų (2 t., 78-79 b. l.), kurios neviršija Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio patvirtinimo 8.15 p. nustatyto dydžio, todėl lygiomis dalimis, t. y. po 200,00 Lt priteistinos pareiškėjai iš apeliantų Š. J. ir V. R..
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teismas
nutaria:
Palikti Šiaulių miesto apylinkės teismo 2012 m. spalio 31 d. nutartį nepakeistą.
Priteisti pareiškėjai L. J. (a. k. (duomenys neskelbtini) gyvenančiai (duomenys neskelbtini)) iš apeliantų Š. J. (a. k. (duomenys neskelbtini) gyvenančio (duomenys neskelbtini)) ir V. R. (a. k. (duomenys neskelbtini) gyvenančios (duomenys neskelbtini)) po 200,00 Lt (du šimtus litų) iš kiekvieno advokato pagalbos išlaidas apeliacinės instancijos teisme.