Šiaulių apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš Nijolės Matuzevičienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Vidmanto Mylės ir Gražvydo Poškaus,

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal Šiaulių apygardos prokuratūros Antrojo baudžiamojo persekiojimo skyriaus prokuroro Ričardo Bendiko apeliacinį skundą dėl Pakruojo rajono apylinkės teismo 2016 m. spalio 21 d. nuosprendžio, kuriuo J. P. pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 223 straipsnio 1 dalį, 184 straipsnio 2 dalį ir 4 dalį, 229 straipsnį išteisintas, nesant jo veiksmuose nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 3 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Aprašomoji dalis

nustatė:

J. P. buvo kaltinamas tuo, kad nuo 2010 m. kovo 29 d. iki 2012 m. lapkričio 28 d. (duomenys neskelbtini) rajone, būdamas valstybės tarnautojui prilygintu asmeniu, 2010 m. kovo 18 d. Šiaulių apygardos teismo nutartimi civilinėje byloje Nr. B2-731-267/2010 paskirtas bankrutuojančios UAB (toliau – BUAB) „P.“ (į. k. (duomenys neskelbtini), reg. (duomenys neskelbtini)) administratoriaus UAB „B.“ (į. k. (duomenys neskelbtini), reg. (duomenys neskelbtini)) įgaliotu asmeniu, atliekančiu bankrutuojančios įmonės vadovo funkcijas, bei dėl savo profesinės veiklos turinčiu atitinkamus administracinius įgaliojimus, numatytus 2001 m. kovo 20 d. Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatyme Nr. IX-216 (toliau – ĮBĮ), ir teisę veikti BUAB „P.“ vardu, pagal ĮBĮ (2012 m. liepos 1 d. redakcija) 11 straipsnio 11 dalies 1 punktą privalėdamas laikytis teisės aktų reikalavimų, pagal 2001 m. lapkričio 6 d. Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 (toliau – BAĮ) (2012 m. rugsėjo 1 d. redakcija) 21 straipsnį būdamas atsakingu už BUAB „P.“ apskaitos organizavimą, apskaitos dokumentų ir apskaitos registrų išsaugojimą, dėl neatsargumo netinkamai atliko savo pareigas:pažeisdamas ĮBĮ (2012 m. liepos 1 d. redakcija) 31 straipsnio 7 punktą, BAĮ (2012 m. rugsėjo 1 d. redakcija) 19 straipsnio 1 dalies, 2 dalies reikalavimus, nenustatė tvarkos, kuri turi numatyti priemones, užtikrinančias dokumentų saugumą laikantis nustatytų dokumentų saugojimo terminų, dėl to įstatymų nustatytą laiką nesaugojo BUAB „P.“ buhalterinės apskaitos dokumentų, t. y. 2012 m. lapkričio 28 d. (duomenys neskelbtini) rajono savivaldybės administracijos archyvui neperdavė visų gautų iš UAB „P.“ direktoriaus (duomenys neskelbtini), perimtų dokumentų: UAB „P.“ ilgalaikio turto, atsargų ir mokėtinų sumų inventorizacijos aprašų 2009 m. gruodžio 31 d. datai, todėl negalima nustatyti kokį faktiškai ilgalaikį turtą (išskyrus UAB „P.“ priklausantį pastatą), atsargas ir pirkėjų skolas turėjo UAB „P.“ 2009 m. gruodžio 31 d. datai; laikotarpio nuo 2010 m. sausio 1 d. iki 2010 m. kovo 18 d. ilgalaikio turto buhalterinės sąskaitos suvestinių registrų, atsargų buhalterinės sąskaitos suvestinių registrų, pirkėjų skolų apskaitos suvestinių registrų, apskaitos dokumentų ir ilgalaikio turto nusidėvėjimo paskaičiavimo dokumentų, todėl nėra galimybės nustatyti, kodėl per laikotarpį sumažėjo 343 335,40 Lt ilgalaikio turto ir atsargų, todėl nėra galimybės nustatyti kokį turtą turėjo ir kokia turto balansinė vertė 2010 m. sausio 1 d. datai, kaip laikotarpiu 2010 m. sausio 1 d. iki 2010 m. kovo 18 d. keitėsi turto vertė, kokį turtą turėjo ir kokia turto balansinė vertė 2010 m. kovo 18 d. datai; įsipareigojimų inventorizacijos duomenų, todėl nėra galimybės nustatyti įsipareigojimų faktinio likučio 2009 m. gruodžio 31 d. datai; laikotarpio nuo 2010 m. sausio 1 d. iki 2010 m. kovo 18 d. apskaitos dokumentų ir įsipareigojimų apskaitos registrų, todėl nėra galimybės nustatyti koks įsipareigojimų dydis 2010 m. sausio 1 d. datai, ar pasikeitė įsipareigojimų dydis laikotarpiu nuo 2010 m. sausio 1 d. iki 2010 m. kovo 18 d., koks įsipareigojimų dydis 2010 m. kovo 18 d. datai; kadangi nėra galimybės nustatyti UAB „P.“ laikotarpio 2010 m. sausio 1 d. iki 2010 m. kovo 18 d. turto ir įsipareigojimų dydžio, nėra galimybės nustatyti UAB „P.“ nuosavo kapitalo, kadangi neišsaugoti UAB „P.“ laikotarpio 2010 m. sausio 1 d. iki 2010 m. kovo 18 d. apskaitos dokumentai, nėra galimybės nustatyti UAB „P.“ laikotarpio 2010 m. sausio 1 d. iki 2010 m. kovo 18 d. veiklos;pažeisdamas Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 4.214 straipsnio, 6.246 straipsnio 1 dalies, 6.477 straipsnio 2 dalies, ĮBĮ (2012 m. liepos 1 d. redakcija) 11 straipsnio 3 dalies 3 punkto, 4 punkto, 14 punkto, 20 punkto, 2005 m. spalio 11 d. įkeitimo sutarties sąlygų, įkeitimo lakšto Nr. (duomenys neskelbtini), 8 punkto 2 dalies, 2005 m. rugpjūčio 24 d. įkeitimo sutarties sąlygų, įkeitimo lakšto Nr. (duomenys neskelbtini), 8 punkto 2 dalies reikalavimus, nevykdė 2010 m. liepos 20 d. kreditorių komiteto susirinkimo sprendimo, užfiksuoto 2010 m. liepos 20 d. posėdžio protokolo Nr. (duomenys neskelbtini) punkte 5.2 BUAB „P.“ parduodamą turtą pagal priedą Nr. (duomenys neskelbtini) ir priedą Nr. (duomenys neskelbtini) išnuomoti iki turto pardavimo“, ir be AB „S.“ leidimo pažeisdamas 2005 m. spalio 11 d. įkeitimo sutarties sąlygų, įkeitimo lakšto Nr. (duomenys neskelbtini), 8 punkto 2 dalies, 2005 m. rugpjūčio 24 d. įkeitimo sutarties sąlygų, įkeitimo lakšto Nr. (duomenys neskelbtini), 8 punkto 2 dalies reikalavimus, 2010 m. rugpjūčio 5 d. negyvenamųjų patalpų, įrangos bei transporto priemonių nuomos sutartimi Nr. (duomenys neskelbtini) išnuomojo 5.2 punkte nenumatytą, AB „S.“ įkeistą turtą – suvartojamuosius daiktus – medienos ruošinius ir plokštes: ąžuolo ruošinius 19,4678 m³, beržo lentas 2 m³, beržo lenteles 19,2527 m³, beržo ruošinius 3 m³, uosio lentas 9,674 m³, liepos lentas 1,35 m³, juodalksnio lentas 81,4436 m³, juodalksnio plokštes 17,6252 m³, baldines plokštes 45,6063 m³, baldines ąžuolines plokštes 0,9320 m³, buvusią BUAB „P.“ gamybinėse ir sandėliavimo patalpose, (duomenys neskelbtini), nurodytą protokolo priede Nr. (duomenys neskelbtini), kurios vertė 115936,77 eurai (399981,87 Lt), UAB „P. K.“ (įm. kodas (duomenys neskelbtini), reg. (duomenys neskelbtini)) laikotarpiui nuo 2010 m. rugpjūčio 5 d. iki turto pardavimo momento, tokiu būdu neteisėtai perleido BUAB „P.“ turtą – 200,3516 m³ medžio ruošinių ir baigtų medienos plokščių 115936,77 Eur (399981,87 Lt) vertės trečiajam asmeniui UAB „P. K.“, UAB „P. K.“ sunaudojus dalį išnuomotos medienos savo gamyboje kaip žaliavą ir 2012 m. vasario 3 d. bendrovei iškėlus bankroto bylą, atgal šios išnuomotos medienos BUAB „P.“ žinion iš bankrutuojančios UAB „P. K.“ neperėmė ir neužtikrino šio turto apsaugos, tokiais savo veiksmais ir neveikimu dėl neatsargumo iššvaistė jam patikėtą didelės vertės svetimą BUAB „P.“ turtą – 145,764 m³ 53957,39 Eur (186153 Lt) vertės (varžytinių dienai) medienos ruošinius ir plokštes, nes 2012 m. birželio 15 d. UAB „B.“ laimėjus varžytines ir nupirkus BUAB „P.“ turtą, vietoje nupirktų 200,3516 m³ medžio ruošinių ir baigtų medienos plokščių, BUAB „P.“ patalpose (duomenys neskelbtini), buvo rasta tik 54,5876 m³ medienos ruošinių ir plokščių,

dėl to parodė nepagarbą Lietuvos Respublikos įstatymams, diskreditavo valstybės tarnautojui prilyginto asmens vardą, sumenkino jo autoritetą ir dėl to didelės neturtinės žalos patyrė valstybė, o UAB „B.“ patyrė didelės turtinės 53957,39 Eur (186153 Lt) dydžio žalos.

Apeliaciniu skundu Šiaulių apygardos prokuratūros Antrojo baudžiamojo persekiojimo skyriaus prokuroras Ričardas Bendikas prašo panaikinti Pakruojo rajono apylinkės teismo 2016 m. spalio 21 d. nuosprendį ir priimti naują nuosprendį: pripažinti J. P. kaltu ir nuteisti jį pagal BK 229 straipsnį 40 MGL (1506,40 Eur) dydžio bauda; pagal BK 223 straipsnio 1 dalį 20 MGL (753,20 Eur) dydžio bauda; pagal BK 184 straipsnio 2 dalį, 4 dalį laisvės atėmimu 2 metams; vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi, 5 dalies 1 punktu, paskirtas bausmes subendrinti jas apimant ir paskirti subendrintą bausmę – laisvės atėmimą 2 metams; vadovaujantis BK 75 straipsniu, laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėti 1 metams, įpareigojant neišvykti už gyvenamosios vietos ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo, paskiriant baudžiamojo poveikio priemonę – 10 MGL dydžio įmoką į nukentėjusiųjų nuo nusikaltimų asmenų fondą. Apeliaciniame skunde teigiama, kad aplinkybę, jog nurodyti buhalterinės apskaitos dokumentai UAB „P.“ buvo, patvirtino liudytoja R. M., be to, kad kaltinime nurodyti buhalterinės apskaitos dokumentai UAB „P.“ buvo vedami, patvirtina ir specialistės D. P. paaiškinimai. Prokuroro teigimu, baudžiamosios bylos duomenys patvirtina ne tik tai, kad UAB „P.“ buvo vedami kaltinime nurodyti buhalterinės apskaitos dokumentai, bet ir tai, kad šiuos dokumentus J. P. perėmė iš UAB „P.“ atstovų. Šiuo aspektu prokuroras pažymi, jog apklausti liudytojai R. M. ir V. L. parodė, kad bankroto administratoriui buvo perduoti visi jo prašyti BUAB „P.“ buhalterinės apskaitos dokumentai, kuriuos jis išsivežė, tačiau dalį dokumentų administratorius paliko administraciniame pastate, dėl perduotų dokumentų buvo surašytas aktas. Prokuroras atkreipia dėmesį į tai, kad be kaltinime nurodytų buhalterinės apskaitos dokumentų J. P. nebūtų galėjęs įgyvendinti Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymo 11 str. nuostatų. Prokuroras pabrėžia, kad teismas, turėdamas abejonių ir siekdamas išsiaiškinti įvykio aplinkybes, susijusias su UAB „P.“ buhalterinės apskaitos dokumentų neišsaugojimu, galėjo atlikti Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) numatytus proceso veiksmus, pavesti juos atlikti prokurorui ar ikiteisminio tyrimo teisėjui, t. y. pavesti atlikti papildomą buhalterinį tyrimą ar ekspertizę. Skunde prokuroras taip pat nurodo, kad sulyginus pateikto 2010 m. balandžio 2 d. perduodamų BUAB „P.“ dokumentų akto ir 2013 m. gruodžio 4 d. (duomenys neskelbtini) rajono savivaldybės administracijos archyvo dokumentų laikino perdavimo naudotis akto duomenis matyti, kad jie skiriasi, t. y. archyvui kaltinamasis J. P. perdavė mažiau dokumentų, negu perėmė pagal 2010 m. balandžio 2 d. aktą iš UAB „P.“ direktoriaus V. L.. Prokuroro teigimu, aplinkybę, kad J. P. (duomenys neskelbtini) rajono savivaldybės administracijos archyvui neperdavė visų perimtų BUAB „P.“ buhalterinės apskaitos dokumentų, patvirtina ir liudytojas R. S.. Dėl to prokuroras skunde daro išvadą, kad baudžiamosios bylos duomenys paneigia išteisintojo J. P. parodymus ir teismo išvadą, kad J. P. veikoje nėra nusikaltimo, numatyto BK 223 straipsnio 1 dalyje, sudėties. Prokuroro nuomone, priešingai negu nurodoma nuosprendyje, baudžiamosios bylos duomenys patvirtina, kad (duomenys neskelbtini) rajono savivaldybės administracijos archyvas iš J. P. nepriėmė tik darbo laiko apskaitos žiniaraščių, bet ne kaltinime nurodytų buhalterinės apskaitos dokumentų, o kaltinamajame akte paminėti UAB „P.“ buhalterinės apskaitos dokumentai buvo prarasti būtent dėl išteisintojo J. P. kaltės.Be to, prokuroro įsitikinimu, teismas nepagrįstai išteisino J. P. ir dėl UAB „P.“ turto iššvaistymo, nes neįvertino baudžiamojoje byloje esančių įrodymų visumos. Prokuroras nurodo, jog iš skundžiamo nuosprendžio turinio neaišku, ar teismas laiko, kad J. P. UAB „P.“ turtą perleido UAB „P. K.“ teisėtai ar neteisėtai, nes nuosprendyje nurodoma tik tai, kad kaltinimai jo atžvilgiu išnuomojus suvartojamuosius daiktus yra nepagrįsti. Prokuroro nuomone, teismas nepagrįstai rėmėsi liudytojų V. L. ir V. K. parodymais, nes jie turi suinteresuotumą šios baudžiamosios bylos baigtimi, t. y. šios bylos baigtis gali turėti įtakos civilinės bylos, kurioje UAB „B.“ yra pareiškusi ieškinį, o V. K., V. L. ir UAB „B. D.“ yra atsakovai, baigčiai, be to, jų parodymams prieštarauja kita baudžiamosios bylos medžiaga. Išteisintojo J. P. ir liudytojo V. L. parodymus dėl neva sudarytos medienos ruošinių ir plokščių pasaugos sutarties sudarymo paneigia ne tik rašytinė baudžiamosios bylos medžiaga ir pačios rašytinės pasaugos sutarties nebuvimas, bet ir UAB „P.“, UAB „P. K.“, UAB „Š. P. K.“ darbuotojų parodymai, kad gamybinėse patalpose nebuvo saugomi dideli kiekiai nekintamos sudėties medienos, kas įrodo, kad 2010 m. rugpjūčio 5 d. negyvenamųjų patalpų, įrangos bei transporto priemonių nuomos sutartimi Nr. (duomenys neskelbtini) UAB „P. K.“ perduota mediena nebuvo saugoma, o naudojama UAB „P. K.“, vėliau galimai ir UAB „Š. P. K.“ gamyboje. Prokuroro nuomone, nuosprendžio teiginys, kad ir UAB „B.“ pripažino, kad iki pardavimo varžytynėse mediena buvo natūroje, o tai reiškia, kad ji nebuvo išnuomota ir UAB „P. K.“ nesunaudota, nepagrįstas, nes BUAB „P.“ patalpose laikoma mediena buvo apžiūrėta ir suskaičiuota jau po pardavimo varžytinėse, todėl teigti, kad varžytinių dieną 2012 m. birželio 15 d. BUAB „P.“ disponavo visu AB „S.“ įkeistos medienos kiekiu – 200,3516 m³ ir sudėtimi, nėra jokio pagrindo.Taip pat prokuroras skunde nurodo, kad nagrinėjamu atveju nusikaltimas buvo baigtas 2010 m. rugpjūčio 5 d. negyvenamųjų patalpų, įrangos bei transporto priemonių nuomos sutartimi Nr. (duomenys neskelbtini) neteisėtai UAB „P. K.“ išnuomojus ir perleidus BUAB „P.“ turtą – medieną. Todėl aplinkybės, kokius veiksmus vėliau su išnuomotu turtu atliko UAB „P. K.“, nėra būtinas turto iššvaistymo sudėties požymis ir jo įrodinėjimas yra nebūtinas.Dėl skundžiamame nuosprendyje esančio pastebėjimo, kad baudžiamojoje byloje nėra pateikta dokumento – 2005 m. rugpjūčio 24 d. įkeitimo lakšto Nr. (duomenys neskelbtini), kurio sutarties sąlygų reikalavimus pažeidęs kaltinamas J. P., skunde pažymima, kad rašant kaltinimą buvo suklysta ir vietoje 2006 metų buvo nurodyti 2005 metai, tačiau kaltinime nurodyto 2005 m. spalio 11 d. įkeitimo sutarties sąlygų, įkeitimo lakšto Nr. (duomenys neskelbtini), 8 punkto 2 dalies sąlygos yra analogiškos 2006 metų įkeitimo lakšto sąlygoms, be to, J. P. buvo kaltinimas ir dėl kitų teisės aktų ir susitarimų pažeidimo, todėl toks kaltinimo netikslumas nekeičia kaltinimo esmės ir šiuo pagrindu kaltinimas negali būti laikomas nepagrįstu kaip nurodoma skundžiamame nuosprendyje.Prokuroro teigimu, iš minėtų liudytojų apklausų matyti, kad D. M. ir V. B. turėjo reikiamų žinių ir gebėjimų suskaičiuoti BUAB „P.“ sandėliuojamos medienos kiekius, todėl skundžiamame nuosprendyje teismas nepagrįstai nurodė, kad byloje nėra jokių duomenų apie šių asmenų gebėjimą tinkamai atlikti šias pareigas ir nepagrįstai suabejojo antstolio R. K. faktinių aplinkybių konstatavimo protokole Nr. (duomenys neskelbtini) užfiksuotais duomenimis. Prokuroro nuomone, baudžiamosios bylos duomenys patvirtina, kad bankroto administratorius neperdavė UAB „B.“ varžytinėse nupirkto turto, nes faktiškai dalies turto – medienos nebuvo, todėl UAB „B.“ negalėjo pasirašyti varžytinių akto ir tokiu būdu patvirtinti, kad priėmė ir tą turtą, todėl 2012 m. rugpjūčio 3 d. UAB „B.“ nei nuosavybės teisės į turtą, nei turto faktinio valdymo neperėmė, o už turto apsaugą liko atsakingas J. P.. J. P. surašytas 2012 m. rugpjūčio 3 d. faktinių aplinkybių konstatavimo aktas, kurio nepasirašė nei UAB „B.“ atstovas, nei joks kitas nepriklausomas trečiasis asmuo, negalima būti laikomas įrodymu, kad UAB „B.“ perėmė turto faktinį valdymą. 2014 m. birželio 19 d. vykusios turto apžiūros metu, kai medieną skaičiavo ekspertizę civilinėje byloje atlikusi ekspertė, buvo rasta jau tik ketvirtadalis visos varžytinių skelbime ir varžytinių protokole nurodytos medienos, t. y. 54,5876 m3. Pirmos instancijos teismas nepagrįstai šio ekspertizės akto, kaip grindžiamo prielaidomis, nelaikė įrodymu, nes atliekant ekspertizę apžiūros medienos apdirbimo ceche metu buvo nustatytas tikslus esančios medienos kiekis – 54,5876 m3, kurio preliminari rinkos vertė yra apie 4 800 Lt. Ta aplinkybė, jog ekspertizės akte Nr. (duomenys neskelbtini) ekspertė nurodė, kad nėra galimybės nustatyti tiksliai, kokios vertės medžio gaminių faktiškai nėra medienos apdirbimo ceche, nesudaro pagrindo konstatuoti, jog žala dėl iššvaistytos medienos nebuvo padaryta. Įvertinus šių byloje esančių įrodymų visumą pirmosios instancijos teismui nebuvo pagrindo atsisakyti remtis eksperto išvada, kurioje yra išsamiai aprašyti vertinimo pagrindai, metodai, nurodyti surinkti lyginamieji duomenys ir detaliai paaiškinta, kaip buvo prieita prie nurodytų išvadų. Įvertinęs byloje esančius duomenis, prokuroras daro išvadą, kad J. P. iššvaistytos BUAB „P.“ medienos vertė yra 186 153 Lt (190 953 Lt – 4 800 Lt), ji laikytina didele, nes viršija 250 MGL dydžio sumą.Prokuroro nuomone, teismas nepagrįstai išteisino J. P. ir dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 229 straipsnyje, padarymo, tokio savo sprendimo nemotyvavo, o sutapatindamas tarnybos pareigų neatlikimą su nusikalstamomis veikomis, numatytomis BK 223 straipsnio 1 dalyje, 184 straipsnio 2 dalyje, 4 dalyje, netinkamai kvalifikavo šį nusikalstamą, nes paminėtų nusikaltimų sudėties požymiai, kurie buvo išdėstyti kaltinime, skiriasi, todėl buvo padarytas baudžiamojo įstatymo pažeidimas. Prokuroro teigimu, nagrinėjamu atveju J. P. pažeidė Įmonių bankroto įstatymo ir Buhalterinės apskaitos įstatymo reikalavimus, nes neišsaugojo BUAB „P.“ buhalterinės apskaitos dokumentų, bei pažeidė Civilinio kodekso, Įmonių bankroto įstatymo, UAB „P.“ turto įkeitimo sutarties reikalavimus, nevykdė BUAB „P.“ kreditorių komiteto susirinkimo sprendimo, nes iš bankrutuojančios UAB „P. K.“ neperėmė išnuomoto turto ir neužtikrino šio turto apsaugos, iššvaistė BUAB „P.“ turtą. Baudžiamosios bylos duomenys patvirtina, kad kaltinamojo J. P. veikoje yra BK 229 straipsnyje numatyto nusikaltimo objektyvusis požymis – priešinga tarnybai veikla, nes vykdant UAB „P.“ bankroto procedūrą buvo pažeisti teisės aktų reikalavimai.Prokuroras pažymi, kad UAB „B.“ buvo padaryta 53957,39 Eur (186153 Lt) dydžio žala ir ši žala laikytina didele, o dėl skundžiamo nuosprendžio teiginio, kad UAB „B.“ ikiteisminio tyrimo metu nebuvo pripažinta civiliniu ieškovu, nurodo, jog tai nebuvo padaryta dėl objektyvių priežasčių, nes dėl padarytos žalos bendrovė kreipėsi su ieškiniu į teismą civilinio proceso tvarka. Prokuroras taip pat teigia, kad baudžiamosios bylos nagrinėjimo metu buvo nustatyta, kad tarp kaltinamojo J. P. veikos ir kilusių padarinių yra dėsningas priežastinis ryšys, jo veika, pasireiškusi nurodytų teisės aktų nuostatų nesilaikymu, buvo tiesioginė didelės žalos atsiradimo priežastis ir būtina jos atsiradimo sąlyga. Be to, prokuroras nurodo, kad J. P. netinkamai atliko tarnybos pareigas dėl nusikalstamo pasitikėjimo, jis dirbo UAB „B. D.“, teikiančios bankroto administravimo ir kitas viešąsias paslaugas, bankroto administratoriumi ir buvo įgaliotas atlikti bankrutuojančios UAB „P.“ vadovo funkcijas, todėl jis gali būti BK 229 straipsnyje numatytos nusikalstamos veikos subjektu.Atsiliepimu į apeliacinį skundą išteisintasis J. P. prašo apeliacinį skundą atmesti, Pakruojo rajono apylinkės teismo 2016 m. spalio 21 d. nuosprendį palikti nepakeistą.Atsiliepime išteisintasis nurodo, kad iki bankroto bylos iškėlimo už įmonės veiklą, jos buhalterinę apskaitą ir dokumentų išsaugojimą yra atsakingi UAB „P.“ valdymo organai, o ne jis, taip pat pažymi, kad pagal sąrašą ir apyrašą perduoti archyvui dokumentai atitinka 2010 m. balandžio 2 d. dokumentų perdavimo aktu jam perduotus dokumentus, todėl apeliaciniame skunde nepagrįstai teigiama, kad jam buvo perduota dokumentų daugiau, negu jis perdavė saugoti archyvui. Išteisintasis nurodo, kad be jam pateiktų dokumentų, kuriuos jis perdavė į archyvą, buvęs įmonės vadovas pateikė finansinės apskaitos dokumentus tiesiogiai bankroto bylą nagrinėjančiam Šiaulių apygardos teismui. Išteisintasis pastebi, kad jis buvo kaltinamas tuo, jog nesaugojo ir neperdavė archyvui iš UAB „P.“ perimtų suvestinių registrų, tačiau nagrinėjant bylą teisme nebuvo surinkta jokių įrodymų, kad UAB „P.“ tokius registrus vedė ir, iškėlus bankroto bylą, perdavė jam. Išteisintojo įsitikinimu, ikiteisminio tyrimo pareigūnai taip pat nesiėmė jokių priemonių kompiuterinę programą išreikalauti ir ištirti, ar minimas kaltinime suvestines UAB „P.“ iki bankroto bylos iškėlimo vedė. Išteisintojo teigimu, liudytojas R. S. nežino ir negali žinoti, kurios įmonių buhalterinius dokumentus jis matė, už kokį laikotarpį, kokie būtent buvo jo matyti dokumentai.Atsiliepime taip pat pažymima, kad, priešingai nei teigia prokuroras, darbuotojų parodymai negali būti įrodymų šaltiniu, kad UAB „P. K.“ savo gamyboje sunaudojo dalį jai perduotos saugoti BUAB „P.“ medienos, nes UAB „P. K.“ taip pat užsiėmė medžio dirbinių gamyba, o jos direktorius V. L. teismui patvirtino, kad UAB „P. K.“ gamyboje naudojo savo įsigytas medžiagas. Be to, išteisintasis atkreipia dėmesį, kad jam turtą patikėjo BUAB „P.“, o ne UAB „B.“, todėl jis negali atsakyti pagal BK 184 straipsnį dėl UAB „B.“ turto iššvaistymo, kuo buvo kaltinamas. Išteisintojo teigimu, iš ekspertizės išvadų aišku, kiek ir kokios medienos buvo 2014 m. birželio 19 d. vykusios apžiūros metu, o ne 2012 metais, todėl teismas pagrįstai šio ekspertizės akto nelaikė įrodymu jo kaltei pagrįsti. Dėl V. B., D. M. skaičiavimų atsiliepime pastebima, kad medienos skaičiavimas vyko netiksliai ir padrikai – skaičiuotojai apsirikdavo nustatant medienos rūšį, kiekiai kai kurie buvo nustatomi nematuojant. Be to, atsiliepime nurodoma, kad teismui garsinant bylos medžiagą, gynėja atkreipė teismo dėmesį, kad minėto įkeitimo lakšto byloje nėra, tačiau kaltinimas nebuvo patikslintas. BPK reglamentuoja, kad kaltinamasis turi žinoti, kuo jis yra kaltinamas, o kaltinime turi būti tiksliai nurodyti padarytos veikos vieta, laikas, būdai, padariniai ir kitos svarbios aplinkybės. Šiuo atžvilgiu kaltinimas neatitinka įstatymo reikalavimų, ką teismas ir nustatė išteisinamuoju nuosprendžiu.Be to, atsiliepime nurodoma, kad, kadangi kaltinime buvo įvardyta viena ir ta pati veika – patikėto turto iššvaistymas, o kaltinimas pagal BK 229 straipsnį nurodytas kaip turto iššvaistymo pasekmė, jam (išteisintajam) kaltinimas buvo pareikštas kaip idealioji nusikalstamų veikų sutaptis.Apygardos teismo posėdyje prokuroras prašė apeliacinį skundą tenkinti, o išteisintasis J. P. ir jo gynėja prašė apeliacinį skundą atmesti.

Apeliacinės instancijos teismo išvados ir faktinių bylos aplinkybių vertinimas

Dėl J. P. išteisinimo pagal BK 223 straipsnio 1 dalį

J. P. buvo kaltinamas tuo, kad įstatymų nustatytą laiką nesaugojo BUAB „P.“ buhalterinės apskaitos dokumentų, t. y. 2012 m. lapkričio 28 d. (duomenys neskelbtini) rajono savivaldybės administracijos archyvui neperdavė visų iš UAB „P.“ perimtų dokumentų: inventorizacijos aprašų (2009 m. gruodžio 31 d. datai), laikotarpio nuo 2010 m. sausio 1 d. iki 2010 m. kovo 18 d. ilgalaikio turto buhalterinės sąskaitos suvestinių registrų, atsargų buhalterinės sąskaitos suvestinių registrų, pirkėjų skolų apskaitos suvestinių registrų, apskaitos dokumentų ir ilgalaikio turto nusidėvėjimo paskaičiavimo dokumentų, įsipareigojimų inventorizacijos duomenų, laikotarpio nuo 2010 m. sausio 1 d. iki 2010 m. kovo 18 d. apskaitos dokumentų ir įsipareigojimų apskaitos registrų. Kaltinime nurodyta, kad dėl neišsaugotų UAB „P.“ laikotarpio nuo 2010 m. sausio 1 d. iki 2010 m. kovo 18 d. apskaitos dokumentų, nėra galimybės nustatyti UAB „P.“ laikotarpio nuo 2010 m. sausio 1 d. iki 2010 m. kovo 18 d. veiklos. Iš baudžiamosios bylos medžiagos matyti, kad J. P. supažindino UAB „P.“ direktorių V. L. su 2010 m. kovo 29 d. perduotinų dokumentų sąrašu (8 t., b. l. 95–97) bei 2010 m. kovo 29 d. aiškinamuoju raštu dėl turto ir dokumentų perdavimo (8 t., b. l. 98–99). 2016 m. birželio 16 d. teisiamojo posėdžio protokole (8 t., b. l. 132) ir garso įraše (įrašo 01:03:53–01:06:37) užfiksuota, kad J. P. patvirtino, jog neperėmė minėto sąrašo 2.2 (kreditorių sąrašas 2010 m. kovo 28 dienai), 2.3 (ilgalaikio ir trumpalaikio turto sąrašai 2010 m. kovo 28 dienai), 2.4 (debitorių sąrašas), 3.4 (debitorių bylos), 3.14 (ilgalaikio turto kortelės, įvedimo į eksploataciją aktai), 3.15 (nurašymo aktai), 3.16 (skolų suderinimo aktai) nurodytų dokumentų, kuriuos, kaip posėdžio metu pažymėjo prokuroras, specialistė nurodė kaip dokumentus, kurių nesant negalima nustatyti UAB „P.“ veiklos, turto, įsipareigojimų. Tai, kad kaltinime nurodyti dokumentai nebuvo perimti, patvirtina ir 2010 m. balandžio 2 d. perduodamų dokumentų aktas (8 t., b. l. 116–117). Pažymėtina, kad J. P. teismo posėdžio metu paaiškino, jog perėmė tik tuos dokumentus, kurie yra nurodyti minėtame 2010 m. balandžio 2 d. perduodamų dokumentų akte, juos išsaugojo ir perdavė archyvui. J. P. teigimu, tikrinant įmonės veiklą buvo visi jam reikalingi dokumentai, todėl pakartotinio prašymo pateikti papildomus dokumentus, nurodytus perduotinų dokumentų sąraše, nepateikė (8 t., 132 b. l.). Iš tiesų, byloje yra duomenų, jog dalis dokumentų liko įmonėje, tačiau liudytojas V. L. paaiškino, kad buvo likę tik bendri dokumentai, susiję su darbo inspekcija, sutartys (8 t., b. l. 38), o liudytoja R. M. parodė, kad spintoje liko kelionės lapai, kiti raštai, jei ir buvo dokumentų, susijusių su buhalterine apskaita, tai jie buvo iš įmonės pradinių metų, už paskutinių penkerių metų laikotarpį administratorius dokumentus pasiėmė (8 t., b. l. 41). Taigi, sutiktina su apylinkės teismo išvada, jog byloje nėra jokių įrodymų, kad J. P. perėmė kaltinime nurodytus dokumentus – inventorizacijos aprašus, suvestinių registrus, apskaitos dokumentus, ilgalaikio turto nusidėvėjimo paskaičiavimo dokumentus, todėl jis negali būti teisiamas už jų neišsaugojimą. Dėl prokuroro argumentų, susijusių su UAB „P.“ buhalterės R. M. parodymais apie apskaitos tvarkymą, atkreiptinas dėmesys į pirmosios instancijos teisiamojo posėdžio metu duotus šios liudytojos paaiškinimus, kad dokumentai, kuriuos vardijo prokuroras, buvo kompiuteryje, buhalterinėje programoje, kuri nebuvo perduota bankroto administratoriui (8 t., b. l. 42). J. P. posėdžio metu patvirtino, kad apskritai nežinojo, jog dalis buhalterinės apskaitos buvo vedama kompiuteryje ir jame likusi (8 t., b. l. 132). Taigi, bylos duomenys rodo, kad, jei kaltinime nurodyti dokumentai įmonėje ir buvo vedami, jie J. P. perduoti nebuvo – dokumentai buvo palikti kompiuteryje, buhalterinės apskaitos programoje. Pažymėtina, jog pagal teismų praktiką buhalterinės apskaitos programos duomenys negali būti laikomi buhalterinės apskaitos dokumentais, nes jie neatitinka dokumentui keliamų reikalavimų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis Nr. 2K-580/2014), o tai dar kartą patvirtina, kad nėra pagrindo J. P. pripažinti kaltu pagal BK 223 straipsnio 1 dalį.

Dėl J. P. išteisinimo pagal BK 184 straipsnio 2 dalį ir 4 dalį

Pateiktu apeliaciniu skundu prokuroras prašo J. P. pripažinti kaltu pagal BK 184 straipsnio 2 dalį ir 4 dalį, kadangi 2010 m. rugpjūčio 5 d. negyvenamųjų patalpų, įrangos bei transporto priemonių nuomos sutartimi jis išnuomojo AB „S.“ įkeistą turtą – suvartojamuosius daiktus – medienos ruošinius ir plokštes, buvusias BUAB „P.“ gamybinėse ir sandėliavimo patalpose. Prokuroro teigimu, J. P., perleisdamas UAB „P.“ turtą, pažeidė CK, ĮBĮ, UAB „P.“ turto įkeitimo sutarties reikalavimus, nevykdė BUAB „P.“ komiteto susirinkimo sprendimo.Pagal BK 184 straipsnį atsako tas, kas iššvaistė jam patikėtą ar jo žinioje buvusį svetimą turtą ar turtinę teisę. Svetimo turto iššvaistymas yra tada, kai kaltininkas jam patikėtą (ar jo žinioje esantį) turtą neteisėtai parduoda, dovanoja ar kitaip perleidžia tretiesiems asmenims ir taip padaro žalos turto savininkui. Turto iššvaistymo neteisėtumas pasireiškia, kai kaltininkui patikėtas jo žinioje esantis svetimas turtas (turtinė teisė) tretiesiems asmenims neteisėtai perleidžiamas, jeigu tai padaroma nesilaikant nustatytos turto (turtinės teisės) perleidimo tvarkos. Turto (turtinės teisės) perleidimo tvarka paprastai nustatoma norminiais aktais, o esant sutartiniams santykiams – bendru susitarimu (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-168/2013).2010 m. rugpjūčio 5 d. sutartyje (2 t., b. l. 146–152) nurodyta, kad UAB „P. K.“ ir BUAB „P.“ sudaro negyvenamųjų patalpų, įrangos ir transporto priemonių nuomos sutartį, kurios objektas pagal sutarties 1 punktą yra negyvenamosios gamybinės patalpos bei jose esantys įrengimai bei įrankiai, taip pat transporto priemonės, kurių sąrašas pridedamas priede Nr. (duomenys neskelbtini)., kuriame kaip perduodamas turtas yra nurodyta mediena. Pažymėtina, kad aiškinant sutartį, būtina nagrinėti tikruosius sutarties šalių ketinimus (CK 6.193 straipsnio 1 dalis), o tai lemia būtinybę atsižvelgti ne tik į sutarties turinį, bet ir į sutarties sudarymo aplinkybes (CK 1.193 straipsnio 2 dalis), taip pat analizuoti šalių elgesį tiek derantis dėl sutarties sudarymo, tiek po jos sudarymo (CK 6.193 straipsnio 5 dalis), nes faktiniai šalių veiksmai taip pat reikšmingi siekiant nustatyti tikruosius šalių ketinimus (kasacinė nutartis Nr. 3K-3-532/2011). Nagrinėjamu atveju iš sutarties šalių – J. P. ir V. L., pirmosios instancijos teisiamojo posėdžio metu duotų parodymų (8 t., b. l. 132) matyti, kad 2010 m. rugpjūčio 5 d. sutartis buvo netiksliai surašyta. Priede mediena buvo įrašyta todėl, kad ji buvo išnuomojamose patalpose, tačiau mediena išnuomota nebuvo, žodžiu buvo susitarta, kad žaliavos perleidžiamos pagal pasaugą. Liudytoja V. K. taip pat patvirtino, kad visi sutiko, jog priede nurodytą medieną reikia saugoti, nes išvežus ją į lauką, ji būtų supuvusi ir likusi beverte (8 t., b. l. 91). Taigi, susitarimas dėl pasaugos laikytinas logišku, atsižvelgus į tai, kad J. P. turėjo užtikrinti medienos, kuriai reikia tinkamų laikymo sąlygų, apsaugą, ir susitarimas palikti ją saugoti V. L., kuris išsinuomojo patalpas, laikytinas atitinkantis ekonomiškumo kriterijus. Pastebėtina ir tai, jog byloje nėra duomenų, kad vėlesni sutarties šalių veiksmai rodytų, kad mediena buvo atiduota naudoti. Pažymėtina, jog liudytojo L. J. parodymai, kad atvykęs 2012 metų gegužės mėnesį angare jis matė kokybiškus medžio gaminius, sudėtus kubais: cecho gale puikiai matėsi sukrauti dideli štapeliai, cecho šonai taip pat buvo užkrauti (8 t., b. l. 109, 112), patvirtina, kad per dvejus metus nuo sutarties sudarymo iki liudytojo L. J. apsilankymo angare perleista saugoti mediena nebuvo sunaudota, o įmonė UAB „P. K.“ savo reikmėms pati pirko medieną, kaip nurodė liudytojas V. L. apeliacinės instancijos teismo posėdžio metu. Taigi, sistemiškai vertinant pačios sutarties turinį ir sutarties šalių tikrąją valią, įvertinant sutarties sudarymo aplinkybes, sutarties šalių veiksmus, darytina išvada, kad mediena nebuvo išnuomota, todėl nėra pagrindo teigti, kad ji buvo perleista neteisėtai. Todėl J. P. buvo pagrįstai išteisintas dėl turto išvaistymo.

Dėl J. P. išteisinimo pagal BK 229 straipsnį

Prokuroras apeliaciniame skunde teigia, kad J. P. pažeidė ĮBĮ ir BAĮ reikalavimus, nes neišsaugojo BUAB „P.“ buhalterinės apskaitos dokumentų, bei pažeidė CK, ĮBĮ, UAB „P.“ turto įkeitimo sutarties reikalavimus, nevykdė BUAB „P.“ kreditorių komiteto susirinkimo sprendimo, nes iš bankrutuojančios UAB „P. K.“ neperėmė išnuomoto turto ir neužtikrino šio turto apsaugos, išvaistė BUAB „P.“ turtą. Prokuroro teigimu, kadangi vykdant UAB „P.“ bankroto procedūrą buvo pažeisti teisės aktų reikalavimai, J. P. veikoje yra BK 229 straipsnyje numatyto nusikaltimo objektyvusis požymis – priešinga tarnybai veikla. Be to, prokuroras pažymi, kad UAB „B.“ varžytinėse už BUAB „P.“ turtą sumokėjo bankroto administratoriui 680 000 Lt, bet realiai 200 m³ medžio ruošinių neįgijo, UAB „B.“ buvo padaryta 53957,39 Eur (186153 Lt) dydžio žala ir ši žala laikytina didele. Nors prokuroras mano, kad J. P. veikoje yra visi būtini tarnybos pareigų neatlikimo sudėties požymiai, įskaitant ir didelės žalos požymį bei priežastinį ryšį, tačiau apeliaciniame skunde nėra jokių objektyviai patikrinamų faktų ir įrodymų, pagrindžiančių šį teiginį. Priešingai, kaip jau buvo konstatuota anksčiau, neįrodyta, kad J. P. neišsaugojo BUAB „P.“ buhalterinės apskaitos dokumentų. Taip pat nėra pagrindo teigti, kad neužtikrino šio turto apsaugos, išvaistė BUAB „P.“ turtą. Nors J. P. iš bankrutuojančios UAB „P. K.“ neperėmė atgal išnuomoto turto, o UAB „B.“ varžytinėse už BUAB „P.“ turtą sumokėjusi bankroto administratoriui 680 000 Lt realiai 200 m³ medžio ruošinių neįgijo, baudžiamosios atsakomybės kaip ultima ratio taikymas bankroto administratoriui už netinkamą disponavimą patikėtu ar jo žinioje esančiu turtu turi būti pagrįstas išvada, kad tokie bankroto administratoriaus veiksmai akivaizdžiai peržengė civilinės atsakomybės ribas ir kad buvo esmingai pasunkintos galimybės ginti pažeistas teises civilinėmis arba administracinėmis teisinėmis priemonėmis. Nagrinėjamu atveju ieškovė UAB „B.“ yra pateikusi ieškinį atsakovams UAB „Š. P. K.“, UAB „B. D.“, V. K., V. L. dėl nuosavybės teisių į turtą pripažinimo, turto perdavimo, žalos atlyginimo. Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. sausio 24 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2A-59-370/2017 Vilniaus apygardos teismo 2016 m. gegužės 6 d. sprendimo dalis, kuria netenkinta ieškovės UAB „B.“ ieškinio dalis dėl žalos atlyginimo, panaikinta ir ši bylos dalis grąžinta nagrinėti pirmosios instancijos teismui iš naujo (informacinės teismų sistemos LITEKO duomenys). Taigi, UAB „B.“ savo teises gali apginti civilinės teisės priemonėmis.

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Šiaulių apygardos prokuratūros Antrojo baudžiamojo persekiojimo skyriaus prokuroro Ričardo Bendiko apeliacinį skundą atmesti.