Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Konstantino Gurino, Danguolės Martinavičienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Antano Rudzinsko,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi ieškovės uždarosios akcinės bendrovės (toliau – UAB) „BAKARA“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2016 m. gegužės 6 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje Nr. e2-2100-619/2016, pagal ieškovės UAB „BAKARA“ ieškinį atsakovams uždarajai akcinei bendrovei (toliau – UAB) „Šiaurės prekybos kompanija“, uždarajai akcinei bendrovei (toliau – UAB) „Bankroto departamentas LT“, V. K., V. L. dėl nuosavybės teisių į turtą pripažinimo, turto perdavimo, žalos atlyginimo (tretieji asmenys IF P&C Insurance AS ir BTA Insurance Company SE, J. P.), dalies, kuria ieškovės ieškinio dalis dėl žalos atlyginimo atmesta,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Ginčo esmė

Ieškovė patikslintame ieškinyje teismo prašė pripažinti galiojančia ieškovės UAB „BAKARA” ir BUAB „Pakmeda” 2012 m. birželio 15 d. įvykusių varžytynių, vykdytų BUAB „Pakmeda” bankroto administratorės UAB „Bankroto departamentas LT” įgalioto asmens J. P., pagrindu sudarytą pirkimo-pardavimo sutartį, pagal kurią UAB „BAKARA” įsipareigojo sumokėti 196 941,61 Eur kainą, o BUAB „Pakmeda” perduoti varžytynėse įsigytą turtą: 1) medžio apdirbimo cechą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį adresu (duomenys neskelbtini); 2) automatinę medienos išilginio sudūrimo liniją Mod. DFK-2M/DPK-3A; 3) dvipjūklės pjovimo stakles OMGA TI30000; 4) keturpusės obliavimo stakles LEADERMAC LMC-523H(G) su horizontaliu grandininiu automatiniu padavimo įrenginiu FEEDMAC-04; 5) konvekcinę medienos džiovyklą; 6) dyzelinį krautuvą LINDE H16D; 7) keturšones obliavimo stakles IIDA 221 L; 8) konvekcinę medienos džiovyklą KAD 1x6s; 9) viršutinio šlifavimo – kalibravimo stakles Bogma; 10) keturpusio obliavimo – profiliavimo stakles Gubisch Type 2; 11) autokrautuvą CPCD25HW15A; 12) medienos džiovyklą 629 KAD 2x6S su betono pagrindu; 13) klijavimo presą KALLESOE; 14) cikloną 1-1500; 15) katilą Kalvis 1000M; 16) mechanizmų komplektą katilui Kalvis 1000M; 17) dviejų pjūklų formatinio pjovimo stakles DF-0143; 18) pjuvenų nutraukimo sistemą; 19) sraigtinį kompresorių S 29-2 10 bar; 20) multicikloną su montažu; 21) pjuvenų nutraukimo sistemą; 22) presą SPONEX SHB250; 23) ąžuolo ruošinius, kiekis – 19,4678 m3; 24) beržo lentas, kiekis – 2 m3; 25) beržo lenteles, kiekis 19,2527 m3; 26) uosio lentas, kiekis 9,674 m3, 27) liepos lentas, kiekis – 1,35 m3; 28) juodalksnio lentas, kiekis – 81,4436 m3; 29) juodalksnio plokštę, kiekis – 17,6252 m3; 30) baldinę plokštę, kiekis – 45,6063 m3; 31) baldinę ąžuolinę plokštę, kiekis – 0,9320 m3; 32) beržo ruošinius, kiekis – 3 m3. Prašė pripažinti ieškovės nuosavybės teisę į nurodytą turtą bei priteisti iš atsakovų solidariai ieškovei 53 913,63 Eur dydžio žalos atlyginimą, 5 proc. dydžio metinių procesinių palūkanų (CK 6.210 straipsnis) nuo ieškinio sumos (53 913,63 Eur) už laikotarpį nuo civilinės bylos iškėlimo iki teismo sprendimo visiško įvykdymo; taip pat grąžinti ieškovEi sumokėtą 1258,91 Eur žyminį mokestį.Ieškovė nurodė, kad Šiaulių apygardos teismo 2010 m. kovo 18 d. nutartimi UAB „Pakmeda“ iškelta bankroto byla. UAB „Pakmeda“ bankroto administratorės UAB „Bankroto departamentas LT“ įgaliotas asmuo J. P. 2012-06-15 paskelbė BUAB „Pakmeda“ turto varžytynes, kuriose buvo parduodamas medžio apdirbimo cechas, esantis (duomenys neskelbtini), įvairios medžio apdirbimo staklės, džiovyklos, kita įranga, taip pat medžio gaminiai pagal administratorės sudarytą detalų sąrašą, nurodytą varžytynių skelbime.Varžytynes laimėjo ieškovė, pasiūliusi didžiausią kainą, vykdydama varžytynių sąlygas sumokėjo į BUAB „Pakmeda“ kreditorių sąskaitą 680 000 Lt.Ieškovė nurodė, kad turto pardavimo iš varžytynių aktas pasirašytas nebuvo, turtas ieškovei neperduotas dėl to, kad 2012 m. liepos 24 d. nuvykus į cechą paaiškėjo, jog iš cecho dingusi didžioji dalis varžytynėse įsigytos medienos ir medienos gaminių. Nepaisant to, ieškovei visiškai atsiskaičius už perkamą turtą, turi būti laikoma, kad sutartis buvo sudaryta, yra galiojanti, o ieškovė yra įvykdžiusi visas pareigas.Ieškovė pažymėjo, kad medienos ceche lankėsi 2012 m. liepos 24 d., 2012 m. rugpjūčio 3 d. ir 2014 m. birželio 19 d. Atsižvelgiant į tai, turtą prašoma perduoti vadovaujantis 2014 m. birželio 19 d. antstolio faktinių aplinkybių konstatavimo protokolu Nr. 98-151 ir 2014 m. rugpjūčio 11 d. turto vertės nustatymo ekspertizės aktu Nr. 421/2362E. 2014 m. rugpjūčio 11 d. ekspertizės akte nurodyta, kad varžytynių dieną, t. y. 2012 m. birželio 15 d., medžio gaminių pagal varžytynių skelbime ir 2012 m. birželio 15 d. varžytynių protokole Nr. 11 nurodytą sąrašą, vidutinė rinkos vertė buvo 190 953 Lt. Ekspertizės akte nurodyta, kad medienos apdirbimo ceche faktiškai esančių 54,5876 m3 medžio gaminių vertė yra apie 4 800 Lt. Todėl darytina išvada, kad ieškovės minimalūs nuostoliai, patirti dėl atsakovų neteisėtų veiksmų, atsižvelgiant į UAB „BAKARA” varžytynėse įsigytos ir faktiškai ceche rastos medienos kiekį sudaro 186 153 Lt, tai atitinka 53 913,63 Eur. Šią žalą prašo priteisti iš atsakovų, nes ji buvo padaryta atsakovų bendrais veiksmais, o atsakovai yra tarpusavyje susiję (V. K. užėmė vadovaujančias (gamybos vadovės) pareigas V. L. vadovaujamoje ir jam priklausančioje BUAB „Pakmeda“ iki jos bankroto; V. K. įsteigtoje UAB „Šiaurės prekybos kompanija“ V. L. užima direktoriaus pavaduotojo pareigas; V. L. ir V. K. inicijavo BUAB „Pakmeda“ bankroto bylą, pasiūlė jiems priimtiną bankroto administratorių, UAB „Šiaurės prekybos kompanija“ patalpose buvo laikoma iš BUAB „Pakmeda“ pasisavinti gaminiai bei žaliavos, kai kurios staklės ir kt.Atsakovė UAB „Šiaurės prekybos kompanija“ su ieškiniu nesutiko. Nurodė, kad su ieškove neturi jokių sutartinių ūkinių santykių ar įsipareigojimų, taip pat neturi pareigos saugoti ir atsakyti už UAB „BAKARA“ turtą ir apie tai neturi jokios informacijos. Atsakovė UAB „Bankroto departamentas Lt“ su ieškinio reikalavimais nesutiko. Nurodė, kad:Ieškovei buvo perduotas visas varžytynėse nupirktas bankrutavusios bendrovės turtas, ieškinį ieškovė pareiškė jau po metų nuo tada, kada bendrovė buvo išregistruota. Iki varžytynių ieškovė nesikreipė į administratorės įgaliotą asmenį dėl turto apžiūrėjimo, taigi ieškovė pirko turtą jo neapžiūrėjusi.2012-08-03 bankroto administratorės įgaliotas asmuo J. P. perdavė pirkėjai medienos apdirbimo cecho patalpų raktus su juose esančia medienos apdirbimo įranga ir mediena. Pirkėja iš karto pakeitė medienos apdirbimo cecho patalpų užraktus, t. y. faktiškai perėmė ir valdė nupirktą turtą.Ieškovės reikalavimas įpareigoti atsakovę UAB „Bankroto departamentas LT“ perduoti ieškovei varžytynėse įgytą turtą, neįgyvendinamas, nes UAB „Pakmeda“ yra išregistruota iš Juridinių asmenų registro, o UAB „Bankroto departamentas LT“ kaip bankroto administratorės įgalinimai yra pasibaigę nuo įmonės išregistravimo. Nebūnant įmonės administratore negalimas turto pardavimas.Reikalavimas dėl žalos atlyginimo reiškiamas nepagrįstai, nuostoliai apskaičiuoti ydingai. Varžytynėse parduotas toks turtas, koks faktiškai buvo bankrutavusioje bendrovėje. Teiginiai dėl neva medienos kiekio nebuvimo neatitinka tikrovės ir yra neįrodyti. Turtas parduotas iš varžytynių, todėl turto kaina nustatyta būtent varžytynėse. Varžytynėse parduotas visas turtas, kaip turtinis vienetas, o mediena sudarė tik nedidelę turto dalį, parduoto turto vertė buvo nustatyta 2012-03-26 turto apžiūros ir įvertinimo akte, kuriame turto vertintojas A. L. nustatė, kad medžio apdirbimo cecho rinkos vertė - 514 000 Lt, įrengimų - 691 400 Lt, o medienos rinkos vertė - 118 700 Lt. Visą varžytynių metu parduodamą turtą ekspertas įvertino 1 324 100 Lt, taigi mediena sudaro tik 8,9 proc. viso turto. Taigi, 200,3516 m³ medienos, parduotos varžytynėse kaina sudaro 60 520 Lt. Būtent dėl ieškovės kaltės ir jos nesąžiningų veiksmų nebuvo pasirašytas turto pardavimo iš varžytynių aktas. Po galutinio atsiskaitymo ieškovė nesidomėjo turtu, nesiekė jo perimti, priešingai, buvo juntamas nenoras perimti turtą. Atsižvelgiant į tai, varžytynių akto pasirašymo data turi būti laikoma 2012-07-16, kai buvo atsiskaityta už turtą. Atsakovas V. L. su ieškiniu nesutiko. Nurodė, kad ieškovė nei iki varžytynių, nei po jų turto neapžiūrėjo, nepagrįstai atsisakė pasirašyti turto perdavimo – priėmimo aktą; tai rodo neatsakingą požiūrį į savo nuosavybę. Nurodė, jog nėra nustatyta solidarių neteisėtų atsakovų veiksmų. Atsakovui nėra žinomos aplinkybės, susijusios su gaminių trūkumu. Trečiasis asmuo J. P. atsiliepime su patikslintu ieškiniu nesutiko. Nurodė, kad varžytynių laimėtojui sumokėjus visą kainą jis įgijo net tik teisę, bet ir pareigą pasirašyti varžytynių aktą, perimti turtą ir juo rūpintis, tačiau priėmimo-perdavimo akto nepasirašė, vengė turtą priimti. Pažymėjo, kad turtas iki varžytynių apžiūrėtas nebuvo. Nurodė, kad nuo 2012-08-03 administratorė neturėjo jokio priėjimo prie turto, jo nevaldė. Trečiasis asmuo IF P&Insurance AS su ieškiniu nesutiko. Nurodė, kad vien ieškovės reikalaujama suma didesnė už visos nupirktos medienos rinkos vertę, nustatytą 2012-03-26 Nekilnojamojo turto apžiūrėjimo ir įvertinimo akte, taip pat didesnė ir už ieškovės sumokėtą visos medienos įsigijimo kainą, nežiūrint į tai, kad pati ieškovė pripažįsta, jog trūksta tik dalies medienos. Ginčas byloje vyksta dėl tyčinių draudėjo veiksmų teisėtumo, kai pagal Draudimo taisyklių 11.3 punktą, nedraudžiamasis įvykis yra tyčiniai administratoriaus ir jo darbuotojų veiksmai, kuriais padaryta žala, todėl ieškinio reikalavimas yra nedraudžiamasis įvykis, neturintis įtakos draudikui.

Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

Vilniaus apygardos teismas 2016 m. gegužės 6 d. sprendimu ieškovės UAB „BAKARA” ieškinį tenkino iš dalies. Teismas pripažino galiojančia ieškovės UAB „BAKARA” ir BUAB „Pakmeda” 2012 m. birželio 15 d. įvykusių varžytynių, vykdytų BUAB „Pakmeda” bankroto administratorės UAB „Bankroto departamentas LT” įgalioto asmens J. P., pagrindu sudarytą pirkimo-pardavimo sutartį ir pripažino ieškovei nuosavybės teisę į šį varžytynėse už 196 941,61 Eur nupirktą turtą: 1) medžio apdirbimo cechą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį adresu (duomenys neskelbtini); 2) automatinę medienos išilginio sudūrimo liniją Mod. DFK-2M/DPK-3A; 3) dvipjūkles pjovimo stakles OMGA TI30000; 4) keturpuses obliavimo stakles LEADERMAC LMC-523H(G) su horizontaliu grandininiu automatiniu padavimo įrenginiu FEEDMAC-04; 5) konvekcinę medienos džiovyklą; 6) dyzelinį krautuvą LINDE H16D; 7) keturšones obliavimo stakles IIDA 221 L; 8) konvekcinę medienos džiovyklą KAD 1x6s; 9) viršutinio šlifavimo – kalibravimo stakles Bogma; 10) keturpusio obliavimo – profiliavimo stakles Gubisch Type 2; 11) autokrautuvą CPCD25HW15A; 12) medienos džiovyklą 629 KAD 2x6S su betono pagrindu; 13) klijavimo presą KALLESOE; 14) cikloną 1-1500; 15) katilą Kalvis 1000M; 16) mechanizmų komplektą katilui Kalvis 1000M; 17) dviejų pjūklų formatinio pjovimo stakles DF-0143; 18) pjuvenų nutraukimo sistemą; 19) sraigtinį kompresorių S 29-2 10 bar; 20) multicikloną su montažu; 21) pjuvenų nutraukimo sistemą; 22) presą SPONEX SHB250; 23) ąžuolo ruošinius, kiekis – 19,4678 m³, 24) beržo lentas, kiekis – 2 m³; 25) beržo lenteles, kiekis 19,2527 m³; 26) uosio lentas, kiekis 9,674 m³, 27) liepos lentas, kiekis – 1,35 m³; 28) juodalksnio lentas, kiekis – 81,4436 m³, 29) juodalksnio plokštę, kiekis – 17,6252 m³; 30) baldinę plokštę, kiekis – 45,6063 m³; 31) baldinę ąžuolinę plokštę, kiekis – 0,9320 m³; 32) beržo ruošinius, kiekis – 3 m³. Teismas, pasisakydamas dėl ieškinio reikalavimo pripažinti pirkimo-pardavimo sutartį galiojančia, nurodė, kad ginčas tarp šalių kyla ne dėl pačių varžytynių fakto, tačiau dėl tolesnės pirkimo-pardavimo sandorio sudarymo-vykdymo eigos. Teismas, šį ieškinio reikalavimą tenkino nustatęs, kad nepaisant to, jog ieškovė nėra pasirašiusi turto pardavimo iš varžytynių akto, ieškovė kaip varžytynių laimėtoja yra visiškai atsiskaičiusi už nupirktą turtą (ši aplinkybė šalių neginčijama), faktiniais veiksmais turtą yra perėmusi (tai patvirtina 2012-08-03 faktinių aplinkybių konstatavimo protokolas), o patikslintu ieškiniu yra išreiškusi valią sudaryti sandorį (CK 1.93 str. 4 d., CK 1.5 str.).Pirmosios instancijos teismas ieškovės reikalavimą, grįstą paaiškinimais, rašytiniais įrodymais, faktinių aplinkybių konstatavimo protokolais, ekspertizės aktu, solidariai iš atsakovų priteisti 53 913,63 Eur žalos atlyginimą, kurį kildino iš medienos trūkumo ir ceche buvusios medienos nuvertėjimo, bei procesines palūkanas atmetė kaip nepagrįstą ir neįrodytą. Teismo vertinimu, ieškovė neįrodė bankroto administratorės neteisėtų veiksmų bei nuostolių dydžio (CPK 178 str.). Tokią išvadą teismas padarė įvertinęs bylos aplinkybes, t. y., kad ieškovė įsigijo turtą iš anksto jo neapžiūrėjusi, laiku savo teisių pardavėjai pažeidus pareigą perduoti daiktą, negynė (atsižvelgiant į tai, kad pardavėjas buvo bankrutuojanti įmonė), ieškovės atstovas R. S. 2012-08-03 cecho duris užrakino, raktą pasiėmė, todėl sprendė, kad turtas ieškovės buvo perimtas. Nustačius šias aplinkybes, teismas konstatavo, kad ieškovei pačiai neįvykdžius prievolės, kilusios varžytynių pagrindu – pasirašyti aktą bei perimti turtą ir (ar) atsisakyti sutarties, atsakovė negali būti laikoma atsakinga už nuostolius, kuriuos ieškovė, būdama verslininkė, galėjo numatyti sutarties sudarymo metu kaip tikėtiną prievolės neįvykdymo pasekmę. Teismas atkreipė dėmesį, kad turto vertės nustatymo ekspertizės akte Nr. 421/2362E nurodyta, jog nėra galimybės tiksliai nustatyti, kokios vertės medžio gaminių faktiškai nėra medienos apdirbimo ceche, taip pat, ar lauke esanti mediena yra tie patys medžio gaminiai, kurie buvo parduodami varžytynėse. Teismas taip pat nurodė negalintis remtis kaip neginčijama eksperto išvada, kurioje nurodyta, jog varžytynėse įsigytų medžio gaminių vidutinė rinkos vertė sudarė 190 953 Lt, nes turtas varžytynėse buvo parduodamas kaip visuma.Teismo vertinimu, kitų atsakovų neteisėti veiksmai grįsti iš esmės tik prielaidomis, todėl laikytini neįrodytais.Teismas nagrinėjamu atveju nukrypo nuo bendros bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklės (CPK 93 str. 4 d.), nustatęs, kad atsakovė bankroto administratorė neatliko veiksmų, kurie pažeidė ieškovės turtines teises.

Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į jį argumentai

Apeliaciniame skunde ieškovė UAB „BAKARA“ teismo prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2016 m. gegužės 6 d. sprendimo dalį, kuria ieškovės ieškinio dalis dėl žalos atlyginimo atmesta, ir priimti naują sprendimą – ieškinio dalį dėl žalos atlyginimo tenkinti, taip pat priteisti bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinis skundas grindžiamas tokiais pagrindiniais argumentais:Nesutiktina su pirmosios instancijos teismo išvada, kad ieškovė neįrodė atsakovų neteisėtų veiksmų bei nuostolių dydžio. Teismas vertino tik dalį byloje esančių įrodymų ir rėmėsi tik jais, taip pat netinkamai paskirstė šalims įrodinėjimo pareigą.Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai sprendė, kad bankroto administratorė įvykdė pareigą ieškovei perduoti varžytynėse įsigytą turtą. Ieškovė nuosekliai laikėsi pozicijos, jog nesutinka su administratorės atsiliepime į ieškinį nurodoma aplinkybe dėl turto faktinio valdymo ieškovei perdavimo, todėl pirmosios instancijos teismas, spręsdamas dėl šios ginčytinos aplinkybės buvimo, privalėjo nuodugniai įvertinti byloje esančius įrodymus ir išsamiai motyvuoti, kodėl vienais įrodymais remiasi, o kitais remtis atsisako (CPK 270 straipsnio 4 dalies 3 punktas). Nei turto nuosavybės teisė, nei faktinis turto valdymas nebuvo perimtas būtent dėl dalies medienos trūkumo. Atsižvelgiant į tai, sprendžiant klausimą dėl bankroto administratorės neteisėtų veiksmų, pirmosios instancijos teismas turėjo analizuoti ir aplinkybę dėl medienos kiekio trūkumo, tačiau šių aplinkybių netyrė ir nevertino su tuo susijusių įrodymų. Nors teismas apie medienos kiekį sprendime iš esmės nepasisakė, tačiau iš sprendimo motyvų darytina išvada, kad teismas konstatavo, jog ieškovė perėmė visą varžytynių skelbime ir varžytynių akte nurodytą medieną. Su tokia išvada sutikti negalima. Dar 2012 m. liepos 24 d. UAB „BAKARA“ atstovai kartu su bankroto administratorės įgaliotu asmeniu J. P. nuvykę į cechą bendru sutarimu pripažino, kad jame trūksta medienos ir jos gaminių. 2012 m. rugpjūčio 3 d. buvo suskaičiuota visa medienos apdirbimo ceche buvusi mediena ir nustatyta, kad maždaug pusės varžytynių skelbime ir varžytynių protokole nurodyto medienos kiekio trūksta. Šią aplinkybę, taip pat, kad lauke buvusi mediena nebuvo ta mediena, kurią varžytynėse įsigijo ieškovė, patvirtina byloje esantys įrodymai (Antstolio R. K. faktinių aplinkybių konstatavimo protokolas, 2013 m. gruodžio 13 d. liudytojo apklausos protokolas, liudytojo parodymai teismo posėdyje, 2013 m. gruodžio 3 d. liudytojo apklausos protokolas). Minėtų įrodymų pirmosios instancijos teismas visiškai neanalizavo ir nevertino.Be to, 2014 m. birželio 19 d. vykusios turto apžiūros metu, kai medieną skaičiavo ekspertizę byloje atlikusi ekspertė, buvo rasta jau tik ketvirtadalis visos varžytynių skelbime ir varžytynių protokole nurodytos medienos, t. y. 54,5876 m³ (2014 m. rugpjūčio 11 d. ekspertizės aktas).Teismas netinkamai paskirstė įrodinėjimo naštos pareigą šalims. Vadovaujantis įrodinėjimo naštos paskirstymo taisykle, įrodinėti privalo tas, kas teigia, o ne tas, kas neigia, todėl ginčo atveju būtent bankroto administratorei tenka pareiga įrodyti, kad medienos ceche buvo visas varžytynių skelbime ir varžytynių akte nurodytas medienos kiekis. Bankroto administratorė nepateikė jokių šią aplinkybę patvirtinančių įrodymų, taip pat nesiūlė perskaičiuoti medienos atvykus kitą dieną. Pažymėtina, kad tiek UAB „BAKARA“ atstovo, tiek J. P. suskaičiuotas medienos kiekis buvo iš esmės toks pats (su nedidele 3 m³ paklaida). Kadangi jokio prieštaravimo tarp UAB „BAKARA“ ir bankroto administratorės dėl užfiksuotų aplinkybių nebuvo, joks aktas nei buvo, nei galėjo būti rengiamas ar siūlomas pasirašyti ieškovės atstovui M. T., tai jis patvirtino 2015 m. spalio 15 d. vykusio teismo posėdžio metu. Pirmosios instancijos teismas aplinkybę dėl turto faktinio valdymo perdavimo nustatė remdamasis vien tik trečiojo asmens J. P. paaiškinimais ir J. P. surašytu 2012-08-03 faktinių aplinkybių konstatavimo aktu, kurį taip pat pasirašė kitas atsakovas V. L. ir BUAB „Pakmeda“ buvęs darbuotojas A. S., kuris kartu su atsakove V. K. inicijavo UAB „Pakmeda“ bankroto procesą. Šio akto nepasirašė nei UAB „BAKARA“ atstovas, nei joks nepriklausomas trečiasis asmuo, todėl juo, kaip vieninteliu įrodymu, negalima remtis konstatuojant turto faktinio valdymo perdavimą, su kuriuo UAB „BAKARA“ niekada nesutiko, ypatingai atsižvelgiant į tai, kad aplinkybės dėl turto faktinio valdymo perdavimo nepatvirtina jokie kiti įrodymai.J. P. parodymai, taip pat 2012-08-03 faktinių aplinkybių konstatavimo akte nurodomos aplinkybės, jog medienos cechą užrakino, raktą pasiėmė ir netgi spyną pakeitė R. S., neatitinka tikrovės. Jokie tokio pobūdžio veiksmai atlikti nebuvo. Pažymėtina, kad minėtas aktas UAB „BAKARA“ buvo pateiktas tik bylos nagrinėjimo metu. Aplinkybę, jog UAB „BAKARA“ neperėmė faktinio turto valdymo, taip pat patvirtina liudytojo M. T. 2015 m. spalio 15 d. teismo posėdžio metu duoti parodymai. Taigi, bankroto administratorei atsisakius perduoti UAB „BAKARA“ faktiškai buvusį turtą, UAB „BAKARA“ negalėjo pasirašyti varžytynių akto ir tokiu būdu patvirtinti, kad priėmė ir tą turtą, kurio faktiškai nebuvo, todėl 2012-08-03 nei nuosavybės teisės į turtą, nei turto faktinio valdymo neperėmė, o pirmosios instancijos teismas neturėjo pagrindo konstatuoti turto faktinio valdymo perdavimo remdamasis vien bankroto administratorės įgalioto asmens paaiškinimais ir jo vienašališkai surašytu aktu.Priešingai nei konstatavo pirmosios instancijos teismas, ieškovės atstovas, prieš įsigydamas turtą, jį apžiūrėjo. Be to, net konstatavus, kad turtas nebuvo apžiūrėtas, tai nepanaikina bankroto administratorės pareigos perduoti visą varžytynių skelbime nurodytą turtą.Teismas netinkamai įvertino ieškovės veiksmus. Atsisakymas pasirašyti varžytynių aktą buvo visiškai teisėta ir pagrįsta ieškovės teisių gynimo priemonė, nes kitu atveju, t. y. pasirašius, kad priimtas visas turtas, nors ceche trūko medienos, būtų užkirtęs kelią ginti pažeistas teises.Ieškovė kaip varžytynių dalyvė nebuvo informuojama apie bankroto bylos eigą ir nebūdama kreditore neturėjo teisės gauti apie ją informacijos, todėl akivaizdu, jog negalėjo protingai numatyti, kad bankroto administratorė pateiks prašymą išregistruoti įmonę, neperdavusi jos turto varžytynių laimėtojai.Nesutiktina su teismo išvada, kad bankroto administratorė nėra atsakinga už atsiradusius nuostolius. Bankroto administratorės veiksmai (nustačius medienos trūkumą, nesiimta jokių priemonių jam išreikalauti, kreiptasi dėl įmonės pabaigos ir jos išregistravimo iš Juridinių asmenų registro pan.) pažeidžia įstatymuose įtvirtintas bankroto administratoriaus pareigas, įskaitant pareigą elgtis apdairiai ir rūpestingai.Nesutiktina su pirmosios instancijos teismo išvada, kad ieškovė neįrodė kitų atsakovų neteisėtų veiksmų. Priešingai, bylos nagrinėjimo metu ieškovė išsamiai pagrindė kiekvieno iš minėtų atsakovų neteisėtus veiksmus:

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320 str. 1 d.). Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, nagrinėdama šią bylą apeliacine tvarka, nenustatė absoliučių pirmosios instancijos teismo sprendimo negaliojimo pagrindų bei aplinkybių, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliaciniame skunde nustatytos ribos dėl to, kad to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 str. 2 d., 329 str. 2 d.).

Dėl faktinių bylos aplinkybių ir bylos pagal apeliacinį skundą nagrinėjimo apimties

Iš byloje esančių, taip pat teismų informacinės sistemos Liteko duomenų nustatyta, kad Šiaulių apygardos teismo 2010 m. kovo 18 d. nutartimi UAB „Pakmeda“ iškelta bankroto byla, bankroto administratore paskirta UAB „Bankroto departamentas LT“. Šiaulių apygardos teismo 2010 m. birželio 2 d. nutartimi patvirtintas finansinių reikalavimų sąrašas, kuris vėlesnėmis nutartimis buvo tikslinamas. 2011 m. kovo 22 d. nutartimi bendrovė pripažinta bankrutavusia ir likviduojama dėl bankroto.2012 m. birželio 15 d. BUAB „Pakmeda“ bankroto administratorės UAB „Bankroto departamentas LT“ įgaliotas asmuo J. P. paskelbė BUAB „Pakmeda“ turto varžytynes, kuriose varžytynių vykdytojas J. P. pardavinėjo turtą, esantį (duomenys neskelbtini) t. y.: 1) medžio apdirbimo cechą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (įkeistas); 2) automatinę medienos išilginio sudūrimo liniją, mod. DFK-2M/DPK-3A (įkeista); 3) dvipjūkles pjovimo stakles, OMGA TI30000 (įkeista); 4) keturpuses obliavimo stakles, LEADERMAC (Taivanis) (įkeista); 5) konvensinę džiovyklą (įkeista); 6) dyzelinį krautuvą, LINDE H16D (įkeista); 7) keturšones obliavimo stakles, IIDA 221 L (įkeista); 8) konvekcinę medienos džiovyklą, KAD 1x6s (įkeista); 9) viršutinio šlifavimo-kalibravimo stakles, Bogma (įkeista); 10) keturpusio obliavimo-profiliavimo stakles, Gubisch Type 2 (įkeista); 11) autokrautuvą, CPCD25HW15A (įkeista); 12) medienos džiovyklą, 629 KAD 2x6S su betono pagrindu (įkeista); 13) klijavimo presą (įkeista); 14) cikloną 1-1500 (įkeista); 15) katilą Kalvis 1000M (įkeistas); 16) mechanizmų komplektą katilui Kalvis 1000M (įkeistas); 17) dviejų pjūklų formatinio pjovimo stakles DF-0143 (įkeista); 18) pjuvenų nutraukimo sistemą (įkeista); 19) sraigtinį kompresorių S29-2 10 bar. (įkeista); 20) multicikloną su montažu (įkeista); 21) pjuvenų nutraukimo sistemą (įkeista); 22) presą SPONEX SHB250 (įkeista); 23) ąžuolo ruošinius, kiekis 19,4678 m³ (įkeista); 24) beržo lentas, kiekis 2 m³ (įkeista); 25) beržo lenteles, kiekis 19,2527 m³; 26) uosio lentas, kiekis 9,674 m³, (įkeista); 27) liepos lentas, kiekis 1,35 m³ (įkeista); 28) juodalksnio lentas, kiekis 81,4436 m³ (įkeista); 29) juodalksnio plokštę, kiekis 17,6252 m³ (įkeista); 30) baldinę plokštę, kiekis 45,6063 m³ (įkeista); 31) baldinę ąžuolinę plokštę, kiekis 0,9320 m³ (įkeista); 32) beržo ruošinius, kiekis 3 m³ (įkeista). Pradinė pardavimo kaina – 590 000 Lt; pradinė pardavimo kaina antrosiose varžytynėse – 450 000 Lt. Iš 2012 m. birželio 15 d. BUAB „Pakmeda“ varžytynių protokolo Nr. 11 matyti, kad varžytynių laimėtoja – UAB „BAKARA“ pasiūliusi didžiausią 680 000 Lt kainą. Ginčo, kad 2012-07-16 UAB „BAKARA“ sumokėjo už iš varžytynių įsigytą turtą, nėra, taip pat, kad nebuvo pasirašytas turto perdavimo priėmimo aktas ir varžytynių aktas.Šiaulių apygardos teismas 2012 m. spalio 23 d. priėmė sprendimą dėl įmonės pabaigos, pagal bankroto administratorės 2012 m. spalio 17 d. prašymą (sprendimas įsiteisėjo 2012 m. lapkričio 23 d.), įmonė išregistruota iš Juridinių asmenų registro 2012 m. gruodžio 7 d.Pirmosios instancijos teismas ieškovės UAB „BAKARA“ patikslintą ieškinį tenkino iš dalies, t. y. pripažino galiojančia UAB „BAKARA“ ir UAB „Pakmeda“ 2012 m. birželio 15 d. įvykusių varžytynių, vykdytų BUAB „Pakmeda“ bankroto administratorės UAB „Bankroto departamentas LT“ įgalioto asmens J. P., pagrindu sudarytą pirkimo-pardavimo sutartį ir pripažino ieškovei nuosavybės teisę į varžytynėse už 196 941,61 Eur nupirktą turtą (žr. į. 11 p.), tačiau atsisakė tenkinti ieškovės ieškinio dalį dėl žalos atlyginimo priteisimo iš atsakovų UAB „Bankroto departamentas LT“, UAB „Šiaurės prekybos kompanija“, V. K., V. L., jai neįrodžius visų civilinės atsakomybės taikymo sąlygų (neteisėtų veiksmų ir patirtos žalos fakto bei dydžio). Pažymėtina, kad teismas, pripažindamas galiojančia UAB „BAKARA“ ir BUAB „Pakmeda“ 2012 m. birželio 15 d. įvykusių varžytynių pagrindu sudarytą pirkimo-pardavimo sutartį, kartu pripažino ieškovei nuosavybės teisę į visą varžytynių skelbime ir varžytynių protokole nurodytą turtą, nustačius, kad už jį buvo sumokėta visa suma ir buvo išreikšta valia sudaryti sutartį. Nagrinėjamu atveju ginčui kilus dėl dalies daiktų (medienos) trūkumo ir esant aukščiau nustatytoms aplinkybėms dėl kainos sumokėjimo ir BUAB „Pakmeda“ bankroto proceso pasibaigimo, laikytina, kad ieškovės pasirinktas nuosavybės teisių gynybos būdas dėl žalos atlyginimo yra tinkamas (CK 6.330 str. 1 d.). Taigi, nagrinėjamu atveju apeliacijos dalyką sudaro tos pirmosios instancijos teismo sprendimo dalies, kuria netenkintas ieškovės reikalavimas dėl žalos atlyginimo, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas. Pagrindo peržengti apeliacinio skundo ribų nenustatyta (CPK 320 str. 1, 2 d.).Nagrinėjamoje byloje kilo ginčas dėl nuostolių atlyginimo, kildinamų iš varžytynėse parduoto ir faktiškai įgyto (rasto) turto (medienos gaminių) skirtumo priteisimo pagrįstumo, atsakingų asmenų nustatymo, priteistinos žalos (nuostolių) dydžio. Ieškovė, patikslinusi ieškinio reikalavimus iš atsakovų solidariai prašė priteisti 53 913,63 Eur dydžio žalos atlyginimą, ieškinio reikalavimą grindė aplinkybėmis, susijusiomis su medienos, kurią įsigijo laimėjusi varžytynes, trūkumu.Pirmosios instancijos teismas ieškovės ieškinio reikalavimo dėl žalos atlyginimo netenkino, konstatuodamas, kad varžytynėse nupirktas turtas buvo perduotas ieškovei (raktus nuo cecho patalpų priėmė ieškovės atstovas R. S.), o ieškovei pačiai laiku neįvykdžius prievolės pasirašyti varžytynių aktą bei perimti turtą ar atsisakyti sutarties, bankroto administratorė negali būti laikoma atsakinga už nuostolius, kuriuos ieškovė, būdama verslininke, galėjo numatyti sutarties sudarymo metu kaip tikėtiną prievolės neįvykdymo pasekmę. Teismas raktų nuo cecho patalpų perdavimo faktą grindė J. P. paaiškinimais, taip pat 2012-08-03 faktinių aplinkybių konstatavimo protokolu. Reikalavimą dėl žalos atlyginimo priteisimo iš kitų atsakovų teismas atmetė nurodydamas, kad ieškovė neįrodė šių asmenų neteisėtų veiksmų (CPK 178 str.).

Dėl bankroto administratorei taikytinų elgesio standartų, pareigų ir jos atsakomybės

ĮBĮ 11 straipsnio 8 dalyje nustatyta, kad administratorius įstatymų nustatyta tvarka privalo atlyginti nuostolius, kurie atsirado dėl jo kaltės. Bankroto administratoriaus civilinė atsakomybė priskirtina profesinės civilinės atsakomybės kategorijai, todėl, sprendžiant dėl bankroto administratoriaus civilinės atsakomybės ir veiksmų teisėtumo, būtina atsižvelgti į profesinį administratoriaus veiklos pobūdį bei profesinius standartus. Kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad administratorius (fizinis ar juridinis asmuo) yra verslu užsiimantis subjektas, savo rizika ir atsakomybe teikiantis administravimo paslaugas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. lapkričio 30 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-486/2010). Administratorius yra savo srities profesionalas, kuriam teisės aktų nustatyti specialūs kvalifikaciniai reikalavimai, taikomi aukštesni veiklos bei atsakomybės standartai, jį saisto specialios etikos taisyklės ir bendrieji teisės principai. Dėl to bankroto administratorius, atstovaudamas kreditoriui ir bankrutuojančios įmonės interesams, turi veikti itin sąžiningai, rūpestingai, atidžiai ir kvalifikuotai tam, kad bankroto procedūros būtų maksimaliai naudingos kreditoriams ir skolininkui (bankrutuojančiai įmonei) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. gruodžio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-508/2010). Įmonės administratorius turi pareigą užtikrinti, kad administruojamos įmonės vardu civilinėje apyvartoje bus veikiama sąžiningai, o šį reikalavimą atitinka toks elgesys, kai siekiama nepadaryti žalos, kontrahentams atskleidžiamos reikšmingos su sudaromu sandoriu susijusios aplinkybės, elgiamasi apdairiai ir rūpestingai. Įmonės administratorius privalo elgtis taip, kad nepažeistų kitų su bankrutuojančia įmone susijusių asmenų interesų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. vasario 13 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-6/2012).Nors bankroto administratoriaus teisės ir pareigos reglamentuojamos ĮBĮ, bankroto administratoriaus civilinė atsakomybė gali būti taikoma tik laikantis CK šeštosios knygos XXII skyriuje nustatytos tvarkos. Civilinei atsakomybei kilti būtina įstatyme nustatytų sąlygų visuma: neteisėti skolininko veiksmai (išskyrus įstatyme nustatytas išimtis), priežastinis ryšys tarp neteisėtų veiksmų ir nuostolių, skolininko kaltė (išskyrus įstatymines ar sutartines išimtis), žala (nuostoliai) (CK 6.246-6.249 straipsniai). Nurodytos įstatyme sąlygos civilinei atsakomybei atsirasti taikytinos ir bankroto administratoriaus civilinės atsakomybės atveju, todėl bylose, kuriose bankroto administratoriui reiškiami reikalavimai atlyginti žalą, teismai turi spręsti dėl kiekvienos iš jų. Tokio pobūdžio bylose iš aptartų civilinės atsakomybės sąlygų ieškovai privalo įrodyti neteisėtus atsakovo veiksmus, padarytos žalos faktų ir neteisėtų veiksmų bei žalos priežastinį ryšį (CPK 178 straipsnis). Teismui nustačius, kad atsakovas atliko neteisėtus veiksmus, lėmusius žalos atsiradimą, jo kaltė preziumuojama (CK 6.248 straipsnio 1 dalis) ir paneigti šią prezumpciją bei įrodyti, kad nėra jo kaltės dėl atsiradusios žalos, turi atsakovas (CPK 178, 182 straipsnio 4 dalis). Taigi, civilinė atsakomybė yra taikoma CK pagrindu, o ĮBĮ taikomas konkrečioms bankroto administratoriaus pareigoms išsiaiškinti ir pagrįsti bei jo veiksmų teisėtumui įvertinti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. lapkričio 23 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-477/2011).Pagal ĮBĮ 11 str. 1 d. bankrutuojančios įmonės administratorius yra teismo paskirtas fizinis ar juridinis asmuo, ĮBĮ nustatyta tvarka valdantis, naudojantis bankrutuojančios įmonės turtą, bankuose esamas lėšas ir jomis disponuojantis, privalantis užtikrinti bankrutuojančios įmonės turto apsaugą, vadovaujantis įmonės ūkinei komercinei veiklai, privalantis ginti visų kreditorių ir bankrutuojančios įmonės interesus, organizuojantis ir vykdantis visus būtinus bankroto procedūros darbus (ĮBĮ 11 str. 5 d.). Pagal ĮBĮ 31 str. 1-3 punktus bankroto administratorius disponuoja įmonės turtu bei lėšomis, užtikrina jų apsaugą, įstatymo nustatyta tvarka organizuoja turto pardavimą ir jį parduoda ar perduoda kreditoriams, ĮBĮ nustatyta tvarka tenkina patvirtintus finansinius reikalavimus. Šios ĮBĮ nuostatos suponuoja išvadą, kad būtent bankroto administratorius yra tas asmuo, kuris yra atsakingas už bankrutuojančios įmonės turto apsaugą ir jo pardavimo procedūras, taip užtikrinant tinkamą bankroto proceso įgyvendinimą, o šias pareigas privalo atlikti veikdamas sąžiningai, rūpestingai, atidžiai, kvalifikuotai, nes, kaip minėta, pagal formuojamą teismų praktiką, jam, kaip savo srities profesionalui, taikomi aukštesni veiklos bei atsakomybės standartai.Teisėjų kolegija, įvertinusi bylos medžiagą, sprendžia, kad nagrinėjamu atveju nėra ginčijamos pačios varžytynių vykdymo procedūros, iš varžytynių įgyto kilnojamojo ir nekilnojamojo turto kokybė, o su ieškiniu į teismą kreiptasi dėl žalos atlyginimo už iš varžytynių įsigyto turto kiekio neatitikimą varžytynių skelbime nurodytam kiekiui. Kaip minėta, pirmosios instancijos teismas, atsisakydamas tenkinti ieškovės ieškinio dalį dėl žalos atlyginimo, vadovavosi į bylą pateiktais duomenimis, kurie šalių surinkti ir pateikti teismui po įvykusių varžytynių (faktinių aplinkybių konstatavo protokolai, liudytojų parodymai ir kt.), ieškovei nepasirašant varžytynių akto dėl, jos teigimu, akivaizdaus medienos kiekio trūkumo ceche, kuris pastebėtas pirmą kartą po varžytynių nuvykus į cechą (2012 m. liepos 24 d.). Atsižvelgiant į ieškinio dalies dėl žalos atlyginimo faktinį pagrindą – medienos trūkumą, teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas, konstatuodamas nesant bankroto administratorės neteisėtų veiksmų, nesiaiškino visų bylai tinkamai išnagrinėti reikšmingų aplinkybių, todėl laikytina, kad teismas netinkamai taikė įrodymų tyrimo ir vertinimo taisykles, faktinius bylos duomenis, dėl to galėjo būti neteisingai taikytos CK bei ĮBĮ nuostatos, formuojama teismų praktika dėl bankroto administratoriaus civilinės atsakomybės taikymo nagrinėjamu atveju už ĮBĮ nustatytų pareigų nevykdymą ir (ar) netinkamą vykdymą. Iš byloje esančių duomenų negalima daryti pagrįstos išvados, jog bankroto administratorė tinkamai vykdė jai ĮBĮ nustatytas pareigas, susijusias su turto pardavimu iš varžytynių.Kaip nustatyta prie bylos faktinių aplinkybių (žr. į 22 p.), bankroto administratorė vykdė BUAB „Pakmeda“ nekilnojamojo ir kilnojamojo turto pagal pateiktą sąrašą pardavimą iš varžytynių, kurių metu buvo parduodamas UAB „Pakmeda“ priklausantis kilnojamasis ir nekilnojamasis turtas, esantis (duomenys neskelbtini), pagal pateiktą sąrašą (32 pozicijos). Iš byloje esančių duomenų apie BUAB „Pakmeda“ iš varžytynių parduodamą turtą, taip pat varžytynių protokolo, matyti, kad bankroto administratorė, atstovaujanti BUAB „Pakmeda“, pardavė, o ieškovė, pasiūliusi didžiausią kainą, įsigijo (laimėjo) be kita ko ir šią medieną: 1) ąžuolo ruošinius, kiekis 19,4678 m³; 2) beržo lentas, kiekis 2 m³; 3) beržo lenteles, kiekis 19,2527 m³; 4) uosio lentas, kiekis 9,674 m³; 5) liepos lentas, kiekis 1,35 m³; 6) juodalksnio lentas, kiekis 81,4436 m³; 7) juodalksnio plokštę, kiekis 17,6252 m³; 8) baldinę plokštę, kiekis 45,6063 m³; 9) baldinę ąžuolinę plokštę, kiekis 0,9320 m³; 10) beržo ruošinius, kiekis 3 m³; iš viso 200,3516 m³ įvairios medienos. Apeliantės teigimu, jos atstovams kartu su bankroto administratorės įgaliotu asmeniu 2012 m. liepos 24 d. nuvykus į medžio apdirbimo cechą, pastebėtas akivaizdus medienos trūkumas, kuris buvo tiksliai apskaičiuotas 2012 m. rugpjūčio 3 d. dar kartą nuvykus į cechą ir atlikus skaičiavimus. Nustatyta, kad ceche 2012 m. rugpjūčio 3 d. yra 103,6291 m³ medžio gaminių, vietoj varžytynėse įsigytų 200,3516 m³.Vilniaus apygardos teismo 2014 m. kovo 18 d. nutartimi paskirta teismo ekspertizė, ekspertui pavedant atsakyti į klausimus, susijusius su medžio gaminių vidutine rinkos verte 2012 m. birželio 15 d. ir ekspertizės atlikimo dieną, taip su medienos gaminių trūkumu bei lauke esančių gaminių priskyrimo medžio gaminiams, įsigytiems varžytynėse. Turto vertės nustatymo ekspertizės akte Nr. 421/2362E(Pak):14, nurodyta, kad apžiūros metu (2014 m. birželio 19 d.) medienos apdirbimo ceche rasta iš viso 54,5876 m³ medienos (t. 3, b. l. 121). Pažymėtina, kad apeliantė galutiniu patikslintu ieškiniu iš atsakovų solidariai prašė atlyginti 53 913,63 Eur dydžio sumą, remdamasi būtent šios teismo paskirtos ekspertizės rezultatais (iš nustatytos medžio gaminių vertės 2012 m. birželio 15 d. (190 953 Lt) atimant rasto likučio vertę (4 800 Lt).Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, byloje kilus ginčui dėl iš varžytynių įsigyto ir faktiškai rasto turto (medienos) kiekio, iš kurio ieškovė kildina nuostolius, pirmiausia turėjo būti aiškinamasi dėl varžytynių dieną buvusių aplinkybių, susijusių su faktiniu turto egzistavimu ir jo realiu kiekiu pardavimo metu.Pagal ĮBĮ 10 str. 7 d. 1 p. įsiteisėjus nutarčiai iškelti bankroto bylą įmonės valdymo organai privalo perduoti administratoriui įmonės turtą pagal balansą, sudarytą nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo duomenimis, ir visus dokumentus per teismo nustatytus terminus (analogiško turinio nuostata galiojo ir UAB „Pakmeda“ bankroto bylos iškėlimo metu). Byloje nėra duomenų, ar ši pareiga, UAB „Pakmeda“ iškėlus bankroto bylą buvo tinkamai įvykdyta, ar įmonės turtas, kuris aktualus šios bylos tinkamam išnagrinėjimui, buvo perduotas pagal balansą, sudarytą nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo duomenimis; tuo atveju, jei ši ĮBĮ pareiga buvo tinkamai atlikta – ar bankroto administratorė inventorizavo perduodamą turtą pagal balansą, jei taip – kokiu būdu; taip pat nenustatyta, ar įmonės vadovas perdavė kitą įmonės turtą, pirminius buhalterinius dokumentus. Šios aplinkybės gali būti reikšmingos ne tik sprendžiant dėl įmonės turėto medienos kiekio, bet taip pat ir dėl atsakingų asmenų nustatymo, ypatingai atsižvelgiant į tai, kad pagal byloje esantį 2012 m. gruodžio 3 d. antstolio R. K. faktinių aplinkybių konstatavo protokolą, gamybos cechą atrakino V. L. – buvęs UAB „Pakmeda“ vadovas.Iš bylos medžiagos matyti, kad bankroto administratorė darbo ataskaitoje, patvirtintoje 2010 m. liepos 20 d. BUAB „Pakmeda“ kreditorių susirinkime, nurodė, kad perimant įmonės turtą nustatyta, jog įmonėje yra atsargų likutis už 405 525,87 Lt. Pagal Verslo apskaitos standartą „Atsargos“, atsargos – tai trumpalaikis turtas (žaliavos ir komplektuojamieji gaminiai, nebaigta gamyba, pagaminta produkcija bei pirktos prekės, skirtos perparduoti), kurį įmonė sunaudoja pajamoms uždirbti per vienerius metus arba per vieną įmonės veiklos ciklą. Byloje nėra duomenų, kokios rūšies buvo perimtas atsargų likutis, kokie buvo jų konkretūs kiekiai ir kokių duomenų pagrindu šis turtas buvo perimtas.ĮBĮ 10 str. 7 d. 5 p. įtvirtinta, kad įsiteisėjus teismo nutarčiai iškelti bankroto bylą, įmonė turi teisę vykdyti ūkinę komercinę veiklą, jeigu jos rezultatas mažina balanse rodomus nuostolius, ir iš šios veiklos gautas pajamas naudoti su šia veikla susijusioms išlaidoms, o pagal ĮBĮ 11 str. 5 d. 16 p. viena iš bankroto administratoriaus pareigų – organizuoti ir kontroliuoti pajamų, gautų valdant, naudojant ir disponuojant bankrutuojančios įmonės turtu, ir sąnaudų apskaitą, taip pat įmonės bankroto proceso metu teisės aktų nustatyta tvarka sudaryti ir teikti metinių ir tarpinių finansinių ataskaitų rinkinius, likvidavimo pradžios ir likvidavimo pabaigos finansines ataskaitas (analogiško turinio nuostatos galiojo ir UAB „Pakmeda“ bankroto bylos metu). Iš minėtos BUAB „Pakmeda“ administratorės darbo ataskaitos matyti, kad įmonė 2010 m. balandžio 22 d. pradėjo vykdyti gamybą, t. y. jau po bankroto bylos iškėlimo. Bankroto administratorė nurodė, kad nuo 2010-04-22 iki 2010-07-01 gauta 87 286,9 Lt pajamų, patirta 91 792,90 Lt išlaidų. Pirmosios instancijos teismas netyrė ir nevertino šių duomenų, jų įtakos buvusioms atsargoms (jų kiekio didėjimui / mažėjimui), nesiaiškino, ar 2010 m. liepos 20 d. baigus vykdyti veiklą buvo iš naujo inventorizuotas BUAB „Pakmeda“ turimas turtas ir kt., nors šios aplinkybės gali turėti esminės reikšmės sprendžiant, ar skelbiant BUAB „Pakmeda“ turto varžytynes įmonė faktiškai galėjo turėti tokį kiekį medienos, koks buvo nurodytas varžytynių skelbime. Pažymėtina, kad bankroto administratorė savo poziciją grindžia 2012-03-26 Nekilnojamojo ir kilnojamojo turto apžiūrėjimo ir įvertinimo aktu, kuriame nustatyta, kad atsargų buvo 200,3516 m³, tačiau, nesant į bylą pateiktų aukščiau nurodytų pirminių duomenų apie įmonės faktiškai turėtą ir, vykdant veiklą, toliau galbūt naudotą medieną, jos kiekius ir rūšį, vien šiuo įrodymu negalima daryti pagrįstos išvados apie varžytynių metu faktiškai egzistavusius medienos gaminius ir jų kiekius, parduotus varžytynėse, juolab, kad pagal byloje esantį 2013 m. lapkričio 20 d. liudytojo apklausos protokolą, A. L., vykdęs bankroto administratorės įgalioto asmens J. P. užsakymą dėl nekilnojamojo, kilnojamojo turto vertės nustatymo, nurodė, kad vertinimas atliktas pagal užsakovo pateiktą sąrašą ir jame pasirašytinai J. P. nurodytus kiekius.Be to, tiek iš byloje esančių duomenų apie bankrutuojančios (bankrutavusios) įmonės parduodamą iš varžytynių turtą, tiek iš 2012-06-15 varžytynių protokolo matyti, kad parduodamas iš varžytynių turtas buvo įkeistas. Iš Liteko duomenų nustatyta, kad vienintelis BUAB „Pakmeda“ kreditorius, kurio reikalavimai bankroto byloje užtikrinti įkeitimu ar hipoteka, yra AB SEB bankas. Šiaulių apygardos teismo 2012 m. sausio 30 d. nutartimi buvo patvirtintas AB SEB banko 2 648 083,22 Lt dydžio finansinis reikalavimas. Šiaulių apygardos teismo 2012 m. rugsėjo 28 d. nutartimi patvirtintas patikslintas BUAB „Pakmeda“ kreditoriaus AB SEB bankas 206 2923,42 Lt finansinis reikalavimas, atsižvelgiant į tai, kad 2012-06-15 įvykusiose varžytynėse buvo parduotas AB SEB bankas įkeistas turtas (CPK 179 str. 3 d.). Byloje nėra duomenų apie įkeitimo sandorius, todėl nustatyti, kokią reikšmę turėjo įkeistų atsargų kiekis ir galimas jų pokytis, taip pat, ar atitiko iš varžytynių parduodamo įkeisto turto (medienos) kiekis įkeisto turto mastui, nėra galimybių, tačiau šios aplinkybės gali turėti reikšmės vertinant bankroto administratorės ĮBĮ nustatytų pareigų tinkamą atlikimą. Pažymėtina, kad iš BUAB „Pakmeda“ 2011 m. balandžio 15 d. kreditorių komiteto posėdžio, kurio metu buvo svarstomas klausimas dėl BUAB „Pakmeda“ turto pardavimo kainų patvirtinimo ir pardavimo tvarkos nustatymo, matyti, kad buvo nutarta pardavinėti iš varžytynių AB SEB bankui įkeistą turtą, o kartu ir medžio gaminius, kurių bendras kiekis sudarė 261,17 m³, kai varžytynių skelbime buvo nurodoma, kad medžio gaminiai sudarė 200,3516 m³, o 2012-06-15 varžytynių protokole bendras medžio gaminių kiekis – 264,17 m³. Be to, sistemiškai vertinant varžytynių skelbime ir varžytynių protokole nurodytus medienos kiekius su parduodamo turto sąrašu, patvirtintu BUAB „Pakmeda“ 2010 m. liepos 20 d. kreditorių susirinkime, matyti, kad medienos kiekiai, nurodyti varžytynių dokumentuose atitinka parduodamo turto sąraše nurodomas medienos vieneto kainas, bet ne jų kiekį. Šios aplinkybės gali būti svarbios aiškinantis medienos kiekio likutį varžytynių dieną. ĮBĮ 11 str. 5 d. 4 p. įtvirtinta, kad bankroto administratorius užtikrina bankrutuojančios įmonės turto apsaugą; pagal ĮBĮ 31 straipsnio 1 p. – bankroto administratorius, likviduojant bankrutavusią įmonę, disponuoja įmonės turtu bei lėšomis ir užtikrina jų apsaugą. Iš bylos duomenų matyti, kad BUAB „Pakmeda“ bankroto administratoriaus registruota buveinės vieta – Vilnius, o BUAB „Pakmeda“ turtas, kuris buvo parduodamas iš varžytynių – Pakruojo rajone, todėl nagrinėjamu atveju teisinės reikšmės gali turėti ir aplinkybės, susijusios ne tik su turto apskaita, bet ir su turto apsauga, kurių pirmosios instancijos teismas, nagrinėdamas bylą, nesiaiškino.Byloje nustatyta, kad Šiaulių apygardos teismas 2012 m. spalio 23 d. priėmė sprendimą dėl BUAB „Pakmeda“ veiklos pabaigos, nustatęs, kad 2012 m. gegužės 4 d. kreditorių komiteto buvo nutarta parduoti įmonės turtą ir debitorių skolas, kreiptis į teismą dėl įmonės veiklos pabaigos; 2012 m. birželio 15 d. varžytynėse parduotas įmonės turtas, debitorinės skolos nurašytos jų nepardavus; tai, kad reikalavimams tenkinti lėšų ir turto įmonėje nėra, patvirtina administratorės pateiktas UAB „Pakmeda“ 2012 m. spalio 16 d. balansas. ĮBĮ 32 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad teismas, nagrinėjantis įmonės bankroto bylą, priima sprendimą dėl įmonės pabaigos po to, kai bankroto administratorius pateikia teismui ĮBĮ 31 straipsnio 8 punkte nurodytus dokumentus (likusio turto grąžinimo, nurašymo arba perdavimo aktus) ir Aplinkos ministerijos regiono aplinkos apsaugos departamento pažymą (procesinio pobūdžio sąlygos), taip pat esant įrodymams, kad buvo panaudotos visos protingos ir būtinos priemonės bankrutavusios įmonės kreditorių reikalavimams patenkinti (materialaus pobūdžio sąlyga) (Lietuvos apeliacinio teismo 2015 m. spalio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-1127-236/2015). Tokio turinio nuostata galiojo ir priimant sprendimą dėl BUAB „Pakmeda“ pabaigos.Nors pirmosios instancijos teismas aplinkybes dėl įmonės veiklos pabaigos ir jos išregistravimo iš Juridinių asmenų registro skundžiamame sprendime nustatė, tačiau, atsižvelgiant į tarp šalių kilusį ginčą dėl trūkstamos medienos, parduotos iš varžytynių, kiekio, turėjo ir galėjo aiškintis, išreikalaujant BUAB „Pakmeda“ bankroto bylą iš Šiaulių apygardos teismo, kokių duomenų pagrindu bankroto administratorė sudarė likvidacinį aktą ir likvidacinį balansą, ar teismui buvo pateikta informacija apie tai, kad varžytynių laimėtojas nesutinka pasirašyti varžytynių akto ir dėl kokių priežasčių. Tinkamos ir visapusiškos informacijos apie bankrutavusią įmonę pateikimas teismui, kurio prašoma priimti sprendimą dėl įmonės pabaigos – bankroto administratorės pareiga, juolab, kad tuo metu ginčas teisme nevyko, todėl bankroto bylą nagrinėjantis teismas negalėjo šių aplinkybių žinoti (ieškinys teisme gautas 2013-07-10). Tokios informacijos negalėjo pateikti ir ieškovė, kuri, kaip matyti iš teismų informacinės sistemos Liteko duomenų, nebuvo BUAB „Pakmeda“ kreditorė ir bankroto procese nedalyvavo. Atsižvelgiant į šį faktą, teisėjų kolegija taip pat neturi pagrindo sutikti su atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentu, jog ieškovė bankroto administratorės veiksmus turėjo (galėjo) skųsti kreditorių susirinkimui. Pažymėtina, kad nors iš Šiaulių apygardos teismo sprendimo dėl įmonės pabaigos matyti, jog bankroto administratorę kreiptis dėl įmonės pabaigos įpareigojo kreditorių komitetas, tačiau bankroto administratorė nėra besąlygiškai saistoma kreditorių komiteto (kreditorių susirinkimo) nutarimų ir, žinodama apie tai, kad varžytynių laimėtoja nesutinka pasirašyti varžytynių akto, nes reiškia pretenzijas dėl įsigyto iš varžytynių turto (medienos) kiekio, neprivalo tokių įpareigojimų vykdyti.Pirmosios instancijos teismas, kaip vieną iš motyvų, kurių pagrindu netenkino ieškovės ieškinio reikalavimo dėl žalos atlyginimo, nurodė aplinkybę, kad ieškovė turtą įsigijo jo iš anksto neapžiūrėjusi. Teisėjų kolegijos vertinimu, nors verslininko statusas sustiprina reikalavimą prieinamomis priemonėmis domėtis apie iš varžytynių įsigyjamą turtą, tačiau ši aplinkybė negali paneigti bankroto administratorės pareigos sąžiningai ir atidžiai vykdyti varžytynes, t. y. tinkamai perimti turtą ir iš varžytynių parduoti turtą, kuris faktiškai egzistuoja. Be to, atkreiptinas dėmesys, kad varžytynės vyko Vilniuje, o turtas, parduodamas iš varžytynių - Pakruojo rajone.

Dėl kitų atsakovų civilinės atsakomybės

Pirmosios instancijos teismas ieškovės reikalavimo dėl žalos atlyginimo priteisimo iš kitų atsakovų - UAB „Šiaurės prekybos kompanija“, V. K. ir V. L., netenkino, nenustatęs jų neteisėtų veiksmų, kurie, teismo vertinimu, ieškovės buvo grindžiami deklaratyvaus pobūdžio argumentais.Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad sprendžiant dėl civilinės atsakomybės taikymo atsakovams, reikalinga nustatyti jų neteisėtus veiksmus, žalos faktą ir dydį, priežastinį ryšį; kaltė – preziumuojama. Nagrinėjamu atveju teisėjų kolegija nustatė, kad pirmosios instancijos teismas, nagrinėdamas bylą pagal ieškovės ieškinį, tinkamai netyrė ir nevertino visų bylai reikšmingų aplinkybių, tarp kurių yra ir buvusio UAB „Pakmeda“ vadovo V. L. tinkamo pareigų perduodant įmonės turtą pagal balansą atlikimas, taip pat aplinkybės, susijusios su įmonės pabaiga ir kt., todėl tik iš naujo ištyrus ir įvertinus visas aplinkybes, galimas tinkamas ieškovės reikalavimo dėl solidaraus žalos atlyginimo klausimo išsprendimas atsakovų atžvilgiu (CPK 185 str.).Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai neatskleidė bylos esmės, netyrė ir nevertino visų bylai teisingai išnagrinėti reikšmingų aplinkybių, susijusių su įmonės turėtu (perduotu) turtu, atsargų detalizavimu kiekio ir rūšies aspektais, jų galimo panaudojimo ir įtakos tiek įkeitimo sandoriams, tiek faktiniam medienos varžytynių dieną nustatymui. Teisėjų kolegijos vertinimu, šios aplinkybės yra svarbios, byloje kilus ginčui dėl iš varžytynių įsigytų medienos kiekio, o jų nenustačius ir neįvertinus nėra galimas tinkamas ir teisingas bylos išnagrinėjimas. Taigi, konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas pažeidė pareigą bylą išnagrinėti visapusiškai ir objektyviai, t. y. pažeidė pareigą įvykdyti teisingumą (CPK 6 str.). Pažymėtina, kad apeliacijos dalykas – neįsiteisėjęs pirmosios instancijos teismo sprendimas (nutartis) (CPK 301 str. 1 d.), todėl, šio proceso metu patikrinamas pirmosios instancijos teismo sprendimo (nutarties) teisėtumas ir pagrįstumas, nagrinėjant tiek teisės, tiek fakto klausimus, tačiau tai nėra bylos nagrinėjimas iš naujo. Nors apeliacinės instancijos teismas turi teisę ir pareigą išnagrinėti visas bylos faktines ir teisines aplinkybes, ir išspręsti ginčą iš esmės, o CPK normos riboja apeliacinės instancijos teismo teisę grąžinti bylą nagrinėti pirmosios instancijos teismui, tačiau, įvertinus ginčo esmę bei reikšmę ir tai, kad dėl tirtinų faktinių aplinkybių apimties ir pobūdžio byla turi būti nagrinėjama beveik visa apimtimi naujais aspektais, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad yra pakankamas pagrindas padaryti išvadą dėl pirmosios instancijos teismo neatskleistos bylos esmės (svarbiausių faktinių ir teisinių bylos aplinkybių), ir pagal byloje pateiktus įrodymus bylos negalima išnagrinėti iš esmės apeliacinės instancijos teisme. Tai yra pagrindas perduoti bylą nagrinėti pirmosios instancijos teismui iš naujo (CPK 327 str. 1 d. 2 p., 326 str. 1 d. 4 p.).

Dėl bylinėjimosi išlaidų

Pirmosios instancijos teismas, šalims paskirstydamas bylinėjimosi išlaidas, nukrypo nuo bendro išlaidų paskirstymo principo ir ieškovei nepriteisė patirtų bylinėjimosi išlaidų konstatavęs, kad atsakovė bankroto administratorė neatliko jokių veiksmų, kurie pažeidė ieškovės turtines teises. Atsižvelgiant į 49 p. išdėstytas aplinkybes, t. y., kad pirmosios instancijos teismas tinkamai nesiaiškino visų aplinkybių, galinčių turėti reikšmės sprendžiant dėl atsakovų neteisėtų veiksmų ir kitų civilinės atsakomybės taikymo sąlygų, ir šiuo pagrindu byla yra grąžinama nagrinėti iš naujo, apeliacinės instancijos teismas dėl apeliacinio skundo argumento, susijusio su bylinėjimosi išlaidų paskirstymu, nepasisako.

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 325-333 straipsniais,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Vilniaus apygardos teismo 2016 m. gegužės 6 d. sprendimo dalį, kuria netenkinta ieškovės UAB „BAKARA“ ieškinio dalis dėl žalos atlyginimo, panaikinti ir šią bylos dalį grąžinti nagrinėti pirmosios instancijos teismui iš naujo.