- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2014-10-09
- Bylos Nr.
- 2A-1524-661/2014
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Alvydas Barkauskas (pran.), Andrutė Kalinauskienė, Rita Kisielienė
- Atsakovas
- A. G.
- Ieškovas
- A. A.
- Kategorijos
- 121.14pavadinimo nepavyko patikrinti
- 121.18pavadinimo nepavyko patikrinti
- 121.21pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko ir pranešėjo Alvydo Barkausko, teisėjų Andrutės Kalinauskienės ir Ritos Kisielienės, apeliacine tvarka išnagrinėjo atsakovės A. G. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. lapkričio 25 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo A. A. ieškinį atsakovei A. G. dėl atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės ir atsakovės A. G. priešieškinį ieškovui A. A. dėl atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės, teismas, išnagrinėjęs bylą,
Aprašomoji dalis
nustatė:
I Ginčo esmė
Ieškovas prašė atidalinti iš bendrosios dalinės nuosavybės gyvenamąjį namą, esantį (duomenys neskelbtini), Vilnius, pagal IĮ „Aplanas“ parengtą atsidalijimo planą, kuriame indeksu A pažymėtas patalpas indeksais: R-4, R-5, R-6, rūsio patalpų, 1-6, 1-7, 1-8, pastogės patalpas, įskaitant laiptų aikštelę 2,25kv./m., 1-6, patalpas pirmame aukšte priskirti ieškovui, o indeksu B: R-l, R-2, R-3, rūsio patalpos, 1-1, 1-2, 1-4, 1-5, pirmame aukšte ir laiptų aikštelę 1,86 kv./m. priskirti atsakovei. Patvirtinti žemės sklypo atsidalijimą pagal 2011-06-06 IĮ „Aplanas“ parengtą atsidalijimo planą, kuriame indeksu A pažymėtas žemės plotas 309 kv./m. priteistini ieškovui, o indeksu B 200 kv./m. - atsakovei, o indeksu C 94 kv./m. -bendro naudojimo žeme.
Ieškovas nurodė, kad su atsakove yra namo bei žemės sklypo, esančių adresu (duomenys neskelbtini), Vilniuje, bendrasavininkiai ir namas bei žemės sklypas šalims priklauso lygiomis dalimis, tačiau elektra ir dujos yra atskirta bei sutartis su tiekėjais taip pat jie yra sudarę atskirai. Ieškovas nurodė, jog šalys faktiškai yra atsidalinusios namą ir žemės sklypą, tačiau atsakovė netvarko savo namo dalies, jo nešildo ir dėl to ieškovas negali tvarkyti savo namo dalies, dėl ko blogėja namo būklė. Ieškovas taip pat nurodė, kad IĮ „Aplanas“ paruošė atidalijimo projektą ir 2010-08-08 d. per advokatų kontorą pasiūlė atsakovei atsidalinti namą, tačiau atsakovė per 15 dienų į šį pasiūlymą neatsakė. Ieškovas nurodė, jog pagal parengtą projektą namą galima atidalinti natūra be jokios žalos namui bei nepažeidžiant bendraturčių teisių.
Atsiliepimas
Ieškovas pateikė teismui atsiliepimą į atsakovės priešieškinį ir nurodė, kad nesutiko su priešieškiniais reikalavimais, kadangi atsakovės siūlomas žemės atidalijimo planas yra netinkamas, nes jis be jokio teisinio pagrindo sumažino ieškovui priklausantį žemės sklypo plotą, kurį ieškovas yra išsipirkęs, be to, nurodė, jog namo pirmas aukštas yra mūrinis, o palėpė medinė, todėl teismas, atidalindamas ginčo namą, turėtų vadovautis būtent ieškovo pateiktu atsidalijimo planu. Ieškovas prašė teismo atidalinti iš bendrosios dalinės nuosavybės gyvenamąjį namą, esantį adresu (duomenys neskelbtini), Vilniuje, pagal IĮ „Aplanas“ parengtą atsidalijimo planą,
Atsakovė su ieškovo ieškiniais reikalavimais nesutiko ir pateikė teismui atsiliepimus į ieškovo ieškinį bei patikslintus ieškinius ir nurodė, kad su ieškovo paskutiniu patikslintu ieškiniu sutiko tik toje dalyje, kurioje atidalijimas galimas natūra, tačiau ieškovo pateiktas IĮ „Aplanas“ iš esmės neatitinka jau esamam ir 1999-04-01 d. tarp ieškovo ir atsakovės sudarytam bei abiems pasirašytam bei įstatymo tvarka patvirtintam žemės sklypo planui, kuriame kiekvienam iš šalių priklausančios žemės sklypo ribos 2002-02-11 d. yra pažymėtos kadastro žemėlapyje VĮ „Registrų centras“, ką patvirtina žemės sklypo planas, kuris turi būti kadastrinėje byloje, be to, visiškai neaišku, kokia žemės sklypo dalį plane pažymėtą indeksu C ieškovas siūlo naudoti šalims bendrai, nebent tai žemė po pastatais, todėl žemės sklypas negali būti atidalintas pagal IĮ „Aplanas“ pasiūlytą variantą ir tokiu atveju turi būti taikomas UAB „Geolimbas“ žemės sklypo atidalijimo variantas, kurio ribos nesiskiria nuo pažymėtu VĮ „Registrų centras“, šiame žemės sklype atsižvelgiant į tai, jog ieškovui ir atsakovei kiti pastatai, pažymėti plane (t. y. juos pažymėjo ir IĮ „Aplanas“ ir UAB „ Geolimbas“) priklauso nuosavybės teise po ½ dalį, todėl siekiant atidalijimo proporcingumo ir ekonomiškumo principo tarp šalių, kad ieškovui liktų du ūkiniai pastatai jam atidalijamam žemės sklype, o atsakovei liktų atidalijamas vienas ūkio pastatas tarp taško 9 ir 8 MN, o visas kitas žemės sklypas išlikų toks pats, todėl šalims atsirado galimybė suformuoti du atskirus nekilnojamojo turto objektus, netrukdant vienas kitam, kas ir yra numatyta su atsakovės priešieškiniu pateiktuose planuose. Atsakovė taip pat nurodė, jog 12.01 kv. m. kambaryje IĮ „Aplanas“ pirmo aukšto namo plane pažymėtame indeksu 1-3 (A) ji gyveno ir gyvena iki šiol ir mainais už tai davė ieškovui sutikimą į didesnį žemės sklypo dalį, nors turėjo teisę įgyti ginčo sklypą lygiomis dalimis. Atsakovė pateikė teismui priešieškinį ir nurodė, jog IĮ „Aplanas“ atidalijimo pasiūlymas dėl rūsio ir pirmojo aukšto patalpų, neatitinka nei paties ieškovo nei jos interesų, o atsakovės pateiktas UAB „GEO Baltija“ atidalijimo planas leidžia įvykdyti realų atidalijimą, kadangi pagal šį planą be žalos visam objektui yra suformuojami du atskiri nekilnojamojo turto vienetai, kuriais abu bendraturčiai gali nevaržomai naudotis ir jais disponuoti, be to, taip pat UAB „Geolimbas“ parengė ir ginčo žemės sklypo atidalijimo planą, be to, pagal faktines aplinkybes ir padėtį, atsakovė ir jos šeimos nariai iki šiol naudojasi pirmojo aukšto patalpomis ieškovo IĮ „Aplanas“ schemoje pažymėtomis.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
Vilniaus miesto apylinkės teismas 2013 m. lapkričio 25 d. sprendimu nusprendė ieškovo ieškinį patenkinti visiškai, atidalinant iš bendrosios dalinės nuosavybės gyvenamąjį namą, esantį (duomenys neskelbtini), Vilniuje (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), pagal 2011-05-12 dienos IĮ „Aplanas“ parengtą atsidalijimo planą, kuriame indeksu A pažymėtas patalpas indeksais: R-4, R-5, R-6, rūsio patalpas, 1-6, 1-7, 1-8, pastogės patalpas, įskaitant laiptų aikštelę 2,25 kv.m., 1-6, patalpas pirmame aukšte priskirtinos naudotis ieškovui, o indeksu B pažymėtas patalpas indeksais : R-l, R-2, R-3, rūsio patalpas, 1-1, 1-2, 1-4, 1-5, pirmame aukšte ir laiptų aikštelę 1,86 kv.m. priskirtinos naudotis atsakovei ; patvirtintinas žemės sklypo, esančio adresu (duomenys neskelbtini), Vilniuje (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), atidalijimas pagal 2011-06-09 dienos IĮ „Aplanas“ parengtą atsidalijimo planą, kuriame indeksu A pažymėtą žemės plotą (309 kv.m.) priskirti naudotis ieškovui, o indeksu B pažymėtą žemės plotą (200 kv.m.) priskirti naudotis atsakovei bei indeksu C pažymėtą žemės plotą (94 kv.m.) priskirti naudotis bendrai, o priešieškinį atmesti.
Teismas konstatavo, kad šalių pateiktus nekilnojamojo turto atsidalinimo planus, atsakovės siūlomas ginčo žemės bei namo atidalijimo planas iš esmės pažeidžia bendraturčių interesus, t. y. tokiu būdu sumažina ieškovo turimą žemės sklypo plotą 18 kv.m. plotu, kuris nėra bendra su atsakove nuosavybė, bet yra asmeninė ieškovo nuosavybė. Be to, atsakovės parengtame plane atsakovei yra priskirta didesnė dalis bei nenumatytas joks kompensavimo mechanizmas, o ginčo patalpos yra skirtingo naudingumo ir atsakovei tokiu būdu tektų didesnė ginčo gyvenamųjų patalpų dalis, be to, atsakovė, patenkinus jos priešieškinį, siūlo ateityje atlikti tam tikrus atitinkamus rekonstrukcijos darbus, kurių savalaikis neatlikimas ateityje taip pat suponuotų naują konfliktinę situaciją ir naują ginčą tarp šalių.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į jį argumentai
Atsakovė (apeliantė) A. G. pateikė apeliacinį skundą, kuriuo prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir priimti naują sprendimą – patenkinti priešieškinį. Apeliantė savo skundą grindžia šiais argumentais:
1) Pirmosios instancijos teismas visiškai nevertino byloje esančių įrodymų, susijusių su žemės sklypo išpirkimu iš valstybės. Ieškovas A. A. pagal 2000-10-10 valstybinės ne žemės ūkio paskirties pirkimo-pardavimo sutartį įsigijo 356 kv.m. ploto žemės sklypo dalį 603 kv.m. žemės sklype, esančiame (duomenys neskelbtini), Vilniuje. Pirkimo-pardavimo sutarties 9 punkte nurodyta, kad prie sutarties pridedamas parduodamo žemės sklypo planas M1:500, kaip neatskiriama sudedamoji šios sutarties dalis (b.l. 7,8, 13). 2000-10-10 valstybinės ne žemės ūkio paskirties pirkimo-pardavimo sutartis su žemės sklypo planu įregistruota viešame registre, todėl žemės sklypo ribos, nustatytos 1999-04-01 parengtame ir 2000-02-09 suderintame plane yra privalomos ieškovui ir atsakovei. Pirmosios instancijos teismas dėl 2000-10-10 ieškovo pirkto žemės sklypo dalies plano nepasisakė ir tenkino ieškinio reikalavimą padalinti žemės sklypą pagal IĮ „Aplanas“ parengtą planą, kuriame atsakovės įsigyta žemės sklypo dalis nepagrįstai sumažinta.
Žemesnės instancijos teismas
2) Vilniaus miesto apylinkės teismas 2013-11-25 sprendimu padalino tarp bendrasavininkų patalpas gyvenamajame name neįvertinęs tai, kad viešame Nekilnojamojo turto registre užfiksuota, jog namas buvo rekonstruotas ir pakeitimai neįregistruoti. Teismas nepasiūlė bylos šalims pateikti gyvenamojo namo kadastrinius matavimus, atitinkančius faktiniai padėčiai. Klausimas dėl turto padalinimo tarp bendrasavininkų neišspręstas formaliai, kas apsunkins teismo sprendimo įvykdymą.
Atsiliepimas
Ieškovas A. A. pateikė atsiliepimą į pareikštą apeliacinį skundą. Su apeliaciniu skundu nesutiko ir prašo jį atmesti kaip nepagrįstą. Ieškovas iš esmės sutinka su pirmosios instancijos teismo padarytomis išvadomis. Pažymi, jog:
1) teismas tenkindamas ieškinį, pagrįstai nurodė, kad atsakovės parengtas planas negali būti priimtas, nes jame numatyta atsakovei (apeliantei) daugiau žemės, nei ji yra įsigijusi, o ieškovo planas parengtas atsižvelgiant į aukščiau nurodytą sutartį ir atitinka šalių turimiems plotams.
2) pagal ieškovo parengtą projektą namą galima atidalinti natūra be jokios žalos namui, bei nepažeidžiant bendraturčių teisių, kas numatyta CK 4.80 straipsnio 2 dalyje.
3) apeliantės parengti planai pažeistų ieškovo turtines teises, sumažėtų tiek įsigyto sklypo dalis, tiek valdomo namo dalis, o apeliantas net nenurodo kaip ieškovui bus kompensuota.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Pagal Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 320 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatas, bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą, neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Apeliacinės instancijos teismas ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nustatytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Byloje tarp šalių yra kilęs ginčas dėl namo ir žemės sklypo atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės.
CK 4.80 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad kiekvienas bendraturtis turi teisę reikalauti atidalyti jo dalį iš bendrosios dalinės nuosavybės. Atidalijimas iš bendrosios nuosavybės yra bendraturčio nuosavybės teisės į dalį bendrojoje nuosavybėje įgyvendinimo būdas, taip pat vienas iš bendrosios nuosavybės teisės pasibaigimo pagrindų, nes, šiuo būdu bendraturčiui įgyvendinus subjektinę nuosavybės teisę, bendrosios nuosavybės teisė pasibaigia. Atsižvelgdamas į bendrosios dalinės nuosavybės valdymo, naudojimo ir disponavimo apribojimus, susijusius su kitų bendraturčių teisėmis, bei į iš to galinčias kilti problemas ir bendraturčių nesutarimus, kasacinis teismas yra pabrėžęs, kad, sprendžiant bendraturčių nuosavybės teisių įgyvendinimo klausimus, prioritetas turi būti suteikiamas visiškam daikto atidalijimui, kaip geriausiai užtikrinančiam maksimalų įstatymų nustatytą bendraturčių nuosavybės teisių įgyvendinimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. spalio 31 d. nutartis, priimta civilinėje byloje S. J. v. A. J., bylos Nr. 3K-3-459/2007; 2008 m. lapkričio 11 d. nutartis, priimta civilinėje byloje A. R. v. V. R., bylos Nr. 3K-7-466/2008; 2009 m. lapkričio 9 d. nutartis, priimta civilinėje byloje L. S. ir kt. v. R. E. B., bylos Nr. 3K-3-482/2009). Taip pat teismų praktikoje ne kartą pabrėžta bendraturčių pareiga išnaudoti visas galimybes suderinti savo valią dėl bendro daikto, bendradarbiauti, kooperuotis ir aktyviai ieškoti visiems bendraturčiams priimtino sprendimo būdo bei optimaliausio atidalijimo varianto (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2003 m. rugsėjo 8 d. nutartis, priimta civilinėje byloje V. J. ir kt. v. S. B. ir kt., bylos Nr. 3K-3-780/2003; 2005 m. gruodžio 5 d. nutartis, priimta civilinėje byloje A. M. v. A. U. ir kt., bylos Nr. 3K-3-638/2005; kt.). Šią pareigą derindamas su visiško bendraturčių atidalijimo prioritetu kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad kito bendraturčio nenoras, jog būtų įvykdytas atidalijimas, nereiškia, kad toks nuosavybės teisės įgyvendinimo būdas negalimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. lapkričio 11 d. nutartis, priimta civilinėje byloje A. R. v. V. R., bylos Nr. 3K-7-466/2008).
Atidalyti prašantis bendraturtis turi aiškiai įvardyti, kokį atskirą nekilnojamąjį daiktą prašo suformuoti ir priklausomai nuo tokio pasirinkimo – pagrįsti jo suformavimo būdą. Atidalijus iš bendrosios dalinės nuosavybės, pasikeičia buvusio bendro daikto teisinis režimas, t. y. suformuojami atskiri nuosavybės teisės objektai, todėl turi atitikti jiems teisės aktų keliamus reikalavimus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. birželio 8 d. nutartis, priimta civilinėje byloje R. U. v. E. C., bylos Nr. 3K-3-260/2009), o teikiami atidalijimo variantai turi būti įmanomi įgyvendinti techniškai, po atidalijimo turi būti užtikrintas tolesnis tokio turto naudojimo racionalumas. Dar vienas reikalavimas įgyvendinant teisę atidalyti iš bendrosios dalinės nuosavybės – prašomas suformuoti atskiras daiktas turi atitikti bendraturčio dalį bendrosios dalinės nuosavybės teisėje, jeigu tai objektyviai ir techniškai įmanoma.
Nagrinėjamu atveju iš bylos medžiagos matyti, kad ieškovas siekia įgyvendinti savo nuosavybės teises į jam nuosavybės teise priklausančio namo bei prie namo esančio žemės sklypo dalį. Tam prieštarauja apeliantė.
Kiekviena šalis privalo įrodyti tas aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu, išskyrus atvejus, kai yra remiamasi aplinkybėmis, kurių nereikia įrodinėti (CPK 12 str.). Kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismas pagrįstai tenkino ieškinį. Iš šalių pateiktų nekilnojamojo turto atsidalinimo planų matyti, kad atsakovės siūlomas ginčo žemės bei namo atidalijimo planas iš esmės pažeidžia bendraturčių interesus – sumažina ieškovo turimą žemės sklypo plotą 18 kv.m. plotu, kuris nėra bendra su atsakove nuosavybė, o yra asmeninė ieškovo nuosavybė. Be to, pagal apeliantės pateiktą planą, reikėtų atlikti atitinkamus rekonstrukcijos darbus, kurių savalaikis neatlikimas, kaip pagrįstai nurodo pirmosios instancijos teismas, ateityje taip pat suponuotų naują konfliktinę situaciją ir naują ginčą tarp šalių. Pagal ieškovo pateiktą ginčo turto atidalijimo planas tokių esminių bendraturčių teisių pažeidimų nenumato ir iš esmės atitinka abiejų bendraturčių teisėtus interesus. Kolegijos nuomone, įgyvendinus pateiktą ieškovo planą, po atidalijimo bus labiau užtikrintas tolesnis ginčo turto naudojimo racionalumas.
Kolegijos nuomone, teismas įvertino visus pateiktus byloje rašytinius įrodymus, tame tarpe ir apeliaciniame skunde nurodytas aplinkybes, ir priėmė pagrįstą sprendimą.
Ieškovas prašo priteisti iš apeliantės 1500 Lt išlaidų teisinei pagalbai apmokėti apeliacinės instancijos teisme. Kadangi apeliantės skundas atmetamas, todėl vadovaujantis LR CPK 93 str., 98 str. ieškovui iš apeliantės priteistinos šio patirtos bylinėjimosi išlaidos apeliacinės instancijos teisme.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teismas,
nusprendė:
A. G. apeliacinį skundą atmesti.
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. lapkričio 25 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Priteisti A. A. iš A. G. 1500 Lt bylinėjimosi išlaidų.