Klaipėdos apygardos teismo nutartis

teismo posėdyje išnagrinėjęs Klaipėdos apygardos prokuratūros Klaipėdos apylinkės prokuratūros prokuroro M. P. skundą dėl Klaipėdos rajono apylinkės teismo ikiteisminio tyrimo teisėjo M. Ū. 2016 m. sausio 26 d. nutarties,

Aprašomoji dalis

nustatė:

2015-08-24 Klaipėdos apskrities VPK Klaipėdos rajono PK pagal A. B. pareiškimą buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas Nr. 01-1-47335-2015 dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 167 straipsnio 1 dalyje, požymius, t. y. dėl to, jog 2015-08-22, apie 16 val., A. B. savo gyvenamajame bute, (duomenys neskelbtini), surado daiktą, panašų į pasiklausymo, sekimo įrangą.

Klaipėdos apygardos prokuratūros Klaipėdos apylinkės prokuratūros prokuroras M. P. 2015-11-02 nutarimu ikiteisminį tyrimą Nr. 01-1-47335-2015 nutraukė, nes nepadaryta veika, turinti nusikaltimo požymių. Šį nutarimą pareiškėjos A. B. atstovas advokatas H. M. apskundė aukštesniajam prokurorui.

Klaipėdos apygardos prokuratūros Klaipėdos apylinkės prokuratūros vyriausiojo prokuroro pavaduotojas S. L. 2015-12-14 nutarimu pareiškėjos A. B. atstovo advokato H. M. skundo netenkino, Klaipėdos apygardos prokuratūros Klaipėdos apylinkės prokuratūros prokuroro M. P. 2015-11-02 nutarimo nepanaikino. Šį nutarimą pareiškėjos A. B. atstovas advokatas H. M. apskundė ikiteisminio tyrimo teisėjui.

Klaipėdos rajono apylinkės teismo ikiteisminio tyrimo teisėjas M. Ū. 2016-01-26 nutartimi pareiškėjos A. B. atstovo advokato H. M. skundą patenkino, Klaipėdos apygardos prokuratūros Klaipėdos apylinkės prokuratūros vyriausiojo prokuroro pavaduotojo S. L. 2015-12-14 nutarimą, kuriuo paliktas galioti Klaipėdos apygardos prokuratūros Klaipėdos apylinkės prokuratūros prokuroro M. P. 2015-11-02 nutarimas, ir Klaipėdos apygardos prokuratūros Klaipėdos apylinkės prokuratūros prokuroro M. P. 2015-11-02 nutarimą panaikino.

Skundu apygardos teismui Klaipėdos apygardos prokuratūros Klaipėdos apylinkės prokuratūros prokuroras M. P. prašo Klaipėdos rajono apylinkės teismo ikiteisminio tyrimo teisėjo M. Ū. 2016-01-26 nutartį panaikinti ir priimti dėl skundo naują sprendimą – pareiškėjos A. B. atstovo advokato H. M. skundą atmesti. Tvirtina, kad teismas neteisingai vertino įtariamojo V. B. duotus parodymus, t. y. nevertino to, kad V. B. parodė, jog šiuo metu su žmona A. B. vyksta skyrybų procesas, butas, esantis (duomenys neskelbtini), priklauso ir jam, todėl jis turi leidimą ir gali į butą įeiti kada nori. Šią aplinkybę patvirtina nutartis civilinėje byloje Nr. 2S-109-826/2016. V. B. buvo nereikalingas A. B. sutikimas, norint jam laikyti prie svetainėje esančio radiatoriaus pritvirtintą pasiklausymo aparatą. Be to, įtariamasis V. B. apklausos metu paaiškino, kad pasiklausymo įrangą už 130 eurų nusipirko neturėdamas jokio konkretaus tikslo, aparatą paslėpė, kad nerastų A. B. bei kiti į butą pas žmoną atėję asmenys. V. B. taip pat parodė, kad jis savo žmonos pokalbių nesiklausė. Netikėti V. B. duotais parodymais nėra pagrindo. Daugiau liudytojų, kurie nurodytų kitokias aplinkybes, nėra. Kitomis priemonėmis išsiaiškinti įtariamojo V. B. elgesio subjektyvinę pusę nėra galimybių. Įvertinus minėtus įtariamojo V. B. duotus parodymus, teismo reikalavimas papildomai aiškintis įtariamojo V. B. elgesio subjektyvinę pusę, tai yra motyvus ir tikslus, yra netikslingas. Be to, įtariamasis gali atsisakyti duoti parodymus. Atlikus ikiteisminio tyrimo veiksmus – kratą, surasti neteisėtai apie A. B. privatų asmens gyvenimą surinktos informacijos nepavyko. Prokuroro nuomone, spręsdamas veikos kvalifikavimo klausimą pagal BK 167 straipsnį, ikiteisminio tyrimo teisėjas nepagrįstai rėmėsi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartimi Nr. 2K-198/2013. Prokuroro įsitikinimu, Lietuvos Respublikos teisės sistemoje yra pakankamai nemažai priemonių, kuriomis asmuo, manantis, kad jo teisės yra pažeistos, gali efektyviai apginti savo interesus ir nebūtinai kaskart pasinaudodamas baudžiamosios, baudžiamojo proceso teisės normomis. Baudžiamosios teisės, baudžiamojo proceso normos tėra tik viena iš teisės sistemos sudedamųjų dalių, tačiau nebūtinai jos yra veiksmingiausios ir vienintelės, siekiant apginti pažeistas teises. Teisės teorijoje minėtosios normos yra traktuojamos kaip „ultima ralio“, t. y. kaip paskutinė priemonė, kuria asmuo gali ginti, jo įsitikinimu, pažeistas teises. Sankcijų įtvirtinimo baudžiamaisiais įstatymais turi būti imamasi tik tada, kai neįmanoma kitomis socialinėmis, teisinėmis priemonėmis (ap)ginti teisinių gėrių, kurie yra pažeidinėjami. Civiliniame kodekse nustatyta, kad įgyvendindami teises ir pareigas, asmenys turi laikytis įstatymų, gerbti bendro gyvenimo taisykles ir geros moralės principus, veikti sąžiningai, laikytis protingumo ir teisingumo principų. Draudžiama piktnaudžiauti savo teise, t. y. įgyvendinti civilines teises tokiu būdu ir tokiomis priemonėmis, kurios be teisinio pagrindo pažeistų ar varžytų kitų asmenų teises ar įstatymų saugomus interesus ar darytų žalos kitiems asmenims arba prieštarautų subjektinės teisės paskirčiai (CK 1.137 straipsnis). Kai asmuo įgyvendina turimą subjektinę teisę sąmoningai ignoruodamas šiuos įstatymo reikalavimus, laikoma, kad jis veikia savavališkai, o kai toks savavališkas teisės vykdymas padaro didelės žalos kito asmens teisėms ar teisėtiems interesams, atsiranda pagrindas taikyti baudžiamąją atsakomybę už savavaldžiavimą. Ikiteisminio tyrimo metu neturi būti keliamas tikslas būtinai bet kokiomis priemonėmis ir būdais apkaltinti konkretų asmenį nusikalstamos veikos padarymu. Prokuroro nuomone, atsižvelgiant į byloje esančius duomenis, ikiteisminio tyrimo teisėjo priimtas sprendimas naikintinas.

Atsiliepimu į skundą pareiškėjos A. B. atstovas advokatas H. M. prašo Klaipėdos apygardos prokuratūros Klaipėdos apylinkės prokuratūros prokuroro M. P. skundą atmesti, skundžiamą nutartį palikti nepakeistą. Advokatui nesuprantama, kokiais duomenimis remiasi prokuroras, teigdamas, jog V. B. turi teisę lankytis bute, (duomenys neskelbtini). Klausimas dėl V. B. teisės lankytis minėtame bute buvo išspręstas Klaipėdos rajono apylinkės teismo 2015-02-10 nutartimi, tačiau 2015-11-02 nutartimi įpareigojimas A. B. leisti V. B. naudotis butu panaikintas ir pritaikyta kita laikinoji apsaugos priemonė – V. B. butu naudotis uždrausta. V. B., kaimynų paaiškinimais, ne kartą buvo atėjęs į butą tik labai trumpam laikui. Tai sukėlė A. B. įtarimų, ar V. B. atvykimai nėra susiję su bandymais rinkti informaciją. Tai, kad V. B. lankėsi minėtame bute, būtent su tikslu sekti A. B., pasitvirtino, nes A. B. surado paslėptą pasiklausymo įrangą. Įrenginys „GSM MMS Alarm spy camera X009B“, kurį savo gyvenamojoje vietoje surado A. B., yra specialiai pritaikytas pasiklausymui. Vien įrenginio pavadinimas – „spy camera“ (angl. šnipinėjimo kamera) rodo šio prietaiso paskirtį. Advokatas pažymi, kad V. B. pripažino, kad jis įsigijo minėtą įrenginį, kad jis šį įrenginį bute paslėpė už radiatoriaus, ir ne šiaip jį tik laikė. V. B. pats paaiškino, kad įsigytas sekimo įrenginys, turi atskirą SIM kortelę, jis įsijungia tada, kai į įrenginį paskambinama iš telefono. V. B. patvirtino ir tai, kad jis įdėjo SIM kortelę į įsigytą sekimo įrenginį, į šį įrenginį skambino apie 15 kartų. Taip paslėpęs įrenginį, realiai pradėjo sekimo veiksmus. Šiuo atveju visiškai neturi reikšmės tai, ar A. B. realiai surinko duomenis apie A. B.. Lieka tik išsiaiškinti, kokia tyčios forma veikė įtariamasis. Advokatas pažymi, kad ydinga praktika asmens tyčios turinį nustatinėti tik iš įtariamojo ar kaltinamojo paaiškinimų, nes pagal teismų praktiką kaltės turinys atskleidžiamas ne vien tik kaltininko prisipažinimu padarius nusikalstamą veiką, jis nustatomas ir tiriant bei vertinant ir išorinius (objektyviuosius) nusikalstamos veikos požymius: atliktus kaltininko veiksmus, jų pobūdį, intensyvumą, būdą ir panašiai (pvz. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010-10-05 nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-447/2010). Taigi, nepriklausomai nuo to, ar V. B. duos ar atsisakys duoti paaiškinimus, jo tyčios turinys turės būti nustatinėjamas ir iš objektyviųjų veikos požymių. Advokato nuomone, ikiteisminio tyrimo teisėjas pagrįstai rėmėsi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartimi baudžiamojoje byloje Nr. 2K-198/2013, nes šiame ikiteisminiame tyrime nagrinėjama analogiška situacija, kai sekimo įranga buvo sumontuota kol kas ir A. B. ir V. B. priklausančiame bute, tačiau nustatyta, kad šiuo butu naudojasi tik A. B.. Sprendžiant klausimą dėl veikos kvalifikavimo pagal BK 167 straipsnį, lemiamą reikšmę turi ne daikto nuosavybės teisė, o tai, kas šiuo daiktu naudojasi. BK 167 straipsnyje numatyta formali nusikalstamos veikos sudėtis, t. y. baudžiamosios atsakomybės taikymui nebūtina nustatyti veikos padarinius. Tai nulemia ir nusikalstamos veikos baigtumo momento nustatymą – ši nusikalstama veika laikoma baigta, atlikus veiksmus, kuriais neteisėtai buvo renkama (o ne jau surinkta) informacija apie privatų asmens gyvenimą. Skunde pažymima, kad jau šiuo metu yra pakankamas pagrindas manyti, kad V. B. atliko veiksmus, kuriais buvo renkama informacija apie privatų A. B. gyvenimą. BPK 2 straipsnis numato, kad prokuroras ir ikiteisminio tyrimo įstaigos kiekvienu atveju, kai paaiškėja nusikalstamos veikos požymių, privalo pagal savo kompetenciją imtis visų įstatymų numatytų priemonių, kad per trumpiausią laiką būtų atliktas tyrimas ir atskleista nusikalstama veika, todėl tai, kad yra galimybė ginti pažeistas nukentėjusiojo teises ir civilinio proceso tvarka, neatleidžia prokuroro nuo BPK 2 straipsnyje įtvirtintos pareigos vykdymo, kai akivaizdžiai nustatyti nusikalstamos veikos požymiai, kaip yra šiuo atveju.

Motyvuojamoji dalis

Skundas atmestinas.

Aukštesniosios instancijos vertinimu, Klaipėdos rajono apylinkės teismo ikiteisminio tyrimo teisėjas M. Ū. 2016-01-26 nutartimi patenkino pareiškėjos A. B. atstovo advokato H. M. skundą ir Klaipėdos apygardos prokuratūros Klaipėdos apylinkės prokuratūros vyriausiojo prokuroro pavaduotojo S. L. 2015-12-14 nutarimą, kuriuo paliktas galioti Klaipėdos apygardos prokuratūros Klaipėdos apylinkės prokuratūros prokuroro M. P. 2015-11-02 nutarimas, bei Klaipėdos apygardos prokuratūros Klaipėdos apylinkės prokuratūros prokuroro M. P. 2015-11-02 nutarimą panaikino pagrįstai ir teisėtai.

Pagal BK 167 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas neteisėtai rinko informaciją apie privatų asmens gyvenimą. Šios nusikalstamos veikos objektas yra asmens privataus gyvenimo neliečiamumas, dalykas – informacija, kurios turinį sudaro žinios apie privatų žmogaus gyvenimą. Nusikaltimo objektyvioji pusė pasireiškia neteisėtu informacijos apie privatų asmens gyvenimą rinkimu.

BK 167 straipsnyje baudžiamoji atsakomybė nustatyta už neteisėtą informacijos apie privatų asmens gyvenimą rinkimą, kuriuo kėsinamasi į asmens privataus gyvenimo neliečiamumą. Nusikaltimas laikomas baigtu atlikus veiksmus, kuriais neteisėtai buvo renkama informacija apie privatų žmogaus gyvenimą. Privataus gyvenimo sąvoka yra gana plati, BK 167 straipsnyje nedetalizuojama, todėl apie tai, kas yra konkretaus asmens privataus gyvenimo dalis, kokia informacija patenka į konkretaus asmens privataus gyvenimo sferą, teismas sprendžia įvertinęs byloje nustatytų aplinkybių ir faktų visumą. Informacijos rinkimo samprata apima visus įmanomus tam skirto neteisėto veikimo būdus – asmens sekimą, jo paties ar jo būsto stebėjimą, pokalbių klausymąsi ir pan.

Prokuroras ir ikiteisminio tyrimo įstaigos kiekvienu atveju, kai paaiškėja nusikalstamos veikos požymių, privalo pagal savo kompetenciją imtis visų įstatymų numatytų priemonių, kad per trumpiausią laiką būtų atliktas tyrimas ir atskleista nusikalstama veika (BPK 2 straipsnis).

Teismui pateiktos ikiteisminio tyrimo medžiagos duomenimis neginčytinai nustatyta, kad A. B. gyvenamajame bute, (duomenys neskelbtini), buvo surasta pasiklausimo aparatūra. Apklausiamas kaip įtariamasis V. B. patvirtino, kad pasiklausimo įrenginį minėto buto svetainėje, už radiatoriaus, paslėpė būtent jis. Įtariamasis V. B. taip pat neneigė, jog iš minėto buto jis buvo išsikraustęs, o į butą atvažiuodavo tik dėl to, kad butas priklausė ir jam, tuo metu vyko skyrybų procesas. V. B. apklausos metu teigė, kad jis nusipirko pasiklausimo įrenginį, neturėdamas jokio konkretaus tikslo, tačiau tokia V. B. nurodyta aplinkybė yra visiškai neįtikinama. Akivaizdu, kad jeigu V. B., nusipirkęs įrenginį, norėjo jį laikyti neva ir jam priklausančiame bute, (duomenys neskelbtini), šio įrenginio slėpti po radiatoriumi visiškai nereikėjo. Tačiau iš paties V. B. parodymų matyti, kad jis buvo išsiaiškinęs tokio įrenginio veikimo principą, kad tokiu įrenginiu, įdėjus SIM kortelę ir paskambinus į jį, galima pasiklausyti pokalbių, jis įrenginį ne tik paslėpė, bet net 15 ir daugiau kartų į jį skambino. Be to, atkreiptinas dėmesys į tai, kad V. B. nusipirko pasiklausimo įrenginį būtent tuo metu, kai išsikraustė iš minėto buto, kuriame pasiliko gyventi A. B.. Visos šios aplinkybės leidžia pagrįstai abejoti V. B. nurodytu argumentu, kad jis neva įrenginį tik pasidėjo taip, kad jo nesurastų A. B., ar pas ją atėję asmenys. Kadangi vyko skyrybų procesas, todėl logiška, be to, nepaneigta bylos duomenimis, kad V. B. tikėjosi išgirsti iš žmonos pokalbių jam naudingos informacijos. Nors tuo metu V. B. ir galėjo lankytis minėtame jų bute, tačiau tai nereiškia, kad jam būnant bute, A. B. būtų kalbėjusi kažkokias svarbias ir V. B. naudingas aplinkybes, kad ir susijusias su skyrybų procesu, todėl tai galėjo išgirsti tik paslėpęs pasiklausimo įrenginį ir neteisėtai rinkdamas informaciją. 2015 metų rugpjūčio mėnesio pabaigoje V. B. atvažiavo į butą pasiimti būtent pasiklausimo įrenginio, bet jo nebebuvo. Aplinkybė, jog V. B. apie A. B. informacijos apie jos privatų gyvenimą nesurinko, ar ji kratos metu nebuvo surasta, nereiškia, jog jis jos neteisėtai nerinko iš viso, ir jam neatsiranda baudžiamoji atsakomybė pagal BK 167 straipsnio 1 dalį.

Šiuo atveju Klaipėdos apygardos prokuratūros Klaipėdos apylinkės prokuratūros prokuroras M. P. 2015-11-02 nutarimu nutraukdamas ikiteisminį tyrimą Nr. 01-1-47335-2015 ir tvirtindamas, kad nėra jokių duomenų, patvirtinančių, kad V. B. pažeidė asmens privataus gyvenimo neliečiamumą, iš esmės rėmėsi tik įtariamojo V. B. parodymais, tačiau visiškai neatsižvelgė į kitus ikiteisminio tyrimo metu surinktus duomenis. Klaipėdos apygardos prokuratūros Klaipėdos apylinkės prokuratūros prokuroro M. P. 2015-11-02 nutarime nurodytas argumentas, kad A. B. negalėjo konkrečiai nurodyti, kokią iš jos informaciją V. B. siekė surinkti, yra visiškai nepagrįstas, kadangi iš bylos duomenų akivaizdu, kad V. B. buvo aktuali informacija, susijusi su jų skyrybomis. Be to, A. B. galbūt kito jos pasiklausimo tikslo ir negalėjo žinoti, nes šią aplinkybę žino tik V. B.. Be to, aplinkybė, kad A. B. negalėjo nurodyti, kokia informacija V. B. turėjo būti aktuali, nepaneigia ikiteisminio tyrimo metu surinktų duomenų, kad tokia informacija apie A. B. privatų gyvenimą buvo renkama.

Baudžiamojo proceso paskirtis yra ginant žmogaus ir piliečio teises bei laisves, visuomenės ir valstybės interesus greitai, išsamiai atskleisti nusikalstamas veikas ir tinkamai pritaikyti įstatymą, kad nusikalstamą veiką padaręs asmuo būtų teisingai nubaustas ir niekas nekaltas nebūtų nuteistas. Pažymėtina, kad Lietuvos Respublikos BPK 1 straipsnyje išvardytų nuostatų įgyvendinimas dažnai užbaigiamas tik tada, kai baudžiamoji byla perduodama nagrinėti teismui.

Esant aptartoms aplinkybėms, Klaipėdos rajono apylinkės teismo ikiteisminio tyrimo teisėjo M. Ū. 2016-01-26 nutartis yra teisėta ir pagrįsta, todėl skunde nurodytais motyvais nekeistina ir nenaikintina.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 442 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teismas

nutaria:

Klaipėdos apygardos prokuratūros Klaipėdos apylinkės prokuratūros prokuroro M. P. skundą atmesti, Klaipėdos rajono apylinkės teismo ikiteisminio tyrimo teisėjo M. Ū. 2016 m. sausio 26 d. nutartį palikti galioti.

Nutartis neskundžiama.