Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartis

viešame teisiamajame posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje A. A., a. k (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, (duomenys neskelbtini) išsilavinimo, studijuojantis užsienyje (duomenys neskelbtini), nevedęs, gyvenantis (duomenys neskelbtini), neteistas,

kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 straipsnio 1 dalį.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

A. A. kaltintas tuo, kad 2021 m. rugpjūčio 11 d. apie 10.30 val., būdamas namo laiptinėje, adresu (duomenys neskelbtini), konflikto metu vieną kartą kumščiu trenkė O. K. į veidą, tuo padarydamas nežymų sveikatos sutrikdymą, pasireiškusį žaizda kairės akies viršutiniame voke su kraujosruva akies vokuose, t. y. šiais veiksmais kaltintas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 1 dalyje.

Kitų objektų apžiūros protokolas patvirtina, kad 2022-01-03 buvo apžiūrėtas Bendrojo pagalbos centro (BPC) pateiktas garso įrašas, kuriame užfiksuotas nukentėjusiojo O. K. pranešimas dėl kilusio konflikto ir, kad jį sumušė kaimynas, jam bėga kraujas. Nežino ar reikia medikų pagalbos (1 t., b. l. 87-88).

Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus specialistės R. G. specialisto išvadoje Nr. G 2089/2021(01) nurodyta, kad O. K. padaryta žaizda kairės akies viršutiniame voke su kraujosruva akies vokuose, kietu buku daiktu, tikėtina smūginiu kieto buko daikto poveikiu. Sužalojimui padaryti pakako vieno trauminio poveikio. Sužalojimas pagal savo pobūdį visumoje kvalifikuojamas nežymiu sveikatos sutrikdymu. Įprastinėmis sąlygomis patiriant tokio pobūdžio sužalojimą yra juntamas fizinis skausmas (1 t., b. l. 58-59).

Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus specialistės J. B. 2021-11-16 specialisto išvadoje Nr. G 3076/2021 (01) konstatuota, kad A. A. medicinos dokumentuose sužalojimų neaprašyta (1 t., b. l. 113).

Iš UAB (duomenys neskelbtini) 2022-03-26 charakteristikos matyti, kad A. A. dirbo šioje bendrovėje ir užsirekomendavo, kaip draugiškas, pareigingas darbuotojas, sugebėdavo išlikti ramus stresinėse situacijose bei priimti tinkamus sprendimus. Darbą paliko dėl studijų užsienyje, kur siekia įgyti naujų papildomų žinių įmonės ir projektų valdyme (2 t., b. l. 9).

Motyvuojamoji dalis

Įrodymų vertinimas, veikos kvalifikavimas ir teismo išvados

Lietuvos Respublikos BK 140 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad baudžiamoji atsakomybė kyla tam, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukėlė žmogui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino. Šia nusikalstama veika kėsinamasi į žmogaus kūno neliečiamumą (tik fizinio skausmo sukėlimo atveju) arba į sveikatą (nežymiai ar trumpam laikui ją sutrikdžius). Ši nusikalstama veika apima smurtavimą, tiek nepaliekantį žymių, bet sukeliantį fizinį skausmą, tiek nežymiai ar trumpam sutrikdantį sveikatą. BK 140 straipsnio 1 dalyje numatytas nesunkus nusikaltimas yra tyčinis, padaromas tiesiogine ar netiesiogine tyčia (BK 15 str. 2, 3 d.). Už neatsargų fizinio skausmo sukėlimą kitam žmogui ar nežymų sveikatos sutrikdymą baudžiamoji atsakomybė nekyla. Kaltės turinys atskleidžiamas ne tik kaltinamojo, nukentėjusiojo parodymais, bet ir vertinant objektyviuosius požymius, faktines aplinkybes – kaltininko veiksmus, jų pobūdį, intensyvumą, būdą ir panaudotas priemones, padėtį, buvusią juos padarant, konflikto priežastį, eigą, kilusius padarinius ir pan. (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-76/2007, 2K-P-1/2014, 2K-7-130-699/2015, 2K-65-489/2018 ir kt.).

Teismas, ištyręs ir įvertinęs baudžiamojoje byloje surinktus įrodymus, konstatuoja, kad A. A. 2021 m. rugpjūčio 11 d. apie 10.30 val., būdamas namo laiptinėje, adresu (duomenys neskelbtini), konflikto metu vieną kartą kumščiu trenkė O. K. į veidą, tuo padarydamas nežymų sveikatos sutrikdymą, pasireiškusį žaizda kairės akies viršutiniame voke su kraujosruva akies vokuose.

Kaltinamasis A. A. neneigė, kad jis vieną kartą trenkė nukentėjusiam O. K. į veido sritį ir prakirto antakį, tačiau tai padarė gindamasis nuo O. K. užpuolimo. Nukentėjusiam O. K. padarytą sužalojimą patvirtina paties nukentėjusiojo parodymai, vaizdo įrašas iš kurio matyti, kad buvo sužalotas nukentėjusiojo antakis ir bėga kraujas, taip pat, kad iki sužalojimo paskui nukentėjusįjį laiptais žemyn lipa A. A., nukentėjusysis ištraukia telefoną ir filmuoja iš paskos ramiai einantį A. A., o šis, bando uždengti telefoną, kad nukentėjusysis nefilmuotų, ko pasėkoje įvyksta susistumdymas. Nukentėjusiojo pranešimas Bendrajam pagalbos centrui patvirtina, kad jį sumušė jaunuolis iš kaimyninio buto, o specialisto išvadoje nurodyta, kokie sužalojimai buvo padaryti O. K.. Byloje nėra abejonių, kad nukentėjusįjį O. K. sužalojo A. A., tarp jo veiksmų ir kilusių padarinių yra priežastinis ryšys ir jo veika formaliai atitinka BK 140 straipsnio 1 dalyje numatyto nusikaltimo požymius, tačiau vien tik šių aplinkybių nepakanka pripažinti A. A. kaltu pagal BK 140 straipsnio 1 dalį. Analizuojant įvykio metu susiklosčiusią situaciją, taip pat atsižvelgiant į A. A. parodymus, kad jis veikė gindamasis nuo nukentėjusiojo O. K. neteisėtų veikų būtina įvertinti jo veiksmus BK 28 straipsnio 2 dalies (būtinoji gintis) taikymo aspektu.

Dėl būtinosios ginties

BK 28 straipsnio 2 dalis nustato, kad asmuo neatsako pagal šį kodeksą, jeigu jis, neperžengdamas būtinosios ginties ribų, padarė baudžiamajame įstatyme numatyto nusikaltimo ar nusižengimo požymius formaliai atitinkančią veiką gindamasis ar gindamas kitą asmenį, nuosavybę, būsto neliečiamybę, kitas teises, visuomenės ar valstybės interesus nuo pradėto ar tiesiogiai gresiančio pavojingo kėsinimosi. Pagal susiformavusią teismų praktiką būtinąja gintimi pripažįstamas tam tikras atkirtis pavojingam kėsinimuisi į baudžiamojo įsatymo ginamas vertybes. Kėsinimasis, nuo kurio galima būtinoji gintis, turi būti pavojingas, realus ir akivaizdus. Jo pavojingumą rodo tai, kad besikėsinantis asmuo siekia pažeisti ar pažeidžia baudžiamojo įstatymo saugomas vertybes, nurodytas BK 28 straipsnio 2 dalyje: asmenį (jo gyvybę, sveikatą, lytinę laisvę ir pan.), nuosavybę, būsto neliečiamybę, kitas teises, visuomenės ar valstybės interesus. Pavojingumas priklauso nuo kėsinimosi intensyvumo, naudojamų priemonių, užpuolikų ir besiginančiųjų jėgų santykio, galimos žalos dydžio ir pan. Kėsinimosi realumas konstatuojamas tada, kai kėsinimasis yra tikras, egzistuoja objektyviai, o ne besiginančiojo vaizduotėje. Tai reiškia, kad besikėsinančiųjų į minėtas vertybes asmenų elgesys yra išreikštas išoriškai, toks, kurį kiti asmenys gali stebėti, matyti, girdėti ir patirti tokio elgesio padarinius. Kėsinimasis laikomas akivaizdžiu, kai jis yra pradėtas ar tiesiogiai gresia besiginančiojo ar kito asmens teisėms, valstybės ar visuomenės interesams, t. y. kai reali žala jau daroma arba jos grėsmė yra visiškai aiški (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-428/2010, 2K-205/2010, 2K-7-313/2012, 2K-221-511/2018 ir kt.). Pažymėtina ir tai, kad būtinosios ginties institutas skirtas gintis nuo pavojingų kėsinimųsi, o ne nuo pavojingų asmenų (kasacinės nutartys Nr. 2K-336/2008, 2K-173/2011).

Iš bylos medžiagos nustatyta, kad 2021 m. rugpjūčio 11 d. apie 10.30 val., A. A. ir O. K. išėjo iš savo butų, esančių trečiame aukšte toje pačioje laiptinėje ir abu lipo laiptais žemyn link pašto dėžučių. O. K. ėjo pirmas, o A. A. iš paskos. Teismo posėdyje nukentėjusysis O. K. parodė, kad jam išeinant iš buto, jo telefonas buvo įjungtas ir gulėjo kišenėje. Jam rakinant buto duris, A. A. jį pastumė į nugarą, bet pagalvojo, kad tai eilinė provokacija ir nieko nesakydamas pradėjo leistis laiptais žemyn. Eidamas pajuto iš nugaros, kad A. A. eina prie pat jo ir, kad kažkas įvyks (kas įvyks - nekonkretizavo ir detaliau nepaaiškino). A. A. pradėjo kažką „burbuliuoti“, tada jis atsisuko į jo pusę, ištraukė telefoną iš kišenės ir pradėjo filmuoti jo veidą. Tuo metu A. sudavė jam per rankas, norėdamas išmušti telefoną iš rankų, bet išmušti nepavyko, tik nuo smūgio išsijungė telefonas, todėl nepavyko visko nufilmuoti. Jie apsižodžiavo ir eidami atsidūrė tarp pirmo - antro aukštų prie pašto dėžučių. Tuo metu kaltinamasis sudavė jam antrą kartą per telefoną, o jis (O. K.) pastūmė kaltinamąjį nuo savęs. A. A. norėjo suduoti jam į veidą, bet kumštis lengvai praslydo šonu. Jis pastūmė A. A. dar kartą, kuris buvo pasilenkęs ir nieko jam nedarė. A. A. atsistojo ant kojų ir sudavė jam (O. K.) smūgį kumščiu prie akies į kairę pusę. Kai A. A. buvo pasilenkęs, jis pastūmė jį antrą kartą, A. A. pasilenkė smarkiau, todėl jis (O. K.) pagalvojo, kad A. A. bijo, bet šis greitai atsistojo ir trenkė jam kumščiu. Kraujas pasirodė nuo antro smūgio, po pirmo smūgio skausmo nebuvo. Nežino, kodėl A. A. buvo susilenkęs. Jis su koja jam nespyrė, tuo metu filmavo ir negalėjo suduoti, be to smūgių iš kojos A. A. negalėjo suduoti ir dėl to, kad laiptinėje mažai vietos. Jis pastūmė A. A. du kartus į krūtinę, nespyrė į pilvą ir netrenkė kumščiu į dešinį smilkinį.

O. K. pareiškime policijai nurodė, kad 2021-08-11 apie 10.30 val jis rakino savo buto Nr. (duomenys neskelbtini) duris, kai išgirdo, kad asmuo išėjo iš (duomenys neskelbtini) buto ir jis (pareiškėjas) buvo pastumtas į nugarą. Kada laiptinėje jis išsitraukė iš kišenės mobilųjį telefoną ir norėjo nufilmuoti, kaip minėtas asmuo norėjo jį įžeidinėti, kabinėtis prie jo, gavo du smūgius per rankas. Asmuo norėjo išmušti telefoną iš jo rankų ir rėkė, kad jis neturi teisės filmuoti. Tuomet jis (pareiškėjas) pastūmė asmenį nuo savęs ir gavo du smūgius į veidą, pajuto, kad bėga kraujas. Buvo prakirstas kairės akies antakis. Dalį įvykio pavyko nufilmuoti (1 t., b. l. 1-2).

Palyginus nukentėjusiojo O. K. teisme duotus paaiškinimus ir pareiškime policijai išdėstytas aplinkybes su jo paties nufilmuotais ir tyrimui pateiktais vaizdo ir garso įrašais iš savo telefono matyti, kad pirmame įraše pavadinimu 20210811_104240, kurio trukmė 44 sekundės, užfiksuota, kad mobiliojo rušio telefonas yra įjungtas filmavimo režime, girdisi uždaromų ir rakinamų durų garsas, laikomų raktų, užsegamo/atsegamo užtrauktuko garsai, tačiau jokių garsų, kad nukentėjusysis būtų užpultas, pastumtas į nugarą, žodžiais ar veiksmais išprovokuotas, ką jis pavadino eiline provokacija, neužfiksuota. Nors vaizdo įrašo nesimato (telefonas guli kišenėje), tačiau gerai girdisi visi aplinkiniai garsai. Toliau vaizdo įraše nuo 40 sekundės matosi, kad O. K. lipdamas žemyn laiptais ištraukia telefoną iš kišenės, filmuoja prieš save esančius laiptus, matosi laiptinėje esančios pašto dėžutės, tuomet jis atsisuka su telefonu atgal ir iš arti pradeda filmuoti paskui jį laiptais lipantį A. A. bei klausia jo „ką nori?“, o A. A. ranka siekia uždengti telefoną, kad jo nefilmuotų ir tuo metu vaizdo įrašas nutrūksta. Taigi, šiame įraše nėra fiksuota, kad A. A. būtų žodžiu, veiksmu ar kaip nors kitaip išprovokavęs konfliktą. A. A. neatliko smurtinių veiksmų prieš O. K., tik norėjo uždengti ranka telefoną, kad jo nefilmuotų. Įraše taip pat nėra užfiksuota, kad A. A. būtų rėkęs, kad jis neturi teisės filmuoti, kaip teigė O. K. savo pareiškime policijai. Nukentėjusysis O. K. nepaaiškino A. A., kodėl jį filmuoja viešoje vietoje – daugiabučio namo laiptinėje, pats A. A. neprašė jo filmuoti ar fotografuoti. Antrame vaizdo įraše, pavadinimu 20210811_104417, matomas save filmuojantis nukentėjusysis, jam bėga kraujas iš prakirsto kairiojo antakio. Nukentėjusysis lipa laiptais ir prasilenkdamas su A. A. jį stumteli, šis pasako „tu nepulk manęs, ko čia puoli mane“, o nukentėjusysis atsako „pažiūrėsim, čimočnikas ble“. Iš karto po jo žodžių girdimas A. A., kuris pasako „ko čia puoli mane“, vaizdo įrašo pabaigoje nukentėjusysis pasako necenzūrinį žodį ir pagrasina: „o dabar“ ir su šiais žodžiais vaizdo įrašas pasibaigia. Taigi šiame įraše matosi, kad įžeidinėja A. A. ir jo atžvilgiu necenzūrinius žodžius vartoja O. K.. Daugiau konflikto vaizdo įrašų nėra, tačiau palyginus kaltinamojo ir nukentėjusiojo parodymus sutampa aplinkybė, kad A. A. siekė uždengti ranka, kad jo nefilmuotų O. K., o šis tokį kaltinamojo veiksmą traktavo, kaip sudavimą per ranką, siekiant išmušti telefoną, ir todėl A. A. stūmė nuo savęs, spyrė į pilvą ir kurį laiką jis buvo pasilenkęs. Nors O. K. aiškina, kad jis nespyrė A. A., tačiau neneigia, kad A. A. buvo susilenkęs, o kodėl susilenkė, teigia nežinantis, gal jo bijojo. Tačiau teismas, palyginęs abiejų konflikte dalyvavusių asmenų parodymus, mano, kad A. A. buvo spirta su koja į pilvą, nes kitaip būtų nelogiška konflikto metu, vykstant susistumdymui, be jokios priežasties stovėti susilenkus (susirietus). A. A. patvirtino, kad O. K. jam spyrė du kartus, o jis dengėsi nuo smūgių ranka, dėl to ranką paskui skaudėjo, ji buvo patinusi. Kaip nurodė A. A., jis gavo nuo O. K. vieną smūgį ranka į dešinį smilkinį ir du smūgius su koja į pilvą. Iš įvykio vietos ir patalpų apžiūros protokolo (nuotrauka Nr. 3) matyti, kad laiptinėje prie pašto dėžučių yra pakankamai vietos dviejų asmenų grumtynėms, taip pat yra vietos įspirti koja į pilvą. Nors O. K. teigia, kad jis negalėjo spirti, nes tuo metu filmavo, tačiau akivaizdu, kad telefoną jis laikė rankomis, kojos buvo laisvos ir galėjo laisvai įspirti. Atsižvelgiant į tai, teismas daro išvadą, kad nukentėjusiojo parodymai yra nenuoseklūs ir prieštaringi, tuo tarpu kaltinamojo A. A. parodymai yra nuoseklūs, jis viso proceso metu aiškiai pasakojo įvykio aplinkybes, nurodė, kad konfliktą išprovokavo ir jį užpuolė pats nukentėjusysis ir tokiais jo parodymais teismas neturi pagrindo netikėti. Be to, kaltinamojo paaiškinimus dėl jo užpuolimo patvirtina ir jo pateiktas 2021-08-17 nutarimas iš policijos, kad jis buvo kreipęsis dėl ikiteisminio tyrimo O. K. pradėjimo, tačiau policija atsisakė pradėti ikiteisminį tyrimą, motyvuodama tuo, kad nepadryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių (BPK 3 str. 1 d. 1 p.), nes nepakanka vien tik sąlyčio su kito žmogaus kūnu, būtina, kad dėl to nukentėjęs asmuo pajustų skausmą ir toks pojūtis turi būti išreikštas, kad aplinkiniai suprastų nukentėjusiojo skausmą, arba turi būti kreipimasis į medikus pagalbos. Šiuo atveju matyti, kad A. A. jautė fizinį skausmą, nuo O. K. smūgių kojomis į pilvą buvo susilenkęs, laiptinėje liudininkų nebuvo, o po konflikto jis tą pačią dieną (2021-08-11) jis kreipėsi į VšĮ Vilniaus rajono centrinę polikliniką, skundėsi, kad kivirčo metu jį sužalojo kaimynas, jam svaigsta galva ir skauda dešinę plaštaką, kuri skausminga palpuojant ir jam nustatyta diagnozė T00.8 – paviršiniai sužalojimai, apimantys kitus kūno sričių derinius (1 t., b. l. 114-115). Dėl to policijos tyrėjo motyvai, kuriais jis atsisakė pradėti ikiteisminį tyrimą, prasilenkia su nustatytomis faktinėmis įvykio aplinkybėmis.

Teismas neturi pagrindo manyti, kad A. A. be jokios objektyvios priežasties būtų tyčia trenkęs O. K. į veido sritį ir praskėlęs antakį. Chrakteristikos iš buvusių darboviečių taip pat patvirtina, kad A. A. yra atsakingas, kultūringas darbuotojas, pagarbus kitų žmonių atžvilgiu, stegiasi išspręsti problemą abiem pusėm priimtinu būdu. Iš charakteristikų nėra duomenų, kad A. A. būtų konfliktiškas ar agresyvus žmogus. Kaltinamojo pateikti duomenys taip pat rodo, kad tarp O. K. ir A. A. šeimos yra nusistovėję konfliktiški santykiai, kad O. K. rašinėja ir daugiabučio namo laiptinėje kabina įvairius A. A. šeimą žeminančius raštelius, taip pat O. K. konfliktuoja ir su kitais kaimynais (2 t., b. l. 26-35), o tai rodo, jog pats nukentėjusuysis yra linkęs į konfliktus.

Aukščiau nurodytos faktinės aplinkybės bei aptartas teisinis reguliavimas patvirtina, kad kaltinamojo A. A. veiksmai atitiko būtinosios ginties sąlygas, nes jis gynėsi nuo O. K. agresijos, jo pradėto pavojingo, realaus ir akivaizdaus fizinio kėsinimosi, kuris egzistavo realiai ir objektyviai, buvo išreikštas išoriškai ir turėjo padarinius sveikatai – buvo suduoti keli smūgiai A. A. į galvą ir pilvą, jis jautė fizinį skausmą, buvo sumušta dešinės rankos plaštaka, jam svaigo galva, todėl gindamasis nuo O. K. pradėto užpuolimo, trenkė jam vieną smūgį į veido sritį. O. K. padaryti sužalojimai neperžengė būtinosios ginties ribų. Nors buvo praskeltas nukentėjusiojo antakis ir bėgo kraujas, tačiau pats nukentėjusysis nesijautė stipriai sužalotas, nuo GMP iš pradžių atsisakė, norėjo važiuoti į darbą. Specialisto išvadoje konstatuota, kad nukentėjusiajam buvo nežymiai sutrikdyta sveikata, jam nebuvo padaryti sunkesni sužalojimai, todėl darytina išvada, kad A. A. gynyba atitiko kėsinimosi pobūdį ir pavojingumą, būtinosios ginties ribos nebuvo peržengtos. Atsižvelgiant į tai, teismas sprendžia, kad kaltinamajam A. A. baudžiamoji byla turi būti nutraukta, esant baudžiamąją atsakomybę šalinančiai aplinkybei - būtinajai ginčiai (BPK 3 straipsnio 1 dalies 7 punktas, 254 straipsnio 4 dalis).

Ikiteisminio tyrimo metu A. A. paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (1 t., b. l. 148-149) panaikintina nuo nutarties paskelbimo dienos (BPK 139 straipsnio 1 dalis).

Kaltinamasis A. A. ir galima laiduotoja D. A. prašė atleisti kaltinamąjį nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, laiduotoju paskiriant jo motiną D. A., tačiau šie prašymai negali būti svarstomi, nes kaltinamasis savo kaltę pripažino tik iš dalies ir nesutiko atlyginti nukenėjusiam padarytos žalos, todėl nėra BK 40 straipsnio 2 dalies 2 ir 4 punkte privalomų laidavimo sąlygų. Dėl to nėra teisinio pagrindo svarstyti prašymus dėl laidavimo instituto taikymo. Atsižvelgiant į tai, kaltinamojo A. A. ir galimos laiduotojos D. A. prašymai dėl laidavimo paliekami nenagrinėti (2 t., b. l. 6, 10).

Dėl civilinių ieškinių, daiktinių įrodymų

Pagal BPK 109 straipsnį asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti įtariamajam ar kaltinamajam arba už įtariamojo ar kaltinamojo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį.

Vilniaus teritorinė ligonių kasa pareiškė civilinį ieškinį dėl 49,04 Eur žalos atlyginimo dėl nukentėjusijam O. K. suteiktų medicinos paslaugų (1 t., b. l. 64-66). Šį civilinį ieškinį A. A. atlygino ir pateikė 2022-01-13 banko „Swedbank“ mokėjimo nurodymą (1 t., b.l. 151-152), todėl byla šioje dalyje dėl Vilniaus teritorinės ligonių kasos pareikšto civilinio ieškinio nutrauktina.

Civilinis ieškovas O. K. pareiškė civilinį ieškinį dėl 500 Eur neturtinės žalos atlyginimo (1 t., b. l. 44).

BPK 115 straipsnis reglamentuoja civilinio ieškinio išsprendimą teismui priėmus apkaltinamąjį ar išteisinamąjį nuosprendį, tačiau nereglamentuoja civilinio ieškinio išsprendimo nutraukus bylą baudžiamąją atsakomybę šalinančių aplinkybių pagrindu, tame tarpe ir pagal BK 28 straipsnį. CK 6.269 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad asmuo, padaręs žalos teisėtai gindamasis ar gindamas kitą asmenį, neatsako už užpuolikui padarytą žalą. Teismas konstatavo, kad nukentėjusiajam O. K. kaltinamasis A. A. nežymiai sutrikdė sveikatą veikdamas būtinosios ginties sąlygomis, siekdamas apsaugoti (apginti) save, savo sveikatą nuo nukentėjusiojo O. K. veiksmų, t. y. jo veikoje nebuvo neteisėtumo, todėl nesant civilinės atsakomybės būtinosios sąlygos - veiksmų neteisėtumo, pareikštas civilinis ieškinys atmestinas.

Daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – CD laikmena (1 vnt.) su vaizdo ir garso įrašais (voke prie bylos 1 tomo galinio viršelio), paliktina saugoti baudžiamojoje byloje.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 3 straipsnio 1 dalies 7 punktu, 254 straipsnio 4 dalimi, 318 straipsniu,

nutaria:

A. A., kaltintam pagal BK 140 straipsnio 1 dalį, baudžiamąją bylą nutraukti, esant BK 28 straipsnio 2 dalyje numatytai baudžiamąją atsakomybę šalinančiai aplinkybei – būtinajai ginčiai.

Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti panaikinti nuo nutarties paskelbimo dienos – 2022 m. birželio 10 d.

Bylos procesą dėl Vilniaus teritorinės ligonių kasos pareikšto civilinio ieškinio nutraukti.

Civilinio ieškovo O. K. civilinį ieškinį dėl 500 Eur neturtinės žalos atlyginimo atmesti.

Daiktą, turintį reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – CD laikmeną su vaizdo ir garso įrašais palikti saugoti baudžiamojoje byloje.

Nutartis per dvidešimt dienų nuo jos paskelbimo dienos gali būti skundžiama Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.