Alytaus apylinkės teismo nutartis

Įžanginė dalis

Lazdijų rajono apylinkės teismo teisėja Asta Vailionienė, civilinėje byloje pagal G. Ž. ieškinį atsakovei Lietuvos Respublikai dėl žalos atlyginimo,

Aprašomoji dalis

n u s t a t ė:

2014 m. kovo 10 d. priimti ieškovo reikalavimai, kuriais jis prašo priteisti iš atsakovės 83 Lt skolos už nesuteiktas paslaugas, 250 Lt, kuri atsirado dėl pareigūnų veikimo (neveikimo) atsiradusio turtinės žalos bei 5 000 Lt neturtinės žalos (b. l. 46).

2014 m. kovo 28 d. atsakovės atstovo atsiliepime į ieškinį keliamas bylos rūšinio teismingumo bendrosios kompetencijos ar administraciniam teismui klausimas. Atsakovės atstovas nurodo, kad ginčai dėl administracine veikla padarytos žalos atlyginimo patenka į Administracinių bylų teisenos įstatymo 15 straipsnio 1 dalies 3 punkte numatytą administracinio teismo nagrinėjamų ginčų kategoriją ir yra teismingi administraciniam teismui.

Bylos rūšinį teismingumą bendrosios kompetencijos ar administraciniam teismui lemia teisinio santykio, iš kurio kilo ginčas, pobūdis (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 36 straipsnio 2 dalis), o kai teismui kyla abejonių dėl bylos rūšinio teismingumo bendrosios kompetencijos ar administraciniam teismui, šiuos klausimus išsprendžia speciali teisėjų kolegija (CPK 36 straipsnio 3 dalis).

Ieškovas savo reikalavimą grindžia tuo, kad pareigūnai netinkamai vykdė Lietuvos Respublikos aplinkos ministro įsakymu ,,Dėl medžiotojo bilieto paėmimo ir grąžinimo tvarkos“ nustatytas taisykles, dėl ko jam nebuvo išduotas laikinasis medžioklės bilietas bei paimtas šautuvas, kuris iki šiol negražintas. Pažymi ir tai, kad pareigūnai neišdavė administracinės medžiagos kopijų, nors už tai jis sumokėjo nurodytus 83 Lt.

CK 6.271 straipsnio 1 dalis numato, kad žalą, atsiradusią dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė; šio straipsnio 2 dalis apibrėžia, kad „valdžios institucija“ reiškia bet kokį viešosios teisės subjektą (valstybės ar savivaldybės instituciją, pareigūną, valstybės tarnautoją ar kitokį šių institucijų darbuotoją ir t. t.) atliekantį valdžios funkcijas; šio straipsnio 3 dalis numato, kad terminas „aktas“ reiškia bet kokį valdžios institucijos ar jos darbuotojų veiksmą (veikimą, neveikimą), kuris tiesiogiai daro įtakos asmenų teisėms, laisvėms ir interesams (valstybės ar savivaldybės institucijų priimami teisės ar individualūs aktai, administraciniai aktai, fiziniai aktai ir t. t., išskyrus teismo nuosprendžius, sprendimus ir nutartis). Pažymėtina, kad nors ginčas kilo tiriant administracinio teisės pažeidimo bylą, tačiau iš ieškovo nurodytų aplinkybių spręstina, kad žalos atsiradimo nesieja su teisingumo vykdymu.

Administracinių bylų teisenos įstatymo 15 straipsnio 1 dalies 3 punktas numato, jog bylas dėl žalos, atsiradusios dėl viešojo administravimo subjektų neteisėtų veiksmų, atlyginimo pagal Civilinio kodekso 6.271 straipsnį nagrinėja administraciniai teismai. Remiantis CPK 329 straipsnio 2 dalies 6 punktu bylų rūšinio teismingumo bendrosios kompetencijos ar administraciniam teismui taisyklių pažeidimas yra absoliutus sprendimo negaliojimo pagrindas, todėl byloje būtina kreiptis į specialią teismingumo kolegiją šiam klausimui išspręsti (CPK 36 straipsnio 4 dalis), nes tai labiausiai atitiktų CPK 7 straipsnyje įtvirtintus proceso koncentracijos ir ekonomiškumo principus

Rezoliucinė dalis

n u t a r i a:

Klausimą dėl civilinės bylos Nr. 2-198-743/2014 (teisminio proceso Nr. 2-27-3-00101-2014-3) rūšinio teismingumo perduoti spręsti Specialiai teisėjų kolegijai per Lietuvos Aukščiausiąjį Teismą.

Nutartis neskundžiama.