Vilniaus regiono apylinkės teismo sprendimas

Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų teisėja Dalia Zeniauskaitė

rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos K. B. patikslintą pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo – palikimo priėmimo faktiškai pradėjus jį valdyti, suinteresuotas asmuo K. A.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

3. Kaip nurodyta pareiškime, pareiškėja per įstatyme nustatytą 3 mėnesių terminą nuo tėvų mirties pradėjo faktiškai valdyti butą, kadangi jame gyvena nuo 2013 m. rugpjūčio 26 d., yra deklaravusi savo gyvenamąją vietą, valdo jį kaip savo. Pareiškėja, priimdama palikimą faktiškai pradėdama paveldimą turtą valdyti, savo valią išreiškė konkliudentiniais veiksmais, kurie akivaizdžiai rodo, kad ji palikimą priėmė ir išreiškė savo valią tapti turto savininke. Šį faktą patvirtina raštiški pareiškėjos kaimynių J. M., B. P., R. L. paaiškinimai, kuriuose nurodyta, jog pareiškėja palikėjams priklausančiame bute gyveno nuo 2013 m., rūpinosi buto būkle, mokėjo už komunalines paslaugas ir naudojosi butu, kaip savo. Pareiškėja po mamos mirties inicijavo paveldėjimo bylą, kreipdamasi į Vilniaus miesto pirmąjį notarų biurą. Kadangi kitais būdais gauti paveldėjimo teisės į tėčiui V. A. priklausiusią buto dalį pareiškėja neturi galimybių, todėl privalo kreiptis į teismą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, kad palikimą ji priėmė, paveldimą turtą pradėdama faktiškai valdyti. Prašomas nustatyti faktas sukurs teisinius padarinius (turtinių teisių atsiradimo ir pasikeitimo), nes šio juridinio fakto pagrindu turtas bus registruotas pareiškėjai nuosavybės teise, t. y. šiuo atveju juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymas yra reikšmingas palikimo priėmimo įforminimui ir teisinei registracijai viešame registre. Kiti paveldėtojai į V. A. palikimą nepretenduoja.

4. Suinteresuotam asmeniui K. A. procesiniai dokumentai įteikti tinkamai – Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau ir – CPK) 130 straipsnyje nustatyta tvarka. Suinteresuotas asmuo per teismo nustatytą terminą atsiliepimo į pareiškimą nepateikė .

5. Byla nagrinėjama rašytinio proceso tvarka, šalims ir jų atstovams nedalyvaujant.

Motyvuojamoji dalis

Patikslintas pareiškimas tenkintinas.

6. Juridiniai faktai – tai įvykiai, asmenų veiksmai ar neveikimas, taip pat kitos aplinkybės, dėl kurių atsiranda, pasikeičia ar nutrūksta tam tikri teisiniai santykiai ir atitinkamai atsiranda, pasikeičia ar baigiasi subjektinės teisės ir pareigos. Kai tam tikras juridinis faktas nėra akivaizdus arba nėra jį patvirtinančių dokumentų, asmuo negali įgyti atitinkamų subjektinių teisių arba įgyvendinti jau esamos subjektinės teisės. Tokiu atveju asmuo gali pasinaudoti įstatymo įtvirtinta galimybe kreiptis į teismą, prašydamas nustatyti tam tikrą juridinį faktą CPK 444, 445 straipsniai) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. spalio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-535-969/2015).

7. Pareiškėja K. B. prašo paveldėjimo tikslu nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad buto (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio adresu (duomenys neskelbtini), 1/2 priklausė palikėjui V. A.

8. Iš byloje esančių duomenų nustatyta, kad pareiškėjos tėvų G. A. ir V. A. santuoka įregistruota (duomenys neskelbtini) Vilniaus civilinės metrikacijos skyriuje (įrašo Nr. (duomenys neskelbtini)), jų santuoka nutraukta Vilniaus rajono apylinkės 1998 m. lapkričio 16 d. sprendimu, tačiau minėtu sprendimu turto, įgyto bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe, padalijimo klausimas nebuvo išspręstas. G. A. ir V. A. ištuokos liudijimas Vilniaus rajono savivaldybės administracijos civilinės metrikacijos skyriuje išduotas (duomenys neskelbtini) (įrašo Nr. (duomenys neskelbtini)). Iš 2022 m. liepos 21 d. Nekilnojamojo turto registro duomenų bazės išrašo matyti, kad G. A. vardu 1995 m. balandžio 7 d. įregistruotas butas (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), įgijimo pagrindas 1993 m. birželio 18 d. pirkimo-pardavimo sutartis Nr. (duomenys neskelbtini)), esantis adresu (duomenys neskelbtini) (toliau ir – butas).

9. Taigi, butas buvo įgytas G. A. ir V. A. santuokos metu, tačiau įregistruotas vieno iš sutuoktinių – G. A. vardu. Vilniaus rajono apylinkės 1998 m. lapkričio 16 d. sprendimu nutraukus santuoką, turto, t. y. buto padalijimo klausimas nebuvo išspręstas.

10. Iki Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau ir – CK) įsigaliojimo, t. y. iki 2001 m. liepos 1 d. sutuoktinių įregistruoto turto teisinis statusas nustatomas vadovaujantis 1969 m. Santuokos ir šeimos kodekso (toliau ir – SŠK) 21 straipsnio 3 dalimi, pagal kurią turtas, nors ir įregistruotas tik vieno sutuoktinio vardu, laikomas priklausančiu abiem sutuoktiniams, jeigu tas turtas įgytas susituokus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. spalio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-551/2006, 2011 m. spalio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-383/2011). Pagal CK patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymo 25 straipsnio 1 dalį CK trečiosios knygos VI skyriaus antrojo skirsnio normos, susijusios su sutuoktinių turto pagal įstatymus nustatytu teisiniu režimu, taikomos nepaisant to, ar tas turtas įgytas iki šio kodekso įsigaliojimo, ar jam įsigaliojus (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. gegužės 24 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-317/2013, 2015 m. birželio 11 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-378-248/2015). Pagal CK 3.87 straipsnį po santuokos sudarymo įgytas turtas laikomas bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe, išskyrus CK 3.89 straipsnyje numatytus atvejus. Tais atvejais, kai bendro turto režimas nustatytas įstatyme, preziumuojama, jog turtas, įgytas po santuokos sudarymo, yra bendroji jungtinė nuosavybė, kol nėra įrodyta, kad tai – vieno sutuoktinio asmeninė nuosavybė (CK 3.87 straipsnio 1 dalis, 3.88 straipsnio 2 dalis). CK 3.88 straipsnio 1 dalies 1 punkte nurodyta, kad bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe pripažįstamas turtas, įgytas po santuokos sudarymo abiejų sutuoktinių ar vieno jų vardu. Tiek santuokos nutraukimo metu , tiek dabar galiojantys teisės aktai įtvirtina prezumpciją, kad sutuoktinių dalys bendrojoje jungtinėje nuosavybėje yra lygios (SŠK 23 straipsnio 1 dalis, CK 3.117 straipsnio 1 dalis).

11. Nutraukus santuoką bendroji jungtinė nuosavybė pasibaigia, o turto, kuris pagal šeimos teisės normas buvo priskirtinas bendrajai jungtinei nuosavybei, teisiniam režimui nebetaikomos šeimos teisinius santykius reglamentuojančios teisės normos, t. y. tokiais atvejais, kai sutuoktiniams bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklausantis turtas nepadalijamas santuokos nutraukimo byloje, nutraukus santuoką, jis valdomas bendrosios dalinės nuosavybės teise, o buvę sutuoktiniai yra laikomi bendrosios dalinės nuosavybės dalyviais, kurie bendrosios dalinės nuosavybės teisės objektą valdo, juo naudojasi ir disponuoja bendru sutarimu (CK 4.72, 4.73 straipsniai, CK 4.75 straipsnio 1 dalis, 3.100 straipsnio 4 punktas) ir turi teisę reikalauti atidalyti kiekvienam jų tenkančią bendrosios dalinės nuosavybės teise valdomo turto dalį (CK 4.80 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. gegužės 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-219/2011). Remiantis CK 4.73 straipsnio 3 dalimi, jeigu bendrosios dalinės nuosavybės teisės konkretus kiekvieno bendraturčio dalių dydis nenustatytas, tai preziumuojama, kad jų dalys yra lygios.

12. Nagrinėjamu atveju byloje nėra duomenų, sudarančių pagrindą spręsti, kad vieno iš sutuoktinių po santuokos nutraukimo bendrosios dalinės nuosavybės teise valdyto turto dalis yra didesnė, todėl laikytina, kad prezumpcija, jog jų dalys bendrame turte yra lygios, nepaneigta. Kaip minėta, G. A. ir V. A. santuokoje įgytas turtas nutraukiant santuoką nebuvo padalytas, todėl laikytina, kad 1998 m. lapkričio 16 d. teismo sprendimu nutraukus (santuokos nutraukimas įregistruotas (duomenys neskelbtini)) G. A. ir V. A. santuoką, turtas jiems priklausė bendrosios dalinės nuosavybės teise lygiomis dalimis.

13. CPK 445 nustatyta, kad teismas nustato juridinę reikšmę turinčius faktus tik tada, kai pareiškėjas negali kitokia tvarka gauti tuos faktus patvirtinančių reikiamų dokumentų. Prašomas nustatyti juridinę reikšmę turintis faktas sukels pareiškėjai teisines pasekmes kaip įpėdinei gaunant paveldėjimo teisės liudijimą, pareiškėja neturi dokumentų, patvirtinančių šį juridinę reikšmę turintį faktą ir negali kitokia, t. y. ne teismo tvarka gauti dokumentų, patvirtinančių minėtą juridinę reikšmę turintį faktą.

14. Atsižvelgiant į aukščiau išdėstytą, konstatuojama, kad nutraukus pareiškėjos tėvų G. A. ir V. A. santuoką, bendroji jungtinė nuosavybė pasibaigė, o remiantis prezumpcija, kad sutuoktinių dalys bendrojoje jungtinėje nuosavybėje yra lygios, nustatomas juridinę reikšmę turintis faktas, kad V. A. (asmens kodas (duomenys neskelbtini)), mirusiam (duomenys neskelbtini), priklausė 1/2 buto (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio adresu (duomenys neskelbtini) (CK patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymo 25 straipsnis, SŠK 21 straipsnio 3 dalis, 23 straipsnio 1 dalis, CK 3.117 straipsnio 1 dalis, 4.73 straipsnio 3 dalis).

15. Pareiškėja taip pat prašo nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad po V. A. mirties jo palikimą, t. y. buto (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio adresu (duomenys neskelbtini), 1/2 dalį pareiškėja priėmė pradėdama faktiškai valdyti paveldimą turtą.

16. Palikimo priėmimas yra vienašalis sandoris, kuriuo įpėdinis išreiškia savo valią perimti palikėjo teises ir pareigas. Įpėdinio valia priimti palikimą turi būti išreiškiama įstatymo nustatytais būdais ir terminais. Palikimo atsiradimo faktas savaime nuosavybės teisės į palikimą įpėdiniui nesukuria. Įpėdinis, norėdamas įgyti palikimą, turi jį priimti. Įstatymo įtvirtinta keletas palikimo priėmimo būdų: įpėdinis pradeda faktiškai valdyti paveldėtą turtą arba paduoda palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimą dėl palikimo priėmimo (CK 5.50 straipsnio 2 dalis). Nurodyti veiksmai turi būti atliekami per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos (CK 5.50 straipsnio 3 dalis). Faktą, kad asmuo priėmė palikimą, pradėjęs faktiškai jį valdyti, nustato teismas, atsižvelgdamas į CK nustatytus ir teismų praktikoje suformuotus kriterijus. Pagal CK 5.51 straipsnio 1 dalį įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, jeigu jis pradėjo turtą valdyti, juo rūpintis kaip savo turtu (daiktą valdo, jį naudoja, prižiūri, juo disponuoja, moka atitinkamus mokesčius, kreipiasi į teismą, išreikšdamas valią priimti palikimą, prašydamas paskirti palikimo administratorių ir pan.). Įpėdinis, pradėjęs valdyti kokią nors palikimo dalį ar net kokį nors daiktą, laikomas priėmusiu visą palikimą.

17. Iš byloje esančių duomenų nustatyta, kad palikėjas V. A. mirė (duomenys neskelbtini). 2021 m. sausio 22 d. Testamentų registro išrašo duomenimis palikėjo V. A. vardu įregistruotų testamentų ar įregistruotų palikimo priėmimo faktų nėra. Teismas neturi duomenų, kad po V. A. mirties būtų užvesta paveldėjimo byla. Po palikėjo V. A. mirties ((duomenys neskelbtini)) jos dukra (pareiškėja) K. B. rūpinosi turtu kaip savo: iš pateiktų į bylą mokėjimo išrašų matyti, kad pareiškėja mokėjo mokesčius už suvartotą elektros energiją, dujas, vandenį, kitas namų paslaugas. Po palikėjo V. A. mirties pareiškėja liko gyventi bute, esančiame adresu (duomenys neskelbtini). Šią aplinkybę patvirtina ir Vilniaus rajono savivaldybės administracijos Rudaminos seniūnijos 2022 m. vasario 1 d. pažyma Nr. (duomenys neskelbtini), kurios duomenimis pareiškėja K. B. savo gyvenamąją vietą nuo 2013 m. rugpjūčio 26 d. deklaruoja adresu (duomenys neskelbtini).

18. Teismas pažymi, kad byloje surinkta pakankamai duomenų, jog K. B. nuolat rūpinosi turtu, kuris liko po jos tėvo V. A. mirties. Taigi, atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, teismas daro išvadą, kad K. B. priėmė palikimą po tėvo V. A. mirties faktiškai pradėdamas turtą valdyti.

19. Atkreiptinas dėmesys, kad bylose, kuriose sprendžiama dėl palikimo priėmimo fakto nustatymo, teismas nenustatinėja palikimo sudėties (palikto turto kiekio ar jo dalies) ir teismo sprendime nenurodo konkretaus turto kaip palikto palikimo.

20. Pareiškėja negali kitokia, t. y. ne teismo tvarka gauti dokumentus, patvirtinančius prašomą nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, todėl šis faktas nustatytinas teismine tvarka (CPK 445 straipsnis, CK 5.50 straipsnio 2 ir 3 dalys, 5.51 straipsnio 1 dalis).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 263, 270, 444-445, 448 straipsniais,

nusprendžia:

patikslintą pareiškimą tenkinti.

Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad V. A. (asmens kodas (duomenys neskelbtini)), mirusiam (duomenys neskelbtini), priklausė 1/2 buto (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio adresu (duomenys neskelbtini).

Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad pareiškėja K. B. (asmens kodas (duomenys neskelbtini)) palikimą, atsiradusį po tėvo V. A. (asmens kodas (duomenys neskelbtini)), mirusio (duomenys neskelbtini), mirties priėmė faktiniu valdymu nuo pat palikimo atsiradimo momento.

Juridinę reikšmę turintis faktas nustatytas paveldėjimo teisės liudijimo gavimo tikslu.

Sprendimas per 30 (trisdešimt) dienų gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmus.