Vilniaus apygardos teismo nutartis

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus pirmininkė Neringa Švedienė, rašytinio proceso tvarka susipažinusi su Vilniaus miesto apylinkės teismo civiline byla Nr. e2-19153-964/2018,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Vilniaus apygardos teismui perduotas spręsti klausimas dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo civilinės bylos Nr. e2-19153-964/2018 perdavimo nagrinėti kitam apygardos teismui. Vilniaus miesto apylinkės teismo civilinė byla pagal ieškovės J. Š. ieškinį atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos, dėl žalos, atsiradusios dėl neteisėtų teismo veiksmų nagrinėjant civilinę bylą, atlyginimo, trečiasis asmuo J. Š.Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. liepos 13 d. nutartyje nurodyta, kad byloje žala kildinama iš Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjų, nagrinėjusių civilines bylas Nr. 2-1-728/2013 (R. E.), Nr. 2-2264-866/2013 (A. P.) ir Nr. 2-4765-235/2016 (A. G.), neteisėtų veiksmų, kurie nors ir nėra byloje dalyvaujančiais asmenimis, tačiau jų veiksmus reiktų vertinti, abejones dėl bylos nagrinėjimo šiame teisme 2018 m. birželio 12 d. parengiamojo teismo posėdžio metu išreiškė ir ieškovės atstovas. Bylą nagrinėjančios teisėjos L. Š. nuomone, prielaidos, galinčios sukelti abejones dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjų nešališkumo, gali būti pašalintos tik perduodant bylą nagrinėti kitam apylinkės teismui.

Byla perduodama Vilniaus regiono apylinkės teismui.

Pagal CPK 34 str. 5 d. kai dalyvaujantis byloje asmuo yra teisėjas, teismo valstybės tarnautojas ar teismo darbuotojas ir byla teisminga teismui, kuriame jis dirba, arba kai teisme (išskyrus Lietuvos Aukščiausiąjį Teismą, Lietuvos apeliacinį teismą), kuriam teisminga byla, teisėju, teismo valstybės tarnautoju ar teismo darbuotoju dirba dalyvaujančio byloje asmens sutuoktinis (sugyventinis), vaikai (įvaikiai), tėvai (įtėviai), broliai, seserys (įbroliai, įseserės), taip pat dalyvaujančio byloje asmens sutuoktinio vaikai (įvaikiai), tėvai (įtėviai), broliai, seserys (įbroliai, įseserės), arba kai prieš paskiriant teisėjui nagrinėti bylą paaiškėja, kad tame teisme nėra teisėjų, turinčių teisę ją nagrinėti, byla perduodama nagrinėti kitam teismui šio straipsnio 3 dalyje nustatyta tvarka, išskyrus šio straipsnio 6 dalyje nurodytą atvejį. CPK 34 str. 3 d. nustatyta, kad klausimą dėl bylos perdavimo nagrinėti iš vieno apylinkės teismo kitam apylinkės teismui arba kitiems teismo rūmams išsprendžia apygardos teismo, kurio veiklos teritorijoje yra šie apylinkės teismai, pirmininkas arba šio teismo Civilinių bylų skyriaus pirmininkas, o kai teismas sudarytas iš teismo rūmų, – šio teismo pirmininkas.Tais atvejais, kai ieškovas reikalavimą valstybei dėl žalos atlyginimo pagal CK 6.272 straipsnio normas grindžia teismo, kuriam paduodamas ieškinys, ar jame dirbančių atskirų teisėjų neteisėtais veiksmais, šiame teisme dirbantys teisėjai paprastai neturėtų priimti procesinių sprendimų pagal pareikštą reikalavimą. Lietuvos apeliacinis teismas 2017 m. birželio 20 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2KT-88-943/2017 yra pažymėjęs, kad sprendžiant dėl tokio reikalavimo pagrįstumo, turėtų būti tiriamos su šio teismo ar jame dirbančių teisėjų galimai neteisėtais veiksmais ar neveikimu susijusios aplinkybės, nustatinėjamos kitos civilinės atsakomybės sąlygos. Suteikus teisę šiuos klausimus spręsti teismui, nustatinėjančiam jame dirbančių teisėjų veiksmų ar neveikimo teisėtumą byloje pagal ieškinyje pareikštą reikalavimą valstybei dėl žalos atlyginimo, objektyviam stebėtojui visuomet galėtų išlikti pagrįsta abejonė dėl ginčą nagrinėjančio teismo nešališkumo (Europos Žmogaus Teisių Teismo 2000 m. birželio 22 d. sprendimas byloje Coeme ir kt. v. Belgija, pareiškimo Nr. 32492/96; 2005 m. rugsėjo 6 d. sprendimas byloje Salov v. Ukraina, pareiškimo Nr. 65518/01).Vilniaus miesto apylinkės teismo civilinėje byloje ieškovė žalą kildina iš Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjų, nagrinėjusių civilines bylas Nr. 2-1-728/2013, Nr. 2-2264-866/2013 ir Nr. 2-4765-235/2016, neteisėtų veiksmų. Tai reiškia, kad bylos nagrinėjimo teisme metu tektų vertinti ir pasisakyti dėl atitinkamo Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjo veiksmų. Atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes ir siekiant pašalinti bet kokias abejones Vilniaus miesto apylinkės teismo nešališkumu, darytina išvada, kad Vilniaus miesto apylinkės teismo civilinė byla Nr. e2-19153-964/2018 negali būti nagrinėjama Vilniaus miesto apylinkės teisme, todėl perduotina nagrinėti Vilniaus regiono apylinkės teismui.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Civilinio proceso kodekso 34 straipsnio 3 ir 5 dalimis, laikinai einantis Civilinių bylų skyriaus pirmininko pareigas

nutaria:

Perduoti Vilniaus regiono apylinkės teismui nagrinėti Vilniaus miesto apylinkės teismo civilinę bylą Nr. e2-19153-964/2018.

Nutartis neskundžiama.