Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Lino Pauliukėno, teisėjų Remigijaus Preikšaičio ir Rasos Valentinienės,

teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo K. M. apeliacinį skundą dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2010 m. sausio 28 d. nuosprendžio, kuriuo K. M. nuteistas pagal BK 182 str. 1 d. (už sukčiavimą Ž. P. ir V. P. atžvilgiu) laisvės atėmimu 5 mėnesiams, pagal BK 182 str. 1 d. (už sukčiavimą A. R. atžvilgiu) laisvės atėmimu 6 mėnesiams, pagal BK 182 str. 1 d. (už sukčiavimą J. Š. ir Z. Š. atžvilgiu) laisvės atėmimu 8 mėnesiams, pagal BK 182 str. 1 d. (už sukčiavimą R. Š. ir L. P. atžvilgiu) laisvės atėmimu 6 mėnesiams, pagal BK 182 str. 1 d. (už sukčiavimą S. Č. atžvilgiu) laisvės atėmimu 6 mėnesiams. BK 63 str. 1 ir 4 d. nustatyta tvarka paskirtas bausmes subendrinus dalinio sudėjimo būdu, nustatyta 2 metų laisvės atėmimo bausmė. BK 63 str. 4 ir 9 d. nustatyta tvarka šią subendrintą bausmę subendrinus dalinio sudėjimo būdu su Plungės rajono apylinkės teismo 2008 m. rugsėjo 8 d. nuosprendžiu paskirta subendrinta bausme, galutinai nubaustas laisvės atėmimu 6 metams 6 mėnesiams. Bausmę skirta atlikti pataisos namuose, bausmės pradžią skaičiuojant nuo 2010 m. sausio 28 d., į bausmės laiką įskaityta pagal Plungės rajono apylinkės teismo 2008 m. rugsėjo 8 d. nuosprendį ir Šilalės rajono apylinkės teismo 2007 m. gruodžio 27 d. nuosprendį atlikta bausmė.

Aprašomoji dalis

nustatė:

K. M. nuteistas už tai, kad jis apgaule savo naudai įgijo svetimą turtą:

1) 2002 m. gegužės 1 d. rytą, tikslesnis laikas nenustatytas, UAB „Lietuvos kuras“ degalinėje, Liepojos g. 242, Klaipėdoje, 2002 m. gegužės 2 d. apie 14 val., 2002 m. gegužės 3 d. apie 23 val. ir 2002 m. gegužės 4 d. apie 16 val. namo kieme Kadagių 2/Klaipėdos 24, Klaipėdoje, turėdamas tyčią apgaulės būdu įgyti svetimą turtą, pateikdamas save kaip policijos pareigūną, žadėdamas padėti, kad nebūtų traukiama baudžiamojon atsakomybėn Ž. P., taip suklaidindamas nukentėjusiuosius Ž. P. bei V. P., iš Ž. P. ir V. P. gavo 1700 Lt,

2) 2002 m. gegužės 5 d. apie 22 val. prie Sausio 15-osios g. 4 namo Klaipėdoje, 2002 m. gegužės 6 d. apie 12 val. prie AB „Lietuvos dujos“ pastato Birutės g. 8, Klaipėdoje, 2002 m. gegužės 8 d. dienos metu, tikslesnis laikas nenustatytas, K. G. bute, (duomenys neskelbtini), turėdamas tyčią apgaulės būdu įgyti svetimą turtą, A. R. pažadėdamas pasinaudoti savo pažintimis ir įtakoti policijos pareigūnus, kad A. R. nebūtų traukiamas baudžiamojon atsakomybėn, tokiu būdu suklaidinęs A. R., gavo iš jo 1600 Lt,

3) 2002 m. gegužės 8 d. apie 13 val., 2002 m. gegužės 13 d. apie 13 val. ir 2002 m. gegužės 20 d. apie 10 val. J. Š. namuose (duomenys neskelbtini), turėdamas tyčią apgaulės būdu įgyti svetimą turtą, pateikdamas save kaip policijos pareigūną, žadėdamas padėti, kad būtų nuimtas areštas J. Š. automobiliui „VW Santana“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) taip pat žadėdamas padėti, kad J. Š. nebūtų traukiamas baudžiamojon atsakomybėn, tokiu būdu suklaidindamas nukentėjusiuosius J. Š. ir Z. Š., iš nukentėjusiųjų J. Š. ir Z. Š. gavo 2500 litų,

4) 2002 m. gegužės 7 d. apie 15 val. prie Sausio 15 g. 124 namo Klaipėdoje, turėdamas tyčią apgaulės būdu įgyti svetimą turtą, pateikdamas save kaip policijos pareigūną, žadėdamas padėti, kad R. Š. ir L. P. nebūtų traukiami baudžiamojon atsakomybėn, tokiu būdu suklaidindamas nukentėjusiuosius, gavo iš R. Š. ir L. P. 600 Lt,

5) 2002 m. gegužės 15 d. apie 11 val. S. Č. automobilyje „VW Golf“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) prie Priestočio g. 6, Klaipėdoje, turėdamas tyčią apgaulės būdu įgyti svetimą turtą, pateikdamas save kaip policijos pareigūną, žadėdamas padėti, kad S. Č. nebūtų traukiamas baudžiamojon atsakomybėn bei taip suklaidindamas nukentėjusįjį, gavo iš S. Č. 600 Lt.

Apeliaciniu skundu nuteistasis K. M. prašo sušvelninti jam paskirtą bausmę ir paskirti ją atlikti kalėjime. Nurodo, kad teismas prie 2008 m. rugsėjo 8 d. nuosprendžiu paskirtos subendrintos 5 metų laisvės atėmimo bausmės pridėdamas 1 metų 6 mėnesių skundžiamu nuosprendžiu paskirtos subendrintos 2 metų laisvės atėmimo bausmės dalį, paskyrė per griežtą galutinę 6 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmę. Teismas neatsižvelgė į tai, kad tuo metu, kai padarė nusikaltimus, už kuriuos jis nuteistas skundžiamu nuosprendžiu, jis nebuvo teistas ar kuo nors įtariamas. Jei šie nusikaltimai būtų ištirti 2002 metais, jam net nebūtų paskirta reali laisvės atėmimo bausmė, bausmės vykdymas būtų atidėtas, be to, būtų pritaikyta amnestija. Jis nekaltas, kad šie jo nusikaltimai tirti beveik 8 metus. Vertindamas jo asmenybę, teismas atsižvelgė tik į jo vėlesnius nusikaltimus, neatsižvelgė į tai, kad tuo metu jis jau buvo nedarbingas, 2 grupės invalidas, apgaulės būdu įgytus pinigus išleido savo šeimos ir mažo vaiko išlaikymui. Be to, paskirdamas 2 metų subendrintą bausmę (ji yra didesnė nei BK 182 str. 1 d. nustatytas laisvės atėmimo bausmės vidurkis), ir pridėdamas jos didelę dalį (1 metus 6 mėnesius) prie ankstesnės bausmės, teismas neatsižvelgė į jo atsakomybę lengvinančias aplinkybes, jog jis prisipažino padaręs nusikaltimus, padėjo juos tirti, yra invalidas. Taip pat teismas galėjo atsižvelgti į ankstesnių teismų, kurie jį nuteisdavo, praktiką - pritaikyti amnestiją ir pridėti prie ankstesnės bausmės tik 3 arba 6 mėnesius naujos bausmės. Kadangi jis buvo policijos rėmėjas, jį Marijampolės pataisos namuose esantys kaliniai pažįsta ir muša, reikalauja susimokėti už ramų gyvenimą. Pataisos namų administracija jam nepadeda, todėl jis prašo skirti bausmę atlikti Lukiškių tardymo izoliatoriuje-kalėjime.

Teismo posėdyje nuteistasis ir jo gynėja prašė apeliacinį skundą tenkinti, prokurorė prašė apeliacinį skundą atmesti. Nukentėjusieji prašė dėl apeliacinio skundo priimti sprendimą teismo nuožiūra.

Apeliacinis skundas atmestinas.

Nuteistasis K. M., nors ir būdamas iš dalies nedarbingu, per laikotarpį nuo 2002 m. gegužės mėn. iki 2006 m. rugpjūčio mėn., be 5 tyčinių savanaudiškų nusikaltimų nuosavybei, už kuriuos jis nuteistas skundžiamu nuosprendžiu, padarė eilę kitų tyčinių nusikalstamų veikų, tarp jų ir analogiškų nusikalstamų veikų nuosavybei, už kurias nuteistas 15 kartų, šiuo metu atlikinėja paskutiniu nuosprendžiu paskirtą laisvės atėmimo bausmę pataisos namuose. Tokiu savo elgesiu K. M. demonstruoja aiškų nenorą laikytis įstatymų bei stoti į dorą ir sąžiningą gyvenimo kelią, piktybinį polinkį daryti priešingus teisei veiksmus, todėl apylinkės teismas už tyčinius savanaudiškus nusikaltimus pagrįstai skyrė K. M. griežčiausias sankcijoje numatytas laisvės atėmimo bausmes. Paskirdamas nuteistajam K. M. už tyčinius nesunkius nusikaltimus ženkliai mažesnes už sankcijos vidurkį, net artimesnes minimaliam sankcijos dydžiui laisvės atėmimo bausmes, apylinkės teismas pakankamai atsižvelgė į nusikaltimų pavojingumo laipsnį ir pobūdį, taip pat į nuteistojo asmenybės pavojingumą visuomenei (sistemingai daro tyčines nusikalstamas veikas), padarytos turtinės žalos dydį ir savanaudiškus nusikaltimo motyvus, į atsakomybę lengvinančią aplinkybę, jog jis prisipažino ir gailisi nusikaltęs, į atsakomybę sunkinančių aplinkybių nebuvimą bei kitas BK 54 str. 2 d. numatytas reikšmingas, tame tarpe ir galinčias turėti įtakos nuteistojo padėties švelninimui (tokias, kaip jo neįgalumas) bylos aplinkybes. Skirdamas K. M. bausmes už atskirus nusikaltimus, teismas tinkamai vadovavosi bendraisiais bausmės skyrimo pagrindais ir tinkamai įvertino visas reikšmingas bausmės skyrimui aplinkybes, todėl laikyti K. M. paskirtas bausmes už atskirus nusikaltimus aiškiai per griežtomis kolegija neturi pagrindo.

Apylinkės teismas, bendrindamas už naujus nusikaltimus paskirtas bausmes tarpusavyje BK 63 str. nustatyta tvarka dalinio sudėjimo būdu, o po to šią subendrintą bausmę taip pat BK 63 str. nustatyta tvarka dalinio sudėjimo būdu su 2008 m. rugsėjo 8 d. nuosprendžiu paskirta subendrinta 5 metų laisvės atėmimo bausme, iš esmės BK 63 str. nuostatų nepažeidė, nors apylinkės teismo sprendimas šioje byloje pirmiausia subendrinti naujas bausmes, paskiriant tarpinę subendrintą 2 metų laisvės atėmimo bausmę, yra aiškiai perteklinis, kas savo ruožtu, sprendžiant iš apeliacinio skundo turinio, suklaidino nuteistąjį dėl pernelyg griežtos subendrintos galutinės bausmės. Iš esmės apylinkės teismas, paskirdamas galutinę 6 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmę, prie 2008 m. rugsėjo 8 d. nuosprendžiu paskirtos subendrintos 5 metų laisvės atėmimo bausmės pridėjo vidutiniškai po trijų su puse mėnesio dalį bausmių, paskirtų už 5 naujus nusikaltimus, t. y. iš viso 1 metus 6 mėnesius. Taigi, priešingai nei teigia apeliantas, apylinkės teismas skundžiamu nuosprendžiu prie ankstesnės subendrintos bausmės pridėjo ne didesnes naujų bausmių dalis, nei ankstesniais nuosprendžiais pridėdavo kiti teismai (2008 m. rugsėjo 8 d. nuosprendžiu prie ankstesnės 4 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmės pridėta 6 mėnesių naujos 1 metų 6 mėnesių už vieną nusikaltimą paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalis, ir paskirta galutinė 5 metų laisvės atėmimo bausmė; 2007 m. gruodžio 27 d. nuosprendžiu prie ankstesnės 4 metų 3 mėnesių laisvės atėmimo bausmės pridėta 3 mėnesių naujos 1 metų 3 mėnesių už vieną nusikaltimą paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalis, ir paskirta galutinė 4 metų 6 mėnesių metų laisvės atėmimo bausmė, ir pan.). Taigi apeliaciniame skunde išdėstytais motyvais nėra jokio pagrindo laikyti aiškiai per griežta ir nuteistajam K. M. paskirtą subendrintą laisvės atėmimo bausmę.

Negalima sutikti su apeliacinio skundo argumentais, jog apylinkės teismas nepagrįstai nepritaikė amnestijos įstatymo ir nesumažino K. M. paskirtos bausmės dalies. Pagal BK 78 str. nusikalstamą veiką padaręs asmuo gali būti atleistas nuo visos ar dalies bausmės atlikimo Seimo priimtu amnestijos aktu, amnestijos pagrindus, sąlygas ir tvarką nustato amnestijos aktas. 2002 m. lapkričio 7 d. Įstatymo „Dėl amnestijos pažymint Lietuvos Respublikos Konstitucijos dešimties metų sukaktį“ 10 str. 1 d. nustatyta, kad asmenims, kuriems Įstatymo įsigaliojimo dieną dar nėra įsiteisėjęs apkaltinamasis nuosprendis, amnestija taikoma, jei nusikaltimas yra padarytas iki 2002 m. spalio 25 d. įskaitytinai, o 9 str. 4 p. nustatyta, kad amnestija netaikoma asmenims, padariusiems kelis nusikaltimus, jeigu bent dėl vieno iš jų Įstatymas amnestijos nenumato. Nors K. M. padaryti nusikaltimai, už kuriuos jis nuteistas skundžiamu nuosprendžiu, padaryti iki 2002 m. spalio 25 d., tačiau kolegija pažymi, kad amnestijos įstatymo taikymas yra galimas tik po to, kai nustatoma, kokia yra konkreti galutinė kaltininkui paskirta laisvės atėmimo bausmė, ir ar kaltininkas turės realiai ją atlikti (kasacinės bylos Nr. 2K-99/2009, 2K-253/2008). Taigi tuo atveju, kai kaltininkas yra padaręs kelias nusikalstamas veikas, už kurias nuosprendžiu paskiriama galutinė bausmė, jeigu bent viena iš šių veikų padaryta po 2002 m. spalio 25 d., Įstatymo taikyti negalima. Iš byloje surinktų ankstesnių K. M. nuosprendžių matyti, 2008 m. rugsėjo 8 d. nuosprendžiu galutinė laisvės atėmimo bausmė, su kuria yra subendrintos skundžiamu nuosprendžiu paskirtos bausmės, yra paskirta už nusikaltimus, padarytus ne tik iki, bet ir po 2002 m. spalio 25 d. Taigi į K. M. skundžiamu nuosprendžiu paskirtą galutinę 6 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmę įeina ir bausmės už nusikalstamas veikas, padarytos po amnestiją numatančio 2002 m. lapkričio 7 d. įstatymo numatyto termino, todėl taikyti K. M. Lietuvos Respublikos 2002 m. lapkričio 7 d. įstatymą ,,Dėl amnestijos pažymint Lietuvos Respublikos Konstitucijos dešimties metų sukaktį“ nėra teisinio pagrindo. Pažymėtina, kad Klaipėdos rajono apylinkės teismo 2005-11-08 nuosprendyje padaryta amnestijos taikymo klaida, į kurią nuteistasis apeliuoja prašydamas taikyti jam amnestiją, buvo ištaisyta Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2006-02-15 nutartimi bendrinant ankstesniais nuosprendžiais paskirtas bausmes.

BK 50 str. 3 d. nustatyta, kad laisvės atėmimo bausmę nuteistieji atlieka atvirose kolonijose, pataisos namuose ir kalėjimuose. Pirmosios instancijos teismas, atsižvelgęs į K. M. asmenybę (daug kartų po šių veikų padarymo teistas už tyčinius savanaudiškus nusikaltimus nuosavybei ir atlikęs bausmę pataisos namuose) ir į tai, kad jis šiuo metu atlieka bausmę pataisos namuose, galutinę subendrintą bausmę jam skyrė atlikti pataisos namuose. Pagal Bausmių vykdymo kodekso nuostatas laisvės atėmimo bausmės atlikimo sąlygos kalėjime yra griežtesnės nei pataisos namuose, ten bausmę atlieka asmenys, nuteisti už labai sunkius nusikaltimus, todėl apeliacinės instancijos teismas, nesant prokuroro ar nukentėjusiųjų apeliacinio skundo griežtinti nuteistojo K. M. teisinę padėtį, negali tenkinti nuteistojo prašymo pakeisti jam įkalinimo įstaigos rūšį į griežtesnę. Konfliktiški nuteistojo santykiai su kitais bausmę atliekančiais asmenimis nėra pakankamas pagrindas svarstyti klausimą dėl laisvės atėmimo bausmės atlikimo įstaigos rūšies pakeitimo nuteistajam. Įstatymų numatytas tinkamas laisvės atėmimo bausmės atlikimo sąlygas nuteistajam privalo užtikrinti laisvės atėmimo bausmę vykdančios įstaigos administracija, kurios veiksmus nuteistasis gali skųsti įstatymų nustatyta tvarka.

Nuosprendis apeliacinio skundo ribose yra pagrįstas ir teisėtas, jį keisti apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo.

Rezoliucinė dalis

nutaria:

nuteistojo K. M. apeliacinį skundą atmesti.