Kauno apylinkės teismo nutarimas

2023-08-14 · Administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla Nr. II-633-1127/2023

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apylinkės teismas
Dokumentas
Nutarimas
Data
2023-08-14
Bylos Nr.
II-633-1127/2023
Teisminio proceso Nr.
4-69-3-00480-2023-1
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Teisėjas
Giedrė Maslauskaitė
Pažeidėjas
G. M., Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų
Nukentėjusysis
J. D.
Advokatai
Neringa Grubliauskienė, Maris Vytrautas Lileikis
Kategorijos
  • 16.9.1pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 21.8.1pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 21.9.10pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 21.10.4pavadinimo nepavyko patikrinti
Administracinio nusižengimo byla Nr. II-633-1127/2023Teisminio proceso Nr. 4-69-3-00480-2023-1Procesinio sprendimo kategorijos: 16.9.1; 21.8.1; 21.9.10; 21.10.4; (S)
KAUNO APYLINKĖS TEISMASNUTARIMAS2023 m. rugpjūčio 14 d.Kaunas
Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų teisėja Giedrė Maslauskaitė,sekretoriaujant Lauritai Žeimei, Vidai Dambrauskienei,

dalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens G. M. atstovui advokato padėjėjui Mariui Vytrautui Lileikiui,

nukentėjusiajam J. D. ir jo atstovei advokatei Neringai Grubliauskienei,nedalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui G. M.,

Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus atstovui,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo G. M. (toliau – Pareiškėjas) skundą dėl Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus (toliau – Institucija) 2023 m. gegužės 10 d. nutarimo Nr. 20-ANR_N-8934-2023 administracinio nusižengimo byloje ROIK 22190279780.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

2023 m. gegužės 10 d. G. M. atžvilgiu priimtas nutarimas Nr. 20-ANR_N-8934-2023 administracinio nusižengimo byloje ROIK 22190279780, kuriuo jis nubaustas pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 346 straipsnio 4 dalį už tai, kad 2022 m. lapkričio 21 d., apie 07.00 val. viešoje vietoje, daugiabučio namo kieme, adresu (duomenys neskelbtini), ties namu pažymėtu Nr. 3, G. M. vedžiojo su pavadėliu jam priklausantį Japonų akitos veislės šunį, kuriam nebuvo uždėtas antsnukis. Prie G. M. šuns pribėgo pareiškėjo J. D. Maltos bišono veislės šuo, kurį G. M. šuo apkandžiojo, padarydamas gilumines plėštines žaizdas, dėl to buvo gydytas veterinarijos klinikoje, atlikta operacija, dėl ko pareiškėjas patyrė turtinę žalą 783 Eur. G. M. pažeidė 2022 m. sausio 17 d. Nr. ĮS-145 Gyvūnų laikymo Kauno rajono savivaldybės teritorijos gyvenamosiose vietose taisyklių 46 straipsnį, bei Lietuvos Respublikos gyvūnų gerovės ir apsaugos įstatymo 20 straipsnio 2 dalį, kuriuose numatyta, kad šunys žmonių susibūrimo vietose (gatvėse, keliuose, autobusų stovėjimo stotelėse, prie parduotuvių, turguje, lifte ir pan.), turi būti su antsnukiais ir pavadėliais, o esant pašaliniams asmenims, kitiems gyvūnams, pavadėlis turi būti sutrumpinamas tiek, kad šuo nekeltų grėsmės žmonėms ir kitiems gyvūnams. Šiuo atveju G. M. vedėsi šunį, kuriam nebuvo uždėtas antsnukis, o pribėgus kitam gyvūnui jo šuo jam įkando ir sužalojo, todėl gyvūno savininkas negarantavo ir neužtikrino, kad gyvūno vedžiojimas nekeltų grėsmės žmonių nuosavybei, šiuo atveju pareiškėjo gyvūnui (2022 m. sausio 17 d. Nr. ĮS-145 Gyvūnų laikymo Kauno rajono savivaldybės teritorijos gyvenamosiose vietose taisyklių 8.9. punktas). Kadangi G. M. yra Japonų akitos veislės šuns savininkas, yra atsakingas už jo priežiūrą, laikymą, vadovaujantis 2022 m. sausio 17 d. Nr. ĮS-145 Gyvūnų laikymo Kauno rajono savivaldybės teritorijos gyvenamosiose vietose taisyklių 8.11. punktu, jis turi atlyginti J. D. padarytą žalą, kadangi įvykio metu buvo sužalotas jo augintinis, gydymo metu patirtos gydymo išlaidos. Už šio administracinio nusižengimo padarymą G. M. paskirta 150 Eur dydžio bauda. Vadovaujantis ANK 664 straipsnio 3 dalimi, 665 straipsnio 2 dalimi, J. D. pripažinta teisė reikšti civilinį ieškinį dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo ir žalos atlyginimo klausimą spręsti civilinio proceso tvarka.

Žemesnės instancijos teismas

Pareiškėjas nesutikdamas su jo atžvilgiu priimtu Institucijos nutarimu pateikė teismui skundą, kuriame nurodė, kad ANK 618 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad nutarime, be kita ko, turi būti išdėstytos ir motyvuotai įvertintos bylos nagrinėjimo metu nustatytos aplinkybės. Tai reiškia, kad teisėtas, pagrįstas ir kartu teisingas nutarimas administracinio nusižengimo byloje gali būti priimtas tik tuo atveju, jei jame yra išsamiai atskleistos ir visapusiškai ištirtos administracinio nusižengimo bylos aplinkybės bei laikantis įrodymų vertinimo taisyklių priimamas motyvuotas nutarimas. Pareiškėjo nuomone, nutarimas akivaizdžiai neatitinka įstatymo reikalavimų, susijusių su institucijos pareiga nutarimą tinkamai ir išsamiai motyvuoti, visapusiškai ir išsamiai ištirti administracinio nusižengimo bylos aplinkybes, įvertinti byloje surinktus įrodymus. Nutarime kelis kartus yra pakartotas administracinio nusižengimo protokole suformuotas kaltinimas, tačiau visiškai nėra motyvuojama, kokios bylos aplinkybės patvirtina ANK 346 straipsnio 4 dalyje numatyto nusižengimo padarymą, kokiais motyvais remiantis yra atmetami Pareiškėjo nurodyti nesutikimo su pažeidimu argumentai, tiksliai nepasisakoma kokiais konkrečiais jo veiksmais buvo padarytas taisyklių ar įstatymo pažeidimas. Be to, nutarimu institucija atsisakė įvykdyti pagrindinę savo pareigą administracinėje teisenoje - visapusiškai ir išsamiai ištirti administracinio nusižengimo bylos aplinkybes, nuspręsdama netenkinti prašymo dėl ekspertizės skyrimo. Pareiškėjo nuomone, nei institucijai, nei bylą nagrinėjančiam pareigūnui neturint specialių kinologijos žinių objektyviai nebuvo įmanoma visapusiškai įvertinti nagrinėjamos situacijos, nes ji buvo nulemta ne Pareiškėjo veiksmų, o gyvūnų instinktų, kurių jis negalėjo įtakoti, o jų negalėdamas įtakoti negali būti traukiamas atsakomybėn. Taigi, remiantis nurodytais argumentais, teisingam bylos išnagrinėjimui buvo būtina pasitelkti specialisto pagalbą, o to nepadarius, ypatingai motyvuojant tuo, kad byloje jau yra surinkti pakankamai įrodymų, jog būtų galima Pareiškėją pripažinti kaltu dėl pažeidimo padarymo, skundžiamas nutarimas negali būti pripažintas teisėtu.

Šalies argumentai

Pareiškėjas skunde nurodo ir tai, kad jis vedžiodamas savo šunį jokių gyvūnų laikymo taisyklių nepažeidė. Pagal Gyvūnų laikymo Kauno rajone taisyklių 8.9. punktą, gyvūno laikytojas privalo garantuoti ir užtikrinti, kad gyvūnų auginimas ir laikymas nekeltų grėsmės žmonių ramybei, sveikatai, gyvybei, nuosavybei, nepažeistų kitų asmenų teisių ir teisėtų interesų. Akivaizdu, kad šiuo atveju pats gyvūno laikymas ir auginimas jokios grėsmės nesukėlė, kadangi Pareiškėjas kaltinamas ne gyvūno laikymo ar auginimo pažeidimu, o šuns vedžiojimu be antsnukio ir to pasekoje kilusių pasekmių atsiradimu. Taigi, šio taisyklių punkto pažeidimas, Pareiškėjo teigimu, jam yra inkriminuotas nepagrįstai, nes gyvūno laikymas ir auginimas patys savaime jokių neigiamų pasekmių nesukėlė, t. y. nesukėlė grėsmės žmonių ramybei, sveikatai, gyvybei, nuosavybei ir pan.

Gyvūnų laikymo Kauno rajone taisyklių 8.11. punktas numato, kad gyvūnų laikytojas privalo Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso bei Lietuvos Respublikos civilinio kodekso nustatyta tvarka atlyginti laikomų gyvūnų padarytą žalą. Pareiškėjas nurodo, kad šio taisyklių punkto jis taip pat nepažeidė, kadangi pareiga atlyginti žalą jam nėra atsiradusi, todėl jis negali būti laikomas pažeidusiu šį taisyklių punktą. Pagal Gyvūnų laikymo Kauno rajone taisyklių 46 punktą, laiptinėse, koridoriuose, viešosiose vedimo vietose gyvūnai, atsižvelgiant į gyvūnų rūšies bei veislės ypatumus, nešami, laikomi rankose, specialiuose narveliuose, kuprinėse ir pan., ar vedami tik su pavadėliu. Pavojingi šunys turi būti vedami su pavadėliu ir su antsnukiu. Šunys ir kiti gyvūnai neturi kelti grėsmės, nepakenkti praeiviams, aplinkiniams gyvūnams. Esant pašaliniams asmenims, kitiems gyvūnams, pavadėlis turi būti sutrumpinamas tiek, kad šuo nekeltų grėsmės žmonėms ir kitiems gyvūnams. Šunys žmonių susibūrimo vietose (gatvėse, keliuose, autobusų stovėjimo stotelėse, prie parduotuvių, turguje, lifte ir pan.) turi būti su antsnukiais ir pavadėliais. Minėto taisyklių punkto Pareiškėjas taip pat nepažeidė, kadangi šunį vedžiojo ankstyvą rytą, kada aplinkui nebuvo žmonių, šunį laikė greta savęs, ant trumpo pavadžio, nebuvo jo paleidęs, neskatino agresijos kito šuns atžvilgiu ir nepadarė nieko, ką draustų gyvūnų laikymo taisyklės arba įstatymai. Šiuo aspektu atkreiptinas dėmesys, kad pagal Gyvūnų laikymo Kauno rajone taisykles, priešingai protokolo ir nutarimo turiniui, jis neprivalėjo šuns vedžioti su antsnukiu, kadangi pagal taisykles jis privalomas tik žmonių susibūrimo vietose, ko šiuo atveju nebuvo. Be to, pagal aukštesnės galios teisės aktus - Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos direktoriaus įsakymą Dėl Gyvūnų laikymo savivaldybių teritorijų gyvenamosiose vietovėse tvarkos aprašo patvirtinimo bei pagal Lietuvos Respublikos Gyvūnų gerovės ir apsaugos įstatymą, Akitos veislės šuniui antsnukis apskritai nereikalingas, kadangi tai nėra agresyvios veislės šuo. Taigi, priešingai protokole suformuotam kaltinimui, Akitos veislės šuns nebuvo privaloma vedžioti su antsnukiu. Dėl to Pareiškėjas neatliko jokių neteisėtų veiksmų, nepažeidė teisės aktų reikalavimų, kurių pagrindu jis yra pripažintas padaręs ANK 346 straipsnyje numatytą pažeidimą. Pagal ANK 346 straipsnį atsakoma ne už pasekmes, o už netinkamus veiksmus, gyvūnų laikymo taisyklių ar įstatymo pažeidimus. Šiuo atveju pasekmės kilo ne dėl Pareiškėjo netinkamų veiksmų, o dėl paties nukentėjusiojo padaryto Gyvūnų laikymo Kauno rajone taisyklių pažeidimo, jo netinkamų veiksmų bei šunų instinktų nulemtų aplinkybių, kuomet mažesnis šuo, demonstruodamas gynybinę agresiją, netikėtai puolė didesnį šunį ir šiam ginantis buvo sukandžiotas (sužalotas). Šioje situacijoje Pareiškėjas objektyviai negalėjo padaryti jokios įtakos nei instinktų nulemtiems šuns veiksmams, nei kažkaip įtakoti kilusių pasekmių ar užtikrinti, kad jos nekiltų, ypatingai įvertinant tai, kad ne Pareiškėjo šuo pribėgo prie nukentėjusiojo šuns, o nukentėjusiojo šuo pribėgo prie mano šuns, įvykis įvyko ypatingai staigiai, Pareiškėjas, būdamas stabilaus ir paklusnaus šuns šeimininku negalėjo numatyti ir numanyti, kad laisvai vedžiojamas nukentėjusiajam priklausantis šuo gali pulti jo šunį, o šis gindamasis puls atgal. Taigi, susiklosčiusioje situacijoje Pareiškėjui nepažeidus gyvūnų laikymo taisyklių reikalavimų bei niekaip negalint įtakoti kilusių pasekmių, jis nepagrįstai buvo pripažintas kaltu, padaręs ANK 346 straipsnio 4 dalyje numatytą pažeidimą. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, Pareiškėjas prašo panaikinti jo atžvilgiu priimtą skundžiamą nutarimą ir administracinio nusižengimo teiseną jo atžvilgiu nutraukti.

Teisme taip pat gautas iš Institucijos persiųstas nukentėjusiojo J. D. 2023 m. gegužės 30 d. prašymas, kuriuo yra prašoma ištaisyti netikslumus 2023 m. gegužės 10 d. nutarime dėl patirtos turtinės žalos dydžio, nurodant, kad jis patyrė 1 027 Eur dydžio žalą, susijusią su augintinio gydymu. Prašyme nurodyta, kad nutarime nurodytas žalos dydis neatitinka tikrovės, kadangi, tiek bylą nagrinėjant teisme, tiek ją grąžinus Institucijai, jis pateikė įrodymus, patvirtinančius, kad jam padaryta žala, susijusi su augintinio gydymu, yra 1 027 Eur.

Atsiliepimas

Institucija, priėmusi skundžiamą nutarimą, pateikė teismui atsiliepimą į Pareiškėjo skundą, kuriame nurodė, kad su Pareiškėjo skundo argumentais nesutinka, kadangi Institucijos pareigūnas, išklausęs pasisakymus žodinio bylos nagrinėjimo metu, ištyrė visus byloje surinktus įrodymus ir atsižvelgęs į byloje esančių duomenų visumą, padarė teisėtą, teisingą ir pagrįstą teisinį įvertinimą bei vadovaudamasis ANK 34 straipsniu priėmė nutarimą 20-ANR_N-8934- 2023. Atsiliepime į skundą nurodyta, kad asmens padaryta veika pripažįstama administraciniu nusižengimu, kai įrodoma, kad asmens veiksmuose yra administracinio nusižengimo, numatyto ANK ypatingoje dalyje, sudėtis. Pripažįstant asmenį kaltu, turi būti surinkta pakankamai įrodymų, pagrindžiančių jo kaltę. Sutinkamai su ANK 569 straipsnio nuostatomis, įrodymai administracinio nusižengimo byloje yra bet kurie įstatymų nustatyta tvarka surinkti faktiniai duomenys, kuriais remdamiesi administracinio nusižengimo tyrimą atliekantys pareigūnai nustato administracinio nusižengimo padarymo faktą ir aplinkybes, administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens kaltę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes, kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išnagrinėti. Remiantis komentuojamo straipsnio 4 dalimi, teismas ir administracinių nusižengimų bylas ne teismo tvarka nagrinėjanti institucija (pareigūnas) įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Tai reiškia, kad nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes turi būti įvertinta byloje surinktų įrodymų visuma, jų pakankamumas, nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės bei įrodymų šaltinių patikimumas. Šiame kontekste paminėtina ir tai, kad teisingą nutarimo priėmimą lemia ne įrodinėjimo apimtis, o daromų teisinių išvadų pagrįstumas. ANK 346 straipsnis yra blanketinė norma, nukreipianti į kitus teisės aktus, kuriuose apibrėžti su gyvūnų gerovės ir apsaugos įstatymu ir kitų gyvūnų gerovės ir apsaugos, atskirų rūšių gyvūnų ženklinimu ir registravimu susiję santykiai. Susipažinus su bylos medžiaga Institucija mano, kad G. M. yra pagrįstai patrauktas administracinėn atsakomybėn pagal ANK 346 straipsnio 4 dalį už savo, kaip gyvūno augintojo, pareigų neįvykdymą. G. M. neužtikrino, kad jo vedžiojamas gyvūnas nesukeltų grėsmės kitų gyvūnų gyvybei, sveikatai. Bylos duomenimis yra nustatyta, kad 2022 m. lapkričio 21 d., apie 07.00 val. viešoje vietoje, daugiabučio namo kieme, adresu (duomenys neskelbtini), ties namu pažymėtu Nr. 3, G. M. Japonų akitos veislės šuo apkandžiojo J. D. Maltos bišono veislės šunį, kuriam padarydamas gilumines plėštines žaizdas, dėl ko J. D. patyrė turtinę ir neturtinę žalą. Kad G. M. vedžiojamas šuo apkandžiojo kitą šunį, jis ir pats neneigia, tačiau nurodo, kad tai įvyko dėl gyvūnų instinktų nulemtų priežasčių, tačiau šie pareiškėjo argumentai nepaneigia jo padaryto administracinio nusižengimo. Todėl, šiuo atveju, G. M. tiesiogiai atsako už jo gyvūno padarytus veiksmus, nes jie yra tiesioginė pasekmė, dėl jo, kaip gyvūno augintojo, aukščiau aptartų pareigų neįvykdymo. Kiekvienas žmogus žino, koks yra jo augintinis. Agresyvus ar ne. Jei asmuo nėra tikras, kad šuo nesukels pavojaus kitiems, net šunį vedant laiptinėse, koridoriuose, viešosiose vedimo vietose, reikėtų antsnukio. O pagal gyvūnų laikymo Kauno rajono savivaldybės teritorijos gyvenamosiose vietovėse taisykles, žmonių susibūrimo vietose, kurios įvardintos kaip gatvės, keliai, autobusų stovėjimo stotelės, prie parduotuvių, turguje, lifte ir pan. šunys turi būti su antsnukiais. Kiemas yra ta viena, kurioje vyksta nuolatinis asmenų, augintinių judėjimas, o ypač darbo dieną (2022 m. lapkričio 21 d. - pirmadienis) 07.00 val., kai žmonės prieš darbus veda savo augintinius ir eina į darbą, todėl yra nuolatinis galimas artimas kontaktas su žmonėmis ar jų augintiniais. Siekiant užtikrinti teisės aktų laikymąsi, Institucija prašo Pareiškėjo skundo netenkinti ir palikti Institucijos nutarimą nepakeistą.

Šalies argumentai

Pareiškėjo atstovas advokato padėjėjas M. V. Lileikis teismo posėdžio metu nurodė, kad Pareiškėjas savo skundą visiškai palaiko, mano, kad jis negali būti traukiamas administracinėn atsakomybėn, kadangi nėra visų pažeidimo sudėties elementų, t. y. nėra pažeidimo objektyviosios ir subjektyviosios pusės. ANK 346 straipsnio 4 dalyje numatyto nusižengimo objektas yra Lietuvos Respublikos gyvūnų gerovės ir apsaugos įstatymas ir kiti gyvūnų gerovės ir apsaugos teisės aktai. Kad asmuo būtų baudžiamas pagal minėtą normą, jis privalo pažeisti gyvūnų laikymą reglamentuojančius teisės aktus. Tačiau, kaip buvo nurodyta skunde, Pareiškėjas gyvūnų laikymą reglamentuojančių teisės aktų nepažeidė, o vien tai, kad kilo neigiamos pasekmės, nėra pagrindas pripažinti Pareiškėją kaltu, tuo labiau, kad pasekmės kilo dėl paties nukentėjusiojo veiksmų. Nukentėjusysis leido savo šuniui prieiti prie G. M. šuns, ko pasėkoje tarp šunų pasireiškė agresija. Šiuo atveju nėra priežastinio ryšio tarp Pareiškėjo veiksmų ir atsiradusių padarinių. Nėra Pareiškėjo tyčinės ir neatsargios kaltės, kadangi jis šunį vedžiojo ant trumpo pavadžio prie savęs. Įvykis įvyko labai greitai, todėl Pareiškėjas negalėjo numatyti, kad kils neigiamos pasekmės. Japonų akitos veislės šuo neprivalo būti su antsnukiu, taip nurodyta aukštesnės teisinės galios teisės aktuose, kadangi Japonų akita yra ne agresyvios veislės šuo. Taip pat, pagal Gyvūnų laikymo Kauno rajone taisykles, antsnukis turi būti dedamas tik žmonių susibūrimo vietose, tas akivaizdu, kad 7 val. ryte, miegamajame rajone, tai nebuvo žmonių susibūrimo vieta.

Nukentėjusysis J. D. teismo posėdžio metu nurodė, kad kaip visada, 7 val. ryto vedžiojo šunį. Šuo buvo su pavadėliu, pavadėlis buvo 1,5-2 metrų ilgio. Tuo metu G. M. taip pat vedžiojo savo šunį su pavadėliu, kurio ilgis taip pat buvo apie 1,5-2 metrų ilgio. Staiga jo šunį stvėrė, taip padarydamas gilumines žaizdas. 7 val. ryto yra tas laikas, kuomet žmonės ruošiasi į darbą. Privačioje teritorijoje, kur vedžiojo šunį G. M., gyvena virš 200 žmonių, įskaitant ir vaikus. Su G. M. prasilenkė priešpriešais. Jo šuo atliko gamtinius reikalus. Jo šuo prabėginėjo pro G. M. šunį ir tuomet G. M. šuo griebė juo šunį. Nei nukentėjusysis, nei Pareiškėjas nespėjo atitraukti šunų vienas nuo kito. Nukentėjusysis nieko nelaukęs iškvietė policiją, atvykusiems pareigūnams trumpai paaiškino įvykio aplinkybes ir išvežė šunį į veterinariją, ko pasėkoje jis patyrė turtinę žalą. Iškart po įvykio nukentėjusysis kalbėjo su Pareiškėju, jis kaltino nukentėjusiojo šunį. Nukentėjusysis neleido savo šuns prie G. M. šuns, nukentėjusiojo šuo tiesiog lakstė savo privačioje valdoje. Nuo (duomenys neskelbtini) g. 3 iki (duomenys neskelbtini) g. 3D, kur gyvena nukentėjusysis, yra privati valda, kuri priklauso ten gyvenantiems asmenims. Šunų iki 10 kg neprivaloma vedžioti su antsnukiu. 7 val. žmonės ruošiasi į darbus, tai yra dideliu kiekiu žmonių apgyvendinta vieta, ten, kur G. M. vedžioja savo šunį, gyvena virš 200 žmonių, įskaitant ir vaikus. Nukentėjusysis nurodė, kad Pareiškėjas nesilaikė šuns vedžiojimo taisyklių, šuo buvo be antsnukio, todėl prašo, kad G. M. atlygintų patirtą žalą. Šuns gydymas užtruko ilgiau nei tyrimas, todėl nukentėjusysis pateikė prašymą patikslinti patirtos žalos dydį.

Nukentėjusiojo J. D. atstovė advokatė Neringa Grubliauskienė G. M. skundo prašė netenkinti. Civilinį ieškinį prašė patenkinti visiškai. Siekiant proceso ekonomiškumo ir koncentruotumo principo, prašė patenkinti ir nukentėjusiojo ieškinį dėl neturtinės žalos atlyginimo, kadangi paaiškinimus yra davęs, dokumentai pateikti.

Motyvuojamoji dalis

G. M. skundas tenkinamas

ANK 641 straipsnyje numatyta, kad teismas, nagrinėdamas bylą dėl skundo dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje, patikrina institucijos priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą.

Skundžiamu nutarimu G. M. yra nubaustas už tai, kad 2022 m. lapkričio 21 d., apie 07.00 val. viešoje vietoje, daugiabučio namo kieme, adresu (duomenys neskelbtini) g., ties namu pažymėtu Nr. 3, G. M. vedžiojo su pavadėliu jam priklausantį Japonų akitos veislės šunį, kuriam nebuvo uždėtas antsnukis. Prie G. M. šuns pribėgo pareiškėjo J. D. Maltos bišono veislės šuo, kurį G. M. šuo apkandžiojo, padarydamas gilumines plėštines žaizdas, dėl to buvo gydytas veterinarijos klinikoje, atlikta operacija, dėl ko pareiškėjas patyrė turtinę žalą 783 Eur. Nutarime konstatuota, kad aptartais veiksmais G. M. pažeidė 2022 m. sausio 17 d. Nr. ĮS-145 Gyvūnų laikymo Kauno rajono savivaldybės teritorijos gyvenamosiose vietose taisyklių 8-8.9, 8.11, 46 punktų reikalavimus bei Lietuvos Respublikos gyvūnų gerovės ir apsaugos įstatymo 20 straipsnio 2 dalį.

Pagal ANK 5 straipsnio 1 dalį, administracinis nusižengimas yra šiame kodekse uždrausta kaltininko padaryta pavojinga veika (veikimas arba neveikimas), atitinkanti administracinio nusižengimo, už kurį nustatyta administracinė nuobauda, požymius. Tokiu būdu neabejotina, kad asmens padaryta veika pripažįstama administraciniu nusižengimu, kai įrodoma, kad asmens veiksmuose yra administracinio nusižengimo, nustatyto ANK specialiojoje dalyje, sudėtis. Kad asmuo būtų pripažintas kaltu padaręs administracinį nusižengimą, turi būti surinkta pakankamai įrodymų, pagrindžiančių jo kaltę. Vadovaujantis ANK 569 straipsnio nuostatomis, įrodymai administracinio nusižengimo byloje yra bet kurie įstatymų nustatyta tvarka surinkti faktiniai duomenys, kuriais remdamiesi administracinio nusižengimo tyrimą atliekantys pareigūnai nustato administracinio nusižengimo padarymo faktą ir aplinkybes, administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens kaltę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes, kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išnagrinėti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. 2AT-3-1073/2019).

Pareiškėjas nesutinka su Institucijos priimtu nutarimu, vertindamas, kad nepažeidė jam inkriminuojamų teisės aktų reikalavimų, vedžiodamas savo šunį, dėl ko jam nekyla atsakomybė dėl nukentėjusiojo J. D. šuns sužalojimo, įvykis buvo nulemtas gyvūnų instinktų, ko pareiškėjas kontroliuoti negalėjo.

Teismas, išanalizavęs pareiškėjo skundo argumentus, nukentėjusiojo prašyme nurodytas aplinkybes, teismo posėdžio metu išklausęs pareiškėjo įgalioto atstovo, nukentėjusiojo J. D. paaiškinimus, įvertinęs teismui pateiktą administracinio nusižengimo bylos medžiagą, sprendžia, kad G. M. nepagrįstai nubaustas pagal ANK 346 straipsnio 4 dalį.

Pagal ANK 346 straipsnio 4 dalį atsakomybė kyla už Lietuvos Respublikos gyvūnų gerovės ir apsaugos įstatymo ir kitų gyvūnų gerovės ir apsaugos, atskirų rūšių gyvūnų ženklinimo ir registravimo reikalavimus reglamentuojančių teisės aktų pažeidimas, dėl kurio atsirado žalos asmens sveikatai ar turtui.

Gyvūnų laikymo Kauno rajono savivaldybės teritorijos gyvenamosiose vietose taisyklių (toliau – Taisyklės), patvirtintų 2022 m. sausio 17 d. Kauno rajono savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymu Nr. ĮS-145 46 straipsnyje įtvirtinta, kad laiptinėse, koridoriuose, viešosiose vedimo vietose gyvūnai, atsižvelgiant į gyvūnų rūšies bei veislės ypatumus, nešami, laikomi rankose, specialiuose narveliuose, kuprinėse ir pan., ar vedami tik su pavadėliu. Pavojingi šunys turi būti vedami su pavadėliu ir su antsnukiu. Šunys ir kiti gyvūnai neturi kelti grėsmės, nepakenkti praeiviams, aplinkiniams gyvūnams. Esant pašaliniams asmenims, kitiems gyvūnams, pavadėlis turi būti sutrumpinamas tiek, kad šuo nekeltų grėsmės žmonėms ir kitiems gyvūnams. Šunys žmonių susibūrimo vietose (gatvėse, keliuose, autobusų stovėjimo stotelėse, prie parduotuvių, turguje, lifte ir pan.) turi būti su antsnukiais ir pavadėliais. Šių taisyklių 8 punktus numato Gyvūnų laikytojų pareigas (8.1-8.9 papunkčiai).

Lietuvos Respublikos gyvūnų gerovės ir apsaugos įstatymo 20 straipsnio 2 dalyje įtvirtintos gyvūnų laikytojų pareigos, t. y. 1) nuolat rūpintis gyvūnų gerove ir apsauga; 2) laikytis šio įstatymo ir kitų teisės aktų, reglamentuojančių gyvūnų gerovę ir apsaugą, reikalavimų; 3) užtikrinti, kad jų laikomi gyvūnai nekeltų grėsmės žmonių, kitų gyvūnų gyvybei, sveikatai ar turtui; 4) šio įstatymo vykdymą kontroliuojančių institucijų pareigūnams pareikalavus leisti tikrinti gyvūnus ir jų laikymo sąlygas, patalpas, teritoriją, įrangą, kurioje jie laikomi, transporto priemones, naudojamas gyvūnams vežti, su gyvūnų laikymu susijusius dokumentus ir informacines sistemas, taip pat leisti atlikti šio įstatymo 21 straipsnio 3 dalies 3 punkte nustatytus veiksmus; 5) vykdyti kontroliuojančių institucijų pareigūnų nurodymus gyvūnų gerovės ir apsaugos srityje; 6) nepažeisti kitų asmenų teisių ir teisėtų interesų.

Bylos medžiaga nustatyta, kad 2022 m. lapkričio 21 d., apie 07.00 val. viešoje vietoje, daugiabučio namo kieme, adresu (duomenys neskelbtini) g., ties namu pažymėtu Nr. 3, pareiškėjas ir nukentėjusysis vedžiojo jiems priklausančius šunis – G. M. Japonų akitos veislės šunį, J. D. – Maltos bišoną, abiejų teigimų, pastarieji buvo su pavadėliais, ginčo dėl šių aplinkybių nėra. G. M. nubaustas už tai, kad, vedžiodamas savo šunį, nebuvo uždėjęs pastarajam antsnukio, dėl ko pribėgus nukentėjusiojo šuniui, pastarąjį apkandžiojo bei padarė sužalojimus, dėl kurių nukentėjusiojo šuo buvo gydomas.

Kaip matyti iš aukščiau pacituotų Taisyklių nuostatų, reikalavimas šunį vedžioti su antsnukiu, numatomas dviem atvejais, vienas kurių – kai šuo yra pavojingas. Kovinių ir pavojingų šunų veislių sąrašas yra patvirtintas Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos direktoriaus 2013 m. sausio 9 d. įsakymu Nr. B1-5 „Dėl kovinių ir pavojingų šunų veislių sąrašo patvirtinimo“. Iš šiame sąraše išvardintų kovinių bei pavojingų šunų veislių matyti, kad Japonų akitos veislė tarp pastarųjų nepatenka, t. y. G. M. šuo nėra priskiriamas prie pavojingų. Antrasis pacituotų Taisyklių punkte nurodytas atvejis, kuomet antsnukis šuniui yra būtinas - kai pastarieji vedžiojami žmonių susibūrimo vietose (gatvėse, keliuose, autobusų stovėjimo stotelėse, prie parduotuvių, turguje, lifte ir pan.). Nagrinėjamu atveju, šunys buvo vedžiojami ankstyvą rytą, gyvenamajame rajone, daugiabučių namų kieme. Nei pareiškėjas, nei pats nukentėjusysis nenurodė, kad tuo metu šiame kieme, be jų pačių, būtų buvę daugiau žmonių. Nors nukentėjusysis pateikė poziciją, kad aptariama vieta yra tokia, kur gyvena apie 200 žmonių, taigi bet kuriuo metu jie gali atsidurti kieme, tame tarpe ir vaikai, teismo vertinimu, šios taisyklės tikslas yra užtikrinti žmonių saugumą, apsaugoti juos nuo galimos grėsmės būtent tuo metu, kuomet šuo yra vedžiojamas, o ne apskritai. Šiuo gi atveju, kaip minėta, ankstyvą rytą jokių pašalinių žmonių nebuvo, dėl ko galėjo atsirasti objektyvus teisės akte numatytas pagrindas uždėti šuniui antsnukį. Tuo tarpu, aplinkybės, kad G. M. šunį vedžiojo privačioje gyvenamųjų namų teritorijoje, esminės reikšmės situacijos vertinimui neturi.

Institucija, priėmusi skundžiamą nutarimą, konstatavo, kad gyvūno savininkas, t. y. G. M., padarydamas aptartų teisės aktų pažeidimus negarantavo ir neužtikrino, kad gyvūno vedžiojimas nekeltų grėsmės žmonių nuosavybei, šiuo atveju pareiškėjo gyvūnui, kaip tai yra numatyta Taisyklių 8.9 punkte. Taisyklių 8 punktas numato gyvūnų laikytojų pareigas, viena kurių - garantuoti ir užtikrinti, kad gyvūnų auginimas ir laikymas nekeltų grėsmės žmonių ramybei, sveikatai, gyvybei, nuosavybei, nepažeistų kitų asmenų teisių ir teisėtų interesų (8.9 punktas). Teismas sutinka su skundo argumentais, kad šis Taisyklių punktas, susijęs su gyvūnų laikymu ir auginimu, niekaip nėra susijęs su pareikštu kaltinimu padarius administracinį nusižengimą. Kaip teisingai pastebėta pareiškėjo skunde, iš skundžiamo nutarimo fabulos matyti, kad G. M. nubaustas už tai, kad pažeidė atitinkamas taisykles, t. y. vedžiojo šunį be antsnukio, ir jo šuo apkandžiojo pribėgusį nukentėjusiojo šunį, padarydamas jam nutarime nurodytus sužalojimus. Taigi, nėra pagrindo vertini, kad pareiškėjo šuns auginimas ir laikymas, šiuo atveju, būtų sukėlęs grėsmę ar kitas neigiamas pasekmes. Aplinkybės dėl pareiškėjo šuns auginimo ir laikymo tirtos ir nustatinėjamos nebuvo, jos nėra nagrinėjamos bylos dalykas, kadangi asmuo kaltinamas pažeidęs būtent taisykles, susijusias su gyvūnų vedžiojimu.

Pažymėtina, kad kaltinime padarius administracinį nusižengimą, suformuluota, kad būtent nukentėjusiojo šuo pribėgo prie pareiškėjo šuns. Ši byla teisme nagrinėjama antrą kartą, pirmąjį kartą buvo grąžinta institucijai dėl neaiškaus kaltinimo. Vis dėlto, matyti, kad ši kaltinimo aplinkybė išliko ir dėl jos ginčas nėra kilęs. Pats G. M. atvykusiems policijos pareigūnams, kaip matyti, paaiškino, kad prie jo vedžiojamo šuns staiga pribėgo kitas šuo ir jie vienas kitam įkando. Tuo tarpu, nukentėjusysis, pranešdamas šias aplinkybes pareigūnams, apskritai nemini to, kuris šuo prie kurio priėjo, akcentuojama tik tai, kad pareiškėjo šuo buvo be antsnukio ir griebė jo šunį. Nagrinėjant šią administracinio nusižengimo bylą, J. D. nurodė, kad jo ir pareiškėjo vedžiojami šunys prasilenkė priešpriešais ir tuomet buvo užpultas nukentėjusiojo šuo. Iš skundžiamo nutarimo turinio matyti, kad ir nagrinėjant bylą Institucijoje G. M. atstovaujantis advokato padėjėjas nurodė tokias aplinkybes, kad abu šunys susitiko ties gyvatvorės kampu ir vienas kitą pamatė netikėtai, po ko Maltos bišono veislės šuo piktai aplojo Japonų akitos veislės šunį, kas atstovo manymu, išprovokavo konfliktą tarp gyvūnų ir kilo pasekmės.

Iš nustatytų aplinkybių matyti, kad susiklostė situacija, kuomet abu šunys buvo vedžiojami su pavadėliais, netikėtai susitikus, G. M. bei jo atstovo teigimu, mažesnės veislės šuniui – Maltos bišonui pribėgus bei aplojus pareiškėjo šunį, pareiškėjo šuo apkandžiojo mažesnįjį šunį. Vis dėlto, jau anksčiau paminėtų teisės aktų pagrindu G. M. neturėjo pareigos Japonų akitos veislės šunį vesti su antsnukiu. Tuo tarpu, pats nukentėjusysis paaiškino, kad nei jis, nei pareiškėjas nespėjo sulaikyti savo vedžiojamų šunų. Iš tokių aplinkybių matyti, kad veiksmas buvo staigus, sutiktina su pareiškėjo atstovo dėstomais argumentais, kad pareiškėjas, esant tokiai situacijai, jam priklausančio šuns elgesio negalėjo sukontroliuoti ir išvengti kilusių pasekmių, t. y. nukentėjusiojo šuns sužalojimo. Tuo tarpu, kad pareiškėjas būtų atlikęs konkrečius veiksmus, galėjusius išprovokuoti jo vedžiojamo šuns agresiją, ar būtų atlikęs kitokius netinkamus veiksmus, kurie keltų grėsmę kitų žmonių nuosavybei, šiuo atveju, nukentėjusiojo gyvūnui (kad būtų vedžiojamas be pavadėlio, ar pastarasis būtų per ilgas ir pan.), nenustatyta. Nustačius, kad skundžiamame nutarime nurodytų teisės aktų nuostatų G. M. nepažeidė, atsakomybė pagal ANK 346 straipsnio 4 dalį jam negali kilti, t. y. šiuo atveju, nenustačius, kad buvo padarytas Lietuvos Respublikos gyvūnų gerovės ir apsaugos įstatymo ir kitų gyvūnų gerovės ir apsaugos, atskirų rūšių gyvūnų ženklinimo ir registravimo reikalavimus reglamentuojančių teisės aktų pažeidimas, spręstina, kad G. M. veiksmuose nėra aptariamo administracinio nusižengimo sudėties. Atsižvelgiant į tai, skundžiamas nutarimas naikintinas ir administracinio nusižengimo teisena nutrauktina.

Kadangi spręstina, jog G. M. nubaustas nepagrįstai, nes nutarime nurodytų teisės aktų reikalavimų nepažeidė, nėra pagrindo plačiau pasisakyti dėl nukentėjusiojo pateikto prašymo, susijusio su skundžiamo nutarimo patikslinimu dalyje dėl turtinės žalos jam padarymu. Taip pat, nutraukiant administracinio nusižengimo teiseną, teismas nepasisako ir dėl nukentėjusiojo atstovės argumentų, susijusių su J. D. pareikštu civiliniu ieškiniu bei jo išsprendimu toje pačioje teisenoje.

Byloje yra pateiktas nukentėjusiojo J. D. atstovės advokatės Neringos Grubliauskienės prašymas priteisti nukentėjusiojo naudai bylinėjimo išlaidas – 400 Eur, kurias sudaro 120 Eur konsultacijos dėl įvykio (viso 3 konsultacijos), 200 Eur ieškinio parengimas, 80 Eur pasirengimas bylai ir atstovavimas teisme (b. l. 65-66). Įvertinus tai, kad G. M. skundas yra tenkinamas ir administracinio nusižengimo teisena nutraukiama, nukentėjusiojo atstovės prašymas dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo netenkinamas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 642 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 4 dalimi, 646 straipsniu teismas,

nutaria:

pareiškėjo G. M. skundą tenkinti. Panaikinti Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus vyriausiojo tyrėjo P. D. 2023 m. gegužės 10 d. nutarimą Nr. 20-ANR_N-8934-2023 ir administracinio nusižengimo teiseną nutraukti.

Nukentėjusiojo J. D. atstovės advokatės Neringos Grubliauskienės prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo atmesti.

Nutarimas per 20 dienų nuo nutarimo kopijos (nuorašo) išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui, skundą paduodant per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus.

Teisėja Giedrė Maslauskaitė