- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2022-03-31
- Bylos Nr.
- e2-338-912/2022
- Teisminio proceso Nr.
- 2-55-3-00948-2021-1
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Tomas Venckus
- Pareiškėjas
- J. J.
- Atsakovas
- viešajai įstaigai Vilniaus universitetui
- Kategorijos
- 3.1.14.8.4pavadinimo nepavyko patikrinti
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs civilinę bylą pagal pareiškėjo J. J. 2022 m. vasario 9 d. atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2022 m. vasario 9 d. nutarties, kuria teismas netenkino pareiškėjo prašymo įtraukti jį trečiuoju asmeniu, nepareiškiančiu savarankiškų reikalavimų, į civilinę pagal likviduojamos dėl bankroto individualios įmonės J. įmonė ,,(duomenys neskelbtini)“ ieškinį atsakovei viešajai įstaigai Vilniaus universitetui dėl skolos, delspinigių ir palūkanų priteisimo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Pareiškėjas prašė įtraukti jį į bylą trečiuoju asmeniu, nepareiškiančiu savarankiškų reikalavimų. Pareiškėjas nurodė, kad jis – individualios įmonės (toliau – IĮ) J. įmonės „(duomenys neskelbtini)“ savininkas, todėl turi materialinį teisinį suinteresuotumą bylos baigtimi. Jo interesams gali turėti reikšmės ne tik bankroto procedūros, bet ir kiti teisminiai procesai, susiję su reikalavimais atsakovei.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
2. Vilniaus apygardos teismas 2022 m. vasario 9 d. nutartimi atmetė pareiškėjo prašymą.
3. Teismas nustatė, kad pareiškėjas suinteresuotumą byla grindžia tuo, kad jis – likviduojamos dėl bankroto IĮ J. įmonės ,,(duomenys neskelbtini)“ savininkas. Pareiškėjas neįrodinėja, kad jis tiesiogiai susijęs materialiaisiais teisiniais santykiais su ieškove ar atsakove, nenurodo, kokius materialiuosius teisinius padarinius jam sukels bylos išnagrinėjimas, kaip priimtu teismo sprendimu bus ar gali būti paveikti jo interesai. Teismas sprendė, kad suinteresuotumas bylos baigtimi, grindžiamas faktu, jog pareiškėjas yra bankrutavusios bendrovės savininkas, neatitinka Civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 47 straipsnio paskirties, kurio esmė – išvengti atgręžtinio ieškinio ar kitų neigiamų padarinių.
4. Teismas pažymėjo, kad ieškovė – bankrutavusi įmonė, kuriai atstovauja nemokumo administratorius. Administratorius pareikštu ieškiniu siekia išspręsti kilusį ginčą dėl skolos, kad galėtų spręsti bankroto bylose patvirtintų kreditorių finansinių reikalavimų klausimus.
5. Tenkinus pareiškėjo prašymą, būtų pažeista CPK 7 straipsnyje įtvirtinta pareiga teismui užtikrinti operatyvesnį ir ekonomiškesnį procesą.
III. Atskirojo skundo argumentai
6. Pareiškėjas atskirajame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2022 m. vasario 9 d. nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – įtraukti pareiškėją į bylą trečiuoju asmeniu, nepareiškiančiu savarankiškų reikalavimų. Atskirasis skundas grindžiamas tokiais argumentais:
6.1. Pareiškėjas teigia, kad turi glaudų materialinį teisinį ryšį su bankroto byla, nes jis – bankrutavusios J. įmonės „(duomenys neskelbtini)“ savininkas, savo turtu užtikrinęs bankrutuojančios įmonės prievolių įvykdymą. Kreditorių komiteto nutarimu parduodamas pareiškėjo turtas. Individualios įmonės dalyvis atsako pagal individualios įmonės prievolę savo turtu subsidiariai.
6.2. Pareiškėjas ginčija kreditorių komiteto nutarimus, todėl jo teisinis ryšys bankroto byloje glaudus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2022 m. vasario 21 d. nutartis civilinė byla Nr. 3K-3-30-313/2022).
6.3. Nemokumo administratorius negina pareiškėjo, kaip savininko, teisių, nes tai neįtvirtinta Juridinių asmenų nemokumo įstatyme (toliau – JANĮ). Nemokumo administratorius gina juridinio asmens, jo kreditorių teises ir teisėtus interesus. JANĮ įtvirtinta teisė visiems nemokomo procese dalyvaujantiems asmenims skųsti juridinio asmens, kreditorių, nemokumo administratoriaus, kitų byloje ir nemokumo procese dalyvaujančių asmenų sprendimus teismui. Atsisakymas įtraukti pareiškėją į bylą trečiuoju asmeniu pažeidžia jo teises, taip pat šalių lygiateisiškumo, teisės būti išklausytam principus.
6.4. Kasacinis teismas pripažino akcininko teisę dalyvauti bankroto procese ir nurodė, kad jis turi įrodyti savo turtinį suinteresuotumą bankroto byla, pagrįsti turimo intereso reikšmingumą ir dalyvavimo bankroto procese tikslingumą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. lapkričio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-630/2013). Pareiškėjas teigia, kad bankroto byloje turtas, likęs atsiskaičius su kreditoriais, turi būti grąžintas bankrutavusios įmonės savininkui. Savininkas, dalyvaudamas procese, galėtų susipažinti su bylos duomenimis, nemokumo administratoriaus, kreditorių veiksmais, stebėti skolų išieškojimo ir grąžinimo kreditoriams procesą, ginčyti kreditoriaus ir nemokumo administratoriaus veiksmus.
6.5. Nemokumo administratorius ne visuomet tinkamai atstovauja bankrutavusią įmonę, todėl pareiškėjas siekia įrodyti savo teisę reikšti netiesioginį ieškinį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2022 m. vasario 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-73-3013/2022).
Atsiliepimas
7. Atsakovė atsiliepime prašo atmesti atskirąjį skundą, apskųstą nutartį palikti nepakeistą ir priteisti atsakovei bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepime nurodyti tokie atsikirtimai:
Šalies argumentai
7.1. Pareiškėjo prašymas neatitinka CPK 47 straipsnio 3 dalyje nustatytų turinio reikalavimų, nes jis nenurodė, kurios šalies pusėje siekia įstoti į procesą.
7.2. Individualios įmonės savininko teisė dalyvauti įmonės bankroto procese nesuteikia jam teisės dalyvauti trečiuoju asmeniu bylose, kuriose sprendžiami individualiai įmonei svarbūs turtiniai klausimai. Pareiškėjas siekia įstoti trečiuoju asmeniu ne į bankroto, bet į kitą bylą, kurioje sprendžiamas lėšų priteisimo likviduojamai įmonei iš jos skolininko klausimas. Pareiškėjo nurodyti kasacinio teismo išaiškinimai neaktualūs nagrinėjamoje byloje, nes skiriasi bylų faktinės aplinkybės.
7.3. Nemokumo administratorius gina individualios įmonės savininko teises ir teisėtus interesus įmonės bankroto procese. Jei juridinio asmens ir kreditorių interesai apginti tinkamai, tuomet tinkamai apgintais laikytini ir juridinio asmens savininko interesai, kuriam perduodamas juridinio asmens turtas, likęs patenkinus kreditorių reikalavimus ir apmokėjus bankroto proceso išlaidas (JANĮ 93 straipsnio 3 dalis bei Individualių įmonių 13 straipsnio 4 dalies 5 punktas).
7.4. Individualios įmonės teisė būti išklausytai teisme nereiškia, kad tokią pat teisę turi tokios įmonės savininkas. Apeliantas neturi teisinio ryšio su bylos nagrinėjimo dalyku, byloje priimtas teismo sprendimas turės įtakos ieškovės teisėms ir pareigoms.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Dėl bankrutavusios įmonės savininko teisės būti įtrauktam į bylą trečiuoju asmeniu, nepareiškiančiu savarankiškų reikalavimų
8. Nagrinėjamoje byloje kilo klausimas, pagrįstai atsisakė pirmosios instancijos teismas įtraukti bankrutavusios individualios įmonės savininką į bylą trečiuoju asmeniu, nepareiškiančiu savarankiškų reikalavimų, ar ne.
9. Tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų dėl ginčo dalyko, gali įstoti į bylą ieškovo arba atsakovo pusėje iki baigiamųjų kalbų pradžios, jeigu bylos išsprendimas gali turėti įtakos jų teisėms arba pareigoms. Jie gali būti įtraukiami dalyvauti byloje taip pat motyvuotu šalių prašymu arba teismo iniciatyva (CPK 47 straipsnio 1 dalis). Pareiškime dėl įstojimo į procesą trečiuoju asmeniu, nepareiškiančiu savarankiškų reikalavimų, turi būti nurodytas įstojimo į procesą pagrindas ir kurios iš šalių pusėje siekiama įstoti (CPK 47 straipsnio 3 dalis).
Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad asmuo įtraukiamas į teismo procesą trečiuoju asmeniu, nepareiškiančiu savarankiškų reikalavimų, tuo atveju, kai, atsižvelgiant į to asmens ir vienos iš šalių materialiojo teisinio santykio pobūdį, procesas gali paveikti, nors ir netiesiogiai, to asmens materialiąsias subjektines teises ir pareigas. Pagrindinis trečiojo asmens dalyvavimo procese tikslas – padėti šaliai, su kuria jis dalyvauja, laimėti bylą ir taip išvengti savo materialiosios teisinės padėties pablogėjimo. Taigi trečiojo asmens, nepareiškiančio savarankiškų reikalavimų, dalyvavimą procese gali pagrįsti tik atitinkamas jo ir vienos iš proceso šalių materialusis teisinis santykis ir teisinis procesinis suinteresuotumas bylos baigtimi.
Kasacinis teismas taip pat yra konstatavęs, kad trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, nors ir nėra tiesioginis ginčo dalyvis, bet yra suinteresuotas konkrečia bylos baigtimi ir jam pagal proceso teisės įstatymus suteikiamos visos procesinės teisės, išskyrus tas, kurios susijusios su galimybe disponuoti ginčo dalyku. Dėl to trečiasis asmuo gali dalyvauti procese taip, kad jis pats galėtų užtikrinti savo teises ir teisėtus interesus. Tam, kad asmuo galėtų įstoti į bylą kaip trečiasis asmuo, būtinas pakankamas (glaudus) nagrinėjamos bylos teisinis ryšys su trečiojo asmens materialiosiomis teisėmis ir pareigomis. Nurodytas ryšys nustatomas kiekvienu konkrečiu atveju teismui įvertinus susiklosčiusius teisinius santykius ir faktines bylos aplinkybes, kurių gali būti pačių įvairiausių. Jei bylos ir trečiojo asmens materialiųjų teisių ir pareigų teisinis ryšys nepakankamas, teismas, atsižvelgdamas į CPK 7 straipsnį, turėtų atsisakyti priimti tokį asmenį dalyvauti byloje. Kita vertus, spręsdamas tokio asmens įtraukimo klausimą, teismas negali reikalauti, kad asmuo pagrįstų savo dalyvavimą byloje tuo, kad byla turės tiesioginės įtakos jo materialiosioms teisėms ir pareigoms, nes tokie padariniai būdingi tik bylos šaliai arba trečiajam asmeniui, pareiškiančiam savarankiškus reikalavimus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. vasario 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-21/2010). Taigi, kiekvienu atveju klausimą dėl konkretaus trečiojo asmens, nepareiškiančio savarankiškų reikalavimų, įtraukimo į bylą teismas turi spręsti atsižvelgdamas į konkrečias bylos aplinkybes, be kita ko, įvertindamas to konkretaus asmens teisinio suinteresuotumo bylos baigtimi (ne)buvimą, teismo sprendimo įtaką to asmens teisėms ir pareigoms ateityje, jo santykių su kiekviena iš ginčo šalių arba ginčo objektu pobūdį, faktinį ieškinio pagrindą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. balandžio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-111-701/2018, 24, 25 punktai).
Pareiškėjas teigia, kad jis yra bankrutavusios individualios įmonės savininkas, todėl turi glaudų ryšį su bankroto byla. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su pareiškėjo nurodyta aplinkybe, kad individualios įmonės dalyvis atsako subsidiariai pagal individualios įmonės prievolę savo turtu, bet ši aplinkybė nėra pagrindas konstatuoti, kad kiekviena byla, kurioje dalyvauja individuali įmonė, turės įtakos jos savininko teisėms ir pareigoms. Tai, kad pareiškėjas turi teisę ginčyti kreditorių susirinkimo nutarimus, kuriais nuspręsta išieškoti skolas iš pareiškėjo turto, nėra pakankamas įrodymas pareiškėjo suinteresuotumui nagrinėjamos bylos (ne bankroto bylos) baigtimi pagrįsti.
Pareiškėjas teigia, kad nemokumo administratorius gina bankrutavusios įmonės ir jos kreditoriaus teises, bet neatstovauja bankrutavusios įmonės savininko interesams. Juridinio asmens valdymo organo teises ir pareigas bankroto proceso metu įgyvendina nemokumo administratorius (JANĮ 56 straipsnio 2 dalis, 66 straipsnio 1 dalies 1 punktas). JANĮ 66 straipsnyje įtvirtintos nemokumo administratoriaus funkcijos ginti visų kreditorių, juridinio asmens teises ir teisėtus interesus, imtis priemonių skoloms išieškoti iš juridinio asmens skolininkų, ginčyti nepagrįstus kreditorių reikalavimus, atstovauti juridiniam asmeniui teisme (JANĮ 66 straipsnio 1 dalies 3, 8, 9, 10 punktas). Sutiktina su atsakovės argumentu, kad nemokumo administratorius, vykdydamas JANĮ nustatytas funkcijas, užtikrina ne tik bankrutavusios įmonės, jos kreditorių, bet taip pat ir bankrutavusios įmonės savininko interesus, nes, jam perduodamas juridinio asmens turtas, likęs patenkinus kreditorių reikalavimus ir apmokėjus bankroto proceso išlaidas (JANĮ 93 straipsnio 3 dalis bei Individualių įmonių 13 straipsnio 4 dalies 5 punktas).
Pareiškėjas nepagrįstai remiasi kasacinio teismo nutartimi, kuria pripažinta įmonės akcininko teisė dalyvauti bankroto procese (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. lapkričio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-630/2013). Nurodytoje byloje įmonės akcininkas savo turtu užtikrino bankrutuojančios įmonės prievoles bankui, todėl teismas sprendė, kad jis suinteresuotas banko, kuris turi teisę nukreipti išieškojimą į jo įkeistą turtą, finansinio reikalavimo apimtimi. Taigi pareiškėjas nepagrįstai remiasi kasacinio teismo nutartimi, nes skiriasi bylų faktinės aplinkybės.
Pareiškėjas neteisingai nurodo, kad, įtraukus jį į bylą trečiuoju asmeniu, jis galėtų susipažinti su bylos duomenimis, nemokumo administratoriaus, kreditorių veiksmais, stebėti skolų išieškojimo ir grąžinimo kreditoriams procesą, ginčyti kreditoriaus ir nemokumo administratoriaus veiksmus. Pirmiau nurodyta, kad nemokumo administratorius, atstovaudamas bankrutavusią įmonę, turi imtis priemonių skoloms išieškoti iš įmonės skolininkų. Nors pareiškėjas yra bankrutavusios individualios įmonės savininkas, jis nebėra jos atstovas. Nagrinėjamoje byloje sprendžiamas skolos išieškojimo iš bankrutavusios įmonės skolininkės klausimas. Jeigu nemokumo administratorius netinkamai įgyvendintų atstovaujamos įmonės teises, galėtų būti sprendžiamas klausimas dėl žalos atlyginimo. Buvimas individualios įmonės savininku, taip pat tai, kad jam, kaip bankrutavusios įmonės savininkui, grąžintinas turtas, likęs atsiskaičius su kreditoriais, siekis susipažinti su bylos duomenimis, stebėti kitų proceso dalyvių veiksmus ir juos ginčyti nėra pagrindas konstatuoti pareiškėjo glaudų teisinį ryšį su pagal nemokumo administratoriaus pareikštą ieškinį nagrinėjama byla dėl skolos iš individualios įmonės skolininkės priteisimo.
Pareiškėjas be pagrindo mano, kad jo suinteresuotumą bylos baigtimi pagrindžia tai, jog kasaciniame teisme nagrinėjama byla, kurioje sprendžiamas jo, kaip individualios įmonės savininko, teisės reikšti netiesioginį ieškinį klausimas. Nurodytoje byloje kasacinis teismas išaiškino, kad bankrutuojančios (bankrutavusios) individualios įmonės savininkas, nors yra subsidiarios atsakomybės už šios įmonės skolas subjektas, bet jo su bankrutuojančia (bankrutavusia) individualia įmone nesieja prievolinis teisinis santykis, kaip jis apibrėžiamas CK 6.1 straipsnyje. Taigi bankrutuojančios (bankrutavusios) individualios įmonės savininkas nėra specialus subjektas, kuriam pagal CK 6.68 straipsnį suteikta teisė reikšti netiesioginį ieškinį skolininko vardu, atitinkamai tokį ieškinį reiškiantis individualios įmonės savininkas negali būti laikomas suinteresuotu asmeniu CPK 5 straipsnio 1 dalies prasme (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2022 m. kovo 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-73-313/2022, 37 punktas).
10. Apibendrinęs pirmiau nustatytas aplinkybes, teismų praktikos išaiškinimus, teismas daro išvadą, kad pareiškėjo nurodytas ryšys su byla nėra tiesioginis ir glaudus, pareiškėjas neįrodė teisinio suinteresuotumo bylos baigtimi. Nustačius, kad bylos išsprendimas neturės įtakos pareiškėjo teisėms ir pareigoms, atmestini kaip nepagrįstai pareiškėjo argumentai, jog teismas pažeidė šalių lygiateisiškumo ir teisės būti išklausytam principus. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad atskirojo skundo argumentai nėra pagrindas naikinti apskųstos pirmosios instancijos teismo nutarties, todėl ji paliktina nepakeista, o pareiškėjo atskirasis skundas atmestinas.
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 338, 339 straipsniais,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Palikti nepakeistą Vilniaus apygardos teismo 2021 m. vasario 9 d. nutartį.