- Teismas
- Panevėžio apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2016-02-04
- Bylos Nr.
- 2S-124-227/2016
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Margarita Dzelzienė
- Pareiškėjas
- UAB „Idea & realty“
Pirmosios instancijos teismo teisėja Civilinė byla Nr. 2S-124-227/2016
NUTARTIS
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2016 m. vasario 4 d.
viešame teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjos UAB „Idea & realty“ atskirąjį skundą dėl Panevėžio miesto apylinkės teismo 2015 m. lapkričio 9 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2-7748-812/2015 pagal pareiškėjos UAB „Idea & realty“ skundą, suinteresuotiems asmenims antstoliui A. B., AB „SEB bankas“ dėl antstolio veiksmų, ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėja UAB „Idea & realty“ prašė panaikinti antstolio A. B. 2015 m. liepos 31 d. patvarkymą S-3.5 Nr. 15204 ir 2015 m. liepos 31 d. turto arešto aktą, priimtus vykdomojoje byloje Nr. 0025/14/02035, priteisti iš antstolio visas bylinėjimosi išlaidas.
Nurodė, kad skundžiamu patvarkymu antstolis nutarė areštuoti 200/600 dalis žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise priklausančio pareiškėjai, o skundžiamu turto arešto aktu antstolis minėtą turtą areštavo. UAB „Idea & realty” nuosavybės teise priklauso ne 200/600 dalis žemės sklypo, kurio bendras plotas 0,0600 ha, o 379/600 dalis, todėl pareiškėja mano, kad antstolis, vykdydamas išieškojimą, privalėjo areštuoti visą pareiškėjai priklausančią žemės sklypo dalį, t.y. 379/600 bei kartu priklausančią dalį pastato, t.y. 56/100 tam, kad ateityje būtų vykdomos viso šio turto, kaip turtinio komplekso, realizavimo procedūros, nes nerealizavus likusios 179/600 žemės dalies ji taps bevertė, o tai iš esmės pažeistų skolininkės UAB „Idea & realty” interesus. Pareiškėja nurodo, kad antstolis vykdo išieškojimą vykdomosiose bylose Nr. 0025/14/02034 ir Nr. 0025/14/02035, žemės sklypas areštuotas vykdomojoje byloje Nr. 0025/14/02035. Vykdomojoje byloje Nr. 0025/14/02034 priimto patvarkymo, kuriuo antstolis areštavo 56/100 dalis pastato, esančio (duomenys neskelbtini), priklausančias pareiškėjai, pateiktu skundu pareiškėja neskundžia.
Žemesnės instancijos teismas
Panevėžio miesto apylinkės teismas 2015 m. lapkričio 9 d. nutartimi pareiškėjos skundą dėl antstolio veiksmų atmetė.
Teismas nustatė, kad antstolis A. B. vykdo išieškojimą išieškotojo AB SEB bankas naudai iš UAB „Idea & realty“ vykdomosiose bylose Nr. 0025/14/02034 ir Nr. 0025/14/02035 pagal Vilniaus 15-ojo notarų biuro 2014-06-11 išduotus vykdomuosius įrašus Nr. DJ-4566 ir Nr. DJ-4568, negrąžintos skolos dydis sudaro 619 091,65 Eur (2 137 599,66 Lt) sumą (vykd.b. Nr. 0025/14/02035 l.2, vykd.b. Nr. 0025/14/02034 l.2). Skolinio įsipareigojimo įvykdymo užtikrinimui UAB „Idea & realty“ AB SEB bankui 2006-07-18 patvirtintu hipotekos lakštu Nr. 04120060002787 įkeitė 56/100 dalis pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), ir 2009-01-26 patvirtintu hipotekos lakštu Nr. 04120090000476 įkeitė 200/600 dalis žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini) (vykd.b. Nr. 0025/14/02035 l.2-5, vykd.b. Nr. 0025/14/02034 l.3-8). Nekilnojamojo turto registro duomenimis, UAB „Idea & realty“ nuosavybės teise priklauso 379/600 žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir 56/100 pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (vykd.b. Nr. 0025/14/02035 l.79-82). Vykdydamas išieškojimą antstolis A. B. skundžiamu 2015 m. liepos 31 d. patvarkymu vykdomojoje byloje Nr. 0025/14/02035 areštavo pareiškėjai priklausančias 200/600 dalis žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), ir surašė turto arešto aktą, kuris 2015 m. rugpjūčio 3 d. įregistruotas Hipotekos registre (vykd.b. Nr. 0025/14/02035 l.51-58). Vykdomojoje byloje Nr. 0025/14/02034 antstolio veiksmų pareiškėja neskundžia (b.l. 5-6). Pripažino, kad antstoliui pradėjus priverstinio išieškojimo procedūrą, įkeistas daiktas hipotekos kreditoriaus pasirinkimu gali būti parduodamas iš viešųjų varžytynių arba perduodamas kreditoriui administruoti (CK 4.192 str. 7d.). Skolą CPK 746 straipsnio nustatyta tvarka hipotekos kreditoriaus naudai antstolis išieško tik iš hipoteka įkeisto turto ir todėl tik šis turtas gali būti areštuojamas antstolio patvarkymu. Ir tik tuo atveju, jei realizavus įkeistą daiktą gaunama mažesnė suma, negu priklauso hipotekos kreditoriui, jis turi teisę reikalauti išieškoti iš kito skolininko turto bendra įstatymų nustatyta tvarka (CK 4.193 str. 1 d.), todėl pareiškėjos skundą atmetė kaip nepagrįstą (CPK 178-179 str.).
Šalies argumentai
Pareiškėja UAB „Idea & realty“ atskiruoju skundu prašo Panevėžio miesto apylinkės teismo 2015 m. lapkričio 9 d. nutartį panaikinti ir klausimą išspręsti iš esmės – tenkinti pareiškėjos skundą ir panaikinti antstolio A. B. 2015 m. liepos 31 d. patvarkymą S-3.5 Nr. 15204 ir 2015 m. liepos 31 d. turto arešto aktą, priimtus vykdomojoje byloje Nr. 0025/14/02035, bei įpareigoti antstolį areštuoti visą pareiškėjai priklausantį žemės sklypą, t.y. 379/600 dalis. Apeliantė nurodo, kad pirmosios instancijos teismas neatsižvelgė į formuojamą teisminę praktiką tokio pobūdžio bylose, kad iš varžytinių parduodant turtą tikslinga jį pardavinėti kaip vieną kompleksą, nes priešingu atveju dalis nekilnojamojo turto objektų gali likti neparduota (Lietuvos apeliacinio teismo 2012 m. birželio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-805/2012). UAB „Idea & realty” nuosavybės teise priklauso ne 200/600 dalis žemės sklypo, kurio bendras plotas 0,0600 ha, o 379/600 dalis, todėl pareiškėja mano, kad antstolis, vykdydamas išieškojimą, privalėjo areštuoti visą pareiškėjai priklausančią žemės sklypo dalį, t.y. 379/600 bei kartu priklausančią dalį pastato, t.y. 56/100 tam, kad ateityje būtų vykdomos viso šio turto, kaip turtinio komplekso, realizavimo procedūros, nes nerealizavus likusios 179/600 žemės dalies ji taps bevertė, o tai iš esmės pažeistų skolininkės UAB „Idea & realty” interesus. Nors 179/600 žemės dalis nėra įkeista išieškotojui, tačiau apeliantė sutinka tą padaryti, kad turtas būtų pardavinėjamas kaip vientisas turto kompleksas ir kad realizuojant turto kompleksą būtų gauta kuo didesnė suma ir būtų galima atsiskaityti su išieškotoju vykdomosiose bylose.
Atsiliepimas
Suinteresuotas asmuo AB SEB bankas atsiliepimu į atskirąjį skundą prašo skundo netenkinti, pirmosios instancijos teismo nutartį palikti nepakeista. Sutinka, kad pardavus visą kompleksą būtų gauta didesnė kaina, tačiau bankui pagal hipotekos lakštą įkeista tik 200/600 dalis hipotekos lakšte nurodyto pareiškėjai priklausančio žemės sklypo, tuo tarpu likusios dalies bankui neįkeitė, kad būtų galima turtą pardavinėti kaip kompleksą varžytinėse. Antstolis, prieš pradėdamas išieškojimą, areštavo tą turtą, iš kurio skola išieškotina pirmąja eile (CPK 665 str. 1 d.). Pareiškėja galėtų ieškoti pirkėjo, kuris pirktų įkeistą turtą CPK 704 straipsnio 2 dalyje nustatyta tvarka ir pagrindais, o kitą turo dalį parduoti pagal pirkimo-pardavimo sutartį.
Motyvuojamoji dalis
Atskirasis skundas netenkintinas, pirmosios instancijos teismo nutartis paliktina nepakeista (CPK 337 str. 1 d. 1 p.).
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d., 338 str.). Teismas konstatuoja, kad CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų nenustatyta, todėl pasisako dėl atskirojo skundo faktinių bei teisinių pagrindų.
Apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis, todėl jų išsamiai nebekartoja.
Nagrinėjamoje byloje apeliantas nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad antstolis teisėtai ir pagrįstai areštavo 200/600 dalis žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), o ne visą pareiškėjai priklausančią 379/600 sklypo dalį. Teigia, kad turėtų būti ateityje parduodama varžytinėse 379/600 dalis žemės sklypo su dalimi pastato, t.y. 56/100, nes nerealizavus likusios 179/600 žemės dalies, ji taps bevertė.
Antstolis, vykdydamas vykdomuosius dokumentus, privalo imtis visų teisėtų priemonių tinkamai apginti išieškotojo interesus, nepažeisdamas kitų vykdymo proceso dalyvių teisų ir teisėtų interesų (Antstolių įstatymo 3 str. 2 d.). Antstolis privalo savo iniciatyva imtis visų teisėtų priemonių, kad sprendimas būtų kuo greičiau ir realiai įvykdytas, ir aktyviai padėti šalims ginti jų teises bei įstatymų saugomus interesus (CPK 634 str. 2 d.). Antstolio įgalinimų ribas vykdymo procese apibrėžia antstoliui nustatyta tvarka pateiktas vykdomasis dokumentas (CPK 587 str. 4 p.). Skolininko turto areštas yra priverstinis nuosavybės teisės į skolininko turtą arba šios teisės atskirų sudėtinių dalių – valdymo, naudojimosi ar disponavimo – laikinas uždraudimas ar apribojimas (CPK 675 str. 1 d.). CPK 675 str. 2 d. numato, jog antstolis negali areštuoti skolininko turto iš esmės daugiau, negu jo reikia išieškotinai sumai ir vykdymo išlaidoms padengti.
Hipotekos institutą sudarančios materialiosios teisės normos suteikia hipotekos kreditoriui privilegijuotą padėtį kitų kreditorių atžvilgiu siekiant priverstinio skolos išieškojimo iš hipoteka įkeisto turto. Hipotekos kreditoriaus teisė gauti reikalavimo patenkinimą būtent iš hipoteka įkeisto turto nulemia šio išieškotojo specifinę padėtį turto realizavimo procese. Hipotekos kreditorius skiriasi nuo kitų kreditorių tuo, kad reikalavimo patenkinimą gauna iš hipoteka įkeisto turto. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad jeigu pardavus įkeistą daiktą varžytynėse paaiškėja, jog gaunama mažesnė suma, nei priklauso kreditoriui, antstolis, kreditoriui pasinaudojus CK 4.193 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta teise reikalauti išieškoti iš kito skolininko turto bendra įstatymų nustatyta tvarka, tęsia hipotekos teisėjo nutarties priverstinio vykdymo veiksmus CPK nustatyta tvarka ir likusią neįvykdytą skolinio įsipareigojimo dalį išieško iš skolininko kito turto (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2010 m. lapkričio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-364/2010). Galimybė skolininko neįkeisto turto atžvilgiu taikyti priverstinio vykdymo veiksmus bei apribojimus anksčiau, nei yra užbaigiama išieškojimo iš įkeisto turto procedūra, tik po kurios gali paaiškėti, jog neužtekus įkeisto turto kreditoriaus reikalavimui patenkinti, bei esant kreditoriaus, pasinaudojusio CK 4.193 straipsnio 1 dalyje numatyta teise reikalauti išieškoti iš kito skolininko turto bendra tvarka, išreikštai valiai vykdyti tolimesnį skolos išieškojimą iš neįkeisto turto, teisės aktuose nenumatyta. Esant nurodytoms teisės aktų nuostatoms, spręstina, kad antstolis skolininko neįkeisto turto atžvilgiu apribojimus gali taikyti tik po to, kai yra užbaigiama išieškojimo iš įkeisto turto procedūra, neužtekus įkeisto turto kreditoriaus reikalavimui patenkinti ir esant kreditoriaus išreikštai valiai vykdyti tolimesnį skolos išieškojimą iš neįkeisto turto. Vykdant išieškojimą iš įkeisto turto, likusi neišieškota suma paaiškėja tik realizavus įkeistą turtą, todėl iki šio momento negalima nustatyti, kokia apimtimi patenkintas kreditoriaus reikalavimas, ir tuo pačiu negalima įvertinti, kokia apimtimi turi būti taikomi suvaržymai skolininko neįkeisto turto atžvilgiu, siekiant nepažeisti CPK 675 straipsnio 2 dalyje įtvirtinto imperatyvo, draudžiančio antstoliui areštuoti skolininko turto iš esmės daugiau, negu jo reikia išieškotinai sumai ir vykdymo išlaidoms padengti.
Nagrinėjamu atveju skolinio įsipareigojimo įvykdymo užtikrinimui UAB „Idea & realty“ AB SEB bankui 2006-07-18 patvirtintu hipotekos lakštu Nr. 04120060002787 įkeitė 56/100 dalis pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), ir 2009-01-26 patvirtintu hipotekos lakštu Nr. 04120090000476 įkeitė 200/600 dalis žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini) (vykd.b. Nr. 0025/14/02035 l.2-5, vykd.b. Nr. 0025/14/02034 l.3-8). A. B. skundžiamu 2015 m. liepos 31 d. patvarkymu vykdomojoje byloje Nr. 0025/14/02035 areštavo pareiškėjai priklausančias 200/600 dalis žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), ir surašė turto arešto aktą, kuris 2015 m. rugpjūčio 3 d. įregistruotas Hipotekos registre (vykd.b. Nr. 0025/14/02035 l.51-58), taip pat antstolis yra areštavęs 56/100 dalį pastato. Nors pareiškėja nurodo, kad turėtų būti areštuojama ir likusi pareiškėjai priklausanti 179/600 žemės sklypo dalis, esanti (duomenys neskelbtini), tačiau pastebėtina, kad ji yra įkeista kartu su 159,68 kv.m. administraciniu pastatu, inžineriniais statiniais ne išieškotojui, o kitam kreditoriui - AB Šiaulių bankui (vykd.b. Nr. 0025/14/02034, b.l. 52-54), o iš tokio hipoteka įkeisto skolininko turto, nesant hipotekos kreditoriaus sutikimo, išieškojimas nėra galimas vadovaujantis CPK 747 straipsnio nuostatomis. Be to, kaip minėta aukščiau, nerealizavus išieškotojui įkeisto turto nėra aišku, ar yra reikalinga papildomai spręsti dėl išieškojimo iš kito pareiškėjos turto, todėl antstolis savo patvarkymu negalėjo areštuoti kito, nei išieškotojui yra įkeistas, turto.
Apeliantės teiginys, kad ji galėtų įkeisti AB SEB bankui 179/600 žemės sklypo dalį tam, kad turtas būtų pardavinėjamas kaip kompleksas, laikytinas deklaratyviu, kadangi iki šiol tokio veiksmo pareiškėja nėra atlikusi. Be to, abejotina, ar pareiškėja turi galimybę šią sklypo dalį išieškotojui įkeisti, kai turtui yra nustatyta sutartinė hipoteka. Taip pat pastebėtina, kad nors teismų praktikoje formuojama pozicija, jog vieningo turtinio komplekso pardavinėjimas dalimis dirbtinai mažina parduodamų objektų kaina ir atitinkamai daro neįmanomu kitų (likusių neparduotų) objektų realizavimą, ką nurodo apeliantė, tačiau šiuo atveju nėra įrodyta, jog 179/600 žemės sklypo dalys negalėtų būti ateityje parduodamos kaip atskiras nekilnojamojo turto objektas, kuris buvo įkeistas kartu su kitais statiniais AB Šiaulių banko naudai sutartinės hipotekos lakštu.
Pažymėtina, kad pareiškėjos nurodomose kitų teismų išnagrinėtose bylose bei šioje byloje ratio decidendi skiriasi.Taip 2012 m. sausio 25 d. nutartimi Panevėžio apygardos teismas civilinėje byloje Nr. 2-420-425/2012 bei 2012 m. birželio 21 d. nutartimi Lietuvos apeliacinis teismas civilinėje byloje Nr. 2-805/2012 pasisakė dėl bankrutuojančios įmonės kreditorių susirinkimo nutarimo nekilnojamąjį turtą pardavinėti kaip vieną kompleksą, o šis nutarimas priimtas parduodant iš varžytynių bankrutuojančios įmonės turtą, kurio pardavimui yra nustatyta kitokia tvarka nei nagrinėjamu atveju, kai antstolis vykdo priverstinį išieškojimą CPK LIII skyriaus nustatyta tvarka.
Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs bylos aplinkybes, atskirojo skundo argumentus, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė procesinės teisės normas ir priėmė pagrįstą ir teisėtą nutartį. Nutarties keisti ar naikinti atskirojo skundo argumentais nėra pagrindo, todėl ji paliktina nepakeista(CPK 337 str. 1 d.1 p).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio pirmos dalies pirmuoju punktu,
nutaria:
Panevėžio miesto apylinkės teismo 2015 m. lapkričio 9 d. nutartį palikti nepakeistą.