Tauragės apylinkės teismo nutarimas

Įžanginė dalis

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinėn atsakomybėn traukiamo T. B. skundą dėl Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos 2024 m. gegužės 17 d. nutarimo administracinio nusižengimo byloje Nr. AM-AAD-ANR_N-1258-2024.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ne teismo tvarka priimto nutarimo esmė

1. Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos (toliau – ir Institucija, ir Departamentas) 2024 m. gegužės 17 d. nutarimu administracinio nusižengimo byloje Nr. AM-AAD-ANR_N-1258-2024 T. B. pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ir ANK) 271 straipsnio 4 dalį paskirta 100 Eur bauda. Administracinė nuobauda paskirta už tai, kad 2024 m. vasario 8 d. nuo 11 val. iki 13 val. (duomenys neskelbtini), atliekant neplaninį patikrinimą nustatyta, kad miško sklype, esančiame VĮ Valstybinės miškų urėdijos Telšių regioniniame padalinyje (toliau – VĮ VMU Telšių regioninis padalinys), (duomenys neskelbtini) kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), buvo vykdomas atrankinis sanitarinis miško kirtimas 23,7 ha plote. Kirtimo metu buvo kertami išlūžę, išvirtę baltalksniai, gluosniai ir beržai. Įvertinus atliktą atrankinį sanitarinį kirtimą buvo nustatyta, kad sklype Nr. (duomenys neskelbtini), yra sunaikinta apie 0,20 ha miško paklotės. Paklotė sunaikinta, nustumdant kelmus buldozeriu, ir užsėjant žemės ūkio naudmenas. Susiformavusią miško paklotę sudaro: augalinės pakritos, nuokritos, esančios dirvožemio paviršiuje, samanų, žolinių augalų, puskrūmių, grybų, kerpių visuma. T. B. neteisėta veika padarė žalą aplinkai, sunaikino 0,2 ha miško paklotės. Tokiais savo veiksmais T. B. pažeidė Lietuvos Respublikos Miškų įstatymo (toliau – Miškų įstatymas) 9 straipsnio 2 punktą, kuriame nurodoma, kad miško valdytojai, savininkai ir naudotojai privalo saugoti miškus nuo gaisrų, kenkėjų, ligų ir kitų neigiamų veiksnių, laiku ir tinkamai atkurti iškirstą mišką, mišką naudoti tokiais būdais, kurie padėtų mažinti neigiamą poveikį aplinkai, racionaliai ūkininkauti miško žemėje (miške), palaikyti dirvožemio našumą, saugoti biologinę įvairovę, laikytis įstatymų ir kitų teisės aktų nustatytų reikalavimų, patvirtinto 1994 m. lapkričio 22 d. Nr. I-671, nauja redakcija nuo 2021 m. liepos 1 d., bei pažeidė Privačių miškų tvarkymo ir naudojimo nuostatų, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1997 m. liepos 24 d. nutarimu Nr. 799 (Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. gegužės 26 d. nutarimo Nr. 632 redakcija), 31.5 p. reikalavimus (atlikti miško naudojimo, atkūrimo ir priežiūros darbus tais būdais ir priemonėmis, kurie turi mažiausią neigiamą poveikį aplinkai, išsaugo dirvožemio našumą ir biologinę įvairovę).

II. Skundo, atsiliepimo į skundą ir paaiškinimų teisme esmė

2. Administracinėn atsakomybėn traukiamas T. B. pateikė skundą, juo prašo panaikinti Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos 2024 m. gegužės 17 d. nutarimą administracinio nusižengimo byloje Nr. AM-AAD-ANR_N-1258-2024 ir administracinio nusižengimo teiseną nutraukti. Skundas grindžiamas šiais esminiais argumentais:

2.1. Sklype, esančiame (duomenys neskelbtini), kadastro numeris (duomenys neskelbtini), buvo įvykdytas atrankinis sanitarinis kirtimas (duomenys neskelbtini) dėl 2022 m. gruodžio mėn. įvykusios sniegolaužos. Buvo išimtas atrankinio sanitarinio kirtimo leidimas 2023 m. vasario 23 d. Vykdant sanitarinį kirtimą buvo nukirsti menkaverčiai medžiai (ievos, lazdynai, karklai). Kad šie menkaverčiai medžiai neatželtų, buvo išrauti kelmai, ir įrengta pieva. Šis sprendimas buvo priimtas pagal turimą žemės sklypo planą, kuris parengtas 2009 metais, kuriame nėra nurodomi medingi želdiniai. Vadovaujantis Miškų įstatymo 13 straipsnio 2 dalimi, šio ploto negalima laikyti mišku, nes šio ploto medynai neatitinka savaiminio miško sąvokos – medynų amžius nėra daugiau kaip 20 metų, todėl šis plotas klaidingai įtrauktas į miškų kadastrą. Ortofoto nuotraukoje akivaizdžiai matoma linija, kuri skiria medynus nuo krūmų. Jis nebuvo tinkamai informuotas apie įvykdytas miško inventorizacijas, pagal kurias jo sklypas buvo įrašytas į miškų kadastrą, todėl neturėjo galimybės patikslinti miško ploto.

2.2. Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos Miškų kontrolės departamento Klaipėdos miškų kontrolės skyriaus 2024 m. kovo 28 d. raštu Nr. AD5-6158 „Dėl miškų atkūrimo“, kuriame nurodyta, kad vadovaujantis Miškų įstatymo 15 straipsnio 4 punkto reikalavimais, neteisėtai iškirstas ar sunaikintas miškas turi būti atkurtas ne vėliau kaip per vienus metus nuo neteisėto kirtimo ar miško sunaikinimo fakto nustatymo, pareiškėjas įpareigotas iki 2025 m. gegužės 15 d. 0,2 ha sunaikinto miško plote (duomenys neskelbtini), mišką atkurti dirbtiniu būdu, vadovaujantis Miško atkūrimo ir įveisimo nuostatų, patvirtintų Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos 2008 m. balandžio 14 d. nutarimu Nr. D1-199 (toliau – Miško atkūrimo ir įveisimo nuostatai) reikalavimais. Nors šiuo metu nėra pasibaigęs terminas atkurti mišką dirbtiniu būdu, tačiau Aplinkos apsaugos departamentas net nenurodė jokių motyvų, kodėl nesulaukus nurodyto termino (anksčiau laiko) surašytas nutarimas ir kodėl pareiškėjas neatkursiąs miško.

2.3. Teisės aktuose nėra niekur nurodyta, jog draudžiama prieš sodinant mišką išrauti kelmus. Miško atkūrimo ir įveisimo nuostatų 10 punkte numatyta, kad miško želdiniai turi būti sodinami į paruoštą dirvą. Dirva miško želdiniams ruošiama atsižvelgiant į želdavietės sąlygas: ištisai (ariant, frezuojant, kultivuojant) arba iš dalies (išariant vagas, paruošiant aikšteles, formuojant dirvos pakilimus). Laikinai užmirkstančiose želdavietėse želdiniai sodinami į suformuotus dirvos pakilimus. Pareiškėjas, vykdydamas atrankinį sanitarinį kirtimą, iškirto menkaverčius medžius (ievas, lazdynus, karklus) ir įrengė pievą tam, kad ateityje būtų galima atsodinti eglėmis, pušimis ir kitais medynais.

2.4. Pareiškėjas skunde atkreipia dėmesį ir į tai, jog pagal VĮ Registrų cento Nekilnojamojo turto registro duomenų bazės išrašą žemės sklypo pagrindinė naudojimo paskirtis – žemės ūkio, todėl, kad nurodytoje vietoje yra miško žemės, pareiškėjo teigimu, jis sužinojęs 2023 m. vasarą, tai yra tik tada, kai kreipėsi į miškininką K. M. (K. M. IĮ) dėl miškotvarkos projekto parengimo ir kai jau buvo atliktas sanitarinis miško kirtimas, išrauti kelmai bei išlygintos provėžos, susidariusios ištraukiant iškirstus krūmus. Būtent miškotvarkos projekte, kuris iki šiol dar nėra patvirtintas dėl aplinkosaugos pareigūnų neveikimo, ir yra nurodyta kirtavietė (duomenys neskelbtini), kuri turi būti atkuriama savaiminio atželdinimo būdu, atsodinant dirbtiniu būdu. Savo žemės ūkio paskirties žemės sklype kirsdamas krūmus ir menkaverčius medžius (ievas, lazdynus, karklus) ir suprasdamas, kad toje vietoje vėl žels menkaverčiai karklai, kad jų nebūtų, jis pasėjo žolę, kuri neleido laisvai augti menkaverčiams krūmams ir atlikdamas veiksmus, tuo metu dar nežinojo, kad toje dalyje yra miško žemė. Jis neturėjo tiesioginės tyčios sunaikinti miško paklotę, todėl mano, jog jo veiksmuose nėra jam inkriminuotų administracinių nusižengimo sudėties būtinojo subjektyviojo požymio – tyčinės kaltės ar neatsargumo.

2.5. Nutarime padaryta nemažai klaidų, kadangi nurodoma, jog pareiškėjo padaryta veika atitinka ANK 271 straipsnio 1 dalį, tačiau vėliau nurodoma, kad veiksmai kvalifikuojami pagal ANK 271 straipsnio 4 dalį. ANK 271 straipsnio 4 dalyje numatyta, kad biržių atrėžimas arba medžių atrinkimas ar ženklinimas kirsti pažeidžiant biržių atrėžimo, pagrindinio, ugdymo ir sanitarinio kirtimo, privačių miškų tvarkymo ir naudojimo tvarką, taip pat medienos ruošos, gabenimo, miško išteklių naudojimo reikalavimų pažeidimas užtraukia baudą <.....>. Nutarime kvalifikuota veika netinkamai pagal ANK 271 straipsnio 4 dalį, kadangi šis straipsnis visiškai nesusijęs su miško paklotės sunaikinimu.

2.6. Nutarime nurodyta nusižengimo padarymo datas ir laikas neatitinka faktinių aplinkybių, nes tai nėra pažeidimo padarymo duomenys.

3. Aplinkos apsaugos departamentas prie Aplinkos ministerijos atsiliepimu į skundą prašo atmesti skundą kaip nepagrįstą. Atsiliepimą grindžia šiais argumentais:

3.1. Pareiškėjo argumentai, jog jam nuosavybės teise priklausančiame privačiame miške, esančiame (duomenys neskelbtini), kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), buvo įvykdytas sanitarinis kirtimas, iškirsti menkaverčiai medžiai, išrauti krūvai, įrengta pieva tam, jog ateityje galėtų toje vietoje sodinti egles, pušis ir panašiai, bei tai, kad neteisėtos veiklos nevykdė, nežinojo, jog tai miško žemė, laikytini kaip gynybinė pareiškėjo pozicija siekiant išvengti administracinės atsakomybės.

3.2. Administracinių nusižengimų kodekso 271 straipsnio 4 dalyje numatyta, kad administracinė atsakomybė, be kita ko, kyla ir už privačių miškų tvarkymo ir naudojimo tvarkos, taip pat už miško išteklių naudojimo reikalavimų pažeidimą.

3.3. Remiantis ANK 7 straipsniu, kuriame numatyta, kad asmuo pripažįstamas kaltu dėl administracinio nusižengimo padarymo, jeigu jis šį teisės pažeidimą padarė tyčia ar dėl neatsargumo, darytina išvada, jog atsakomybė pagal ANK 271 straipsnį kyla nepriklausomai nuo asmens kaltės formos (tyčinės ar neatsargios). Pareiškėjas, būdamas atidus ir rūpestingas savininkas, turėjo galimybę užtikrinti, jog būtų laikomasi teisės aktų ir nebūtų padaryta žala gamtai.

3.4. Būtent dėl sunaikintos miško paklotės pareiškėjas gavo nurodymą per metus laiko atkurti mišką ir tai, jog dar nėra suėjęs miško atkūrimo terminas, nešalina administracinės atsakomybės už padarytą administracinį nusižengimą.

3.5. Byloje surinktų įrodymų visuma, jų pakankamumas, nuoseklumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės bei įrodymų šaltinių patikimumas yra pakankamas pagrindas pripažinti, jog T. B. padarė administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos ANK 271 straipsnio 4 dalyje, nutarimas yra pagrįstas ir teisingas, tenkinti pareiškėjo skundo jame nurodytais argumentais, Institucijos nuomone, nėra teisinio pagrindo.

4. Teismo posėdžio metu T. B. paaiškino, kad sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), kadastro numeris (duomenys neskelbtini), savininku tapo dovanojimo sutarties pagrindu 2020 m. vasario mėn. Sklypą jam dovanojo močiutė. Dovanojimo sandorio sudarymo metu jam buvo perduotas tik 2009 m. žemės sklypo planas, kuriame pažymėti ir medingų augalų, ir ariamos žemės plotai. 2022 m. gruodžio mėn. po didelės sniegolaužos sklype buvo daug išvirtusių medžių, todėl kreipėsi į institucijas dėl leidimo sutvarkyti sklypą. Leidimas buvo išduotas. Tvarkydamas audros padarinius jis tuo pačiu sutvarkė ir ariamą žemę – toje vietoje ateityje ketino sodinti medžius. Ariamą žemė tvarkė, nes joje augo menkaverčiai medingi augalai, – užsėjo pievą, kad vėliau neaugtų menkaverčiai augalai. Pagal turimą 2009 m. žemės sklypo planą sklypo (duomenys neskelbtini) dalyje yra pažymėta kaip ariama žemė. Pareiškėjas nurodė neneigiantis fakto dėl sunaikintos paklotės, tačiau akcentuoja, jog jis neturėjo duomenų, jog toje vietoje yra ne ariama žemė, kaip nurodyta 2009 m. žemės sklypo plane, o miškas. Be kita ko, į bylą pateiktos ortofoto nuotraukos patvirtina, jog sklypo (duomenys neskelbtini) dalyje nebuvo medžių – tik krūmai, medingi augalai. Pažymėjo, jog pažeidimas padaryta ne nutarime nurodytu laiku – jis miško tvarkybos darbus atliko netrukus po to, kai buvo gautas leidimas, t. y. 2023 m. vasario mėn. 2023 m. vasarą jis kreipėsi į miškininką K. M. dėl miškotvarkos projekto parengimo ir būtent tik tuomet paaiškėjo, jog sklypo (duomenys neskelbtini) dalyje yra ne ariama žemė, o miškas. Tai sužinojęs pareiškėjas ėmėsi veiksmų siekdamas patikslinti miško ribas. Iki to laiko niekas jo nebuvo informavęs, kad viešuosiuose registruose įregistruotas 2009 m. žemės sklypo planas yra netikslus. Tik 2024 m. gegužės mėn. jam buvo pateikti 2005 ir 2015 m. miško sklypo planai, kuriuose jau matyti, kad sklypo (duomenys neskelbtini) dalyje yra miškas. Neginčija Departamento reikalavimo iki nurodyto termino sklypo (duomenys neskelbtini) dalyje atsodinti mišką, tačiau nesutinka, jog jis padarė pažeidimą, numatytą ANK 271 straipsnio 4 dalyje, kadangi nurodytos aplinkybės patvirtina, jog šiuo atveju nėra kaltės – nei tyčios, nei neatsargumo, kuri būtina siekiant pripažinti asmenį kaltu.

5. Teismo posėdžio metu nutarimą priėmusios institucijos atstovė Jurgita Valužė palaikė atsiliepimą jam nurodytų argumentų pagrindu. Papildomai akcentavo, jog aplinkybė, kad T. B. nežinojo, jog sklypo (duomenys neskelbtini) dalyje yra miško žemė, nešalina jo atsakomybės pagal ANK 271 straipsnio 4 dalį. Taip pat nurodė, jog nutarime minima ANK 271 straipsnio 1 dalis laikytina rašymo apsirikimu. Taip pat Institucijos atstovė pažymėjo, jog pareiškėjo 2024 m. vasario 19 d. paaiškinime yra aiškiai parašyta, kad buvo išrauti kelmai ir įrengta pieva, o kuo tai padaryta – ar buldozeriu, ar traktoriumi, ar rankomis, ar kastuvu, Institucijos atstovės nuomone, tai didelės įtakos neturi pažeidimo sudėčiai, yra padarytas administracinio nusižengimas pagal ANK 271 straipsnio 4 dalį.

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

Skundas tenkinamas.

6. ANK 641 straipsnyje nustatyta, kad teismas, nagrinėdamas bylą dėl skundo dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje, patikrina institucijos priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą.

7. ANK 271 straipsnio 4 dalis asmenims nustato administracinę atsakomybę už biržių atrėžimą arba medžių atrinkimą ar ženklinimą kirsti pažeidžiant biržių atrėžimo, pagrindinio, ugdymo ir sanitarinio kirtimo, privačių miškų tvarkymo ir naudojimo tvarką, taip pat medienos ruošos, gabenimo, miško išteklių naudojimo reikalavimų pažeidimą. Šio administracinio nusižengimo padarymas užtraukia baudą asmenims nuo šešiasdešimties iki vieno šimto keturiasdešimties eurų. Šios normos konstrukcija yra blanketinė, t. y. nukreipianti į kitus teisės aktus – paprastai Lietuvos Respublikos Miškų įstatymą ir Privačių miškų tvarkymo ir naudojimo nuostatus. Nagrinėjamu atveju turi būti analizuojami Privačių miškų tvarkymo ir naudojimo nuostatai, kuriose įtvirtintos konkrečios asmenims nustatytos pareigos, sprendžiama, ar tų pareigų buvo laikomasi.

8. Iš byloje esančios medžiagos nustatyta, kad administracinėn atsakomybėn traukiamam T. B. 2024 m. gegužės 6 d. surašytas administracinio nusižengimo protokolas pagal ANK 271 straipsnio 4 dalį. Protokole nurodoma, kad, atlikus neplaninį patikrinimą, buvo nustatyta, kad miško sklype, esančiame VĮ VMU Telšių regioninio padalinio (duomenys neskelbtini), sklypo Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), buvo vykdomas atrankinis sanitarinis miško kirtimas 23,7 ha plote. Kirtimo metu buvo kertami išlūžę, išvirtę baltalksniai, gluosniai ir beržai. Įvertinus atliktą atrankinį sanitarinį kirtimą buvo nustatyta, kad sklype Nr. (duomenys neskelbtini), yra sunaikinta apie 0,20 ha miško paklotės. Paklotė sunaikinta, nustumdant kelmus buldozeriu ir užsėjant žemės ūkio naudmenas. Susiformavusią miško paklotę sudaro: augalinės pakritos, nuokritos, esančios dirvožemio paviršiuje, samanų, žolinių augalų, puskrūmių, grybų, kerpių visuma. T. B. neteisėta veika padarė žalą aplinkai, sunaikino 0,2 ha miško paklotės. Tokiais savo veiksmais T. B. pažeidė Lietuvos Respublikos Miškų įstatymo 9 straipsnio 2 punktą, kuriame nurodoma, kad miško valdytojai, savininkai ir naudotojai privalo saugoti miškus nuo gaisrų, kenkėjų, ligų ir kitų neigiamų veiksnių, laiku ir tinkamai atkurti iškirstą mišką, mišką naudoti tokiais būdais, kurie padėtų mažinti neigiamą poveikį aplinkai, racionaliai ūkininkauti miško žemėje (miške), palaikyti dirvožemio našumą, saugoti biologinę įvairovę, laikytis įstatymų ir kitų teisės aktų nustatytų reikalavimų, patvirtinto 1994 m. lapkričio 22 d. Nr. I-671, nauja redakcija nuo 2021 m. liepos 1 d., bei pažeidė Privačių miškų tvarkymo ir naudojimo nuostatų, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1997 m. liepos 24 d. nutarimu Nr. 799 (Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. gegužės 26 d. nutarimo Nr. 632 redakcija), 31.5 p. reikalavimus (atlikti miško naudojimo, atkūrimo ir priežiūros darbus tais būdais ir priemonėmis, kurie turi mažiausią neigiamą poveikį aplinkai, išsaugo dirvožemio našumą ir biologinę įvairovę).

9. Skundžiamu 2024 m. gegužės 17 d. nutarimu administracinėn atsakomybėn traukiamam T. B. už ANK 271 straipsnio 4 dalyje numatyto nusižengimo padarymą paskirta 100 Eur bauda.

10. Skundu pareiškėjas prašo panaikinti Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos 2024 m. gegužės 17 d. nutarimą administracinio nusižengimo byloje Nr. AM-AAD-ANR_N-1258-2024 ir administracinio nusižengimo teiseną nutraukti. Kaip jau minėta, šioje byloje esminiai administracinėn atsakomybėn traukiamo T. B. argumentai, kuriais grindžiamas skundžiamas nutarimas, yra šie: 1) jis vykdydamas darbus, vadovavosi Nekilnojamojo turto registre įregistruotu 2009 m. žemės sklypo planu, kuriame nurodyta, kad tai ariama žemė. Jis nebuvo tinkamai informuotas apie įvykdytas miško inventorizacijas, pagal kurias jo sklypas buvo įrašytas į miškų kadastrą. Jis neturėjo tiesioginės tyčios sunaikinti miško paklotę, todėl jo veiksmuose nėra jam inkriminuoto administracinio nusižengimo sudėties būtinojo subjektyviojo požymio – tyčinės kaltės ar neatsargumo; 2) Aplinkos apsaugos departamentas, nenurodydamas motyvų, priėmė nutarimą nepasibaigus terminui atkurti mišką dirbtiniu būdu (tai turi padaryti iki 2025 m. gegužės 15 d.); 3) kvalifikuota veika netinkamai pagal ANK 271 straipsnio 4 dalį, kadangi šis straipsnis visiškai nesusijęs su miško paklotės sunaikinimu; 4) nutarime nurodyta nusižengimo padarymo data ir laikas neatitinka faktinių aplinkybių; 5) nebuvo tiksliai nustatyta kaip buvo sunaikinta miško paklotė.

11. ANK 567 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad pagal šį kodeksą įgaliotos institucijos pareigūnas, atlikdamas administracinio nusižengimo tyrimą, privalo imtis visų priemonių, kad būtų visapusiškai, objektyviai ir kiek įmanoma per trumpesnį laiką ištirtos veikos aplinkybės. Nagrinėdamas administracinio nusižengimo bylas, teismas, taip pat institucija (pareigūnas), kai byla nagrinėjama ne teismo tvarka, privalo aktyviai dalyvauti tiriant įrodymus ir nustatant bylai svarbias aplinkybes.

12. ANK 569 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad įrodymai administracinio nusižengimo byloje yra bet kurie įstatymų nustatyta tvarka surinkti faktiniai duomenys, kuriais remdamiesi administracinio nusižengimo tyrimą atliekantys pareigūnai nustato administracinio nusižengimo padarymo faktą ir aplinkybes, administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens kaltę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes ir kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išnagrinėti. Šie duomenys nustatomi tokiomis priemonėmis: administracinio nusižengimo protokolu, pareigūnų tarnybiniais pranešimais, pranešimais, aktais ar kitais dokumentais, kuriais asmenys, kurie nėra pareigūnai, užfiksavo administracinio nusižengimo požymių turinčios veikos padarymą, nuotraukomis, garso ar vaizdo įrašais, liudytojų, nukentėjusiojo ir administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens parodymais ir paaiškinimais, ekspertizės aktu, specialisto išvada, daiktiniais įrodymais, daiktų ir dokumentų paėmimo protokolu ir kitokiais dokumentais. Šio straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad teismas ir administracinių nusižengimų bylas ne teismo tvarka nagrinėjanti institucija (pareigūnas) įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu.

13. Remiantis kasacinio teismo praktika, konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas.

14. Šioje byloje siekiant išsamiai ištirti visas aplinkybes teismo posėdyje buvo apklaustas liudytojas Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos Miškų kontrolės departamento pareigūnas V. Š. (toliau – ir liudytojas), kuris paaiškino, kad jis surašė protokolą po to, kai 2024 m. vasario 5 d., pirmadienį, 10.05 val. iš Valstybinės miškų tarnybos gavo pranešimą dėl galimo miško sunaikinimo. Pranešime buvo nurodyta, kad atliekant neplaninį patikrinimą nustatyta, kad privačiame miško sklype, esančiame Valstybinės miškų urėdijos Telšių regioninio padalinio (duomenys neskelbtini), kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), pagal suderintą pranešimą apie ketinimą kirsti mišką buvo vykdomas atrankinis sanitarinis miško kirtimas 23,7 ha plote. Kirtimo metu buvo kertami išlūžę, išvirtę baltalksniai, gluosniai ir beržai. Atlikus patikrinimą nustatyta, kad sklype (duomenys neskelbtini) 0,2 ha plote yra sunaikintas miškas ir miško paklotė. Paklotė sunaikinta, nustumdant kelmus ir išlyginant žemę buldozeriu, ir įveisiant žemės ūkio pasėlius. Vertinant miškų sklypo inventorizaciją pastebėta, kvartalai yra suskirstyti į miško sklypus, kad įtaksuoti kaip kirtavietės plyni kirtimai, leidimai plyniems kirtimams nebuvo išduoti, (duomenys neskelbtini) sklype medžiai ir kelmai ištraukti ir sukrauti sklypo pakraštyje, galimai sunaikintas miškas. Rašte prašoma įvertinti situaciją bei apie tai raštu informuoti Miškų tarnybą. Liudytojo teigimu, jis nuvažiavo į vietą pagal pateiktą pranešimą bei peržiūrėjo visą surinktą medžiagą, susietą su šita žemėvalda, su šituo sklypu, bei nustatė, jog yra miškotvarkos projektas, kuris iš viso tuo metu nebuvo patvirtintas. Atvažiavo valstybinės miškų tarnybos darbuotojas ir jie užfiksavo aplinkybes apie galbūt sunaikintą mišką, buvo apie 40 arų. Liudytoju teigimu, buvo iškirsti medžiai, nustumdyta teritorija ir užsėtos žemės ūkio kultūros. Buvo padarytos to sklypo nuotraukos. Pagal įtaksuotą Miškų kadastro duomenų bazės išrašą užfiksavo, kad ten augo baltalksniai, blindės, šie medžiai yra traktuojami kaip miško medžiai, jie auga miške ir miško žemėje. Ten yra išskirta, kad šitas sklypas yra kaip miško žemės sklypas. Atliko tikslius matavimus, naudojant GPS prietaisą, kuris turi tikslumą iki 2 cm paklaidą, buvo nuimti taškai, dalyvavo pats savininkas, nuotraukoje matėsi, kaip nustumdyti kelmai, suversti į krūvą, šita vieta yra miško žemės pagal miško išdėstymą. Išsikvietė iš (duomenys neskelbtini) specialistą, jų darbuotoją, kartu atliko matavimą bei apskaičiavo, kad tas sunaikintas plotas ne 0,4 ha, o 0,2 ha plotas. Kvadratiniais metrais žala buvo skaičiuojama pagal galiojančią Aplinkos ministro 2014 m. kovo 6 d. įsakymu patvirtintos „Fizinių juridinių asmenų neteisėta veikla miškuose padarytos žalos aplinkai atlyginimo dydžio apskaičiavimo metodikos“ įkainių skaičiavimo lentelę. Liudytojas paaiškino, kad 20 arų, kuriame buvo sunaikinta miško paklotė, jie skaičiavo tik miškų paklotę, nes pagal esamą situaciją ir vertinant Miškų kadastro duomenis, jie negalėjo nustatyti kiek ten augo medžių. Kadangi kelmų nebebuvo, negalėjo įvertinti tikslios augusių medžių rūšies ir būtų buvę nesąžininga imti tą visą medžiagą iš Miškų kadastro, nes Miškų kadastre gali būtų netikslumų, tai jie pasiliko variantą skaičiuoti tik miško paklotės naikinimą, tai reiškia, kad sunaikinta miško paklotė, nustumiant visą plotą ir užsėjant žemės ūkio naudmenos. Taip buvo įvertina ir įskaičiuota 1991,9 m/kvadrate plotas sunaikintas, nes toje lentelėje yra tiktai paskaičiavimai kvadratinio metro sunaikinto miško paklotės ir įkainis yra 3 eurai. Gavosi 5975,70 eurų. Pagal galiojančią tvarką T. B. 2024 m. kovo 26 d. įteiktas pasirašytinai žalos aplinkai paskaičiavimas už gamtai padarytą žalą. Buvo nustatytas 40 dienų terminas, jis turėjo atlyginti žalą. Į teisėjos klausimą, ar buvo žinomas 2009 m. žemės sklypo planas, liudytojas V. Š. nurodė, jog 2009 metų žemės sklypo planas buvo žinomas, minėtą planą pateikė T. B.. Į teisėjos klausimą dėl protokole bei nutarime nurodytos pažeidimo datos, liudytojas V. Š. paaiškino, kad šitie veiksmai buvo padaryti praėjusių metų rudenį, tiksliai pasakyti negalėjo, bet į protokolą, liudytojo teigimu, rašomas tas momentas, kada jie užfiksavo pažeidimą, ta diena, valandos nerašo. Mano, kad miško paklotė galėjo būti sunaikinta galbūt 2023 metų vasarą, nes jau buvo užsėti žiemkenčiai, buvo visur nustumdyta. Liudytojas iš esmės sutiko, kad protokole nurodyta padaryta pažeidimo data 2024 m. vasario 8 d. nėra tiksli, nes iš tiesų padaryto pažeidimo padarymo data nėra aiški. Į Institucijos atstovės klausimą, kas yra draudžiama daryti miško žemės sklype, kaip turėtų naudoti miško savininkas miško sklypą, liudytojas nurodė, jog miško savininkas turi vadovautis Privačių miškų tvarkymo nuostatais, ten yra parašyta, kad mišką naudoti pagal Miškų įstatymo numatytus visus normatyvus, normas ir nustatymus, galima atlikti miške, miško žemėje visas ūkines miško priemones, tai yra nuo miško sodinimo, kirtimo, jaunuolyno ugdymo kirtimo, išskyrus keitimą kitoms naudmenoms, jei tai nėra numatyta miškotvarkos projekte. Paaiškino, kad miško paklotė yra dviejų rūšių – gyva ir negyva. Gyvąją sudaro samanos, kerpės, vabalai, grybai ir viskas kas auga, negyvąją – pakraikai, lapų liekanos, šakos, miško dirvožemis. Šiuo atveju buvo kaip ir negyva, nes vertino pagal šalia esančius sklypus, kurie gretimai išsidėstę, ten augo žolinė augalija, buvo ir lapų, ir šakų prikritusių. Paaiškino, kad iš esmės netyrė kokiomis priemonėmis T. B. sunaikino miško paklotę, tačiau mano, jog jis galėjo tai padartti nustumdamas buldozeriu. Liudytojo nuomone, jokio skirtumo ar nuvežė ar nustūmė, bet tai yra miško paklotės sunaikinimas. Ar atkuriant mišką, paruošiant žemę atkūrimui, kirtavietėje galima išrauti kelmus, turėtų būti parašyta miškotvarkos projekte, be šio projekto tokie darbai nėra galimi. Be to, liudytojo teigimu, pareiškėjas norėjo „išmiškinti“ šitą teritoriją, parašė prašymą dėl „to gabaliuko išmiškinimo“, tačiau prašymas dėl „išmiškinimo“ buvo pateiktas jau tada, kai pareiškėjas buvo padaręs visą darbą, jau augo pasėliai.

15. Kaip jau minėta, vienas iš argumentų, kuriais pareiškėjas grindžia skundą, yra tai, jog jis buvo įspėtas iki 2025 m. gegužės 15 d. sunaikinto miško plote atkurti mišką dirbtiniu būdu, tačiau nesuėjus nurodytam terminui, Aplinkos apsaugos departamentas 2024 m. gegužės 17 d. priėmė skundžiamą nutarimą. Net ir vadovaujantis Nuostatų 31.4 p., pareiškėjo teigimu, terminas miško atkūrimui dar nėra praėjęs, todėl, pareiškėjo nuomone, nebuvo pagrindo surašyti nutarimą. Teismas su šiuo argumentu nesutinka.

16. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad Miškų kontrolės departamento Klaipėdos miškų kontrolės skyrius 2024 m. kovo 28 d. raštu Nr. AD5-6158 „Dėl miško atkūrimo“ įpareigojo pareiškėją iki 2025 m. gegužės 15 d. atkurti 0,2 ha miško plote (duomenys neskelbtini) dirbtiniu būdu. Iš bylos medžiagos nustatyta, jog nutarimas surašytas 2024 m. gegužės 12 d., tai yra nepraėjus nurodytam terminui dirbtinai atkurti mišką, tačiau teismas pažymi, jog tai, kad dar nėra suėjęs terminas dirbtinai atkurti mišką, nešalina administracinės atsakomybės už padarytą administracinį nusižengimą. Reikalavimas atkurti dirbtinai atkurti mišką surašytas remiantis Miškų įstatymo 15 straipsnio 4 dalies nuostatomis, kur įstatymų leidėjas nustatė, jog neteisėtai iškirstas miškas turi būti atkurtas ne vėliau kaip per vienus metus nuo neteisėtų kirtimų fakto nustatymo; miškas laikomas atkurtu tada, kai želdinių ir žėlinių kokybė atitinka aplinkos ministro tvirtinamų Miško atkūrimo ir įveisimo nuostatų reikalavimus. Teismas pažymi, jog aplinkybė, kad pareiškėjas įpareigotas per nustatytą terminą dirbtinai atkurti iškirstą mišką savaime neeliminuoja nei išvados dėl žalos, padarytos aplinkai, fakto, nei išvados, jog pareiškėjas, sunaikindamas miško paklotę, pažeidė Lietuvos Respublikos Miškų įstatyme įtvirtintą pareigą mišką naudoti tokiais būdais, kurie padėtų mažinti neigiamą poveikį aplinkai, palaikyti dirvožemio našumą, saugoti biologinę įvairovę bei pažeidė Privačių miškų tvarkymo ir naudojimo nuostatuose įtvirtintą pareigą atlikti miško naudojimo, atkūrimo ir priežiūros darbus tais būdais ir priemonėmis, kurie turi mažiausią neigiamą poveikį aplinkai, išsaugo dirvožemio našumą ir biologinę įvairovę, t. y., jog jis atliko veiksmus, už kuriuos numatyta atsakomybė pagal ANK 271 straipsnio 4 dalį.

17. T. B. skunde, be kita ko, nurodė, jog protokole bei nutarime pažeidimo data neatitinka faktinių aplinkybių, nes tai nėra pažeidimo padarymo duomenys, kadangi pažeidimas nebuvo padarytas 2024 m. vasario 8 d. Nustatyta, kad 2024 m. gegužės 6 d. surašytame administracinio nusižengimo protokole bei minėto protokolo pagrindu 2024 m. gegužės 17 d. priimtame nutarime nurodytas pažeidimo laikas 2024 m. vasario 8 d. 11 val. 00 min. iki 2024 m. vasario mėn. 8 d. 13 val. 00 min. yra atlikto neplaninio patikrinimo data. Bylos nagrinėjimo metu liudytojas V. Š. teigė, kad pareiškėjo veiksmai galbūt buvo padaryti 2023 metų vasarą, nes jau buvo užsėti žiemkenčiai, tačiau kada tiksliai padarytas pažeidimas, nebuvo nustatyta. Liudytojas V. Š. teismo posėdžio metu nurodė, jog į protokolą rašomas tas momentas, kada jie užfiksavo pažeidimą, ir iš esmės sutiko, kad protokole nurodyta padaryta pažeidimo data 2024 m. vasario 8 d. nėra tiksli, nes iš tiesų padaryto pažeidimo padarymo data nėra aiški, nes, pasak liudytojo, T. B. jiems nenurodė kada jis atliko darbus. Teismo posėdžio metu T. B. neneigė, jog miško paklotės nustumdymas ir šios žemės užsėjimas žemės ūkio naudmenomis galėjo būti atliktas 2023 m. vasarą.

18. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra nurodęs, kad administracinio nusižengimo protokolas yra procesinis dokumentas, kuriame formuluojamas kaltinimas administracinio nusižengimo padarymu, fiksuojami nustatyti įrodymai, kitos aplinkybės ir žinios, reikšmingos nagrinėjant bylą. Administracinio nusižengimo protokolu apibrėžiamos administracinio nusižengimo bylos nagrinėjimo ribos. Nuo teisingo protokolo surašymo priklauso ir administracinio nusižengimo bylos baigtis, administracinio nusižengimo protokolas turi lemiamą reikšmę nustatant asmens kaltę. Administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui kaltinimas turi būti suformuluotas aiškiai, t. y. nurodant, kokiais konkrečiais veiksmais ar neveikimu buvo padarytas administracinis nusižengimas. Protokolas surašomas tam, kad asmuo galėtų gintis nuo kaltinimo, o gintis nuo pareikšto kaltinimo yra įmanoma tik tada, kai iš administracinio nusižengimo protokolo galima suvokti, už kokią veiką norima taikyti administracinę atsakomybę. Tai yra svarbi asmens, kaltinamo pažeidimo padarymu, procesinių teisių gintis nuo pareikšto kaltinimo garantija, nes veikos teisinis kvalifikavimas gali lemti ir gynybos strategiją (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių teisės pažeidimų bylose Nr. 2AT-84-942/2016, 2AT-97-942/2017, 2AT-53-788/2017, 2AT-10-693/2018).

19. Teismas sutinka su liudytoju teiginiais, kurių, beje, neginčija ir pareiškėjas, jog protokole ir nutarime nurodytas pažeidimo laikas 2024 m. vasario 8 d. 11 val. 00 min. iki 2024 m. vasario mėn. 8 d. 13 val. 00 min. yra atlikto neplaninio patikrinimo data, o ne pažeidimo padarymo laikas. Tačiau pažymėtina, kad bylą nagrinėjant Institucijoje pareiškėjas turėjo galimybę nurodyti kada jis atliko veiksmus, t. y. kada sunaikino miško paklotę ir šį žemės sklypo plotą užsėjo žemės ūkio naudmenomis, tačiau, kaip nurodė liudytojas V. Š., T. B. jiems nenurodė kada tiksliai jis atliko pažeidimą. Teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju nurodytas netikslus pažeidimo laikas ir data nesudarė pareiškėjui esminių kliūčių tinkamai gintis, todėl nėra pagrindo išvadai, jog netiksli kaltinime nurodyta faktinė aplinkybė dėl pažeidimo padarymo laiko ir datos pažeidė pareiškėjo teisę į gynybą ir teisingo proceso principą.

20. Be kita ko, teismo pareiga yra patikrinti, ar institucija nutarimą priėmė teisėtai ir pagrįstai, taip pat ištaisyti institucijos padarytas procesines klaidas. Teismo nuomone, atsižvelgiant į tai, kad T. B. skundas dėl jo patraukimo administracinėn atsakomybėn teisme nagrinėtas iš esmės, betarpiškai ir tiesiogiai tiriant visas bylos aplinkybes, Institucijos padaryti procesiniai pažeidimai dėl protokole ir nutarime nurodytos netikslios faktinės aplinkybės, susijusios su pažeidimo padarymo laiku ir data, ištaisyti bylos nagrinėjimo teisme metu, sudarant T. B. galimybę pasisakyti (apsiginti) ir dėl veikos aplinkybių, už kurias jam pritaikyta administracinė nuobauda. Todėl nurodytų aplinkybių pagrindu darytina išvada, kad pareiškėjo nurodyta aplinkybė, susijusi su protokole ir nutarime nurodyta netikslia faktine aplinkybe, savaime nesudaro pagrindo panaikinti skundžiamą nutarimą.

21. Pareiškėjas skunde taip pat nurodė, jog jo padaryta veika netinkamai kvalifikuota pagal ANK 271 straipsnio 4 dalį, kadangi šis straipsnis, pareiškėjo nuomone, visiškai nesusijęs su miško paklotės sunaikinimu.

22. Iš bylos medžiagos nustatyta, kad T. B. 2024 m. gegužės 6 d. surašytas administracinio nusižengimo protokolas pagal ANK kodekso 271 straipsnio 4 dalį. Minėto protokolo pagrindu, apžiūros aktu, matavimų ataskaita, paaiškinimais bei kita rašytine bylos medžiaga, 2024 m. gegužės 17 d. priimtas nutarimas, kuriuo T. B. pagal ANK 271 straipsnio 4 dalį paskirta 100 Eur bauda. Nutarime konstatuota, jog tokiais savo veiksmais T. B. pažeidė Miškų įstatymo 9 straipsnio 2 punktą, kuriame nurodoma, kad miško valdytojai, savininkai ir naudotojai privalo saugoti miškus nuo gaisrų, kenkėjų, ligų ir kitų neigiamų veiksnių, laiku ir tinkamai atkurti iškirstą mišką, mišką naudoti tokiais būdais, kurie padėtų mažinti neigiamą poveikį aplinkai, racionaliai ūkininkauti miško žemėje (miške), palaikyti dirvožemio našumą, saugoti biologinę įvairovę, laikytis įstatymų ir kitų teisės aktų nustatytų reikalavimų, patvirtinto 1994 m. lapkričio 22 d. Nr. I-671, nauja redakcija nuo 2021 m. liepos 1 d., bei pažeidė Privačių miškų tvarkymo ir naudojimo nuostatų, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1997 m. liepos 24 d. nutarimu Nr. 799 (Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. gegužės 26 d. nutarimo Nr. 632 redakcija), 31.5 p. reikalavimus (atlikti miško naudojimo, atkūrimo ir priežiūros darbus tais būdais ir priemonėmis, kurie turi mažiausią neigiamą poveikį aplinkai, išsaugo dirvožemio našumą ir biologinę įvairovę).

23. Pažymėtina, jog ANK 271 straipsnio 4 dalyje numatyta, jog < biržių atrėžimas arba medžių atrinkimas ar ženklinimas kirsti pažeidžiant biržių atrėžimo, pagrindinio, ugdymo ir sanitarinio kirtimo, privačių miškų tvarkymo ir naudojimo tvarką, taip pat medienos ruošos, gabenimo, miško išteklių naudojimo reikalavimų pažeidimas, ...užtraukia baudą...>.

24. Teismo vertinimu, T. B. padaryta neteisėta veika atitinka ANK 271 straipsnio 4 dalyje numatyto administracinio nusižengimo sudėtį, kadangi T. B. neteisėta veika padarė žalą aplinkai, nes sunaikino 0,2 ha miško paklotės, t. y. T. B. padarė miško išteklių naudojimo reikalavimų pažeidimą nesaugodamas dirvožemio našumo ir biologinės įvairovės.

25. Be to, pareiškėjas, be kita ko, nurodo, jog administracinio nusižengimo protokole bei nutarime teigiama, jog jo veiksmai atitinka ANK 271 straipsnio 1 dalyje numatyto nusižengimo sudėtį, o nuobauda paskirta pagal ANK 271 straipsnio 4 dalį. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad nutarimo aprašomojoje dalyje nurodyta, jog T. B. veika atitinka ANK 271 straipsnio 1 dalyje numatyto administracinio nusižengimo – biržių atrėžimas arba medžių atrinkimas ar ženklinimas kirsti pažeidžiant biržių atrėžimo, pagrindinio, ugdymo ir sanitarinio kirtimo, privačių miškų tvarkymo ir naudojimo tvarką, taip pat medienos ruošos, gabenimo, miško išteklių naudojimo reikalavimų pažeidimas – sudėtį. Pažymėtina, kad tiek minėtame protokole, tiek nutarime išdėstyta administracinio nusižengimo sudėtis atitinka ANK 271 straipsnio 4 dalyje numatytą sudėtį, todėl nutarimo aprašomojoje dalyje nurodyta ANK 271 straipsnio 1 dalis, teismo vertinimu, laikytina rašymo apsirikimu ir nekeičia pareikšto kaltinimo esmės. Teismo vertinimu, administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui kaltinimas buvo suformuluotas aiškiai, nurodant kokiais konkrečiai veiksmais ar neveikimu buvo padarytas administracinis nusižengimas, iš administracinio nusižengimo protokolo (kaip ir nutarimo) galima suprasti, už kokią veiką ketinama taikyti administracinę atsakomybę, todėl nebuvo pažeistos pareiškėjo procesinės teisės gintis nuo pareikšto kaltinimo.

26. Pareiškėjas skundą taip pat grindžia argumentu, jog nagrinėjamu atveju nebuvo tiksliai nustatyta, kokiu būdu buvo sunaikinta miško paklotė. Pareiškėjas tiek skunde, tiek teismo posėdžio metu pažymėjo, jog Institucija protokole bei nutarime nurodė, kad kelmai išrauti buldozeriu, nors kelmus jis išrovė ne buldozeriu, bet ekskavatoriumi. Institucijos atstovė teigė, jog pareiškėjo paaiškinime 2024 m. vasario 19 d. yra aiškiai parašyta, kad buvo išrauti kelmai ir įrengta pieva, o kuo tai padaryta – ar buldozeriu, ar traktoriumi, ar rankomis, ar kastuvu, Institucijos atstovės nuomone, tai didelės įtakos neturi pažeidimo sudėčiai, nes yra padarytas administracinio nusižengimas pagal ANK 271 straipsnio 4 dalį. Teismas šiuo atveju pastebi, jog bylos duomenys patvirtina, kad pažeidimo padarymo faktas buvo užfiksuotas ne pažeidimo padarymo metu, t. y. šiuo atveju priemonė, su kuria atlikti miško paklotės sunaikinimas, nebuvo užfiksuota patikrinimo metu. Pareiškėjas neneigia, jog kelmus jis išrovė panaudodamas priemonę, t. y. ekskavatorių, tačiau, kaip matyti iš bylos duomenų, šios aplinkybės jis Institucijai bylos nagrinėjimo metu nebuvo nurodęs, todėl šiuo atveju spręstina, kad netikslumas, susijęs su priemonės, kuria padarytas pažeidimas, rūšimi, nelaikytinas aplinkybe, sudarančia pagrindą išvadą, jog skundžiamame nutarime nurodytos aplinkybės eliminavo pareiškėjo galimybes tinkamai gintis ar iš nutarime nurodytų aplinkybių nėra galimybės įvertinti ar buvo padarytas pažeidimas, numatytas ANK 271 straipsnio 4 dalyje.

27. Skunde pareiškėjas taip pat akcentavo, jog teisės aktuose nėra niekur nurodyta, jog draudžiama prieš sodinant mišką išrauti kelmus ir nurodė, kas jis, vykdydamas atrankinį sanitarinį kirtimą, iškirto menkaverčius medžius (ievas, lazdynus, karklus) ir įrengė pievą tam, kad ateityje būtų galima atsodinti eglėmis, pušimis ir kitais medynais. Teismas neturi pagrindo sutikti su šiais argumentais, kadangi kaip teisingai teismo posėdžio metu pažymėjo liudytojas V. Š., šiuos darbus galima atlikti tik esant patvirtintam miškotvarkos projektui. Šiuo atveju, t. y. atliekant kelmų rovimo ir paklotės nustumdymo darbus, pareiškėjas neturėjo parengto ir patvirtinto miškotvarkos projekto.

28. Taigi, atsižvelgiant į aukščiau išdėstytas aplinkybes, pareiškėjo skunde nurodyti argumentai dėl nutarimo priėmimo nepasibaigus terminui atkurti mišką, dėl nutarime (protokole) nurodytos nusižengimo padarymo datos ir laiko, netinkamo veikos kvalifikavimo, pažeidimo padarymo būdo, atmestini kaip nepagrįsti.

29. Tačiau šiuo atveju pažymėtina tai, jog ANK 2 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad pagal šį kodeksą asmuo atsako tik tuo atveju, jeigu jis yra kaltas dėl administracinio nusižengimo padarymo. Teismų praktikoje išaiškinta, kad asmuo administracinėn atsakomybėn traukiamas tik tada, kai byloje esančių įrodymų pagrindu yra konstatuota jam inkriminuojamo administracinio nusižengimo sudėtis. Įstatymo apibrėžto konkretaus administracinio nusižengimo, turinčio visus įstatymo nurodytus administracinio nusižengimo sudėties požymius, padarymas reiškia, kad yra faktinis pagrindas kaltą asmenį patraukti administracinėn atsakomybėn ir skirti jam atitinkamas nuobaudas bei kitas poveikio priemones. Administraciniam nusižengimui, kaip ir kitiems teisės pažeidimams, būdingi šie keturi objektyvieji ir subjektyvieji požymiai: a) objektas; b) objektyvieji požymiai; c) subjektas; d) subjektyvieji požymiai. Remiantis kasacinio teismo praktika, administracinio nusižengimo sudėčiai nustatyti reikalingi visi šie elementai. Jeigu bent vieno požymio nėra, nėra ir nusižengimo sudėties kaip visumos. Taigi, tokiu atveju nėra faktinio administracinės atsakomybės pagrindo ir, remiantis ANK 565¹ straipsnio 1 punktu, administracinio nusižengimo teisena negali būti pradėta, o pradėtoji turi būti nutraukta (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių nusižengimų bylose Nr. 2AT-9-976/2020, 2AT-24-719/2024 ir kt.).

30. Pagal ANK 5 straipsnio 1 dalį, administracinis nusižengimas yra šiame kodekse uždrausta kaltininko padaryta pavojinga veika (veikimas arba neveikimas), atitinkanti administracinio nusižengimo, už kurį nustatyta administracinė nuobauda, požymius. Tokiu būdu neabejojama, kad asmens padaryta veika pripažįstama administraciniu nusižengimu, kai įrodoma, kad asmens veiksmuose yra administracinio nusižengimo, nustatyto ANK specialiojoje dalyje, sudėtis. Tam, kad asmuo būtų pripažintas kaltu padaręs administracinį nusižengimą, turi būti surinkta pakankamai įrodymų, pagrindžiančių jo kaltę.

31. Pažymėtina ir tai, jog teismų praktikoje yra išaiškinta, kad kaltės, jos formos, rūšies subjektyviųjų (vidinių-psichinių) administracinio teisės pažeidimo požymių turinys atskleidžiamas ne vien tik paties pažeidėjo prisipažinimu padarius administracinį teisės pažeidimą, išaiškinimu, kaip jis suvokė bei įvertino savo daromų veiksmų ar neveikimo pobūdį, padarinius, kokios paskatos nulėmė ir panašiai, bet ir tiriant bei įvertinant ir išorinius (objektyviuosius) administracinio teisės pažeidimo požymius (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių teisės pažeidimų bylose Nr. 2AT-69/2014, 2AT-9-746/2015).

32. Be kita ko, pažymėtina ir tai, jog sprendžiant asmens administracinės atsakomybės klausimą būtina vadovautis Konstitucijos 31 straipsnio 1 dalyje įtvirtintu nekaltumo prezumpcijos principu ir iš jo išplaukiančiu in dubio pro reo principu, pagal kurį visos abejonės ir neaiškumai, kurie negali būti pašalinti, aiškintini administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens naudai. Asmens kaltė administracinio nusižengimo bylose gali būti konstatuota tik tada, kai, ištyrus proceso metu surinktus įrodymus, nelieka jokios protingos abejonės, kad traukiamas administracinėn atsakomybėn asmuo padarė veiką, už kurią turi būti skiriama nuobauda (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. 2AT-35-648/2021).

33. Baudžiamosios teisės doktrinoje toks atvejis, kai asmuo sukelia baudžiamajame įstatyme numatytus padarinius be kaltės, t. y. asmens psichinis santykis su daroma veika ir kilusiais padariniais neatitinka nei tyčinės, nei neatsargios kaltės sampratos, apibūdinamas (suprantamas) kaip kazusas.

34. Kazusas (lot. – casus) – veiksmas, turintis išorinių teisės pažeidimo požymių, bet neturintis kaltės elemento (tyčios ar neatsargumo). Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad tokiu atveju konstatuojama, jog asmuo pavojingus padarinius sukelia nekaltai ir jo veikoje nėra įstatyme numatytos nusikalstamos veikos sudėties požymių visumos, sudarančios baudžiamosios atsakomybės teisinį pagrindą. Taigi, baudžiamoji atsakomybė negali kilti padarinius sukėlus be kaltės ir baudžiamasis įstatymas negali būti taikomas. Kazuso atveju asmuo nesuvokia daromos veikos pavojingumo, nenumato padarinių kilimo galimybės ir neturi arba negali to numatyti, tačiau padariniai kyla (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-565/1999, 2K-809/2001, 2K-402/2013, 2K-512/2014, 2K-5-942/2015 ir kt.).

35. Teismo vertinimu, nors šis išaiškinimas pateiktas nagrinėjant baudžiamąsias bylas, jis taikytinas ir šiuo atveju, t. y. analizuojant pareiškėjo kaltės, padarius administracinį nusižengimą, turinį.

36. Nagrinėjamu atveju nustatyta, jog pareiškėjas tiek savo skunde, tiek posėdžio metu iš esmės neginčija fakto, kad pareiškėjas jam nuosavybės teise priklausančiame miško sklype, esančiame VĮ VMU Telšių regioninis padalinys, (duomenys neskelbtini), kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), vykdė atrankinį sanitarinį kirtimą, išrovė kelmus ir pervežė juos į pamiškę šalia miško žemės, dėl ko (duomenys neskelbtini) sklype sunaikino 0,2 ha miško paklotės, tačiau pareiškėjas nurodo, jog vykdydamas minėtus darbus nežinojo, kad ten yra miškas, nebuvo tinkamai informuotas apie įvykdytas miško inventorizacijas, pagal kurias jo sklypas buvo įrašytas į Miškų kadastrą. Jis neturėjo tyčios sunaikinti miško paklotę, todėl, pareiškėjo nuomone, jo veiksmuose nėra jam inkriminuoto administracinio nusižengimo sudėties būtinojo subjektyviojo požymio – tyčinės kaltės ar neatsargumo.

37. Iš byloje esančio valstybės įmonės Registrų centro 2024 m. vasario 13 d. Nekilnojamojo turto registro duomenų bazės išrašo duomenų nustatyta, kad žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini)), esantis (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise priklauso T. B.. Minėto sklypo pagrindinė naudojimo paskirtis – žemės ūkio, žemė sūkio naudmenų plotas – 4,9445 ha, iš jo ariamos žemės – 4,9445 ha, miško žemės plotas – 23,7190 ha. Minėtą sklypą T. B. įgijo 2020 m. vasario 19 d. pagal dovanojimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) (b. l. 34 ).

38. Pareiškėjas įrodinėjo, kad jis tik 2023 m. vasarą sužinojo, jog kirtimas atliktas miško žemėje. Pareiškėjo teigimu, tik 2024 m. gegužės 20 d. gavus iš Valstybinės miškų tarnybos atsakymą į pareiškėjo paklausimą apie žemės sklypo, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), miško inventorizacijos dokumentus, jis buvo informuotas, kad jo žemės sklypas yra įtrauktas į Lietuvos Respublikos miškų valstybės kadastrą (toliau – ir Miškų valstybės kadastras). Minėtame atsakyme Valstybinė miškų tarnyba pažymėjo, kad teisės aktai iki 2012 m. gegužės 13 d. nenustatė pareigos Valstybinei miškų tarnybai informuoti žemės miško savininkus apie naujų miško žemės plotų įregistravimą Miškų valstybės kadastre. Valstybinė miškų tarnyba atsakyme pažymėjo, kad į žemės sklypą, kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), patenkantis miško plotas buvo registruotas Miškų valstybės kadastre pagal 2005 m. valstybinės sklypinės miškų inventorizacijos duomenis ir atnaujintas (taip pat įregistruojant naują miško žemės plotą) pagal 2015 m. valstybinės sklypinės miškų inventorizacijos duomenis.

39. Iš byloje pateikto (duomenys neskelbtini) žemėlapio M 1: 10 000 (Miškotvarka 2005 m.) nustatyta, pareiškėjo sklypas, kuriame nustatytas pažeidimas, patenka į (duomenys neskelbtini) sklypo ribas. Iš prie minėto žemėlapio pridėtos lentelės nustatyta, kad (duomenys neskelbtini) sklypą sudaro 24,7 ha miško plotas, medynų amžius – 15 metų, medynų grupės skalsumas – 0,8. Minėtas aplinkybes teismo posėdžio metu patvirtino ir pats pareiškėjas bei nurodė, jog jam nuosavybės teise taip pat priklauso ir 12, 13 bei 14 sklypai.

40. Iš (duomenys neskelbtini) žemėlapio M 1: 10 000 (2015 m. sklypinė miškų inventorizacija) bei pareiškėjo teismo posėdžio metu pateiktų paaiškinimų nustatyta, kad sklypai Nr. (duomenys neskelbtini)ir dalis (duomenys neskelbtini) sklypo priklauso pareiškėjui. Pareiškėjo padarytas pažeidimas nustatytas (duomenys neskelbtini) sklype, dėl šio yra surašytas administracinio nusižengimo protokolas. Iš prie minėto žemėlapio pridėtos lentelės nustatyta, kad (duomenys neskelbtini) sklypą sudaro 3,8 ha miško plotas, medynų amžius – 20 metų, skalsumas – 0,8. Minėtame 2015 m. sklypinės miškų inventorizacijos plane sklypo dalis (duomenys neskelbtini) neišskirta, ji įeina į bendrą plotą, pažymėtą Nr. (duomenys neskelbtini) (b. l. 60-63).

41. Nagrinėjamu atveju nustatyta, jog pareiškėjas nuosekliai, tai yra tiek tyrimo metu (2024 m. vasario 19 d. pateiktame paaiškinime), tiek skunde, tiek teismo posėdžio metu, nurodė, jog atlikdamas sanitarinį miško kirtimą, vadovavosi viešais duomenimis – 2009 metų žemės sklypo planu, kuris buvo pateiktas atkuriant žemės sklypo ribas su geodeziniais matavimais, bei pažymėjo, jog 2009 metų žemės sklypo planas yra įregistruotas Nekilnojamo turto registre ir toks planas yra įregistruotas vienintelis. Kito plano, įregistruoto Nekilnojamojo turto registre, nėra.

42. Iš byloje pateiktos 2009 m. žemės sklypo plano kopijos nustatyta, kad sklypo dalyje (duomenys neskelbtini) (ši aplinkybė nustatyta įvertinus vėlesnius planus, pareiškėjo bei liudytojo parodymus bei K. M. parengtą planą (b. l. 15) yra ariama žemė (b. l. 67). Pareiškėjas akcentavo, kad 2009 m. žemės sklypo plane taškeliais yra pažymėti medingi augalai (tuo metu buvo žymimi medingi augalai), bet ne medžiai. Iš pareiškėjo paaiškinimų nustatyta, jog kirtimą jis atliko dėl to, kad didesnėje ploto dalyje 2022 m. gruodžio mėnesį įvykusi sniegolauža išlaužė daug medžių. Pareiškėjas tuo pačiu sutvarkė ir ariamą žemę. Nuėmė paklotę, kad neatželtų menkaverčiai krūmai bei medžiai. Pareiškėjo teigimu, ten augo gluosniai, ievos, keletas baltalksnių. Atlikdamas šituos darbus pareiškėjas manė, kad ten nėra miško ir ta sklypo dalis nepriklauso miško žemei.

43. Kaip jau minėta, į žemės sklypą, kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), patenkantis miško plotas buvo registruotas Miškų valstybės kadastre pagal 2005 m. valstybinės sklypinės miškų inventorizacijos duomenis ir atnaujintas (taip pat įregistruojant naują miško žemės plotą) pagal 2015 m. valstybinės sklypinės miškų inventorizacijos duomenis, tačiau duomenų apie tai, jog apie minėtus veiksmus buvo informuotas T. B., byloje nėra. Netikėti pareiškėjo pateiktais paaiškinimais teismas neturi pagrindo. Be kita ko, net ir iš byloje pateikto Valstybinės miškų tarnybos 2024 m. gegužės mėnesio atsakymo į pareiškėjo paklausimą nustatyta, jog teisės aktai iki 2012 m. gegužės 13 d. nenustatė pareigos Valstybinei miškų tarnybai informuoti žemės (miško) savininkus apie naujų miško žemės plotų įregistravimą Miškų valstybės kadastre. Pažymėtina ir tai, jog žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), T. B. dovanojimo būdu įgijo 2020 m. vasario 19 d., ir, kaip ir nurodė pats pareiškėjas teismo posėdžio metu, jam nebuvo perduoti jokie papildomi dokumentai. Pareiškėjo teigimu, jis nebuvo tinkamai informuotas apie įvykdytas miško inventorizacijas, pagal kurias jo sklypas buvo įrašytas į Miškų kadastrą, todėl neturėjo galimybės patikslinti miško ploto. Minėtas aplinkybes paneigiančių faktų byloje nenustatyta.

44. Teismas, įvertinęs anksčiau minėtas aplinkybes ir aptartus įrodymus, nesutinka su Institucijos argumentais, jog T. B. argumentai, kad jis neteisėtos veiklos nevykdė, nežinojo, jog tai miško žemė, yra gynybinė pareiškėjo pozicija siekiant išvengti administracinės atsakomybės. Kaip matyti iš bylos medžiagos, pareiškėjas nebuvo tinkamai informuotas apie įvykdytas miško inventorizacijas, pagal kurias jo sklypas buvo įrašytas į Miškų kadastrą, o atlikdamas darbus vadovavosi Nekilnojamojo turto registre įregistruotu 2009 m. žemės sklypo planu, kuriame sklypo (duomenys neskelbtini) dalyje nurodyta ariama, bet ne miško žemė, todėl darytina išvada, jog jis nežinojo, kad tai yra miško žemė. Papildomai pažymėtina, jog šią aplinkybę, t. y., jog 2009 m. žemės sklypo plane (duomenys neskelbtini) dalyje pažymėta ariama žemė, patvirtino ir teisme apklaustas liudytojas V. Š..

45. Teismo vertinimu, šios administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens nurodytos aplinkybės ir į bylą pateikti įrodymai sudaro pagrindą pripažinti, kad nagrinėjamu atveju pareiškėjas objektyviai nežinojo, kad sklypo (duomenys neskelbtini) dalyje yra miškas, kadangi pareiškėjas, turėdamas leidimą vykdyti sanitarinį miško kirtimą, bei atlikdamas darbus vadovavosi viešuosiuose registruose įregistruotais duomenimis, tai yra 2009 m. žemės sklypo planu, kuriame, kaip jau minėta, nurodyta, jog sklypo (duomenys neskelbtini) dalyje yra ariama žemė. Pažymėtina ir tai, jog tiek teismo posėdžio metu, tiek skunde pareiškėjas nurodė, jog apie miško žemę sužinojo tik 2023 m. vasarą, kai jau buvo darbai atlikti. Taigi šių nurodytų aplinkybių pagrindu teismas daro išvadą, jog šiuo konkrečiu atveju T. B. veikoje nėra vieno būtinojo administracinio nusižengimo sudėties požymio – kaltės (tyčios ar neatsargumo). Todėl teismas sprendžia, jog skundžiamu Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos 2024 m. gegužės 17 d. nutarimu T. B. buvo nubaustas pagal ANK 271 straipsnio 4 dalį nepagrįstai, nes neįrodyta T. B. kaltė (tyčia ar neatsargumas), todėl T. B. skundas tenkintinas ir Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos 2024 m. gegužės 17 d. nutarimas administracinio nusižengimo byloje Nr. AM-AAD-ANR_N-1258-2024 (ROIK 24232159434) panaikintinas ir administracinio nusižengimo bylos teisena nutrauktina (ANK 642 straipsnio 1 dalies 2 punktas).

Dėl bylinėjimosi išlaidų

46. Byloje nėra pateikta bylinėjimosi išlaidas pagrindžiančių įrodymų, todėl jų (ne)priteisimo klausimas nespręstinas.

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 639-643 straipsniais, teismas

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Skundą tenkinti.

Panaikinti Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos 2024 m. gegužės 17 d. nutarimą administracinio nusižengimo byloje Nr. AM-AAD-ANR_N-1258-2024 (ROIK 24232159434) ir administracinio nusižengimo teiseną nutraukti.

Nutarimas per 20 dienų nuo nutarimo kopijos (nuorašo) išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiama Klaipėdos apygardos teismui, skundą paduodant per Tauragės apylinkės teismo Šilalės rūmus.