- Teismas
- Kauno apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2016-09-27
- Bylos Nr.
- e2YT-8878-955/2016
- Teisminio proceso Nr.
- 2-69-3-04645-2016
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Kristina Imbrasienė
- Suinteresuotas asmuo
- Kauno miesto savivaldybės administracijos, Nacionalinės žemės tarnybos prie ŽŪM
dalyvaujant pareiškėjos 50-osios garažų statybos ir eksploatavimo bendrijos atstovui advokato padėjėjui S. P.,
teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjos 50-osios garažų statybos ir eksploatavimo bendrijos pareiškimą suinteresuotiems asmenims Kauno miesto savivaldybės administracijai, Nacionalinei žemės tarnybai prie ŽŪM dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Kauno apylinkės teisme priimtas pareiškėjos 50-osios garažų statybos ir eksploatavimo bendrijos pareiškimas, kuriuo prašoma nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad buvo išduotas leidimas 50-ajam individualių automobilių garažų statybos kooperatyvui statyti 216 metalinių garažų ir kad minėti pastatai – 216 metaliniai garažai buvo priimti naudoti pagal statinio naudoti aktą. Pareiškėja pareiškime ir jos atstovas teismo posėdyje nurodė, jog juridinę reikšmę turintį faktą siekia nustatyti tuo tikslu, kad minėtai bendrijai būtų suteiktas adresas. Pareiškime teigiama, kad 1984 m. birželio 28 d. Kauno miesto Liaudies deputatų tarybos vykdomasis komitetas sprendimu Nr. 242 nusprendė paimti žemės sklypus su želdiniais ir įrengimais iš miesto fondo – 1,0 ha. m ploto prie (duomenys neskelbtini) ir suteikti 50-ajam individualių automobilių garažų statybos kooperatyvui 216 garažų statybai. Šio sprendimo 2 punktu individualių automobilių garažų statybos kooperatyvas buvo įpareigotas užsakyti Statybos ir architektūros valdyboje suteikiamų sklypų raudonųjų linijų planus ir ribų nužymėjimą vietoje; garažų statybos projektus derinti su miesto vyriausiuoju architektu. Pareiškime taip pat nurodoma, kad statant garažų kompleksą, visi garažų savininkai, statydami savo garažus, privalėjo prisidėti prie garažų bendrijos infrastruktūros statymo, per visą laikotarpį buvo atlikti šie darbai: sutvarkytas šlaitas, išlieti garažų rūsiai, įvestas drenažas, įrengti valymo įrengimai, elektra, teritorijos apšvietimas, kanalizacija, dalinai paklotas asfaltas, pastatytos pagalbinės patalpos, pastatyta estakada automobilių remontui, įrengti metaliniai - automatiniai garažų vartai, aptverta teritorija bei kt. Pareiškėjas taip pat nurodo, kad duomenų, kad minėti statiniai būtų savavališki, nėra, iki šiol buvo mokamas žemės mokestis. 2013 m. lapkričio 7 d. pareiškėja kreipėsi į Kauno miesto savivaldybės administracijos Urbanistikos ir architektūros skyrių su prašymu suteikti pareiškėjai adresą. 2013 m. lapkričio 20 d. atsakyme Kauno miesto savivaldybės administracijos Urbanistikos ir architektūros skyrius nurodė, jog dėl adresų suteikimo garažams, esantiems (duomenys neskelbtini)., būtina pateikti pastatų statybai galiojančius dokumentus. 2014 m. sausio 24 d. buvo pateikti papildomi dokumentai, tačiau leidimo garažams statyti bei priėmimo naudoti akto nerasta. Faktą, kad statyba buvo vykdoma teisėtai įrodo 1984 m. birželio 28 d. Kauno miesto Liaudies deputatų tarybos vykdomojo komiteto sprendimas Nr. 242, 1987 m. rugpjūčio 20 d. leidimas kasimo darbams bei vandentiekio įvadui, darbų aktai, įvairūs raštai. Leidimas statybai bei statinio priėmimo naudoti aktai nėra išlikę. Nesant minėtų dokumentų pareiškėja neturi galimybės gauti adreso bendrijai. Šiuo metu bendrija naudojasi nesančiu adresu (duomenys neskelbtini), šiuo adresu bendrija nėra registruota Juridinių asmenų registre. Šiuo metu bendrija registruota bendrijos vadovo gyvenamosios vietos adresu (duomenys neskelbtini). Neturint tikslaus adreso bendrijai kyla sunkumų bendradarbiaujant su komunalines paslaugas ir kitas paslaugas teikiančiomis įmonėmis. Pareiškėja nesutinka su suinteresuotų asmenų argumentais, jog 216 metaliniai garažai laikytini laikinaisiais pastatais, kuriems adresai nėra suteikiami, kadangi 1984 m. birželio 28 d. Kauno miesto Liaudies deputatų tarybos vykdomojo komiteto sprendime Nr. 242 nėra nurodoma, kad šie statiniai yra laikini. Kad garažai yra metaliniai, pareiškėjas neginčija, kai kurie garažai yra stacionarūs, nes turi pamatus. Kadangi garažai priklauso individualiems asmenims, duomenų ar buvo gauti leidimai atlikti kokius nors darbus, susijusius su garažų pamatų kasimu, įtvirtinimu, neturi.
Atsiliepimas
Suinteresuotas asmuo Kauno miesto savivaldybės administracija atsiliepime į pareiškimą ir jo atstovė teismo posėdyje paaiškino, jog iš pareiškimo turinio neaišku kokiu tikslu prašomas nustatyti juridinę reikšmę turintis faktas. Prašomas nustatyti faktas turi turėti juridinę reikšmę, t. y. sukelti pareiškėjui tam tikrų teisinių padarinių ir, jį nustačius, pareiškėjas įgytų tam tikrą subjektinę teisę, galėtų įgyvendinti jau esamą teisę ar kitu būdu pasikeistų jo teisinis statusas. Taip pat nenurodyta, kokios teisinės pasekmės būtų sukeltos, jį nustačius. Kaip matyti iš paties reikalavimo teismui bei faktinių aplinkybių, pateiktų byloje, teritorijoje prie Technikos gatvės stovi metalinių garažų kompleksas. Net ir pats pareiškėjas prašo teismo nustatyti juridinę reikšmę turinį faktą, kad buvo išduotas leidimas individualių automobilių garažų statybos kooperatyvui statyti 216 metalinių garažų, taigi, nėra ginčo dėl to, kad statiniai, dėl kurių statybos keliamas klausimas šioje byloje, yra metaliniai. Kauno miesto savivaldybės administracijos 2016-04-19 pažymoje Nr. 70-21-3 taip pat informuojama, kad Kauno mieste 1983-10-13/1988-03 m. registracijos knygoje įrašyta, kad 1985-07-04 užregistruotas leidimas Nr. 65/85, kuriuo leista metalinių garažų kooperatyvui Nr. 50 statyti 217 vietų garažus (duomenys neskelbtini). Vadovaujantis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. gruodžio 23 d. nutarimu Nr. 2092 „Dėl adresų formavimo taisyklių patvirtinimo“, adreso objektas nėra tie pastatų priklausiniai, laikinieji pastatai, kurie negali būti suformuoti kaip atskiri nekilnojamieji daiktai. Vadovaujantis Statybos įstatymo 2 straipsnio 4 dalimi, pastatyti metaliniai garažai laikytini laikinaisiais statiniais, todėl jų kompleksui adresas negali būti suteiktas. Adresai yra suteikiami registruotiems ar pradedantiems statyti stacionariems pastatams. Metaliniai garažai yra laikytini laikinais statiniais, todėl juridinio fakto nustatymas nesukeltų pareiškėjos siekiamų teisinių pasekmių, kadangi laikini statiniai bei daiktinės teisės į juos nėra registruojami Nekilnojamojo turto registre. Todėl net jei ir teismas nustatytų juridinę reikšmę turintį faktą, kad šių metalinių garažų statybai buvo išduotas leidimas bei jie buvo priimti tinkamai naudoti, šie statiniai bei daiktinės teisės į juos negalėtų būti registruojami Nekilnojamojo turto registre. Juo labiau, pagal Kauno miesto savivaldybės administracijos pažymoje pateiktą informaciją, leidimas buvo išduotas metalinių garažų statybai. Taigi, jei, kaip teigia pareiškėjas, ginčo metaliniai garažai jo paties buvo pastatyti, turint visus reikiamus leidimus bei projektinius dokumentus, pareiškėja turėjo teisę įstatymų nustatyta tvarka pripažinti šiuos statinius tinkamais naudoti bei įregistruoti Nekilnojamojo turto registre, tačiau tai padaryta nebuvo. Ši aplinkybė patvirtina tai, kad ginčo metaliniai garažai buvo pastatyti terminuotam naudojimui kaip laikini statiniai, daiktinės teisės į juos nebuvo įregistruoti Nekilnojamojo turto registre. Be to, metaliniai garažai stovi valstybinėje žemėje, kuri nėra suformuota atskiru žemės sklypu, nėra duomenų, kad valstybinės žemės patikėtinis yra priėmęs kokius nors sprendimus dėl šios žemės suteikimo ar leidimo ja naudotis. Teisės aktai, reglamentuojantys valstybinių žemės sklypų pardavimo ir nuomos sąlygas bei tvarką, nenumato galimybės įsigyti nuosavybėn ar išsinuomoti sklypą, skirtą laikinų statinių, tame tarpe ir metalinių garažų, statybai ar eksploatavimui.
Suinteresuotas asmuo Nacionalinė žemės tarnyba prie ŽŪM atsiliepime į pareiškimą ir jo atstovė teismo posėdyje nurodė, jog statiniai, kaip nekilnojamieji daiktai, yra nekilnojamojo turto kadastro objektai. Jie formuojami Statybos įstatymo nustatyta tvarka. Nekilnojamojo turto kadastre aprašyti duomenys kaupiami ir saugomi Nekilnojamojo turto registro centriniame duomenų banke, o nekilnojamojo daikto kadastro duomenų įrašymas į nekilnojamojo turto kadastrą yra laikomas nekilnojamojo daikto įregistravimu Nekilnojamojo turto registre. Pareiškėja nepateikė įrodymų, kad pareiškėjos eksploatuojami metaliniai garažai, kaip statiniai, būtų suformuoti įstatymų nustatyta tvarka, o statiniai, kaip nekilnojamojo turto objektai, būtų įregistruoti Nekilnojamojo turto registre. Tai lemia, kad šie metaliniai garažai neatitinka reikalavimų, keliamų nekilnojamajam daiktui ir negali būti laikomi statiniais. Žemės sklypas, kuriame šiuo metu pareiškėja eksploatuoja laikinus statinius - metalinius garažus, nėra suformuotas. Nėra sudaryta nuomos ar panaudos valstybinės žemės sutartis. Teisės aktai reglamentuojantys valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos sąlygas bei tvarką, nenumato galimybės išsipirkti ar išsinuomoti valstybinės žemės prie laikinųjų pastatų. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. gruodžio 23 d. nutarimu Nr. 2092 „Dėl adresų formavimo taisyklių patvirtinimo“, adreso objektas nėra tie pastatų priklausiniai, laikinieji pastatai, kurie negali būti suformuoti kaip atskiri nekilnojamieji daiktai.
Motyvuojamoji dalis
Byla nutrauktina.
Teismas ypatingosios teisenos tvarka nustato faktus, nuo kurių priklauso asmenų asmeninių ar turtinių teisių atsiradimas, pasikeitimas ar pabaiga (CPK 444 str. 1 d.). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra suformulavęs taisyklę, kad faktai, išvardyti Civilinio proceso kodekso 444 straipsnyje, yra juridiniai ne bet kada ir ne kiekvieno asmens atžvilgiu, o tik tam tikroje įstatymų apibrėžtoje situacijoje, kai, juos nustačius, pareiškėjai įgis tam tikrą subjektinę teisę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2001 m. balandžio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-474/2001). Faktas yra juridinis, jeigu jis gali sukelti pareiškėjui tam tikrų teisinių padarinių: jį nustačius, pareiškėjas įgis tam tikrą subjektinę teisę, galės įgyvendinti jau esamą teisę ar kitu būdu pasikeis jo teisinis statusas. Tai reiškia, kad teismine tvarka negali būti nustatinėjami faktai, kurie realiai buvo ar yra, tačiau pagal teisę jie neturi juridinės reikšmės. Sprendžiant klausimą, ar asmeniui, kuris kreipėsi dėl juridinio fakto nustatymo, toks juridinis faktas sukels asmeninių ar turtinių teisių atsiradimą, pasikeitimą ar pasibaigimą, būtina vadovautis atitinkamus teisinius santykius reglamentuojančiais įstatymais, atsižvelgti į pareiškėjo nurodytą faktinį ir teisinį pareiškimo nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą pagrindą. CPK 444 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad teismas nustato faktus, nuo kurių priklauso asmeninių ar turtinių teisių atsiradimas, pasikeitimas ar pabaiga. Atsižvelgdamas į šią įstatymo nuostatą, teismas, nagrinėdamas pareiškimą, kuriuo prašoma nustatyti kokį nors juridinę reikšmę turintį faktą, tarp jų ir žemės valdymo nuosavybės teise faktą, privalo įvertinti, ar prašomas nustatyti faktas sukels pareiškėjui teisines pasekmes – asmeninių ar turtinių teisių atsiradimą, pasikeitimą ar pabaigą. Jeigu teismas nustato, kad prašomas nustatyti faktas nesukels pareiškėjui teisinių pasekmių, tai civilinė byla dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo turi būti nutraukta (CPK 293 str. 1 p.), nes toks prašomas nustatyti faktas negali būti laikomas juridiniu faktu ir jo nustatymas pagal civilinio proceso normas yra negalimas (CPK 444 str. 1 d.) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004 m. gruodžio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-684/2004).
Pareiškėjos 50-osios garažų statybos ir eksploatavimo bendrijos pareiškime prašoma nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad buvo išduotas leidimas 50-ajam individualių automobilių garažų statybos kooperatyvui statyti 216 metalinių garažų ir kad minėti pastatai – 216 metaliniai garažai buvo priimti naudoti pagal statinio naudoti aktą. Pareiškėja pareiškime nurodė, jog juridinę reikšmę turintį faktą siekia nustatyti tuo tikslu, kad minėtai bendrijai būtų suteiktas adresas. Iš bylos duomenų matyti, jog 1984 m. birželio 28 d. Kauno miesto Liaudies deputatų tarybos vykdomasis komitetas sprendimu Nr. 242 nusprendė paimti žemės sklypus su želdiniais ir įrengimais iš miesto fondo – 10601 kv. m. ploto prie (duomenys neskelbtini) ir suteikti 50-ajam individualių automobilių garažų statybos kooperatyvui 216 garažų statybai (b. l. 78). 2016 m. balandžio 19 d. Kauno miesto savivaldybės administracijos miesto planavimo ir architektūros skyriaus Pažymoje apie statybos leidimo išdavimą Nr. 70-21-3 nurodoma, jog Kauno miesto savivaldybės Miesto planavimo ir architektūros skyriaus archyviniame fonde saugomoje leidimų statybai vykdyti Kauno mieste 1983-10-13/1988-03 m. registracijos knygoje įrašyta, kad 1985-07-04 užregistruotas statybos leidimas Nr. 65/85, kuriuo leista metalinių garažų kooperatyvui Nr. 50, statyti 217 vietų garažus (duomenys neskelbtini). (b. l. 107). Statybos įstatymo 2 straipsnio 4 dalis nustato, jog laikinas statinys ir teisės į jį nekilnojamojo turto registre neregistruojami. Statybos techninis reglamentas 1.01.07:2010 „Nesudėtingi statiniai“, patvirtintas LR Aplinkos ministro 2010 rugsėjo 27 d. įsakymu Nr. DI-812, galiojantis nuo 2012-03-01, nustato, kad nesudėtingais statiniais pripažįstami statiniai, kurie atitinka Statybos įstatyme nustatytą statinio apibrėžtį. Teismų praktikoje nuosekliai laikomasi nuostatos, jog metaliniai garažai laikomi laikinaisiais statiniais (pvz. Vilniaus apygardos teismo 2013 m. gegužės 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-1357-104/2013). Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, metaliniai garažai priskirtini laikiniems statiniams. Statiniai, kaip nekilnojamieji daiktai, yra nekilnojamojo turto kadastro objektai (Nekilnojamojo turto kadastro įstatymo 5 str. 1 d. 2 p.). Jie formuojami Statybos įstatymo nustatyta tvarka (Nekilnojamojo turto kadastro įstatymo 7 str. 3 d.). Nekilnojamojo turto kadastre aprašyti duomenys kaupiami ir saugomi Nekilnojamojo turto registro centriniame duomenų banke, o nekilnojamojo daikto kadastro duomenų įrašymas į nekilnojamojo turto kadastrą yra laikomas nekilnojamojo daikto įregistravimu. Pareiškėja nepateikė įrodymų, kad pareiškėjos eksploatuojami metaliniai garažai, kaip statiniai būtų suformuoti įstatymų nustatyta tvarka, o statiniai, kaip nekilnojamojo turto objektai, būtų įregistruoti Nekilnojamojo turto registre. Tai lemia, kad šie metaliniai garažai neatitinka reikalavimų, keliamų nekilnojamajam daiktui ir negali būti laikomi stacionariais statiniais. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. gruodžio 23 d. nutarimu Nr. 2092 „Dėl adresų formavimo taisyklių patvirtinimo“, adreso objektas nėra tie pastatų priklausiniai, laikinieji pastatai, kurie negali būti suformuoti kaip atskiri nekilnojamieji daiktai. Be to, pažymėtina, kad metaliniai garažai šiuo metu yra valstybinėje žemėje, kuri nėra suformuota atskiru žemės sklypu, nėra duomenų, kad valstybinės žemės patikėtinis yra priėmęs kokius nors sprendimus dėl šios žemės suteikimo ar leidimo ja naudotis. Atkreiptinas dėmesys, kad teisės aktai, reglamentuojantys valstybinių žemės sklypų pardavimo ir nuomos sąlygas bei tvarką, nenumato galimybės įsigyti nuosavybėn ar išsinuomoti sklypą, skirtą laikinų statinių, tame tarpe ir metalinių garažų, statybai ar eksploatavimui. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999 m. kovo 9 d. nutarimu Nr. 260 reglamentuota, kad pagal Naudojamų kitos paskirties valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos taisykles naudojamus valstybinės žemės sklypus, parduodamus kitai paskirčiai, asmenys gali įsigyti nuosavybėn žemės sklypus prie individualių automobilių garažų ar garažų statybos ir eksploatavimo bendrijų garažų, išskyrus žemės sklypus prie metalinių garažų. Nagrinėjamu atveju nustatyta, jog pareiškėjai, eksploatuojančiai metalinių garažų (laikinų statinių) kompleksą, pagal aukščiau nurodytą teisinį reglamentavimą nėra galimybių įgyvendinti savo teisių tiek įregistruoti juos Nekilnojamojo turto registre kaip nekilnojamojo turto objektus, sudaryti valstybinės žemės sklypų nuomos sutartis ar išsipirkti valstybinę žemę prie laikinųjų pastatų, tiek pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. gruodžio 23 d. nutarimą Nr. 2092 „Dėl adresų formavimo taisyklių patvirtinimo“, įgyti adresą.
Taigi, teismui nustačius, kad prašomas nustatyti juridinę reikšmę turintis faktas nesukels pareiškėjai teisinių pasekmių, byla nutrauktina Civilinio proceso kodekso 293 straipsnio 1 punkto pagrindu kaip nenagrinėtina teisme.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 293 straipsnio 1 punktu,
nutaria:
Civilinę bylą Nr. e2YT-8878-955/2016 pagal pareiškėjos 50-osios garažų statybos ir eksploatavimo bendrijos pareiškimą suinteresuotiems asmenims Kauno miesto savivaldybės administracijai, Nacionalinei žemės tarnybai prie ŽŪM dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, nutraukti.
Nutartis per 7 dienas nuo nutarties priėmimo dienos gali būti skundžiama atskiruoju skundu Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismą.