Vilniaus apygardos teismo nutartis

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Nataljos Cikoto (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Onos Gasiulytės ir Vido Stankevičiaus,

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovų P. V. D., I. M. ir 24-osios metalinių garažų statybos ir eksploatavimo bendrijos apeliacinus skundus dėl Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2011 m. gruodžio 20 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-114-574/2011 pagal ieškovo RUAB „Junesta“ ieškinį atsakovams 24-ajai laikinųjų metalinių garažų statybos ir eksploatavimo bendrijai bei metalinių garažų savininkams atsakovams G. G., M. G., I. P., V. D., I. M., A. J., R. J., R. T., M. R., V. R., B. R., S. G., G. R. dėl metalinių garažų nukėlimo ir teritorijos sutvarkymo ir

Aprašomoji dalis

n ustatė:

ieškovė restruktūrizuojama UAB „Junesta“ pareiškė ieškinį atsakovams 24-ajai laikinųjų metalinių garažų statybos ir eksploatavimo bendrijai bei metalinių garažų savininkams atsakovams G. G., M. G., I. P., V. D., I. M., A. J., R. J., R. T., M. R., V. R., B. R., S. G., G. R. dėl metalinių garažų nukėlimo ir teritorijos sutvarkymo ir patikslintu ieškiniu prašo įpareigoti atsakovus G. G. (garažo Nr. „duomenys neskelbtini“), M. G. (garažo Nr. „duomenys neskelbtini“), I. P. (garažo Nr. „duomenys neskelbtini“), V. D. (garažo Nr. „duomenys neskelbtini“), I. M. (garažo Nr. „duomenys neskelbtini“), A. J. (garažo Nr. 235), R. J. (garažo Nr. „duomenys neskelbtini“), R. T. (garažo Nr. „duomenys neskelbtini“), M. R. (garažo Nr. „duomenys neskelbtini“), V. R. (garažo Nr. „duomenys neskelbtini“), B. R. (garažo Nr. „duomenys neskelbtini“), S. G. (garažo Nr. „duomenys neskelbtini“), G. R. (garažo Nr. „duomenys neskelbtini“), per vieną mėnesį nuo teismo sprendimo įsigaliojimo dienos nusikelti jiems priklausančius metalinius garažus; nustatyti teismo sprendimo įvykdymo tvarką - jeigu atsakovai pagal aukščiau nurodyto reikalavimo neįvykdys teismo nustatyto įpareigojimo per vieną mėnesį nuo teismo sprendimo įsigaliojimo dienos nusikelti jų žinioje esančius laikinuosius metalinius garažus, juos pavedant nukelti UAB „Junesta“; įpareigoti atsakovus solidariai per vieną mėnesį nuo teismo sprendimo įsigaliojimo dienos sutvarkyti metalinių garažų teritoriją UAB „Junesta“ priklausančiame žemės sklype (unikalus numeris „duomenys neskelbtini“) - išmontuoti po garažais esančias konstrukcijas ir jas pašalinti, išvežti aukščiau minėtame žemės sklype esančias buitines atliekas ir šiukšles, mechanizmų ir mašinų liekanas, statybines medžiagas, tepalus, chemines medžiagas (3t., b.l. 166).

Nurodė, kad 2007 m. sausio 25 d. UAB „Junesta“ nusipirko 2,1348 ha žemės sklypą, unikalus numeris „duomenys neskelbtini“, esantį „duomenys neskelbtini“. Šiuo metu šiame sklype tebestovi 24-os laikinųjų metalinių garažų statybos ir eksploatavimo bendrijos laikinieji metaliniai garažai. Šie garažai nėra registruoti nekilnojamojo turto registre, žemės sklype jie stovi be jokio teisinio pagrindo. UAB „Junesta“ 2007 m. kovo 8 d. reikalavimu Nr. 096 iš Bendrijos pareikalavo nusikelti jai priklausančius metalinius garažus. Dalis garažų buvo nukelta, tačiau vis tiek liko stovėti metaliniai garažai Nr. 20, Nr. 94, Nr. 96, Nr. l12, Nr. l14, Nr. l15, Nr. 120, Nr. 125, Nr. 127, Nr. 139, Nr. 144, Nr. 147, Nr. 199, Nr. 217, Nr. 223, Nr. 235, Nr. 246, Nr. 247, Nr. 248, Nr. 252, Nr. 318, Nr. 366, Nr. 371, Nr. 449, Nr. 450, Nr. 463, Nr. 465, Nr. 474, Nr. 491, Nr. 576. Šių garažų savininkai nevykdo žemės sklypo savininko reikalavimo nusikelti jiems priklausančius garažus. Tokie metaliniai garažai pažeidžia UAB „Junesta“, kaip žemės sklypo savininko, nuosavybės teises. Įmonė nori šiame sklype statyti gyvenamosios ir komercinės paskirties statinius, todėl yra būtina atlaisvinti žemės sklypą nuo jame stovinčių metalinių garažų. Žemės sklype stovinčių metalinių garažų savininkai piktybiškai šiukšlino ir tebešiukšlina teritoriją, atsisako vykdyti teisėtus žemės sklypo savininko reikalavimus. Bendrija teritorijos netvarko, dėl ko žemės sklypo savininkui Vilniaus miesto savivaldybės administracija skiria nuobaudas už žemės sklypo nepriežiūrą. Kadangi ieškovas, gindamas savo nuosavybės teises, reiškia reikalavimą nusikelti bendrijai ir jos nariams metalinių garažų savininkams priklausančius metalinius garažus, todėl kartu reiškia ir reikalavimą sutvarkyti metalinių garažų naudotą teritoriją UAB „Junesta“ priklausančiame žemės sklype, išvežant paliktas šiukšles. Nors UAB „Junesta“ valdomam žemės sklypui yra patvirtintas detalusis planas ir nustatytas naudojimo reglamentas, tačiau UAB „Junesta“ niekada jokios ūkinės veiklos savo sklype nevykdė, nes teritorija užimta metaliniais garažais.

Apeliaciniais skundais atsakovai I. M., Petras V. D. ir 24-oji metalinių garažų statybos ir eksploatavimo bendrija prašo panaikinti Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2011 m. gruodžio 20 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškovo RUAB „Junesta“ ieškinį atmesti, bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka. Apeliacinius skundus grindžia tokiais argumentais:

pirmosios instancijos teismas pažeidė įrodymų vertinimo taisykles (CPK 176, 185 str. str.), neobjektyviai ir nevisapusiškai tyrė faktines aplinkybes, nes nenagrinėjo ir netyrė metalinių garažų teisinio statuso, žemės paėmimo iš po metalinių garažų teisėtumo, žemės pardavimo tvarkos pažeidimus, žmogaus teises ir laisves reglamentuojančių teisinių dokumentų, todėl pažeidė CPK 263 str. ;

ginčo žemės sklypas Vilniaus miesto Vykdomojo komiteto 1984-02-03 sprendimu buvo paskirtas Vilniaus miesto (tuo metu Vilniaus miesto Spalio rajono) gyventojų bei tėvynės karo dalyvių ir invalidų metalinių garažų aikštelei įrengti. Šiame sprendime nėra nieko pasakyta apie garažų pastatymo laikinumą, žemės sklypo išskyrimo klausimą. Minėtu sprendimu statyti individualius garažus leista žmonėms, o ne bendrijai, kuri įsikūrė tik 1996 m. Todėl pirmosios instancijos teismo išvados, kurias padarė remdamasis Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Miesto plėtros departamento 2010 m. spalio 27 d. raštu, kuriame nurodyta, kad žemės sklypas Vilniaus miesto valdybos 1996 m. spalio 24 s. sprendimo pagrindu buvo laikinai (kol šis sklypas bus reikalingas visuomenės poreikiams, bet ne daugiau kaip trejiems metams) išnuomotas 24-ajai laikinų metalinių garažų statybos ir eksploatavimo bendrijai ir ši nuomos sutartis yra pasibaigusi, yra nepagrįstos, nes Vilniaus miesto valdyba 1996 m. spalio 24 s. sprendimu nustatė nuomos terminą neteisėtai;

atsižvelgiant į tai, kad 24-oji metalinių garažų statybos ir eksploatavimo bendrija pasibaigus valstybinės žemės sklypo nuomos sutarties terminui naudojasi žemės sklypu, o nuomotojas tam neprieštaravo, remiantis Lietuvos Respublikos CK 6.481 str. ir 6. 549 str. 2 d., žemės nuomos sutartis tapo neterminuota, bet sudaryta ne ilgiau kaip devyniasdešimt devynerių metų terminui, tačiau pirmosios instancijos teismas šio klausimo nenagrinėjo;

pirmosios instancijos teismas susipainiojo teisinių aktų pavadinimuose ir jų normose, neteisingai vertino laikinųjų ir nesudėtingų statinių sąvokas, nes Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2002 m. spalio 30 d. įsakymu Nr. 565 patvirtintas Statybos techninis reglamentas 1.12.06:2002 Statinio naudojimo paskirtis gyvavimo trukmė 9.3 p. nurodyta, kad metalo konstrukcijų garažų statiniai gali būti naudojami nemažiau kaip 50 metų, todėl jie nėra laikini statiniai. Kadangi metaliniai garažai jų savininkų yra patobulinti, sutvirtinti papildomomis metalinėmis konstrukcijomis, iškaltas jų vidus, perdirbtos užrakinimo priemonės, sustiprinti jų sutvirtinimai žemėje įrengtais pamatais ir rūsiais, jie negali būti priskiriami prie laikinų statinių.

paimant žemę iš po metalinių garažų buvo šiurkščiai pažeistas CK 4. 102 str., nes nebuvo atlyginta pinigais rinkos kainomis, atsakovai be kaltės negali turėti materialinių nuostatų, tačiau garažo demontavimas, jo transportavimas, sumontavimas naujoje vietoje kainos vidutiniškai 14 -20 000 Lt. Dėl to atsakovams turi būti priteista 10 000 Lt materialinių nuostolių;

pagal Daugiabučių namų ūkio įstatymo 34 str. atsakovai neprivalo šalinti pamatus ir rūsius, tuo užsiima asmenys, kuriems reikalinga žemė naujiems pastatams statyti, be to, atsakovai neturi finansinių ir fizinių galimybių vykdyti sprendimą.

Motyvuojamoji dalis

Apeliaciniai skundai atmetami.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių procesinio sprendimo negaliojimo pagrindų nebuvimo patikrinimas (Lietuvos Respublikos CPK 320 str. 1 d.). Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija konstatuoja, kad absoliučių procesinio sprendimo negaliojimo pagrindų byloje nėra.

Iš byloje esančių įrodymų taip pat nustatyta, kad ieškovei priklausančiame žemės sklype yra atsakovams priklausantys metaliniai garažai, kuriais atsakovai naudojasi Vilniaus m. valdybos 1996 m. spalio 24 d. sprendimo Nr. 1718V „Dėl sklypų Lietaus ir Lazdynėlių g. ribų ir dydžio nustatymo“ pagrindu (t. 2, b.l. 155-156, 157, 159). Šiuo sprendimu buvo leista laikinai (kol šis sklypas bus reikalingas visuomenės poreikiams, bet ne ilgiau kaip trejiems metams) išnuomoti 24-ajai laikinų metalinių garažų statybos ir eksploatavimo bendrijai (t. 2, b.l. 154). Iš byloje esančio Vilniaus m. savivaldybės administracijos Miesto plėtros departamento 2010 m. spalio 27 d. rašto matyti, kad valstybinės žemės nuomos sutartis pasibaigusi (t. 2, b.l. 154). Kad valstybinės žemės nuomos santykiai yra pasibaigę, ginčo negali būti, nes ginčo sklypas Vilniaus apskrities viršininko 2006-02-23 sprendimu buvo grąžintas jo savininkams (fiziniams asmenims) vykdant nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimą, šie asmenys perleido žemės sklypą ieškovei (2 t., b.l. 127). Tai reiškia, kad valstybė neteko nuosavybės teisės į ginčo sklypą nuo 2006-02-23, todėl valstybinės žemės sklypo nuomos santykiai nutrūko.

Apeliantai teigia, kad ginčo žemės sklypas Vilniaus miesto Vykdomojo komiteto 1984-02-03 sprendimu buvo paskirtas Vilniaus miesto (tuo metu Vilniaus miesto Spalio rajono) gyventojų bei tėvynės karo dalyvių ir invalidų metalinių garažų aikštelei įrengti, o ne bendrijai, kuri įsikūrė tik 1996 m. Tačiau byloje nustatyta, kad Vilniaus miesto Vykdomojo komiteto 1984-02-03 sprendimas pakeistas Vilniaus miesto valdybos 1996 m. spalio 24 s. sprendimu, kuriuo buvo leista laikinai (kol šis sklypas bus reikalingas visuomenės poreikiams, bet ne ilgiau kaip trejiems metams) išnuomoti 24-ajai laikinų metalinių garažų statybos ir eksploatavimo bendrijai (t. 2, b.l. 154). Nors apeliantai teigia, kad Vilniaus miesto valdyba 1996 m. spalio 24 s. sprendimu nustatė nuomos terminą neteisėtai, tačiau šio sprendimo įstatymo nustatyta tvarka nenuginčija, jis yra galiojantis ir turi būti vykdomas.

Byloje nėra duomenų, patvirtinančių aplinkybę, kad valstybinės žemės nuomos sutartis būtų sudaryta, taip pat nėra duomenų, kad ji būtų įregistruota viešame registre, todėl pasikeitus ginčo žemės sklypo savininkui, žemės nuomos sutartis naujiems žemės savininkams negalioja (CK 6. 559 str.).

Esant tokioms aplinkybėms, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija visiškai nesutinka su apeliantų teiginių, kad pasibaigus valstybinės žemės sklypo nuomos sutarties terminui bendrija naudojasi žemės sklypu, o nuomotojas tam neprieštaravo, todėl remiantis Lietuvos Respublikos CK 6.481 str. ir 6. 549 str. 2 d., žemės nuomos sutartis tapo neterminuota, t.y. sudaryta ne ilgiau kaip devyniasdešimt devynerių metų terminui, nes šis teiginys prieštarauja bylos faktinėms aplinkybėms. Išnikus teisiniam pagrindui naudotis ginčo žemės sklypu, atsakovai privalo nutraukti sklypo naudojimą ir jį atlaisvinti. Šio konkrečiu atveju neturi teisinės reikšmės ta aplinkybę, ar metalinis garažas yra laikinas ar nesudėtingas statinis, todėl kolegija apeliantų teiginių susijusiu su metalinių garažų statusu nesvarsto.

Nepagrįstas apeliantų teiginys, kad paimant žemę iš po metalinių garažų buvo šiurkščiai pažeistas CK 4. 102 str., nes nebuvo atlyginta pinigais rinkos kainomis. Pažymėtina, kad CK 4. 102 str. nustato pareiga atlyginti statinių savininkui visus nuostolius atsiradusios dėl žemės sklypo paėmimo iš žemės savininko visuomenės poreikiams. Nagrinėjamu atveju faktinės aplinkybės yra visiškai skirtingos, todėl minėtas straipsnis negali būti taikomas.

Atsakovai nereiškia reikalavimų ieškovei dėl nuostolių atlyginimo pirmosios instancijos teisme, todėl apeliacinės instancijos teisme neturi teisės reikšti naujus reikalavimus, nes tai draudžia Civilinio proceso kodekso 312 str. Dėl to apelianto teiginių dėl garažo demontavimo, jo transportavimo, sumontavimo naujoje vietoje išlaidų kainos teisėjų kolegija neturi teisinio pagrindo nagrinėti. Pažymėtina, kad ieškovės atstovas teismo posėdžio metu teigia, kad ieškovė teikė pasiūlymus atsakovams dėl nuostolių atlyginimo.

Pirmosios instancijos teismas teisėtai ir pagrįstai įpareigojo atsakovus sutvarkyti sklypą – išmontuoti po garažais esančias konstrukcijas (jeigu tokios yra) ir jas pašalinti, išvežti buitines atliekas iš šiukšles, mechanizmų ir automobilių liekanas, statybines medžiagas bei chemines medžiagas, nes taip įpareigoja Aplinkos apsaugos įstatymas. Atsakovų teiginys, kad pagal Daugiabučių namų ūkio įstatymo 34 str. atsakovai neprivalo šalinti pamatus ir rūsius, tuo užsiima asmenys, kuriems reikalinga žemė naujiems pastatams statyti, yra klaidingas, nes toks įstatymas neegzistuoja. Jeigu atsakovai turi omeny Daugiabučių namų savininkų bendrijų įstatymą, tai šio įstatymo 34 str. (galiojantys sprendimo priėmimo metu) reguliavo bendrijų steigimą.

Apeliantai taip pat nepateikė jokių įrodymų, patvirtinančių jų teiginį, kad jie neturi finansinių ir fizinių galimybių vykdyti sprendimą. Kiti apeliantų teiginiai neturi teisinės reikšmės, todėl teisėjų kolegija dėl jų nepasisako.

Teisėjų kolegija taip pat konstatuoja, kad nėra teisinių pagrindų nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka, kaip prašo apeliantai, nes Civilinio proceso kodekso 321 ir 322 str. str. nustato, kad apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, o žodinio proceso tvarka nagrinėjamas, jeigu bylą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad žodinis nagrinėjimas būtinas. Šio atveju tokio būtinumo nėra, taip pat nėra procesinio pagrindo nagrinėti apeliantės 24-osios metalinių garažų statybos ir eksploatavimo bendrijos pateiktų žemės sklypų planų, nes kaip jau buvo minėta, ieškovė ginčo žemės sklypus įsigijo iš pardavėjų fizinių asmenų, kuriems ginčo žemės sklypai buvo grąžinti vykdant nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimą. Apeliantai sprendimų dėl nuosavybės teisės atkūrimo į ginčo žemės sklypą įstatymo nustatyta tvarka neginčija.

Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, remdamasi byloje nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis ir surinktais įrodymais sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas šioje byloje tinkamai aiškino ir taikė įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą reglamentuojančias procesines teisės normas (Lietuvos Respublikos CPK 176, 185 str.), bei materialines teisės normas, reglamentuojančias žemės sklypo nuosavybės ir nuomos santykius bei pagrįstai ieškinį tenkino. Apeliantų išdėstyti teiginiai ir argumentai nepaneigia teismo išvadų pagrįstumo ir teisėtumo, todėl pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas galioti kaip teisėtas ir pagrįstas (Civilinio proceso kodekso 269 str.)

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 326 str. 1 d. 1 p., apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija

n utarė:

Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2011 m. gruodžio 20 d. sprendimą palikti nepakeistą.