Panevėžio apylinkės teismo nuosprendis

civilinio ieškovo Valstybinės ligonių kasos prie Sveikatos apsaugos ministerijos atstovui nedalyvaujant,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

M. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, nevedęs, nedirbantis, darbo biržoje neregistruotas, 9 klasių išsilavinimo, gyvenantis (duomenys neskelbtini), deklaravęs gyvenamąją vietą (duomenys neskelbtini), teistas 2010-01-13 Biržų r. apylinkės teismo pagal LR BK 294 str. 2 d., 284 str. 1 d. galutine bausme - 40 parų areštu, į atliktą bausmę įskaitytos dvi paros, išbūtos sulaikyme, 2010-06-11 paleistas iš Šiaulių tardymo izoliatoriaus atlikus arešto bausmę, teistumas neišnykęs, kaltinamas pagal LR BK 135 str. 1 d.,

R. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, išsiskyręs, vykdo individualią veiklą, 12 klasių išsilavinimo, gyvenantis (duomenys neskelbtini), nuo 1987-01-27 deklaravęs gyvenamąją vietą (duomenys neskelbtini), teistas 1991-03-29 Pasvalio r. teismo nuosprendžiu pagal LR BK 151 str. 2 d., 207 str. 1 d., 42 str. (1961 m. BK, straipsniai galiojo iki 2003-05-01) galutine bausme - 1 metai pataisos darbų, atskaitant kas mėnesį iš uždarbio valstybei po 10%, teistumas išnykęs, kaltinamas pagal LR BK 135 str. 1 d. ir 284 str. 1 d.

Aprašomoji dalis

nustatė:

M. S. 2011-05-15, apie 21 val., (duomenys neskelbtini), A. K. namo kieme, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, keršto motyvais, tyčia įspirdamas A. B. du kartus į krūtinę, suduodamas vieną smūgį kumščiu į galvą, vieną smūgį kumščiu į veidą, padarė A. B. galvos sumušimą, pasireiškusį odos nubrozdinimais veide, kraujo išsiliejimu po kietuoju smegenų dangalu dešiniame pusrutulyje, lydymu galvos smegenų suspaudimo, dėl šių sužalojimų visumos sunkiai sutrikdant nukentėjusiojo A. B. sveikatą.

Motyvuojamoji dalis

Ši veika atitinka LR BK 135 str. 1 d.

R. S. 2011-05-15, apie 17 val., (duomenys neskelbtini) kaimo alaus baro kieme, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, viešoje vietoje, įžūliu – neleistinu, akivaizdžiai agresyviu ir moralės požiūriu nepriimtinu, aplinkinius šokiruojančiu elgesiu, matant aplinkiniams asmenims, dėl asmeninių nesutarimų, tyčia suduodamas A. B. vieną smūgį kumščiu į veidą, dėl šių sužalojimų visumos sukeldamas A. B. fizinį skausmą, taip pat šiais savo smurtiniais veiksmais jis demonstravo nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai, bei sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką.

Ši veika atitinka LR BK 284 str. 1 d.

Kaltinamasis M. S. kaltu prisipažino visiškai. Jis parodė, kad 2011-05-15 nuvyko pas K. į svečius, ten buvo J., M., visi išgėrė. M. iš parduotuvės grįžo kartu su B. Vėl visi gėrė, B. kažką ne taip pasakė, sakė, kad į jų kaimą atvyko be priežasties, tada trenkė jam koja, pataikė jam į gerklas, kai B. atsikėlė ir atsisėdo, trenkė jam į veidą delnu, vėliau dar kartą trenkė kumščiu į veidą ir koja spyrė į krūtinę, B. nukrito. Jo žmona iškvietė greitąją pagalbą, nukentėjusįjį padėjo nuvesti į automobilį. Tą dieną buvo gėręs alkoholio. Kai vyko muštynės kieme buvo M., K., G. ir B. šeima. Vėliau su B. nebendravo, nes jis bėga nuo kaltinamojo. Atsiprašo nukentėjusiojo. Su civiliniu ieškiniu sutinka.

Kaltinamasis R. S. kaltu prisipažino visiškai. Jis paaiškino, kad 2011-05-15 nuvyko į barą, esantį (duomenys neskelbtini). Bare buvo B., J. N., A. Sudavė B. rankos delnu, pataikė į lūpą, sudavė todėl, kad prisiminė senus laikus, kai B. buvo jį sumušęs. Nuo smūgio B. pradėjo bėgti kraujas, paliko B. bare, o pats išvyko. Po to su juo teko kalbėtis, bendrauti, supranta, kad yra dėl to kaltas. Pripažįsta viešosios tvarkos pažeidimą. Po smūgio jis neparkrito, liko sėdėti. Prisipažįsta, kad tą vakarą buvo išgėręs. Tą dieną su nukentėjusiuoju daugiau nebendravo. Kai sudavė smūgį B., tarp jo ir B. stovėjo N., norėjo suduoti antrą smūgį, tačiau nepataikė, N. gynė B. Nesutinka mokėti ligonių kasoms, nes nuo jo smūgio B. operacijos nereikėjo.

Kaltinamųjų kaltė dėl šių nusikaltimų įrodoma jų pačių parodymais, nukentėjusiojo, liudytojų parodymais, rašytine bylos medžiaga.

Nukentėjusysis A. B. parodė, kad su S. yra draugai, o S. iki įvykio nepažinojo. Įvykio dieną buvo bare, kai atėjo S. ir trenkė į veidą, bare dar buvo N. Kai S. sudavė smūgį, prieš jį stovėjo N., t.y. jis stovėjo tarpe tarp S. ir nukentėjusiojo ir gynė nukentėjusįjį. S. prakirto lūpą, bėgo kraujas, prastai dėl to nesijautė. Po kurio laiko, apie 21 val. nuėjo pas K., ten ganykloje S. sudavė pirmą smūgį, tai matė žmona, o jis daugiau neatsimena. Su S.susimušė gal todėl, kad jis buvo iškvietęs iš vakaro gaisrinę, kai degė K. automobilis. Po smūgio buvo be sąmonės, daugiau nieko neatsimena. Prieš muštynes su S. jautėsi normaliai.

Liudytojas M. B. parodė, kad nukentėjusysis yra jo tėvas, kai mušė tėtį nematė, tačiau kai degė K. mašina paskambino numeriu 112 ir davė pakalbėti tėčiui. Kai pamatė degančią mašiną, apie tai pasakė tėčiui. Tėtis sakė, jog negerai jog dega, nes gali užsidegti namai, apie tai kalbėjo ir mokykloje.

Liudytoja D. B. parodė, kad nukentėjusysis yra jos tėvas, tą dieną atėjo vienas vyras ir pakvietė tėtį, ji nuėjo kartu, matė, kaip vyras spyrė tėčiui į galvą, paskui ėmė tėtį daužyti kojomis, kumščiais, pirmą smūgį sudavė koja į galvą, antrą kartą trenkė į veidą kumščiu, matė 4 smūgius.

Liudytoja S. B. parodė, kad nukentėjusysis yra jos sutuoktinis. Pažįsta S., kito kaltinamojo nepažįsta. Tą dieną vyras buvo bare, grįžo iš baro su kairėje pusėje perskelta lūpa. Vyras nusiprausė ir ėmė valgyti, sakė, kad R. jį sumušė už senas skolas. Jis jautėsi gerai, klaususi, ar galvos neskauda, sakė, kad neskauda, bevalgant atėjo iš K. namų jo draugas ir pasakė, kad K. kviečia jos vyrą. Ji su dukra nusekė iš paskos, prašė, kad nemuštų jos vyro. Pas K. buvo J., G., S. ir dar du vyrai, kurių nepažinojo. K. su žmona buvo kambaryje, jų kieme nebuvo. Vyrai klausė nukentėjusiojo, kas kvietė gaisrinę, S. priekaištavo, kam nukentėjusysis kvietė gaisrinę. Jos vyrui pasiūlė gerti, jis atsisėdo, o kai atsisėdo jam spyrė koja, vyras norėjo išeiti, bet jį sulaikė už marškinėlių kitas vyras ir pasakė, kad niekur neis. Pirmą smūgį sudavė koja į galvą, antrą ranka į galvą, vėliau dar į galvą, vyras „atsijungė“. Tada J., G. ir S. nutempė nukentėjusįjį į pievą ir ten paliko. Tada ji iškvietė policiją. Dėl S. suduoto smūgio jos vyrui nebūtų reikėję gultis į ligoninę.

Liudytoja V. K. parodė, kad įvykio dieną į jų namus atvyko S., M., G., J., ji su vaikais buvo kambaryje. Pavakary pamatė, kad jos vyras kalba telefonu, kieme kažkas klykauja, rėkauja. Liepė vyrui nueiti pasižiūrėti kas vyksta. Matė atėjusius B., B. buvo jau sumuštas, girtas, vos laikėsi ant kojų, B. aiškino, kad jie nekalti dėl gaisro, sakiusi vyrui, kad vytų visus iš kiemo. Iš vakaro degė jų mašina, prie jos buvo laužas ir buvo spėjama, kad A. B. vaikai galėjo padegti, nes kažkas matė, kaip ten vaikai šalia lakstė. Spėliojo, jog vaikai galėjo padegti ir tėvai jų iškvietė gaisrinę. Vyras nepyko dėl gaisrinės iškvietimo. Kai buvo B. atėję, ji nebuvo kieme. Prie durų lauke rėkavo B., B. matė sumuštą, jam buvo labai ištinęs kairės pusės veido šonas. Lauke muštynių nematė.

Liudytojas A. K. parodė, kad jis nieko nematė, 2011-05-15 pas jį buvo S., J., G., su draugais kalbėjosi, sėdėjo lauke, netoli kambario durų. Visi kalbėjosi, negėrė, alaus neturėjo. Jis buvo sode, kai atėjusi žmona liepė žiūrėti kas vyksta kieme. Nuėjęs pamatė nugriuvusį B., sakė, jog jis atėjo girtas ir nugriuvo. Jam skambino draugas iš Anglijos, su juo pakalbėti buvo nuėjęs už namo į sodą. Nežino, kieno kvietimu atėjo B., jo neprašęs kviesti. Draugai sakė, jog atėjo girtas B. ir nugriuvo, kas taip sakė, nepamena. Prieš šią dieną buvo užsidegusi jo mašina. Buvo atvykusi gaisrinė, kas ją iškvietė nežino, gal sakęs draugams prie stalo apie gaisrą.

Liudytojas G. J. parodė, kad apie įvykį nieko gerai nepamena, atėjo nukentėjęs visas girtas, jį atvedė jo žmona. Liudytojas įėjęs į kambarį, o kai išėjo, jau nukentėjusį nešė namo. Nematė, kas ten įvyko. Kas pakvietė B. nežino.

Liudytojas A. M. parodė, kad įvykio dieną buvo bare, matė, kaip S. atžagariom rankom trenkė A. B.. Buvo dar N., N. nebeleido muštis vyrams, juos išskyrė. A. sėdėjo, N. stovėjo per vidurį S. ir B.. S. per lūpą sudavė B., sudavė vieną kartą. Iš lūpos keli lašeliai kraujo išlašėjo. Vakare K. kieme jis nebuvęs.

Tikslu patikrinti įrodymus, teismo posėdyje buvo perskaityti liudytojų V. G. (1 t., b.l. 46-47), V. M. (1 t., b.l. 64-65) ir J. N. (1 t., b.l. 60-61) parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo metu ikiteisminio tyrimo pareigūnams (BPK 276 str. 4 d. pagrindu).

Liudytoja G. B. parodė, kad ji dirba Biržų PK tyrėja, atliko ikiteisminio tyrimo veiksmus šioje byloje. Ji apklausė minėtus liudytojus V. G., V. M. ir J. N.. Liudytoja patvirtino, kad liudytojai apklausos metu sakė tai, kas užfiksuota liudytojų apklausos protokoluose.

Teismo ekspertas N. R. teisme parodė, kad jis tvirtina abi savo išvadas. A. B. nustatytas galvos sumušimas, pasireiškęs odos nubrozdinimais veide, kraujo išsiliejimo po kietuoju galvos smegenų dangalu dešiniajame pusrutulyje, lydimu galvos smegenų suspaudimo. Sužalojimai padaryti kietais bukais daiktais, galimai aplinkybėse nurodytu laiku suduodant smūgius kumščiais, įspiriant kojomis ar panašiai. Dėl nustatytų sužalojimų A. B. sveikata sutrikdyta sunkiai. Sunkų sveikatos sutrikdymą sukėlė smūgių visuma, nesant galimybės išskirti kurio nors konkretaus sužalojimo, nes medicininėje dokumentacijoje nepakankamas yra jų nurodymas. Dėl papildomos išvados - ne eksperto kompetencijai, kaip jau ir buvo nurodęs, vertinti liudytojų ir kaltinamųjų parodymus ir pagal tai kvalifikuoti sveikatos sutrikdymo mastą. Pasekmės yra nuo smūgių visumos, nėra galimybės išskirti kurio nors atskiro sužalojimo, nes nėra pakankamai medicininių duomenų. Išklausius kaltinamojo, nukentėjusiojo parodymus, tikimybė yra mažesnė, kad nuo R. S. sudavimo į veidą galėjo atsirasti tokios pasekmės, nes buvo pažymima, kad buvo nežymus kraujo nutekėjimo iš lūpos, nebuvo duomenų apie sąmonės netekimą ar kitokius neurologinius reiškinius. Sunkų sužalojimą lėmė kraujo išsiliejimas po kietuoju galvos smegenų dangalu dešiniajame pusrutulyje, lydimu galvos smegenų suspaudimu, tai lydėjo neurologiniai reiškiniai - sąmonės netekimas. Buvo reikalinga operacija. Jei nebūtų buvę smegenų sužalojimo, tuomet lūpos pramušimas ir nežymus nubrozdinimas būtų priskirtas prie nežymių sužalojimų. Lūpos sužalojimas medicininėje dokumentacijoje aplamai neužfiksuotas, nes nebuvo nukentėjusio apžiūros, o buvo pateikti tik dokumentai. Smūgis turėjo būti toks, kad sukeltų kraujavimą, jis neturėtų būti labai silpnas, suaugusio žmogaus rankos smūgio pakanka. Nuo smūgio į lūpą mažai tikėtinas kraujo išsiliejimas, nes kraujo išsiliejimas buvo dešinėje galvos pusėje po kietuoju galvos smegenų dangalu pakaušio srityje apimantis visą pusrutulį. Ir labiausiai tikėtina, kad smūgis, kuris sukėlė tokį kraujavimą, teko į priešingą galvos pusę, nes daugumoje atvejų taip ir būna - hematoma formuojasi priešingoje negu smūgis pusėje. Galėjo smūgis tekti į kairę galvos pusę, tačiau negalima atmesti galimybės, kad ir smūgiuojant į veido sritį, tokie sužalojimai iššaukiami. Daugumoje atveju taip būna, bet „nėra taisyklės be išimčių“.

Iš 2011-06-08 specialisto išvados Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, kad A. B. nustatyta galvos sumušimas, pasireiškęs odos nubrozdinimais veide, kraujo išsiliejimu po kietuoju galvos smegenų dangalu dešiniame pusrutulyje, lydymu galvos smegenų suspaudimo. Sužalojimai padaryti kietais bukais daiktais, galimai suduodant smūgius kumščiais, spiriant kojomis ir pan. Jo sveikata sutrikdyta sunkiai. Tokį sveikatos sutrikdymą sukėlė smūgių į galvą visuma (1 t., b.l. 19).

Iš neblaivumo testo protokolo matyti, kad M. S. 2011-05-15, 21.39 val., nustatytas 2,29 promilių girtumas (1 t., b.l. 66).

Surinktų įrodymų visumos pakanka kaltinamojo M. S. kaltei pagrįsti, padarius nusikaltimą, numatytą LR BK 135 str. 1 d. M. S. tyčiniais veiksmais, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, tyčia įspirdamas A. B. du kartus į krūtinę, suduodamas vieną smūgį kumščiu į galvą, vieną smūgį kumščiu į veidą, padarė A. B. galvos sumušimą, pasireiškusį odos nubrozdinimais veide, kraujo išsiliejimu po kietuoju smegenų dangalu dešiniame pusrutulyje, lydimu galvos smegenų suspaudimo. Iki įvykio dienos nepažinojęs nukentėjusiojo, savo draugų įtakotas, smurtiniais veiksmais sutrikdė nukentėjusiojo sveikatą. Tačiau byloje nenustatyta, kad M. S. būtų veikęs bendrininkų grupėje, jo draugams tenka moralinė atsakomybė už poveikį kaltinamajam.

Surinktų įrodymų visumos pakanka kaltinamojo R. S. kaltei pagrįsti, padarius nusikaltimą, numatytą LR BK 284 str. 1 d. R. S. tyčiniais veiksmais sutrikdė visuomenės tvarką ir rimtį, kitų žmonių akivaizdoje viešoje vietoje suduodamas smūgį A. B. ir tuo sukeldamas jam fizinį skausmą.

Dėl civilinio ieškinio. 2011-11-11 teisme gautas Valstybinės ligonių kasos prie Sveikatos apsaugos ministerijos ieškinys dėl žalos atlyginimo, su prašymu pripažinti VLK šioje baudžiamojoje byloje civiliniu ieškovu ir priteisti iš atsakingo asmens 5602,46 Lt už apmokėtas gydymo paslaugas (2 t., b.l. 13-14). Civiliniu ieškiniu ieškovo prašomos priteisti nukentėjusiojo A. B. gydymo išlaidos yra pagrįstos išlaidas patvirtinančiais dokumentais (2 t., b.l. 17-19, 22), prašoma 5602,46 Lt suma yra teisinga ir protinga, tokio dydžio sumos neginčija ir kaltinamasis M. S., todėl ieškinys dėl turtinės žalos priteisimo iš jo tenkintinas visiškai.

R. S. buvo kaltinamas tuo, kad jis 2011-05-15, apie 17 val., (duomenys neskelbtini) kaimo alaus baro kieme, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, viešoje vietoje, įžūliu – neleistinu, akivaizdžiai agresyviu ir moralės požiūriu nepriimtinu, aplinkinius šokiruojančiu elgesiu, matant aplinkiniams asmenims, dėl asmeninių nesutarimų, tyčia suduodamas A. B. du smūgius kumščiu į veidą, o M. S. 2011-05-15, apie 21 val., (duomenys neskelbtini), A. K. namo kieme, tyčia įspiriant A. B. du kartus į krūtinę, suduodant vieną smūgį kumščiu į galvą, vieną smūgį kumščiu į veidą, taip dėl R. S. ir M. S. smurtinių veiksmų bendro poveikio padarė A. B. galvos sumušimą, pasireiškusį odos nubrozdinimais veide, kraujo išsiliejimu po kietuoju smegenų dangalu dešiniame pusrutulyje, lydymu galvos smegenų suspaudimo, dėl šių sužalojimų visumos sunkiai sutrikdant nukentėjusiojo A. B. sveikatą.

Apklaustas kaltinamuoju R. S. dėl A. B. sunkaus sveikatos sutrikdymo kaltu neprisipažino, prisipažino sudavęs vieną smūgį nukentėjusiajam apie 16 val. alaus bare į lūpą, dėl kurio negalėjo atsirasti sunkios pasekmės.

Teismo medicinos specialistas nustatė, kad A. B. nustatyta galvos sumušimas, pasireiškęs odos nubrozdinimais veide, kraujo išsiliejimu po kietuoju galvos smegenų dangalu dešiniame pusrutulyje, lydymu galvos smegenų suspaudimo. Sužalojimai padaryti kietais bukais daiktais, galimai suduodant smūgius kumščiais, spiriant kojomis ir pan. Jo sveikata sutrikdyta sunkiai. Tokį sveikatos sutrikdymą sukėlė smūgių į galvą visuma. Į klausimus, kokiu mastu vertinamas kiekvieno įtariamųjų A. B. sužalojimas, t.y. koks nustatytas sveikatos sutrikdymas A. B., jei nebūtų M. S. smurto ir koks nustatytas sveikatos sutrikdymas A. B., jei nebūtų R. S. smurto, nurodė, kad į šiuos kalusimus atsakyti nėra galimybės (1 t., b.l. 22-23).

Teisme apklaustas specialistas N. R. parodė, kad tikimybė yra mažesnė, kad nuo R. S. sudavimo į veidą galėjo atsirasti tokios pasekmės, nes buvo pažymima, kad buvo nežymus kraujo nutekėjimas iš lūpos, nebuvo duomenų apie sąmonės netekimą ar kitokius neurologinius reiškinius. Sunkų sužalojimą lėmė kraujo išsiliejimas po kietuoju galvos smegenų dangalu dešiniajame pusrutulyje, lydimu galvos smegenų suspaudimu, tai lydėjo neurologiniai reiškiniai - sąmonės netekimas. Buvo reikalinga operacija. Jei nebūtų buvę smegenų sužalojimo, tuomet lūpos pramušimas ir nežymus nubrozdinimas būtų priskirtas prie nežymių sužalojimų. Lūpos sužalojimas medicininėje dokumentacijoje aplamai neužfiksuotas, nes nebuvo nukentėjusio apžiūros, o buvo pateikti tik dokumentai. Smūgis turėjo būti toks, kad sukeltų kraujavimą, jis neturėtų būti labai silpnas, suaugusio žmogaus rankos smūgio pakanka. Nuo smūgio į lūpą mažai tikėtinas kraujo išsiliejimas, nes kraujo išsiliejimas buvo dešinėje galvos pusėje po kietuoju galvos smegenų dangalu pakaušio srityje apimantis visą pusrutulį. Ir labiausiai tikėtina, kad smūgis, kuris sukėlė tokį kraujavimą, teko į priešingą galvos pusę, nes daugumoje atvejų taip ir būna - hematoma formuojasi priešingoje negu smūgis pusėje. Galėjo smūgis tekti į kairę galvos pusę, tačiau negalima atmesti galimybės, kad ir smūgiuojant į veido sritį, tokie sužalojimai iššaukiami.

Tiek nukentėjusysis A. B., tiek liudytojas A. M. parodė, kad tarp kaltinamojo ir nukentėjusiojo smūgio metu stovėjo J. N., kuris šiuo metu yra miręs. Ikiteisminio tyrimo metu J. N. parodė, kad jis atsistojo prieš R. S., kad apgintų A. B., tačiau vis tiek R. S. trenkė vieną kartą kumščiu per jo petį ir pataikė A. B. į lūpą (1 t., b.l. 60-61).

Tai, kad kaltinamasis R. S. sudavė vieną smūgį A. B. į lūpą, smūgiuodamas iš tolimo atstumo, nes prieš jį stovėjo J. N., o medicininiuose dokumentuose iš viso neužfiksuotas lūpos sumušimas, šis smūgis nėra išskirtas iš kitų kaip turintis išskirtinę reikšmę dėl kilusių pasekmių – sunkaus A. B. sveikatos sutrikdymo, bet padaryta prielaida, kad galėjo turėti įtakos dėl A. B. sunkaus sužalojimo, po R. S. smūgio nukentėjusysis nesijautė blogai, į medikus nesikreipė, leidžia abejoti R. S. kalte dėl kilusių pasekmių. Baudžiamojoje teisėje galioja principas, kad jei byloje yra abejonių dėl kaltės, abejonės turi būti traktuojamos kaltinamojo naudai.

Teismas remdamasis byloje surinktais ir teisme ištirtais įrodymais daro išvadą, kad nurodytų aplinkybių visuma neduoda pagrindo teigti, kad 2011-05-15 apie 16 val. R. S., suduodamas vieną smūgį nukentėjusiajam A. B. į lūpą, padarė jam sunkų sveikatos sužalojimą, todėl R. S. pagal LR BK 135 str. 1 d. išteisintinas, neįrodžius jo kaltės dėl A. B. sunkaus sveikatos sutrikdymo.

Dėl bausmės skyrimo. Kaltinamojo M. S. padarytas tyčinis nusikaltimas yra sunkus (BK 11 str. 5 d.).

Kaltinamojo M. S. atsakomybę lengvina ta aplinkybė, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir gailisi dėl jos padarymo. Jo atsakomybę sunkina tai, kad nusikalstamą veiką jis padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, ir tai turėjo įtakos jos padarymui.

M. S. teistas, teistumas neišnykęs (1 t., b.l. 108) iki inkriminuojamo nusikaltimo padarymo dienos per metus administracine tvarka baustas vieną kartą (1 t., b.l. 117-118), Biržų psichikos sveikatos centre neregistruotas (1 t., b.l. 127), nedirbantis (1 t., b.l. 110), darbo biržoje neregistruotas (1 t., b.l. 112).

Skiriant jam bausmę taip pat atsižvelgiama ir į jo padaryto nusikaltimo pobūdį, padarymo aplinkybes, pavojingumo laipsnį, kaltės formą, į tai, kad gailisi nusikaltęs, yra nevedęs.

Atsižvelgiant į paminėtas aplinkybes, teismas sprendžia, kad bausmės tikslai gali būti pasiekti paskiriant jam sankcijoje už padarytą nusikaltimą numatytą vienintelę galimą bausmės rūšį – laisvės atėmimą, kurios dydis nustatomas mažesnis nei vidurkis.

Kaltinamasis laikinai sulaikytas 2011-07-11 (1 t., b.l. 69), iš laikino sulaikymo paleistas 2011-07-11 (1 t., b.l. 89). Šis laikas įskaitytinas į paskirtą bausmę (LR BK 66 str.)

Kaltinamajam M. S. taikomos kardomosios priemonės – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (1 t., b.l. 99-100), dokumento – asmens tapatybės kortelės paėmimas (1 t., b.l. 90-90a), įpareigojimas periodiškai registruotis policijos įstaigoje (1 t., b.l. 101). Kadangi kaltinamasis nubaustas ilgesne nei vienreių metų laisvės atėmimo bausme ir palikus jam taikomą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti gali pasislėpti nuo bausmės vykdymo, ši priemonė keistina į griežtesnę – suėmimą, jį suimant teismo salėje. Tuo tarpu paskyrus suėmimą kitos dvi kardomosios priemonės - dokumento – asmens tapatybės kortelės paėmimas ir įpareigojimas periodiškai registruotis policijos įstaigoje yra panaikintinos, nes būtų perteklinės, o įpareigojimas periodiškai registruotis policijos įstaigoje dar ir neįgyvendinamas. Panaikinus dokumento – asmens tapatybės kortelės paėmimą, ji grąžintina savininkui M. S..

Kaltinamojo R. S. padarytas tyčinis nusikaltimas yra nesunkus (BK 11 str. 3 d.).

Kaltinamojo R. S. atsakomybę lengvina ta aplinkybė, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir gailisi dėl jos padarymo. Jo atsakomybę sunkina tai, kad nusikalstamą veiką jis padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, ir tai turėjo įtakos jos padarymui.

R. S. teistas kartą, teistumas išnykęs (1 t., b.l. 146), iki inkriminuojamo nusikaltimo padarymo dienos per metus administracine tvarka baustas vieną kartą (1 t., b.l. 159-161), Biržų psichikos sveikatos centre neregistruotas (1 t., b.l. 166), dirbantis R. S. įmonėje (1 t., b.l. 164).

Skiriant jam bausmę taip pat atsižvelgiama ir į jo padaryto nusikaltimo pobūdį, padarymo aplinkybes, pavojingumo laipsnį, kaltės formą, į tai, kad gailisi nusikaltęs, yra išsiskyręs, turi du mažamečius vaikus (1 t., b.l. 145, 2 t., b.l. 69-70).

Atsižvelgiant į paminėtas aplinkybes, teismas sprendžia, kad bausmės tikslai gali būti pasiekti paskiriant jam sankcijoje už padarytą nusikaltimą numatytą bausmės rūšį – laisvės apribojimą.

Kaltinamasis R. S. laikinai sulaikytas nebuvo. Kaltinamajam taikoma kardomoji priemonė - rašytinis pasižadėjimas neišvykti (1 t., b.l. 142-143) paliktina galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo, jam įsiteisėjus panaikintina.

Iš M. S. ir R. S. lygiomis dalimis išieškotinos pašto išlaidos valstybei (LR BPK 103 str. 6 p.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 297 str., 301-305 str., 307-308 str., teismas

nusprendžia:

M. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) pripažinti kaltu pagal LR BK 135 str. 1 d. ir nubausti trejų metų ir keturių mėnesių laisvės atėmimu. Bausmę paskirti atlikti pataisos namuose, jos pradžią skaičiuojant nuo nuosprendžio paskelbimo dienos.

Į atliktą bausmę M. S. įskaityti laiką – vieną dieną, išbūtą laikinajame sulaikyme 2011-07-11.

Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti pakeisti į suėmimą ir suimti jį teismo salėje.

Kardomąsias priemones - dokumento – asmens tapatybės kortelės Nr. 12558535 paėmimą ir įpareigojimą periodiškai registruotis policijos įstaigoje panaikinti, M. S. asmens dokumentą jam grąžinti.

R. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) pripažinti kaltu pagal LR BK 284 str. 1 d. ir nubausti laisvės apribojimu vieneriems metams dviems mėnesiams, įpareigojant šiuo laikotarpiu nuo 23 val. iki 6 val. būti namuose ir be bausmę vykdančios institucijos žinios nekeisti gyvenamosios vietos.

R. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) pagal LR BK 135 str. 1 d. išteisinti nunustačius jo dalyvavimo nusikaltimo padaryme.

Civilinį ieškinį dėl turtinės žalos atlyginimo tenkinti visiškai. Priteisti iš M. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 5602,46 Lt (penkis tūkstančius šešis šimtus du litus keturiasdešimt šešis centus) už apmokėtas gydymo paslaugas Valstybinei ligonių kasai prie Sveikatos apsaugos ministerijos, įmonės kodas (duomenys neskelbtini).

Priteisti iš M. S. ir R. S. po 29,32 Lt pašto išlaidų valstybei.

Nuosprendis per 20 d. gali būti skundžiamas Panevėžio apygardos teismui, skundą paduodant per Biržų rajono apylinkės teismą.