Panevėžio apygardos teismo nutartis

Teisėja Valentina Paliulionienė Baudž. bylos Nr. 1A-307-72/2012

2012 m. gegužės 3 d.

Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, sudaryta iš kolegijos pirmininko ir pranešėjo Tomo Zdanavičiaus, teisėjų Prano Šimkaus ir Evaldo Vanago, sekretoriaujant Daivai Liandzbergienei, dalyvaujant prokurorei Valdemarai Chodorcevičienei, gynėjui advokatui Alfonsui Mašalui, viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo M. S. apeliacinį skundą dėl Biržų rajono apylinkės teismo 2012 m. vasario 13 d. nuosprendžio, kuriuo M. S. pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau - BK) 135 str. 1 d. ir nuteistas trejų metų keturių mėnesių laisvės atėmimo bausme. Į bausmės laiką įskaitytas laikas – viena diena (2011-07-11), išbūta laikinajame sulaikyme. Civilinis ieškinys dėl turtinės žalos atlyginimo tenkintas visiškai ir iš M. S. priteista 5602,46 Lt Valstybinei ligonių kasai prie Sveikatos apsaugos ministerijos už apmokėtas A. B. gydymo paslaugas.

Tuo pačiu nuosprendžiu už viešosios tvarkos pažeidimą nuteistas R. S., tačiau dėl jo apeliacinių skundų nepaduota.

Aprašomoji dalis

nustatė:

M. S. nuteistas už tai, kad 2011-05-15, apie 21 val., Biržų r. (duomenys neskelbtini) k., A. K. namo kieme, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, keršto motyvais, tyčia įspirdamas A. B. du kartus į krūtinę, suduodamas vieną smūgį kumščiu į galvą, vieną smūgį kumščiu į veidą, padarė A. B. galvos sumušimą, pasireiškusį odos nubrozdinimais veide, kraujo išsiliejimu po kietuoju smegenų dangalu dešiniame pusrutulyje, lydimu galvos smegenų suspaudimo, dėl šių sužalojimų visumos sunkiai sutrikdė nukentėjusiojo A. B. sveikatą.

Teismo posėdyje nagrinėjant bylą apeliacine tvarka prokuroras prašė apeliacinį skundą atmesti, gynėjas advokatas prašė apeliacinį skundą tenkinti.

Motyvuojamoji dalis

Nuteistojo M. S. apeliacinis skundas atmetamas.

Apeliaciniu skundu nuteistasis M. S. savo kaltės padarius nusikaltimą, numatytą BK 135 str. 1 d, neginčija. Kolegijai šis klausimas abejonių taip pat nekelia. Apylinkės teismas ištyrė baudžiamojoje byloje esančius įrodymus, nepažeisdamas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 20 str., 301 str. reikalavimų, tinkamai įvertino ir jų pagrindu M. S. nusikalstamus veiksmus teisingai kvalifikavo pagal BK 135 str. 1 d., nes pastarasis smurtiniais veiksmais sunkiai sutrikdė nukentėjusiojo A. B. sveikatą.

Apeliantas nesutinka su jam paskirta bausme ir mano, kad bausmės tikslai šiuo atveju gali būti pasiekti ir jam paskyrus su laisvės atėmimu nesusijusią bausmę. BK 135 str. 1 d. sankcijoje numatyta tik laisvės atėmimo iki dešimties metų bausmė, alternatyvių bausmių šis straipsnis nenumato. BK 54 str. 1 d. nustatyta, kad bausmę teismas skiria pagal kodekso specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją. Šio straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į: padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, nusikalstamos veikos motyvus, tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes. Įstatymų leidėjas baudžiamojo įstatymo sankcijas konstruoja taip, kad teismas galėtų paskirti teisingą bausmę, vadovaudamasis įstatymo, nustatančio baudžiamąją atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankcijoje numatytomis bausmėmis ir jų dydžiais. Tik išimtiniais atvejais teismas, skirdamas bausmę, gali peržengti baudžiamojo įstatymo sankcijos ribas. Šie atvejai numatyti BK 54 straipsnio 3 dalyje ir BK 62 straipsnyje. Paprastai švelnesnė negu numatyta įstatymo bausmė skiriama vadovaujantis BK 62 straipsnio nuostatomis, BK 54 straipsnio 3 dalis taikoma tada, kai sankcijoje numatytos bausmės paskyrimas aiškiai prieštarauja teisingumo principui ir kai nėra galimybės paskirti švelnesnę bausmę, remiantis BK 62 straipsnio nuostatomis. Kolegija konstatuoja, kad pagal nustatytas faktines bylos aplinkybes baudžiamasis įstatymas M. S. atžvilgiu pritaikytas tinkamai ir jo atžvilgiu taikyti BK 62 str. nuostatas bei paskirti su laisvės atėmimu nesusijusią bausmę nėra teisinio pagrindo.

BK 62 str. 1 d. nustatyta, kad teismas, atsižvelgęs į visas bylos aplinkybes, gali paskirti švelnesnę, negu įstatymo numatyta, bausmę, jeigu be to, kad kaltininkas prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi, teismas nustato ir tai, jog nusikalstamą veiką padaręs asmuo pats savo noru atvyko ar pranešė apie šią veiką, taip pat visiškai ar iš dalies atlygino arba pašalino padarytą turtinę žalą. Vadinasi, teismas, vadovaudamasis BK 62 str. 1 d. nuostatomis, kaltininkui paskirti švelnesnę, negu įstatymo numatyta, bausmę gali tik nustatęs nurodytų sąlygų bei aplinkybių visumą. Nors M. S. prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi, tačiau iš bylos medžiagos matyti, kad M. S. savo noru neatvyko ir nepranešė valstybės institucijoms ar jų tarnautojams apie padarytą nusikalstamą veiką. Taigi šiuo atveju byloje nėra BK 62 str. 1 d. taikymui numatytų sąlygų visumos.

BK 62 str. 2 d. yra įtvirtintos kitos sąlygos, kurioms visoms esant nusikaltimą padariusiam asmeniui teismas taip pat gali paskirti švelnesnę, negu įstatymo numatyta, bausmę. Pagal BK 62 str. 2 d. tokia bausmė gali būti paskirta tik tada, kai, be kitų šioje dalyje nurodytų sąlygų, yra ir bent dvi kaltininko atsakomybę lengvinančios aplinkybės. Tuo tarpu iš bylos medžiagos matyti, kad pirmosios instancijos teismas, nagrinėdamas M. S. baudžiamąją bylą, nustatė tik vieną jo atsakomybę lengvinančią aplinkybę – prisipažinimą padarius nusikalstamą veiką ir nuoširdų gailėjimąsi dėl padaryto nusikaltimo (BK 59 str. 1 d. 2 p.). Apeliaciniame skunde nuteistasis nurodo, kad teismas, neatsižvelgęs į tai, jog nukentėjusysis šioje byloje civilinio ieškinio nepareiškė, kas, apelianto nuomone, rodo, kad jam žala yra atlyginta, nepagrįstai nepripažino dar vienos jo atsakomybę lengvinančios aplinkybės, numatytos BK 59 str. 1 d. 3 p. Tačiau kolegija konstatuoja, kad nėra pagrindo apelianto atsakomybe lengvinančia aplinkybe pripažinti tai, jog jis savo noru atlygino ar pašalino padarytą žalą. Sutiktina su tuo, kad nukentėjusysis A. B. šioje byloje civilinio ieškinio nepareiškė, tačiau pastarasis nei ikiteisminio tyrimo, nei teisiamojo posėdžio metu nenurodė, kad nuteistasis M. S. pats ar per kitus asmenis būtų jam atlyginęs žalą. Taigi vien tai, jog nukentėjusysis šioje byloje nepareiškė civilinio ieškinio, negali būti pripažįstama, kad nuteistasis nukentėjusiajam yra atlyginęs žalą ir negali būti laikoma nuteistojo atsakomybe lengvinančia aplinkybe, numatyta BK 59 str. 1 d. 3 p. Pažymėtina, kad dėl žalos atlyginimo nukentėjusysis dar gali kreiptis į teismą civilinio proceso tvarka. Kitų apelianto atsakomybę lengvinančių aplinkybių, numatytų BK 59 str., kolegija nenustatė. Taigi ir šiuo atveju bausmės švelninimui nėra BK 62 str. 2 d. nurodytų sąlygų visumos.

Įvertinusi skundžiamame nuosprendyje išdėstytus bausmės skyrimo motyvus kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas, skirdamas M. S. bausmę, BK 41 str. įtvirtintų bausme siekiamų tikslų ir bendrųjų bausmės skyrimo pagrindų, numatytų BK 54 straipsnyje, nepažeidė. Teismas, individualizuodamas skiriamą bausmę, atsižvelgė į tai, kad M. S. padarė tyčinį, sunkų nusikaltimą. Pirmosios instancijos teismas taip pat išsamiai įvertino apelianto asmenybę ir atsižvelgė į tai, kad jis yra nevedęs, nedirbantis, neregistruotas darbo biržoje, baustas administracine tvarka, Biržų psichikos sveikatos centre neregistruotas, anksčiau teistas, teistumas neišnykęs. Nuteistojo atsakomybę lengvinančia aplinkybe teismas pripažino tai, kad jis prisipažino ir nuoširdžiai gailisi padaręs nusikaltimą (BK 59 str. 1 d. 2 p.). M. S. atsakomybę sunkinančia aplinkybe teismas pripažino tai, kad nusikaltimą padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (BK 60 str. 1 d. 9 p.). Atsižvelgęs į šias aplinkybes pirmosios instancijos teismas nuteistajam M. S. paskyrė baudžiamojo įstatymo, numatančio atsakomybę už padarytą nusikaltimą, sankcijoje numatytą mažesnę nei vidurkis laisvės atėmimo bausmę. Atsižvelgusi į bausmės paskirtį ir nustatytas bylos aplinkybes, apelianto asmenybę charakterizuojančius duomenimis kolegija konstatuoja, kad būtent tokia apeliantui paskirtoji bausmė yra adekvati jo padarytai nusikalstamai veikai ir yra pakankama bausmės tikslams pasiekti, o sąlygų ją švelninti taikant BK 62 str. nuostatas nėra. Nuteistojo M. S. apeliaciniame skunde nurodytos aplinkybės, kad jo gyvenimo draugė I. K. laukiasi jų bendro kūdikio, kad jis aktyviai dalyvauja bendruomenės gyvenime, dalyvauja namo bendrijos susirinkimuose, kad yra susitaręs dėl priėmimo į darbą A. V. individualioje įmonėje dirbti darbininku, nesudaro pagrindo jam švelninti pirmosios instancijos teismo paskirtą bausmę ar paskirti bausmę, nesusijusią su laisvės atėmimu.

Remdamasi tuo, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad M. S. baudžiamasis įstatymas pritaikytas tinkamai. Keisti apylinkės teismo nuosprendį dėl M. S. apeliaciniame skunde išdėstytų motyvų nėra įstatyminio pagrindo, todėl nuteistojo apeliacinis skundas atmetamas.

Rezoliucinė dalis

nutarė:

Nuteistojo M. S. apeliacinį skundą atmesti.