Vilniaus apygardos teismo nuosprendis

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Audriaus Cinino,

viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo O. S. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. liepos 18 d. nuosprendžio, kuriuo

O. S. pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 253 straipsnio 1 dalį, ir jam paskirta 15 parų arešto bausmė ir šiuo nuosprendžiu konfiskuotas graižtvinis revolveris „KORA BRNO“ 6 mm Nr. (650501). Tuo pačiu nuosprendžiu O. S. išteisintas pagal kaltinimą dėl nusikaltimo, numatyto BK 140 str. 2 d. padarymu, nepadarius veikos, turinčios šio nusikaltimo požymių,

O. S. nuteistas už tai, kad neteisėtai disponavo šaunamuoju ginklu, t. y. 2006 m. gegužės 30 d. parduotuvėje „Oksalis“, esančioje Vilniuje, Žalgirio g, įgijo pramoninės gamybos 6 mm kalibro graižtvinį revolverį „KORA BRNO 6 mm“ Nr. (650501), skirtą šaudyti 6 mm. kalibro žiedinio skėlimo „Flobert“ šoviniais, nesilaikydamas Lietuvos Respublikos ginklų ir šaudmenų kontrolės 2002 m. sausio 15 d. įstatymo Nr. IX-705 (nauja įstatymo redakcija nuo 2011 m. kovo 1 d.) 32 straipsnio nuostatos: ,,Ginklus ir šaudmenis leidžiama laikyti asmenims, turintiems licencijas gaminti, taisyti ir perdirbti, prekiauti, importuoti, eksportuoti ginklus ir šaudmenis, eksploatuoti tirus, šaudyklas, nuomoti ginklus ir šaudmenis arba leidimus juos nešiotis ar leidimus laikyti. D kategorijos ginklai laikomi ir nešiojami be leidimų“, nuo 2014 m. liepos 1 d. iki 2016 m. sausio 12 d. savo gyvenamojoje vietoje, (duomenys neskelbtini) Šalčininkų r., neturėdamas leidimo laikė pramoninės gamybos 6 mm kalibro graižtvinį revolverį „KORA BRNO“, Nr. (650501), kuris priskiriamas C kategorijos šaunamiesiems ginklams, kol 2016 m. sausio 12 d. apie 18.30 val. kratos metu revolverį surado ir paėmė Vilniaus aps. VPK 1-ojo policijos komisariato pareigūnai.

O. S. išteisintas pagal BK 140 str. 2 d. tuo, kad jis 2016-01-12, apie 09:40 val., ties namu adresu Lvovo 12, Vilnius, automobilyje panaudojo smurtą prieš buvusią sutuoktinę O. S., padarydamas nežymų sveikatos sutrikdymą.

peržiūrėti baudžiamąją bylą ir pakartotinai išnagrinėti aplinkybes bei parodymus dėl nusiklastamos veikos pagal LR BK 253 str. 1d.;

pritaikyti LR BK 75 str. (arba kito įmanomo) nuostatas dėl bausmės vykdymo palengvinimo ir/arba atidėjimo, skirti piniginę baudą, įpareigojant ją sumokėti į Valstybės biudžetą arba Nukentėjusių nuo nusikaltimų veikų asmenų fondą,

KORA BRNO 6 mm Nr. 650501 šaunamąjį ginklą grąžinti ir įpareigoti jį užregistruoti LR įstatymų nustatyta tvarka.

Teismo posėdžio metu nuteistasis prašė apeliacinį skundą tenkinti, jo gynėjas prašė veiką pripažinti mažareikšme ir bylą nutraukti arba remiantis BK 54 str. 3 d skirti švelnesnę bausmę, prokuroras pritarė švelnesnės bausmės skyrimui, atsižvelgiant į nuteistojo šeimyninę padėtį ir sveikatos būklę.

Apeliacinio skundo dėl nuosprendžio dalies, kuria O. S. išteisintas pagal BK 140 str. 2 d., negauta.

Nuteistojo apeliacinis skundas tenkintinas dalinai.

Apeliacinės instancijos teismas, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų, patikrina baudžiamąją bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniu skundu (BPK 320 str. 3 d.). Teisėjų kolegija, patikrinusi pirmosios instancijos teismo nuosprendį, daro išvadą, kad O. S. padaryta nusikalstama veika mažareikšmė.

Pagal BK 253 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas neturėdamas leidimo gamino, įgijo, laikė, nešiojo, gabeno ar realizavo šaunamąjį ginklą, šaudmenis, sprogmenis ar sprogstamąsias medžiagas. Šio nusikaltimo sudėtis yra formali, todėl nusikaltimas yra baigtas nuo šaunamojo ginklo, šaudmenų, sprogmenų ar sprogstamųjų medžiagų gaminimo, įgijimo, laikymo, nešiojimo, gabenimo pradžios momento arba jų realizavimo. Nusikaltimas padaromas tiesiogine tyčia. Neteisėtas šaunamojo ginklo, šaudmenų, sprogmenų ar sprogstamųjų medžiagų laikymas – tai jų turėjimas neturint leidimo, neatsižvelgiant į trukmę, savo žinioje (valdymas), kai kaltininkas jų su savimi nesinešioja, tačiau laiko gyvenamojoje patalpoje ar kitoje jo pasirinktoje vietoje (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-261-677/2015).

Byloje nustatyta, kad O. S. namuose, neturėdamas leidimo, laikė pramoninės gamybos 6 mm kalibro graižtvinį revolverį „KORA BRNO 6 mm“ Nr. (650501), skirtą šaudyti 6 mm. kalibro žiedinio skėlimo „Flobert“ šoviniais.

Kartu nustatytos tokios teisinio reglamentavimo, susijusio su ginklo priskyrimo atitinkamai kategorijai, kitimo aplinkybės: ginklo įsigijimo metu galiojo Lietuvos Respublikos ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymas Nr. IX-705, priimtas 2002 m. sausio 15 d. su iki to meto padarytais įstatymo pakeitimais. Pagal šį įstatymą šaunamieji ginklai, atitinkantys B, C kategorijų kriterijus, tačiau joms nepriskiriami dėl nedidelės nukaunamosios galios, kurių sviedinio kinetinė energija yra nuo 2,5 J iki 7,5 J, buvo priskiriami D kategorijai (2005 m. gegužės 12 d. redakcija). 2010 m. lapkričio 18 d. Nr. XI-1146 buvo priimtas Lietuvos Respublikos ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo pakeitimo įstatymas, kurio 1 straipsniu buvo pakeistas Lietuvos Respublikos ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymas ir išdėstyta naujo įstatymo redakcija. Šios redakcijos 5 straipsnio 8 punkte nurodyta, kad C kategorijos ginklams priskiriami šaunamieji ginklai, kurie atitinka kitų kategorijų kriterijus, tačiau joms nepriskiriami dėl nedidelės nukaunamosios galios, ir kurių sviedinio kinetinė energija yra nuo 2,5 J iki 7,5 J. Būtent šis įstatymo pakeitimas lėmė, kad nuo įstatymo įsigaliojimo pasikeitė V. D. laikomo ginklo ir šaudmenų kategorija iš D į C. Lietuvos Respublikos ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo pakeitimo įstatymo 2 straipsnio 2 dalis nustato, kad asmenys, kurie iki šio įstatymo įsigaliojimo (2011 m. kovo 1 d.) turėjo šio įstatymo 1 straipsnyje išdėstyto Lietuvos Respublikos ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo 5 straipsnio 6, 7 ar 8 punkte nurodytų šaunamųjų ginklų, privalo iki 2014 m. liepos 1 d. Lietuvos Respublikos Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatyta tvarka pateikti prašymą ir gauti leidimą laikyti ginklus arba leidimą nešiotis ginklus, straipsnio 3 dalyje įtvirtinta, kad 2 dalyje nurodyti asmenys iki šio straipsnio 2 dalyje nustatyto termino pabaigos turi teisę laikyti šio įstatymo 1 straipsnyje išdėstyto Lietuvos Respublikos ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo 5 straipsnio 6, 7 ar 8 punkte nurodytus šaunamuosius ginklus ar juos nešiotis be leidimo. Iš to išplaukia, kad O. S. nuo 2011 m. kovo 1 d. iki 2014 m. liepos 1 d. įstatymo keitimosi pereinamuoju laikotarpiu turėjo pareigą pateikti prašymą gauti leidimą turimam ginklui laikyti. Pagal pasikeitusius įstatymo reikalavimus, pasibaigus šios pareigos įvykdymo terminui, nepateikus prašymo atitinkama tvarka ir negavus leidimo tokio ginklo turėjimui, jo laikymas tampa neteisėtas, t. y. esant kitiems būtiniems nusikalstamos veikos sudėties požymiams iš esmės formaliai atitinka BK 253 straipsnio 1 dalies sudėtį.

Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad priėmus Ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo pakeitimo įstatymą įstatymų leidėjas numatė tam tikrą pereinamąjį laikotarpį būtent tam, kad asmenys, įgiję šaunamuosius ginklus, turėtų pakankamai laiko patikrinti, ar jų turimi įgyti ginklai po įstatymo pakeitimo nepakeitė ginklų kategorijos ir ar jiems nereikalingas leidimo gavimas. Ginklo savininkas, būdamas atsakingas už turimą ribotos civilinės apyvartos daiktą, privalo domėtis kintančiais tokių daiktų įgijimo ar laikymo reikalavimais ir juolab, žinodamas apie pasikeitimus šioje srityje, patikrinti, ar jie neliečia ir jo turimos nuosavybės (2K-153-942/2016).

Apeliacinio skundo metu nuteistojo gynėjas iškėlė klausimą dėl nuteistojo padarytos veikos mažareikšmiškumo, teigdamas, jog veika nebuvo tokia pavojinga, kad už tai asmuo būtų traukiamas baudžiamojon atsakomybėn. Atsižvelgiant į formuojamą teismų praktiką panašiose bylose (kasacinė byla Nr. 2K-153-942/2016), su tokiais argumentais sutiktina.

LR BK nenumato išimtinių ribojimų sprendžiant mažareikšmiškumo klausimą tam tikroms nusikalstamoms veikoms. BK 37 straipsnis, nustačius šio straipsnio taikymui būtinas sąlygas, gali būti taikomas nepriklausomai nuo to, koks BK skyrius numato baudžiamąją atsakomybę už veikos padarymą (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-2K-275/2014). Teisėjų kolegija sprendžia, kad nagrinėjamu atveju yra pagrindas svarstyti BK 37 straipsnio taikymą. BK 37 straipsnyje nurodyta, kad padaręs nusikalstamą veiką asmuo gali būti teismo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, jeigu dėl padarytos žalos dydžio, nusikaltimo dalyko ar kitų nusikaltimo sudėties požymių ypatumų padarytas nusikaltimas pripažįstamas mažareikšmiu. Nusikaltimas mažareikšmiu laikomas tada, kai padaryta veika atitinka visus baudžiamajame įstatyme numatytus nusikaltimo sudėties požymius, tačiau dėl kai kurių sudėties požymių ypatumo teismas prieina išvadą, kad padarytos veikos pavojingumas nėra didelis ir nesiekia tokio laipsnio, dėl kurio būtų tikslinga kaltininką už padarytą nusikaltimą traukti baudžiamojon atsakomybėn ir bausti įstatymo sankcijoje numatyta bausme, o baudžiamojo nusižengimo požymių straipsnio dispozicija nenumato. Pagal susiklosčiusią teismų praktiką, sprendžiant klausimą dėl nusikaltimo mažareikšmiškumo, atsižvelgiama tiek į veikos objektyviuosius (kokios baudžiamojo įstatymo saugomos vertybės pažeistos ir jų pažeidimo laipsnis, veikos ypatumai, nusikaltimo dalykas ir jo ypatumai, kilę padariniai, nusikaltimo padarymo būdas, laikas, vieta), tiek į subjektyviuosius požymius (apibrėžta ar neapibrėžta tyčia, tyčios kryptingumas, tikslai, motyvai). Ar nusikaltimas laikytinas mažareikšmiu remdamasis byloje nustatytomis aplinkybėmis kiekvienu konkrečiu atveju sprendžia teismas (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-387/2008, 2K-427/2010, 2K-500/2010, 2K-7-109/2013 ir kt.).

Nagrinėjamoje byloje darytina išvada, kad, nuteistojo O. S. veikos – mažo kalibro (6 mm) graižtvinio revolverio „KORA BRNO“ laikymo – teisinis vertinimas pagal BK 253 straipsnio 1 dalį kaip apysunkio nusikaltimo, už kurio padarymą baudžiama areštu arba laisvės atėmimu iki penkerių metų, teisingumo, proporcingumo, teisingumo vykdymo tik teisme principų neatitinka, nes nėra pagrindo daryti išvadą, kad nuteistasis O. S., laikydamas mažo kalibro (6 mm) graižtvinį revolverį „KORA BRNO“, kėlė tokį pavojų visuomenės saugumui, kokį paprastai kelia apysunkio nusikaltimo padarymas. Tokią išvadą teisėjų kolegija daro įvertinusi patį nusikaltimo dalyką, kitus sudėties požymių ypatumus bei svarbias bylai aplinkybes ir žalos atsiradimo galimybę.

Įvertinus baudžiamosios bylos aplinkybes, jog pasikeitus įstatymo nuostatoms O. S. laikomas ginklas bei šaudmenys buvo priskirti C kategorijai, tačiau paties ginklo savybės nepasižymi itin dideliu pavojingumu, be to, O. S. nuo įsigijimo jo nenaudojo. Šioje baudžiamojoje byloje vertinant nusikaltimo dalyką nustatyta, kad O. S. namuose rastas šaunamasis ginklas ir šaudmenys specialistų buvo priskirti C kategorijai pagal kinetinės energijos galią, kuri neviršija 7,5 J. Kratos metu rastas ginklas – tai mažo kalibro (6 mm) revolveris, nedidelės nukaunamosios galios. Šie ginklai ilgą laiką buvo laikomi ginklais, kuriems nereikalingas leidimas ir juos buvo galima įsigyti paprastai nusiperkant pateikus asmens dokumentą.

Vertinant kitas svarbias aplinkybes, pažymėtina, kad 2006 m. gegužės 30 d. O. S. teisėtai įsigijo tuo metu pagal galiojantį įstatymą D kategorijai priklausantį šaunamąjį ginklą, jį laikė gyvenamoje vietoje neslėpdamas, ikiteisminaim tyrimui pateikė įsigijimo dokumentus nenustatyta, kad O. S. ginklo disponavimo laikotarpiu būtų pažeidęs įstatymuose įtvirtintas ginklo naudojimo ar laikymo taisykles ar naudodamas ginklą padaręs nusikalstamas veikas ar apskritai šį ginklą naudojęs, nes nebuvo rasta šiam ginklui skirtų šaudmenų..

Vertinant padarytos žalos dydį, konstatuotina, kad jokių pavojingų realių padarinių nekilo, kaltininko tyčioje nenustatyti ketinimai ginklą naudoti nusikalstamiems tikslams, taigi pagal bylos aplinkybes nebuvo realaus pavojaus žalos visuomenei atsiradimui.

Dėl ginklo konfiskavimo. Nors O. S. veika ir pripažintina mažareikšme, tačiau ginklas- KORA BRNO 6 mm Nr. 650501 apyvarta ribota. Apeliantas ginklą laikė jo neįregistravęs ir negavęs leidimo, pažeisdamas 2002 m. sausio 15 d. įstatymo Nr. IX-705 (nauja įstatymo redakcija nuo 2011 m. kovo 1 d.) 32 str. reikalavimus. Toks daiktas, kurio apyvarta ribojama įstatymu, vadovaujantis BPK 94 str., turi būti perduodamas valstybės institucijoms. Todėl skundžiamas pirmosios instancijos teismo spendimas dalyje dėl ginklo konfiskavimo iš esmės teisingas ir paliekamas nepakeistas.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 37 straipsniu ir Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 str. 2 d. 1 p., nusprendė :

Apeliacinį skundą tenkinti dalinai.

Panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. liepos 18 d. nuosprendžio dalį, kurią O. S. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal BK 253 str. 1 d.

O. S., vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 37 str., dėl kaltinimo pagal LR BK 253 str. 1d. atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės dėl nusikaltimo mažareikšmiškumo ir baudžiamąją bylą šioje dalyje nutraukti.

Likusioje dalyje apeliacinį skundą atmesti ir likusią nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.