Vilniaus regiono apylinkės teismo sprendimas

Vilniaus regiono apylinkės teismo Švenčionių rūmų teisėja Donata Šimkutė

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo A. G. (A. G.) pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, suinteresuotas asmuo valstybės įmonė Turto bankas.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Prašymas tenkintinas

3. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 442 straipsnio 1 punkte numatyta, kad ypatingąja teisena teismas nagrinėja bylas dėl juridinę reikšmę turinčių faktų nustatymo. Vienos iš teismo nagrinėjamų bylų dėl juridinę reikšmę turinčių faktų nustatymo yra bylos dėl palikimo priėmimo (CPK 442 straipsnio 2 dalies 8 punktas).

4. Vadovaujantis CPK 444 straipsnio 1 dalimi, 445 straipsniu teismas gali nustatyti juridinę reikšmę turinčius faktus, kai (1) prašomas nustatyti faktas turi juridinę reikšmę, t. y. sukelia pareiškėjui tam tikrų teisių padarinių ir, jį nustačius, pareiškėjas įgytų tam tikrą subjektinę teisę, galėtų įgyvendinti jau esamą teisę ar kitu būdu pasikeistų jo teisinis statusas, (2) pareiškėjas neturi dokumentų, patvirtinančių tą juridinę reikšmę turintį faktą, (3) pareiškėjas negali kitokia, t. y. ne teismo, tvarka gauti dokumentų, patvirtinančių atitinkamą juridinę reikšmę turintį faktą, arba pareiškėjas negali ne teismo tvarka atkurti prarastų dokumentų, patvirtinančių juridinę reikšmę turintį faktą. Kai nėra bent vienos iš pirmiau nurodytų aplinkybių, klausimas dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo nenagrinėtinas teisme (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. birželio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-195-684/2021, 20–21 punktai).

5. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 5.50 straipsnio 3 dalyje numatytas trijų mėnesių terminas palikimui priimti. Įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, kai jis faktiškai per įstatyme numatytą terminą pradėjo paveldimą turtą valdyti arba padavė palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimą dėl palikimo priėmimo (CK 5.50 straipsnio 2 dalis). Pagal CK 5.51 straipsnį įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, jeigu jis pradėjo valdyti turtą, juo rūpintis kaip savo turtu (valdo, naudoja ir juo disponuoja, prižiūri, moka mokesčius, kreipėsi į teismą išreikšdamas valią priimti palikimą ir paskirti palikimo administratorių ir pan.). Įpėdinis, pradėjęs valdyti kokią nors palikimo dalį ar net kokį nors daiktą, laikomas priėmusiu visą palikimą. Palikimo priėmimo faktas gali būti nustatytas teismo sprendimu vadovaujantis CPK 444 straipsnio 2 dalies 8 punktu, jei nuo to priklauso asmeninių ar turtinių teisių atsiradimas, pasikeitimas ar pabaiga (CPK 444 straipsnio 1 dalis, 445 straipsnis). Tai reiškia, kad juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymas sukuria pareiškėjui teisinius padarinius – paveldėjimo teisės fakto įregistravimą. Aplinkybę, kad įpėdinis priėmė palikimą, leistinomis įrodinėjimo priemonėmis privalo įrodyti pareiškėjas (CPK 42 straipsnio 1 dalis, 177 straipsnio 2 dalis, 178 straipsnis).

6. Byloje gimimo liudijimas patvirtina, kad pareiškėjo A. G. (A. G.) tėvai yra M. G. (M. G.) ir V. G.. M. G. (M. G.) ir V. G. santuoką sudarė (duomenys neskelbtini). Nekilnojamojo turto registro duomenų išrašai patvirtina, kad V. G. vardu registruoto nekilnojamojo turto nėra, o M. G. (M. G.) nuosavybės teise priklauso šis nekilnojamasis turtas: butas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini), nuosavybės teisės įsigijimo pagrindas 1992 m. sausio 16 d. pirkimo–pardavimo sutartis; sodo namas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), su ūkiniu pastatu, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantys (duomenys neskelbtini), nuosavybės teisės įsigijimo pagrindas 1996 m. gruodžio 12 d. statinių priėmimo naudoti aktas; 0,0579 ha žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini), nuosavybės teisės įsigijimo pagrindas 1992 m. spalio 14 d. valstybinės žemės sklypo pirkimo–pardavimo sutartis; garažas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini), nuosavybės teisės įsigijimo pagrindas 1979 m. gegužės 10 d. statinių priėmimo naudoti aktas ir 1979 m. liepos 18 d. LDT vykdomojo komiteto sprendimas; 1,6100 ha žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir 0,7000 ha žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantys (duomenys neskelbtini), nuosavybės teisės įsigijimo pagrindas Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos 2011 m. balandžio 28 d. sprendimas. Atsižvelgiant į tai, kad dalis nekilnojamojo turto buvo įgyti dar galiojant Lietuvos Respublikos santuokos ir šeimos kodeksui, o kiti du žemės sklypai įsigyti jau galiojant CK, teismas pažymi, kad vadovautis Lietuvos Respublikos santuokos ir šeimos kodekso 21 straipsniu santuokos metu įgytas turtas yra bendroji jungtinė nuosavybė, laikomas priklausančiu abiem sutuoktiniams, nors jis įformintas vieno iš jų vardu. Iš esmės analogiškas teisinis reguliavimas galioja ir šiuo metu, nes teismų praktikoje išaiškinta, kad po santuokos nudarymo sutuoktiniai savo vardu įgijo turto, nepriklausomai nuo to, kad šis turtas registruotas tik vieno iš sutuoktinių vardu, jis yra bendroji jungtinė nuosavybė (CK 3.88 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 2 ir 3 dalys), nes sutuoktinių turto registracija viešame registre atlieka tik teisių išviešinimo, bet ne teises nustatančią funkciją (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. gegužės 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-P-186/2010). CK 3.117 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta sutuoktinių bendro turto lygių dalių prezumpcija. Byloje nenustatyta aplinkybių, dėl kurių būtų galima nukrypti nuo lygių dalių principo, todėl daroma išvada, kad pareiškėjo motinai V. G. priklauso ½ dalis santuokoje įgyto turto. 2002 m. liepos 25 d. M. G. (M. G.) sudarė testamentą, patvirtintą Švenčionių rajono antrojo notarų biuro notarės Vaclavos Pelakauskaitės registro Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuo visą savo turtą paliko savo sūnui A. G. (A. G.), t. y. pareiškėjui. Iš mirties išrašo matyti, kad pareiškėjo motina V. G. mirė (duomenys neskelbtini), tačiau po jos mirties niekas nesikreipė į palikimo vietos notarą dėl palikimo priėmimo. (duomenys neskelbtini) mirė pareiškėjo tėvas M. G. (M. G.), 2022 m. kovo 14 d. pareiškėjas kreipėsi į palikimo vietos notarą dėl palikimo, atsiradusio po tėvo mirties, priėmimo. Iš valstybės įmonės „Registrų centras“ 2022 m. balandžio 7 d. pažymos apie asmens duomenis matyti, kad V. G. iki savo mirties gyveno kartu su sutuoktiniu M. G. (M. G.) bute, esančiame (duomenys neskelbtini), kuriame po žmonos mirties liko gyventi M. G. (M. G.) iki savo mirties. Aplinkybę, kad pareiškėjo tėvas mokėjo mokesčius ir kitus mokėjimus už suteiktas paslaugas, patvirtina ir kartu su pareiškimu pateikti kvitai bei S. G. (pareiškėjo sutuoktinės) paaiškinimai.

7. Byloje nustatytų aplinkybių visuma patvirtina, kad pareiškėjo tėvas M. G. (M. G.) per įstatyme numatytą terminą priėmė palikimą, atsiradusį po sutuoktinės V. G. mirties, pradėdamas jį faktiškai valdyti, todėl pareiškimas tenkintinas ir nustatytinas juridinę reikšmę turintis faktas tikslu pareiškėjui gauti paveldėjimo teisės liudijimą (CPK 444 straipsnio 2 dalies 8 punktas, 448 straipsnio 1 dalis).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 straipsniu, 265–270 straipsniais, 444 straipsnio 2 dalies 8 punktu, 448 straipsniu,

nusprendžia:

Pareiškėjo A. G. (A. G.) pareiškimą patenkinti.

Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad M. G. (M. G.), asmens kodas (duomenys neskelbtini) miręs (duomenys neskelbtini), per įstatyme numatytą 3 (trijų) mėnesių terminą nuo palikimo atsiradimo dienos priėmė palikimą, atsiradusį po sutuoktinės V. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirties (duomenys neskelbtini), faktiškai pradėdamas jį valdyti.

Juridinę reikšmę turintis faktas nustatytas, kad pareiškėjas A. G. (A. G.) galėtų gauti paveldėjimo teisės liudijimą.

Sprendimas per 30 (trisdešimt) dienų gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus regiono apylinkės teismo Švenčionių rūmus.