Kauno apygardos teismo nutartis, e2A-1469-555/2021

Teismas: Kauno apygardos teismas
Dokumentas: Nutartis
Data: 2021-11-04
Bylos Nr.: e2A-1469-555/2021
Teisminio proceso Nr.: 2-69-3-06784-2020-9
Bylos rūšis: civilinė byla

Teisėjas: Egidijus Tamašauskas
Atsakovas: uždarosios akcinės bendrovės Kauno
Ieškovas: akcinės bendrovės ,,Lietuvos draudimas“

Kategorijos

Civilinė byla Nr. e2A-1469-555/2021Teisminio proceso Nr. 2-69-3-06784-2020-9Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.4; 2.6.10.5.2.1; 2.6.10.5.2.3; 3.1.7.6; 3.1.7.8; 3.3.1.18.1; 3.3.1.20 (S)

Kauno apygardos teismasNutartisLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2021 m. lapkričio 4 d.Kaunas

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Egidijus Tamašauskas,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės uždarosios akcinės bendrovės Kauno butų ūkio apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2021 m. gegužės 19 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-1784-959/2021 pagal ieškovės akcinės bendrovės ,,Lietuvos draudimas“ ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei Kauno butų ūkiui dėl turtinės žalos priteisimo, tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų, M. C., V. U., A. M..

Apeliacinės instancijos teismas

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Ieškovė AB „Lietuvos draudimas“ kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydama priteisti iš atsakovės UAB Kauno butų ūkis 312,00 Eur turtinės žalos atlyginimo, 16,80 Eur kompensacinių palūkanų, 6 procentus metinių palūkanų nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas.

2. Ieškovė nurodė, kad jos apdraustas butas, esantis (duomenys neskelbtini), 2017 m. liepos 12 d. buvo sulietas dėl vandens pratekėjimo iš bendro naudojimo inžinerinės įrangos defekto. Pastato administratoriumi paskirta atsakovė, todėl ji privalėjo prižiūrėti pastato bendrąją inžinerinę įrangą, organizuoti jos remontą. Atsakovė yra atsakinga už viso pastato priežiūrą (eksploatavimą) ir turi pareigą atlikti daugiabučio namo techninės priežiūros pagrindinius darbus. Ieškovė už apdraustam butui padarytą žalą išmokėjo 320,00 Eur kompensaciją. Atsakovė privalo atlyginti atsiradusią žalą, kadangi neprižiūrėjusi daugiabučio gyvenamojo namo bendrosios inžinerinės įrangos ir iki avarijos neorganizavusi jos remonto elgėsi nerūpestingai (neteisėtai). Atsakovė yra atsakinga už savo darbuotojų nerūpestingus ir neatsakingus veiksmus, kuomet jie, nuimdami unitazą ieškovės apdraustame bute, jį pažeidė, t. y. elgėsi nerūpestingai; dėl neteisėtų atsakovės veiksmų ieškovės apdraustam turtui atsirado žala; žala yra tiesioginis atsakovės pareigų nevykdymo (netinkamo vykdymo) rezultatas.

3. Atsakovė su ieškiniu nesutiko ir nurodė, kad buto savininkas davė sutikimą jo buto patalpose atlikti vamzdynų remonto darbus, nuardant buto apdailą. Vizualiai nematomų vamzdžių, esančių daugiabučio namo gyventojams nuosavybės teise priklausančiose patalpose, keitimo administratorius savo iniciatyva nevykdo, o vykdo tik gavęs butų ir kitų patalpų savininkų pranešimą apie pastebėtus bendrojo naudojimo inžinerinės įrangos defektus. Atsakovė dėl objektyvių priežasčių neturėjo galimybės iki avarijos nustatyti vamzdžio, uždengto buto apdaila, pažeidimų, todėl nėra pagrindo pripažinti, kad atsakovė neatliko savo pareigos elgtis atsargiai ir rūpestingai. Šiuo atveju buvo būtina pakeisti kanalizacijos stovus, tam, kad būtų visiškai likviduota avarija. Priežastinio ryšio tarp atsakovės veiksmų, atliekant namo administratoriaus pareigas, ir žalos atsiradimo nėra, kadangi, jei namo bendrojo naudojimo inžinerinė įranga, kurią teko keisti, nebūtų uždengta papildoma apdaila (plytelėmis, dėl kurių nuardymo ir užtaisymo naujomis reikalaujama atlyginti žalą), žala trečiojo asmens butui iš vis nebūtų kilusi.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

4. Kauno apylinkės teismas 2021 m. gegužės 19 d. sprendimu ieškinį tenkino iš dalies: iš atsakovės ieškovės naudai priteisė 137,00 Eur žalos atlyginimo, 8,85 Eur kompensuojamųjų palūkanų, 6 procentus metinių palūkanų nuo priteistos sumos (145,85 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2020 m. balandžio 30 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 37,74 Eur bylinėjimosi išlaidų. Kitos ieškinio dalies netenkino. Iš ieškovės atsakovės naudai priteisė 430,88 Eur bylinėjimosi išlaidų, iš ieškovės valstybės naudai priteisė 5,17 Eur, o iš atsakovės valstybės naudai – 4,13 Eur procesinių dokumentų siuntimo išlaidų.

5. Teismas nustatė, kad 2017 m liepos 12 d. pradėjus drėkti ginčo buto bei laiptinės sienoms, pakeistas trūkęs kanalizacijos vamzdis, jo pakeitimo darbus atliko atsakovės, kaip bendrojo naudojimo įrangos administratorės, darbuotojai V. U. bei A. M.. Atliekant šiuos darbus, ginčo bute buvo išardytos plastikinės vonios kambario sienos dailylentės, sugadintos grindų plytelės, sugadintas klozetas. Turtas buvo apdraustas, todėl ieškovė už butui padarytą žalą apskaičiavo ir išmokėjo M. C. 320,00 Eur draudimo išmoką.

6. Teismas nurodė, kad atsakovė ginčo bute esančių bendrųjų inžinerinių sistemų iki 2017 m. liepos 12 d. įvykio neapžiūrinėjo, taip pažeisdama STR 1.07.03:2017 Reglamento 88.1, 91 punktų reikalavimus. Byloje nenustatyta, kad atsakovė iki 2017 m. liepos 12 d. įvykio išvis būtų dėjusi kokias nors pastangas patekti į trečiojo asmens butą, tikslu įvertinti bendrųjų pastato inžinerinių sistemų būklę, o M. C., būtų neleidusi to padaryti. Taip pat nenustatyta, kad atsakovė būtų pareikalavusi trečiojo asmens atidengti dailylentėmis uždengtą kanalizacijos vamzdyną, siekiant vizualiai jį apžiūrėti. Be to, vizualiai apžiūrėti M. C. bute esantį kanalizacijos vamzdyną bei tą jo dalį, kuri trūko, buvo įmanoma tik nuardžius vamzdyną dengiančią konstrukciją (dailylentes), o nustačius, jog vamzdis yra susidėvėjęs, jam pakeisti buvo būtina nuardyti sienos dailylentes, atitraukti klozetą. Teismui nepateikta įrodymų, kad vamzdyną buvo galima apžiūrėti jo neatidengus.

7. Teismas taip pat nurodė, kad sienos dailylenčių ir grindų plytelių sugadinimu pasireiškusi žala (viso pagal turto remonto sąmatą 175,42 Eur) siejama su atsakovės pareigos apžiūrėti bendrąją inžinerinę įrangą ir organizuoti jos remontą nevykdymu. Teismas sprendė, kad net ir tuo atveju, jei atsakovė būtų tinkamai vykdžiusi savo pareigas apžiūrėti bendrąją inžinerinę įrangą ir laiku organizuoti jos remontą, žala trečiojo asmens turtui (sienos dailylentėms ir plytelėms) vis tiek būtų kilusi, nes apžiūrėti vamzdį nebuvo įmanoma, nenuardžius jį dengiančios konstrukcijos, o laiku nusprendus jį pakeisti, būtų reikėję atlikti tuos pačius vamzdžio keitimo darbus, dėl kurių kilo žala. Nesant priežastinio ryšio, kaip civilinės atsakomybės būtinosios sąlygos, civilinė atsakomybė nekyla, todėl teismas reikalavimo dėl 175,00 Eur dydžio nuostolių atlyginimo netenkino.

8. Teismas nustatė, kad M. C. klozeto demontavimo darbus atliko atsakovės darbuotojai V. U. bei A. M.. Byloje nėra ginčo dėl to, kad, atliekant šiuos darbus, klozetas buvo sugadintas, ir dėl to kilusi žala pagal su ieškiniu pateiktą turto remonto sąmatą sudaro 137,00 Eur. Nors byloje įrodyta aplinkybė, kad klozetą buvo būtina demontuoti, siekiant pakeisti trūkusį vamzdį, tačiau byloje nėra įrodymų, jog tą padaryti nesugadinant klozeto nebuvo įmanoma, nes atsakovė jų nepateikė, o tretieji asmenys paaiškino, jog neatsimena darbų M. C. bute atlikimo aplinkybių. Teismas vertino, kad jie yra asmenys, suinteresuoti bylos baigtimi, todėl remtis vien jų paaiškinimais kaip įrodymais nėra galima. Teismui nepateikta įrodymų, patvirtinančių tai, kad klozetas trečiojo asmens bute buvo pribetonuotas ir tai automatiškai sąlygojo jo sugadinimą demontavimo metu.

9. Teismas pažymėjo, kad atsakovei, kaip juridiniam asmeniui, keliami aukštesni nei vidutiniai atidumo bei rūpestingumo standartai. Apsiimdama atlikti kitiems asmenims priklausančio turto demontavimo darbus, atsakovė tuo pačiu prisiima ir riziką, jog jai gali būti reiškiamos pretenzijos, susijusios su šio turto sugadinimu, todėl, prieš pradėdama tokius darbus, ji turėtų kruopščiai įvertinti ir užfiksuoti esamą padėtį, tačiau atsakovė nagrinėjamu atveju to nepadarė arba nepateikė teismui įrodymų, kad tą padarė. Teismas sprendė, kad žala, susijusi su M. C. klozeto sugadinimu, kilo atsakovės darbuotojams nesilaikant tokio elgesio taisyklių, kad savo veiksmais (veikimu, neveikimu) nepadarytų kitam asmeniui žalos. Skolininko kaltė preziumuojama, išskyrus įstatymų numatytus atvejus, byloje ši prezumpcija įrodymais nepaneigta. Samdantis darbuotojus asmuo privalo atlyginti žalą, atsiradusią dėl jo darbuotojų, einančių savo darbines (tarnybines) pareigas, kaltės. Teismas sprendė, kad byloje įrodytos atsakovės civilinės atsakomybės sąlygos dalyje dėl 137,00 Eur žalos atlyginimo.

10. Teismas nustatė, kad vamzdžio keitimo darbai M. C. bute, kurių metu kilo žala, atlikti ne vėliau kaip 2017 m. rugpjūčio 16 d. (atliktų darbų priėmimo aktas Nr. 524). Pretenzija atsakovei surašyta 2017 m. rugpjūčio 17 d. Ieškinys teisme gautas 2020 m. balandžio 27 d., t. y. praėjus 985 dienoms nuo žalos padarymo. Ieškiniu prašoma priteisti kompensuojamąsias palūkanas už 393 dienas. Priteisiama žala sudaro 137,00 Eur. Nagrinėjamu atveju taikytinas metinių kompensuojamųjų palūkanų dydis – 6 procentai (CK 6.210 straipsnio 2 dalis). Teismas reikalavimą dėl kompensuojamųjų palūkanų tenkino iš dalies, priteisiant iš atsakovės ieškovei 8,85 Eur palūkanų (137 x 0,06 / 365 x 393).

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

11. Apeliaciniu skundu atsakovė UAB Kauno butų ūkis prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2021 m. gegužės 19 d. sprendimą, dalyje kurioje ieškinys tenkintas, ir šioje dalyje priimti naują sprendimą – ieškovės ieškinį atmesti, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

1.1. Pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė teisės aktų nuostatas ir nepagrįstai administratoriui perkėlė pareigą atsakyti už neišvengiamą žalą, kylančią likviduojant avarijos padarinius, t. y. teismas sprendimu iš esmės konstatavo, kad jei avarijos šalinimo metu, net be sąmoningai tyčinių ir (ar) nerūpestingų veiksmų, pažeidžiamas gyventojų turtas, kurį būtina demontuoti tinkamam avarijos pašalinimui, atsakovė bet kuriuo atveju privalo atlyginti iš to kylančią žalą. Tokia išvada yra nepagrįsta, nes atsakovė nelaikytina atsakinga už nuostolius, kurie buvo neišvengiami, siekiant tinkamai pašalinti trūkusį vamzdį, t. y. avariją.

Žemesnės instancijos teismas

1.2. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nustatė atsakovės neteisėtus veiksmus bei jų neva nulemtą žalą, nenurodydamas jokių konkrečių teisės normų, kurias atsakovė būtų pažeidusi. Ieškovės reikalavimas yra grindžiamas prielaidomis bei samprotavimais dėl esą netinkamo klozeto demontavimo, o tokie motyvai nesudaro ir negali sudaryti pagrindo tenkinti reikalavimą dėl žalos priteisimo. Atsakovė nesutinka, kad ji išvis atliko bet kokius neteisėtus veiksmus, nes avarijos likvidavimo darbai buvo atlikti tinkamai. Teismas, atsakovės veiksmus siejo ne su konkrečios teisės normos ar administratoriaus pareigos (ne)vykdymu, o tik su bendru generalinio delikto pažeidimu.

1.3. Atsakovė daugiabučio namo administravimo darbus atliko vadovaudamasi teisės aktų nuostatomis. Atsakovės veikla yra reglamentuojama šiais teisės aktais: Lietuvos Respublikos vyriausybės 2015 m. rugpjūčio 5 d. nutarimu Nr. 831 patvirtintais Daugiabučio namo bendrojo naudojimo objektų administravimo nuostatais, Kauno miesto savivaldybės tarybos 2010 m liepos 22 d. sprendimu Nr. T-441 patvirtintomis Kauno miesto daugiabučių gyvenamųjų namų naudojimo taisyklėmis. Vadovaujantis šiomis nuostatomis, atsakovė turi pareigą prižiūrėti bendrojo naudojimo objektus, šiuo atveju – bendrojo naudojimo kanalizacijos vamzdį. Tarp šalių nėra ginčo, kad atsakovė tinkamai pašalino avarijos padarinius. Ginčas byloje kilo tik dėl to, ar atsakovė turėjo pareigą pakeisti tariamai pažeistą klozetą. Tačiau tokia pareiga nei nuostatose, nei taisyklėse nėra numatyta.

1.4. Teismas, vertindamas atsakovės neteisėtus veiksmus, nenurodė absoliučiai jokių konkrečių atsakovės atliktų teisės pažeidimų, t. y. nenurodė tokios išvados teisinio pagrindo, o rėmėsi vien generalinio delikto pagrindimu, kaip pareiga elgtis atidžiai ir rūpestingai. Teismas nevertino, kokius konkrečiai veiksmus atliko atsakovė, tik sprendė, kad kadangi buvo pažeistas klozetas, tai savaime laikytina rūpestingumo ir atidumo pareigos pažeidimu. Nors vadovaujantis teisės aktų nuostatomis ir tinkamai vykdant teisės aktų jai keliamas pareigas – laiku ir tinkamai pašalinus avarijos padarinius, atsakovė nelaikytina atlikusi neteisėtus veiksmus.

1.5. Avarijos padarinių nebuvo įmanoma pašalinti kitaip nei demontuojant daugiabučio namo gyvenamosiose patalpose esantį klozetą, tą pripažino ir pirmosios instancijos teismas. Klozeto atitraukimui buvo dėtos maksimalios pastangos išsaugoti gyventojų turtą, tačiau kitomis priemonėmis klozeto atitraukto nebuvo įmanoma. Atitinkamai, atsakovės darbuotojai dėjo maksimalias pastangas klozeto tinkamam demontavimui, tačiau, jei klozetas ir buvo pažeistas, tai įvyko dėl jo tvirtinimo – įmurinimo į grindis. Šiuo atveju būtent ieškovė turėjo įtvirtintą pareigą įrodytų kokiais konkrečiais neteisėtais veiksmais (neveikimu) atsakovė neva sukėlė žalą, tačiau ieškovė šios pareigos nevykdė.

1.6. Ieškovė neįrodė (ir neįrodinėjo), kad atsakovės darbuotojai elgėsi nerūpestingai ar neatidžiai, ko pasėkoje, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai konstatavo generalinio delikto pažeidimą. Vien faktas, kad klozeto demontavimas yra būtinas, nekonstatavus jokių konkrečių atsakovės neteisėtų veiksmų, laikytinas pakankamu išvadai, kad atsakovė neatliko jokių neteisėtų veiksmų.

1.7. Aplinkybė, kad daugiabutį namą administruoja atsakovė, nepašalina namo gyventojų atsakomybės už bendrojo naudojimo įrenginių priežiūrą. Atitinkamai, vamzdyno atidengimas bei uždengimas iš esmės priklauso gyventojų pareigoms, todėl buto gyventojai turėjo teisę patys atidengti trūkusį vamzdį (taip užtikrindami maksimalią turto apsaugą), tačiau gyventojams atsisakius patiems atlikti šiuos darbus, vamzdžio atidengimą vykdė atsakovės darbuotojai. Atsakovė ginčo butuose atliko darbus pagal teisės aktų nuostatas, ilgametę praktiką bei pačių gyventojų pageidavimus. Atsakovės atliktame procese nėra nustatyta jokių pažeidimų, o, gyventojams nepasikreipus į atsakovę, jie patys prisiėmė atitinkamų išlaidų dydį.

1.8. Ieškovė neįrodė nei atsakovės tariamai neteisėtų veiksmų fakto, nei savo neva patirtos žalos fakto bei dydžio. Nesant šių būtinųjų atsakovės civilinės atsakomybės sąlygų konstatuotina, kad neegzistuoja ir kitas atsakovės civilinei atsakomybei kilti būtinas elementas – priežastinis ryšys. Tuo atveju jei žala ir kilo, tai ji buvo neišvengiama, nes, kaip konstatavo ir pirmosios instancijos teismas, klozeto pakeitimas yra būtinas siekiant pakeisti vamzdį, o trečiųjų asmenų paaiškinimai patvirtino, kad kitomis priemonėmis klozeto nuėmimas nebuvo įmanomas, nes klozetas buvo tvirtinamas ne varžtais, kuriuos galima esant reikalui atsukti ir nuimti, o įmūrytas.

1.9. Pačios gyventojos neveikimas, nesikreipimas į atsakovę ir pasirinkimas kreiptis į ieškovę dėl draudimo išmokų gavimo sąlygoja jos pačios atsakomybę už išlaidų atsiradimą, o ieškovės atsakomybę už išmokų sumokėjimą. Net jei teismas spręstų, kad atsakovė atliko kažkokius tariamus neteisėtus veiksmus, šiuo atveju turi būti vadovaujamasi atleidimo nuo civilinės atsakomybės sąlyga.

12. Atsiliepimų į apeliacinį skundą nepateikta.

Apeliacinės instancijos teismas

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

13. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas šią bylą apeliacine tvarka pagal apeliaciniame skunde nurodytas faktines ir teisines aplinkybes, kurių pagrindu prašoma panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą, nenustatė absoliučių skundžiamo sprendimo negaliojimo pagrindų bei nenustatė aplinkybių, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliaciniame skunde nustatytos ribos (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 329 straipsnio 2 dalis).

14. Apeliacine tvarka nagrinėjamoje byloje kilo ginčas dėl atsakovės, kaip daugiabučio namo administratoriaus, civilinės atsakomybės už žalą, padarytą bendrojo naudojimo objektų priežiūros metu privataus buto savininko turtui, taikymo.

15. Iš byloje esančių duomenų apeliacinės instancijos teismas nustatė, kad atsakovė (apeliantė) UAB Kauno butų ūkis yra paskirta daugiabučio namo, esančio (duomenys neskelbtini), bendrosios nuosavybės objektų administratore ir teikia šio daugiabučio namo butų ir kitų patalpų savininkų bendrosios dalinės nuosavybės administravimo, eksploatavimo ir komunalines paslaugas. 2017 m. liepos 12 d. pradėjus drėkti buto, esančio (duomenys neskelbtini), bei laiptinės sienoms, pakeistas trūkęs kanalizacijos vamzdis, kurio keitimo darbus atliko atsakovės, kaip bendrojo naudojimo objektų administratorės, darbuotojai – tretieji asmenys V. U. bei A. M.. Šio įvykio metu, atliekant darbus ginčo bute, buvo išardytos plastikinės vonios kambario sienos dailylentės, sugadintos grindų plytelės, sugadintas klozetas. Įvykio metu, t. y. laikotarpiu nuo 2017 m. gegužės 17 d. iki 2018 m. gegužės 16 d., ginčo butas buvo apdraustas ieškovės AB „Lietuvos draudimas“ būsto draudimu (2017 m. gegužės 16 d. būsto draudimo liudijimas Nr. TIA Nr. (duomenys neskelbtini)). Ieškovė apdraustame bute atliko apgadinto turto apžiūrą ir surašė turto sunaikinimo, sugadinimo aktą (žalos bylos Nr. (duomenys neskelbtini)), jame užfiksavo įvykio metu ginčo buto savininko turtui padarytą žalą, tame tarpe klozeto sugadinimo faktą („atskilo nuiminėjant“). Draudimo sutarties pagrindu ieškovė apskaičiavo ir būsto draudėjai – trečiajam asmeniui M. C., dėl įvykusio įvykio išmokėjo 320,00 Eur draudimo išmoką jos turtui padarytai žalai atlyginti.

16. Aptariamu atveju byloje ginčo dėl šios nutarties 15 punkte nustatytų aplinkybių nėra, kaip ir dėl to, kad, vadovaujantis CK 6.1015 straipsnio 1 dalimi, ieškovė, išmokėjusi draudimo išmoką, įgijo teisę reikalauti išmokėtų sumų iš atsakingo už padarytą žalą asmens. Apeliantė UAB Kauno butų ūkis nesutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimo dalimi, kuriuo ji pripažinta atsakinga už įvykio metu, jos darbuotojams atliekant trūkusio kanalizacijos vamzdžio keitimo darbus, kilusią ginčo buto savininko turtui žalą – klozeto sugadinimą. Apeliantės įsitikinimu, pirmosios instancijos teismas netinkamai ir neišsamiai vertino įrodymus ir deliktinę civilinę atsakomybę reglamentuojančias teisės normas, todėl nepagrįstai konstatavo, kad ji, kaip ginčo daugiabučio namo administratorė, vykdydama bendrojo naudojimo objektų priežiūrą, šiuo konkrečiu atveju yra atsakinga ir už ginčo buto savininko turtui kilusią žalą – klozeto sugadinimą.

17. CK 6.1015 straipsnyje reglamentuojamas draudėjo teisių į žalos atlyginimą perėjimas draudikui (subrogacija). Šio straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad jeigu draudimo sutartis nenustato ko kita, draudikui, išmokėjusiam draudimo išmoką, pereina teisė reikalauti išmokėtų sumų iš atsakingo už padarytą žalą asmens. Kasacinio teismo išaiškinta, kad subrogacija užtikrina, kad tiek draudėjas, tiek draudikas žalos atlyginimo santykiuose nepatirtų nei praradimų, nei nepagrįstai praturtėtų, o atsakingam už žalos padarymą asmeniui išliktų teisinė prievolė atlyginti nuostolius nukentėjusiam asmeniui (draudėjui), o po subrogacijos įvykimo – draudikui pagal jo išmokėtos draudimo išmokos ribas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. gruodžio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-690-415/2015; 2017 m. lapkričio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-413-378/2017, 15 punktas).

18. CK 6.1015 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad reikalavimo teisė, perėjusi draudikui, įgyvendinama laikantis taisyklių, kurios nustato draudėjo (naudos gavėjo) ir už žalą atsakingo asmens santykius. Tai reiškia, kad subrogaciniam reikalavimui taikomos ne draudimo sutarties ir ne draudimo teisės normos, o tos normos, kurios reglamentuoja prievolę, siejančią nukentėjusį ir žalą padariusį asmenis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. vasario 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K‑3‑46/2009). Delikto pagrindu atsiradę santykiai yra deliktinės civilinės atsakomybės santykiai, todėl jiems taikomos atitinkamos civilinės atsakomybės taisyklės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. gruodžio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-474-219/2017).

19. Aiškindamas CK 6.1015 straipsnio 2 dalies nuostatą, kad reikalavimo teisė, perėjusi draudikui, įgyvendinama laikantis taisyklių, nustatančių draudėjo (naudos gavėjo) ir už žalą atsakingo asmens santykius, kasacinis teismas yra pasisakęs, kad žalos padarymo draudėjo turtui atveju draudikui perėjusi reikalavimo teisė įgyvendinama pagal deliktinę civilinę atsakomybę reglamentuojančias CK šeštosios knygos III dalies XXII skyriaus normas, pagal kurias tam, kad atsirastų civilinės atsakomybės teisiniai santykiai, būtina nustatyti visas civilinės atsakomybės sąlygas – neteisėtus veiksmus, žalą, priežastinį neteisėtų veiksmų ir žalos ryšį bei kaltę. Kadangi kaltė, kaip civilinės atsakomybės sąlyga, yra preziumuojama, tai reikalavimą dėl žalos atlyginimo pareiškęs asmuo privalo įrodyti likusias civilinės atsakomybės taikymo sąlygas: neteisėtus veiksmus, žalą ir priežastinį ryšį tarp jų (CK 6.246, 2.247, 6.249 straipsniai). Pagal generalinio delikto, įtvirtinto CK 6.263 straipsnio 1 dalyje, doktriną kaltė ir neteisėti veiksmai yra neišskiriami, todėl kaltės prezumpcija praktiškai apima ir neteisėtų veiksmų prezumpciją (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. birželio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-422/2006; 2007 m. gruodžio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-580/2007).

20. Aptariamu atveju ieškovė, išmokėjusi draudimo išmoką, būtent ir pareiškė ieškinį apeliantei – daugiabučio namo administratorei, dėl deliktinės civilinės atsakomybės taikymo. Pareiga įrodyti minėtas civilinės atsakomybės sąlygas – apeliantės neteisėtus veiksmus, padarytą žalą ir priežastinį ryšį tarp apeliantės neteisėtų veiksmų bei padarytos žalos, tenka ieškovei. Šiuo atveju kaltė, kaip civilinės atsakomybės sąlyga, yra preziumuojama.

21. Apeliacinės instancijos teismas nustatė ir dėl to byloje ginčo nėra, kad bute, esančiame (duomenys neskelbtini), kanalizacijos vamzdžio keitimo, tame tarpe ir klozeto demontavimo, darbus atliko apeliantės darbuotojai – tretieji asmenys – V. U. bei A. M., o taip pat, kad ginčo bute atliekant trūkusio kanalizacijos vamzdžio keitimo darbus, buvo sugadintas šio buto savininko klozetas ir, dėl to kilusi žala, pagal su ieškiniu pateiktą turto remonto sąmatą, sudaro 137,00 Eur. Pirmosios instancijos teismas, nustatęs, kad žala kilo būtent atsakovės darbuotojams nesilaikant tokio elgesio taisyklių, kad savo veiksmais (veikimu, neveikimu) nepadarytų kitam asmeniui žalos (CK 6.263 straipsnio 1 dalis), ir, kad tarp šių jų veiksmų ir kilusios žalos (sugadinto klozeto) yra priežastinis ryšys, nesant į bylą pateiktų įrodymų, paneigiančių apeliantės kaltės prezumpciją, sprendė, jog yra įrodytos visos apeliantės civilinės atsakomybės taikymo sąlygos. Tuo tarpu apeliantė, ginčydama šią teismo išvadą, teigia, kad ji (jos darbuotojai) neatliko jokių neteisėtų veiksmų, t. y. atlikdama savo, kaip daugiabučio namo administratoriaus pareigas, vadovaudamasi teisės aktais, turėjo pareigą ginčo bute pakeisti bendrojo naudojimo trūkusį kanalizacijos vamzdį, tuo tarpu šių darbų nebuvo įmanoma atlikti niekaip kitaip, kaip tik demontuojanti ginčo klozetą, kuris, pasak apeliantės, buvo įmūrytas į grindis. Apeliantės teigimu, būtent dėl klozeto tvirtinimo būdo, jo nebuvo įmanoma demontuoti kitaip – jo nepažeidus, t. y. klozeto sugadinimas nebuvo nulemptas apeliantės (jos darbuotojų) kaltės.

22. Kaip minėta, pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad šiuo atveju taikytinos CK 6.246 straipsnio 1 dalies ir 6.263 straipsnio nuostatos, pagal kurias civilinės atsakomybės pagrindas yra bendro pobūdžio pareigos elgtis atidžiai ir rūpestingai pažeidimas. Tokiam teisės taikymui nagrinėjamoje byloje pritartina. Kaip apeliaciniame skunde nurodo ir pati apeliantė, veiksmų neteisėtumas gali būti suprantamas ne tik kaip sutartyje ar įstatymuose nustatytos prievolės nevykdymas ar netinkamas vykdymas, įstatymo reikalavimų nepaisymas, bet ir bendro pobūdžio pareigos elgtis rūpestingai pažeidimas (CK 6.246 straipsnio 1 dalis). CK 6.263 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad kiekvienas asmuo turi pareigą laikytis tokio elgesio taisyklių, kad savo veiksmais (veikimu, neveikimu) nepadarytų kitam asmeniui žalos; 2 dalyje nustatyta pareiga asmeniui, atsakingam už žalą, padarytą asmeniui ar turtui, o įstatymų nustatytais atvejais – ir neturtinę žalą, visiškai ją atlyginti. Tai yra specialioji deliktinės atsakomybės norma, kurioje kartu su bendrąja CK 6.246 straipsnio 1 dalies norma įtvirtintas vadinamasis generalinis deliktas, kurio esmė yra užtikrinti pagrindinę civilinės atsakomybės funkciją – kompensuoti nukentėjusiam asmeniui jo teisių pažeidimu padarytą žalą. Pagal generalinio delikto taisyklę atsakomybės pagrindas yra bendro pobūdžio rūpestingumo ir atsargumo pareigos pažeidimas, sukėlęs kitam asmeniui žalos. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2012 m. lapkričio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-539/2012. Teismų praktika. 2012, 38, p. 201‑221).

23. Kaltė, kaip civilinės atsakomybės sąlyga, gali pasireikšti ne tik tyčia, bet ir neatsargumu, kai asmuo atitinkamomis aplinkybėmis elgiasi nepakankamai apdairiai ir rūpestingai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. liepos 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-239/2009). Pagal CK 6.248 straipsnio 3 dalį laikoma, kad asmuo kaltas, jeigu atsižvelgiant į prievolės esmę bei kitas aplinkybes jis nebuvo tiek rūpestingas ir apdairus, kiek atitinkamomis sąlygomis buvo būtina. Ši norma asmens neteisėtus veiksmus, pasireiškusius bendro pobūdžio rūpestingumo pareigos pažeidimu, susieja su jo kalte, t. y. kaltė apima ir neteisėtus veiksmus. Tai reiškia, kad kiekvienu konkrečiu atveju turi būti vertinama, ar asmens elgesys atitiko tvarkingo, rūpestingo, padoraus asmens elgesio standartą, o nustačius tokio elgesio neatitiktį, konstatuojamas asmens kaltas elgesys, kuris kartu reiškia ir veiksmų neteisėtumą, ir kaltės elementą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. kovo 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-99-701/2017; 2017 m. gegužės 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-231-969/2017).

24. Priešingai nei teigia apeliantė, byloje esantys rašytiniai įrodymai (fotonuotraukos, apžiūros aktas, sąmata), patvirtina kilusios žalos ginčo bute esančiam turtui (klozetui) padarymo faktą bei jos dydį. Minėta, kad ginčo dėl to, kad būtent atsakovės darbuotojai – tretieji asmenys V. U., A. M., ginčo bute atliko trūkusio kanalizacijos vamzdžio keitimo darbus, ko pasėkoje buvo išardytos plastikinės vonios kambario sienos dailylentės, išgriauta siena, demontuotas klozetas, nėra. Pažymėtina ir tai, kad patys tretieji asmenys, 2021 m. balandžio 29 d. įvykusio teismo posėdžio metu, tiksliai paaiškinti įvykio (klozeto demontavimo) aplinkybių negalėjo. Trečiasis asmuo V. U. apžiūrėjęs jam pateiktas ginčo klozeto fotonuotraukas, paaiškino, kad yra „nuskeltas pajungimas prie stovo“ ir patvirtinto aplinkybę, kad toks klozetas negalėjo būti pribetonuotas prie grindų ir jį neturėjo būti sunku demontuoti (garso įrašas apie 35 min.). Tuo tarpu trečiasis asmuo A. M. apžiūrėjęs jam pateiktas ginčo klozeto fotonuotraukas, paaiškino, kad yra „nuskeltas padas“, t. y. ta vieta, kurioje yra paprastai sukami klozeto tvirtinimo varžtai (garso įrašas apie 50 min.). Tačiau bylą nagrinėjusiam teisėjui pasitikslinus įvykio aplinkybes dėl ginčo klozeto demontavimo, jo tvirtinimo būdo ir pan., abu tretieji asmenys pradėjo teigti, kad galimai ginčo klozetas galėjo būti pribetonuotas. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, trečiųjų asmenų paaiškinimai dėl ginčo klozeto demontavimo yra prieštaringi, todėl nėra pagrindo daryti vienareikšmišką išvadą, kad ginčo klozetas buvo pribetonuotas prie grindų, kaip tą teigia apeliantė. Šiuo atveju apeliantė įrodinėdama aplinkybes, kad ne dėl jos darbuotojų kaltės buvo sugadintas ginčo klozetas, trečiųjų asmenų duotų paaiškinimų prieštaringumo nepašalino, ir tvirtindama, jog ginčo klozetas buvo pribetonuotas prie grindų, dėl ko demontavimo metu jis ir buvo sugadintas, jokių šiuos teiginius pagrindžiančių įrodymų nepateikė (CPK 178 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, ta aplinkybė, kad apeliantės darbuotojai bet kuriuo atveju turėjo demontuoti ginčo klozetą, siekiant atlikti bendrojo naudojimo objekto priežiūrą – pakeisti trūkusį kanalizacijos vamzdį, nepašalina apeliantės (jos darbuotojų) bendro pobūdžio pareigos elgtis atidžiai ir rūpestingai.

25. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad ieškovei įvykdžius pareigą įrodyti neteisėtus apeliantės veiksmus (bendro pobūdžio pareigos elgtis rūpestingai pažeidimą), žalą bei priežastinį ryšį tarp žalos ir neteisėtų veiksmų (apeliantės darbuotojams nepažeidus bendro pobūdžio pareigos elgtis atidžiai ir rūpestingai, žala ginčo buto savininko turtui (klozetui) nebūtų kilusi), apeliantės teikti argumentai, kad ginčo klozetą buvo būtina demontuoti, siekiant pašalinti avarijos padarinius, kad ginčo klozeto nebuvo objektyvios galimybės demontuoti kitu būdu, t. y. jo nesugadinant, vertintini kaip siekis nuginčyti kaltę, kaip civilinės atsakomybės taikymo sąlygą. Tačiau, įvertinęs bylos medžiagą apeliantės apeliacinio skundo argumentų kontekste, apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad šios jai tenkančios įrodinėjimo pareigos ji neįvykdė. Kaip teisingai akcentuojama skundžiamame sprendime, apeliantė nepateikė jokių įrodymų, kad pašalinti avarijos padarinius, nesugadinant ginčo klozeto, nebuvo įmanoma. Pažymėtina, kad trūkusio kanalizacijos vamzdžio šalinimo darbus atliko apeliantės darbuotojai, kurie turėdami galimybę objektyviai įvertinti klozeto tvirtinimo prie grindų būdą, būtinus atlikti veiksmus, siekiant jį demontuoti, o taip pat galimas kilti pasekmes, esamos padėties neužfiksavo. Taigi, šiuo atveju, apeliantei nepateikus įrodymų, paneigiančių jos kaltę, sutiktina su pirmosios instancijos teismo išvada, kad byloje egzistuoja apeliantės civilinės atsakomybės sąlygos dėl 137,00 Eur žalos, kilusios sugadinant ginčo klozetą. Pažymėtina, kad atsakingai elgtis yra apeliantės, kaip verslininkės ir daugiabučio namo administratorės, pareiga, kurios ji nevykdė ar (ir) vykdė aplaidžiai, todėl jai tenka dėl tokio neveikimo kilusios neigiamos pasekmės.

26. Civiliniame procese galiojantis rungimosi principas (CPK 12 straipsnis) lemia tai, kad įrodinėjimo pareiga ir pagrindinis vaidmuo įrodinėjant tenka įrodinėjamų aplinkybių nustatymu suinteresuotoms šalims (CPK 178 straipsnis). Įrodinėjimo tikslas – teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir vertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja (CPK 176 straipsnio 1 dalis). Faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas to fakto buvimu. Įrodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiškia, kad bet kokios ginčui išspręsti reikšmingos informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą. Atsižvelgiant į išdėstytą, apeliacinės instancijos teismas taip pat neturi pagrindo sutikti, kad pirmosios instancijos teismas, priimdamas ginčijamą sprendimą, būtų pažeidęs įrodinėjimo taisykles. Vien ta aplinkybė, jog pirmosios instancijos teismas padarė kitokias išvadas, nei tikėjosi apeliantė, savaime nereiškia, kad buvo pažeistos įrodymų vertinimo taisyklės (CPK 185 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas nenustatė, kad teismo sprendimas būtų priimtas neįvertinus byloje surinktų įrodymų, kurie turi įtakos priimant sprendimą, visumos.

27. Pažymėtina ir tai, kad apeliaciniame skunde negalima kelti reikalavimų, kurie nebuvo pareikšti nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme (CPK 312 straipsnis). Atsižvelgiant į tai, apeliantės argumentų, susijusių su civilinės atsakomybės netaikymu apeliacinės instancijos teismas nevertina, kadangi, kaip matyti iš bylos medžiagos, tokie argumentai pirmosios instancijos teisme nebuvo keliami ir analizuojami.

28. Apibendrindama tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija sprendžia, kad apeliantė UAB Kauno būtų ūkis nepaneigė pirmosios instancijos teismo išvadų apeliantės civilinės atsakomybės taikymo klausimu, todėl jos apeliacinis skundas atmetamas, o Kauno apylinkės teismo 2021 m. gegužės 19 d. sprendimas paliekamas nepakeistas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo

29. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Apeliantės UAB Kauno butų ūkio apeliacinio skundo netenkinus, jai jos apeliacinės instancijos teisme turėtos bylinėjimosi išlaidos nepriteisiamos. Tuo tarpu kiti byloje dalyvaujantys asmenys į bylą nėra pateikę jų turėtų bylinėjimosi išlaidų ir jas pagrindžiančių įrodymų, todėl teisėjų kolegija dėl jų atlyginimo nesprendžia ir plačiau nepasisako.

30. Procesinių dokumentų siuntimo (pašto) teisme išlaidos sudaro 10,80 Eur, todėl, vadovaujantis Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymu Nr. 1R-261/1K-355 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“, CPK 92 straipsnio ir CPK 96 straipsnio 2 ir 6 dalių nuostatomis, šios išlaidos valstybės naudai, netenkinus apeliantės apeliacinio skundo, yra priteisiamos iš apeliantės.

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Kauno apylinkės teismo 2021 m. gegužės 19 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės Kauno butų ūkio, j. a. k. (duomenys neskelbtini), valstybės naudai priteisti 10,80 Eur (dešimt eurų 80 ct) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu (nurodytas sumas sumokant į Valstybinės mokesčių inspekcijos (j. a. k. (duomenys neskelbtini)) biudžeto surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas – 5660).

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Teisėjas Egidijus Tamašauskas