Alytaus apylinkės teismo nutartis

Alytaus rajono apylinkės teismo teisėja I. K., rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo nuteistojo E. B. prašymą dėl nuosprendžio, priimto baudžiamojoje byloje Nr. 1-119-849/2013, peržiūrėjimo ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

E. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) Alytaus rajono apylinkės teismo 2013 m. liepos 2 d. nuosprendžiu pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau - BK) 215 str. 1 d. ir 182 str. 1 d. ir vadovaujantis BK 63 str. 2 d., 5 d. 1 p. nuteistas terminuotu laisvės atėmimu 1 (vieneriems) metams 8 (aštuoniems) mėnesiams. Kauno apygardos teismo 2013 m. lapkričio 13 d. nutartimi Alytaus rajono apylinkės teismo 2013 m. liepos 2 d. nuosprendis nepakeistas.

Nuteistasis E. B. 2015-06-04 pateikė Alytaus rajono apylinkės teismui prašymą vadovaujantis 2015-03-19 įstatymu Nr. XII-1554 priimtais BK 27, 38, 39, 55, 56, 60, 62, 75, 179 ir 187 straipsnių pakeitimais peržiūrėti jo baudžiamąją bylą Nr. 1-119-849/2013 ir paskirtą bausmę sušvelninti – sumažinti ar atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės.

Kauno apygardos prokuratūros Alytaus apylinkės prokuratūra atsiliepimo į nuteistojo prašymą nepateikė.

Motyvuojamoji dalis

Nuteistojo prašymas atmestinas.

Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau - BPK) 362¹ straipsnis numato įstatymo, panaikinančio veikos nusikalstamumą, švelninančio bausmę arba kitokiu būdu lengvinančio veiką padariusio asmens teisinę padėtį, taikymo tvarką. Šio straipsnio 1 dalis numato, kad pagal nuteistojo, jo gynėjo prašymus, prokuroro, bausmės vykdymo institucijos teikimus, teismas, nagrinėjęs bylą pirmąja instancija, taiko įstatymą, švelninantį bausmę arba kitokiu būdu lengvinantį veiką padariusio asmens teisinę padėtį.

BK 3 straipsnio 1 dalis numato, kad veikos nusikalstamumą ir asmens baudžiamumą nustato tos veikos padarymo metu galiojęs baudžiamasis įstatymas. Nusikalstamos veikos padarymo laikas yra veikimo (neveikimo) laikas arba baudžiamojo įstatymo numatytų padarinių atsiradimo laikas, jeigu asmuo norėjo, kad padariniai atsirastų kitu laiku. BK 3 straipsnio 2 dalis numato, kad veikos nusikalstamumą panaikinantis, bausmę švelninantis arba kitokiu būdu nusikalstamą veiką padariusio asmens teisinę padėtį palengvinantis baudžiamasis įstatymas turi grįžtamąją galią, t. y. taikomas iki tokio įstatymo įsigaliojimo nusikalstamą veiką padariusiems asmenims, taip pat atliekantiems bausmę bei turintiems teistumą asmenims.

Nuo 2015-03-24 įsigaliojo BK 27, 38, 39, 55, 56, 60, 62, 75, 179 ir 187 straipsnių pakeitimo įstatymas (2015-03-19 įstatymo Nr. XII 1554 redakcija), kuriuo pakeisti bausmių skyrimo pagrindai. Teismas paskiria bausmę pagal visų BK 41 straipsnio nuostatų kontekstą, t. y. turi būti įvertinta: ar taip asmuo bus sulaikytas nuo nusikalstamų veikų darymo, pakankamai nubaustas, ar jam bus apribota galimybė daryti naujas nusikalstamas veikas, ar nuteistas asmuo laikysis įstatymų ir nebenusikals, ar bus užtikrintas teisingumo principo įgyvendinimas.

Teismas, skirdamas bausmę E. B., atsižvelgė į tai, kad jo atsakomybę lengvinančių aplinkybių nėra, kaltinamojo atsakomybę sunkina tai, kad nusikaltimus padarė bendrininkų grupėje, jo vaidmuo darant nusikaltimus buvo antraeilis, nusikaltimų darymo metu buvo eilę kartų teistas, nusikalto bausmės atlikimo metu, todėl laikytinas recidyvistu, baustas administracine tvarka, iki nusikaltimų padarymo nedirbo, neturėjo legalaus pragyvenimo šaltinio, išvadų dėl įstatymų laikymosi iš ankstesnių teistumų nedarė. Taigi teismas, skirdamas bausmę, atsižvelgė į bendruosius bausmės skyrimo pagrindus, į padarytų nusikalstamų veikų pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, kaltinamojo asmenybę, jo atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes. Sprendžiant, ar yra pagrindas sušvelninti bausmę nuteistajam, teismas įvertina tai, kad nesunkų ir apysunkį tyčinius nusikaltimus, už kuriuos yra nuteistas Alytaus rajono apylinkės 2013 m. liepos 2 d. nuosprendžiu, jis padarė būdamas penkis kartus nuteistas už tyčinius nusikaltimus (keturis iš jų būdamas pilnamečiu), už kuriuos teistumai neišnykę, todėl laikytinas recidyvistu BK 27 straipsnio prasme. Nagrinėjant bylą teisme kaltės dėl nusikaltimų kaltinamasis nepripažino, žalos nukentėjusiajai neatlygino ir su ja nesusitaikė, todėl atliesti jį nuo baudžiamosios atsakomybės vadovaujantis BK 38 straipsniu pagrindų nėra. Atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės BK 39 straipsnio pagrindu taip pat nėra galimas, nes E. B. nuteistas taip pat ir už apysunkį nusikaltimą, nusikalto ne primą kartą, nebuvo nustatyta lengvinančių aplinkybių bei nustatyta viena sunkinanti atsakomybę aplinkybė.

Dėl BK 56 straipsnio taikymo

Priimant 2013 m. liepos 2 d. nuosprendį ir skiriant bausmę nuteistajam, teismas vadovavosi tuo metu galiojusio BK 56 str. 1 d. nuostatomis, kad recidyvistui už tyčinio nusikaltimo padarymą paprastai skiriama laisvės atėmimo bausmė. Lietuvos Respublikos 2015-03-19 įstatymu Nr. XII-1554 yra pakeistas ir BK 56 straipsnis, panaikinant nuostatą, kad recidyvistui už tyčinio nusikaltimo padarymą paprastai skiriama laisvės atėmimo bausmė, todėl pripažintina, kad 2015-03-19 įstatymas Nr. XII-1554 dėl BK 56 straipsnio pakeitimo lengvina nuteistojo teisinę padėtį, todėl teismas turi pareigą pasisakyti dėl šio įstatymo taikymo. Sprendžiant, ar yra pagrindas sušvelninti bausmę E. B., teismas įvertina tai, kad jis, siekdamas neteisėtu būdu pasipelnyti, sistemingai daro nusikaltimus nuosavybei, taip pat du kartus buvęs nuteistas ir už viešosios tvarkos pažeidimą, išvadų iš ankstesnių teistumų nedaro, nerodo noro gyventi dorai ir pasitaisyti, todėl siekiant BK 41 str. 2 d. nustatytų bausmės tikslų, t. y. sulaikyti asmenį nuo nusikalstamų veikų darymo, nubausti jį, atimti ir apriboti nuteistajam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, paveikti bausmę atlikusį asmenį, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą, darytina išvada, kad nuteistajam E. B. Alytaus rajono apylinkės teismo 2013 m. liepos 2 d. nuosprendžiu pagrįstai skirta laisvės atėmimo bausmė ir sąlygų bei pagrindų ją švelninti nėra.

Dėl BK 75 straipsnio taikymo

2015-03-19 įstatymu Nr. XII-1554 (įsigaliojo nuo 2015-03-24) yra pakeista BK 75 str. 1 d., numatant, kad asmeniui, nuteistam laisvės atėmimu ne daugiau kaip šešeriems metams už dėl neatsargumo padarytus nusikaltimus arba ne daugiau kaip ketveriems metams už vieną ar kelis tyčinius nusikaltimus (išskyrus labai sunkius nusikaltimus), teismas gali atidėti paskirtos bausmės vykdymą nuo vienerių iki trejų metų. Bausmės vykdymas gali būti atidėtas, jeigu teismas nusprendžia, kad yra pakankamas pagrindas manyti, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo. Atsižvelgiant į tai, kad E. B. nuteistas už apysunkio ir nesunkaus nusikaltimų padarymą, o nuosprendžio priėmimo metu galiojusi BK 75 str. 1 d. redakcija numatė galimybę atidėti bausmės vykdymą asmenims, nuteistiems už nesunkius ar apysunkius nusikaltimus, darytina išvada, kad nuo 2015-03-24 įsigaliojusi BK 75 str. 1 d. redakcija nešvelnina nuteistojo padėties, todėl neturi ir grįžtamosios galios.

Įvertinus įstatymines nuostatas ir nustatytas aplinkybes, teismas neturi įstatyminio pagrindo tenkinti nuteistojo E. B. prašymo dėl bausmės sušvelninimo ir jos vykdymo atidėjimo, atsižvelgiant į 2015-03-19 įstatymo Nr. XII 1554 redakciją, todėl nuteistojo E. B. prašymas atmestinas ir Alytaus rajono apylinkės teismo 2013 m. liepos 2 d. nuosprendžiu paskirtos bausmės rūšis ir dydis paliktini nepakeisti.

Taip pat teismas turi pareigą pasisakyti ir dėl BK 190 straipsnio 1 dalies taikymo, nors nuteistasis tokio prašymo ir nepareiškė.

2014-12-18 įstatymu Nr. XII-1481 (įsigaliojo nuo 2015-01-01) yra pakeista BK 190 str. 1 d., išaiškinant, kad šio kodekso XXVIII skyriuje numatytas turtas yra didelės vertės, kai jo vertė viršija 250 MGL dydžio sumą, ir nedidelės vertės, kai jo vertė viršija 3 MGL, bet neviršija 5 MGL dydžio sumos. Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarime Dėl Lietuvos Respublikos vyriausybės 2008 m. spalio 14 d. nutarimo Nr. 1031 „Dėl bazinio bausmių ir nuobaudų dydžio patvirtinimo“ pakeitimo numatyta, jog bazinis bausmių ir nuobaudų dydis – 37,66 Eur, kas pagal Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos išmokų atskaitos rodiklių ir bazinio bausmių ir nuobaudų dydžio nustatymo įstatymą atitinka 1 MGL. Taigi, pagal BK 182 str. 1 d. yra baudžiamas tas, kas pagrobė svetimą turtą – nuo 5 MGL (188,30 Eur (650,00 Lt)) iki 250 MGL (9415 Eur). Alytaus rajono apylinkės teismo 2013 m. liepos 2 d. nuosprendžiu E. B. buvo nuteistas už nusikalstamos veikos, numatytos BK 182 straipsnio 1 dalyje, padarymą dėl svetimo turto už bendrą 1350,00 Lt (390,99 EUR) sumą įgijimo sukčiavimo būdu, t. y. jo pagrobto turto vertė viršijo BK 190 str. nurodytą 5 MGL dydį ir tokios vertės turtas negali būti pripažįstamas nedidelės vertės turtu. Atsižvelgiant į įstatymines nuostatas ir nustatytas aplinkybes, teismas neturi įstatyminio pagrindo švelninti nuteistajam skirtą bausmę, atsižvelgiant į naują BK 190 str. 1 d. redakciją.

Rezoliucinė dalis

nutaria:

nuteistojo E. B. prašymą atmesti.

Nutartis per septynias dienas nuo jos gavimo, o suimtam nuteistajam – nuo jos nuorašo įteikimo dienos gali būti skundžiama Kauno apygardos teismui per Alytaus rajono apylinkės teismą.